Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.6.10.; 1.1.8.10.1.; 1.1.8.10.3.; 1.1.8.10.6.; 1.1.8.12.; 1.2.4.4.1; 1.2.26.2.;

2.1.15.1.1.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.

2023 m. sausio 19 d.

kaltinamajam J. A., jo įstatyminei atstovei ir civilinei atsakovei V. A. bei jo gynėjai advokatei I. B.,

viešame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), besimokantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 4 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2022 m. kovo 16 d. nuosprendžiu, pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį (3 veikos) sumažinta 1 metų laisvės apribojimo bausme, bausmės neatliko;

yra kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė

J. A., būdamas nepilnametis bei niekindamas elementarias moralės ir elgesio normas, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, nesunkiai sužalojo nukentėjusiojo sveikatą ir įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sukėlė įvykį mačiusių pašalinių asmenų išgąstį, sutrikdė visuomenės rimtį, o būtent:

2022 m. vasario 28 d. apie 12⁴⁰ val. viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) tyčia spyrė nukentėjusiajam V. R. vieną kartą į pilvą, dėl to šis apatine nugaros dalimi atsitrenkė į klasės suolą. Kilus susistumdymui, po vieną kartą sudavė kumščiu nukentėjusiajam V. R. į veido sritį ir į dešinį petį. Grumtynių metu pastūmė nukentėjusįjį V. R., dėl to šis užkliuvo už kėdžių, ir krisdamas dešinės rankos plaštaka atsitrenkė į suolą. Sudavė kumščiu nukentėjusiajam V. R. vieną kartą į veido sritį bei padarė dešinės plaštakos III ir IV pirštų vidurinių pirštakaulių lūžius, poodines kraujosruvas dešinėje kaktos pusėje, pereinantį į dešinės akies vokus, odos nubrozdinimus kairiame dilbyje su aplinkine poodine kraujosruva, odos nubrozdinimus nosies nugarėlėje ir dešinės akies apatiniame voke, kas vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, t. y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje.

Teisiamajame teismo posėdyje kaltinamasis J. A. kaltu iš esmės prisipažino ir paaiškino, kad (2022 m. vasario 28 d.) žiūrėjo „biški“ nešvankų filmą. Jis paklausė auklėtojos, apie ką buvo filmas. V. R. pasakė: „Apie tavo mamą.“ Kaltinamojo teigimu, jam žodis „mama“ (šventas). Jis jaučiasi blogai, kai kalba neigiamai apie jo mamą. Kaltinamasis sakė V. R. ateiti atsiprašyti, tačiau pastarasis toliau sėdėjo ir juokėsi.

(Pasibaigus pamokai), visi (mokiniai) išėjo iš klasės. V. R. vienas sėdėjo klasėje, tada pakilo, ėjo prie durų. Kaltinamasis spyrė V. R. į pilvą. Prasidėjo grumtynės. Kaltinamasis pastūmė V. R.. Tas nukrito ant kėdžių. Kaltinamasis užkrito ant V. R.. Kai kitas klasiokas kėlė kaltinamąjį, jis (kaltinamasis) trenkė V. R.. Pasak kaltinamojo, jis galėjo suduoti kokius tris stipresnius smūgius: vieną kartą spyrė į pilvą, antrą kartą trenkė į veidą ir (vieną kartą sudavė) koja ar ranka, kai kaltinamąjį kėlė kitas klasiokas. Mano, kad V. R. trenkė į veidą vieną, o ne du kartus. Antras smūgis V. R. buvo kažkur į krūtinę. Prisimena, kad kai kitas klasiokas jį (kaltinamąjį) pakėlė, turbūt koja pataikė V. R. (į kairį petį). Atėjusi vedėja iškvietė greitąją pagalbą ir policiją. Kaltinamasis dėl streso nejautė skausmo nuo V. R. smūgių. Kiek vėliau pajuto skausmą pakaušio srityje, tačiau to nesureikšmino. Atvykę medikai apžiūrėjo kaltinamąjį, klausė, ar reikia pagalbos. Kaltinamasis atsisakė medikų pagalbos. Sesuo išsivežė kaltinamąjį namo.

Kaltinamasis sutinka, kad dėl jo veiksmų V. R. galėjo kilti tokie padariniai, kokie yra nurodyti specialisto išvadoje. Per posėdį mokykloje kaltinamasis ir nukentėjusysis vienas kito atsiprašė. Po įvykio jie toliau mokosi vienoje klasėje, bet nebendrauja. Mano, kad blogai pasielgė (jog aiškinosi santykius su klasioku panaudodamas fizinį smurtą), ir dėl to gailisi.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju J. A. paaiškino (2 t., b. l. 93-96), kad kaltu prisipažįsta visiškai. Jis ir V. (R.) nuo 2021 m. rudens yra klasiokai. Su V. bendrauja tik tada, kai reikia, ir mokyklos reikalais.

Įvykio dieną, t. y. 2022 m. vasario 28 d., J. A. dalyvavo etikos pamokoje ir žiūrėjo filmą. Jis paklausė etikos mokytojos, apie ką filmas. Etikos mokytoja nespėjo nieko pasakyti, kai V. pasakė: „Apie tavo mamą.“ V. juokėsi, o jis susinervino. J. A. pamokos metu garsiai pasakė: „Gali ateiti atsiprašyti. Pasakyti kažką panašaus į žodį „atsiprašau“.“ Tikėjosi, kad V. susivoks, jog negražiai pasakė, tačiau (V.) toliau šypsojosi ir juokėsi. Tuomet J. A. pradėjo „stumti“ ant V., gali būti, kad nusikeikė. Neprisimena, ką tiksliai pasakė etikos mokytoja tiek jam, tiek V. Mokytoja sakė nusiraminti, nesinervinti, bet V. toliau juokėsi. J. A. nenusiramino, buvo įsižeidęs, susinervinęs.

Praėjus maždaug 10-15 min., apie 12⁴⁰ val. pasibaigė etikos pamoka. J. A. iš klasės išėjo pirmas. Matė, kad V. liko sėdėti etikos klasėje. Jis ir kiti klasiokai stovėjo koridoriuje. Bandė save raminti, nes buvo supykęs, įsižeidęs, tačiau jam nepavyko. Etikos klasės durys buvo atidarytos. Jis matė, kad V. pakilo eiti. Kai V. buvo tarp klasės ir koridoriaus, J. A. neišlaikė ir dešine koja vieną kartą spyrė (V.) labiau į krūtinės sritį. V. nuo spyrio nenukrito. V. nieko nesakė ir bandė pulti. J. A. bandė suimti V. už kapišono ir jam smūgiuoti. V. pataikė (J. A.) gal vieną kartą kumščiu. J. A. alkūne apvijo ir užlenkė V. kaklą. Buvo ties V. dešiniu šonu, veido nematė. Jie bandė vienas kitą nuversti ant žemės, tačiau J. A. pirmas bandė perversti V. Šis įsikibo į jo drabužius ir jie abu krito ant žemės. Toliau grūmėsi netoli klasėje buvusių kėdžių. V. krito ant nugaros. J. A. nematė, kad V. būtų trenkęs ranka, nes jis (J. A.) tuo metu krito ir iškart bandė atsistoti. V. pusiau sėdint ant žemės ir bandant atsistoti, J. A. vieną kartą kumščiu trenkė V. į žandą. Neprisimena, į kurį žandą trenkė. Po pastarojo smūgio klasiokas A., pavardės nežino, atitraukė J. A. ir pasakė, kad užteks. V. viso įvykio metu nei šaukė, nei verkė. A. išvedė J. A. iš klasės. Matė, kad etikos mokytoja ėjo prie V. ir klausė, kas jam nutiko. J. A. išėjo į koridorių ir laukė mokytojų, nes žinojo, kad reikės pasiaiškinti. Jis išgirdo, kad kviečiama policija, medikai. Bibliotekoje parašė pasiaiškinimą.

Po maždaug dienos J. A. iš klasiokų sužinojo, kad V. nustatytas lūžis. Mokykloje buvo posėdis dėl įvykio. J. A. pirmas atsiprašė, paspaudė V. ranką. V. padarė tą patį. J. A. teigė, kad negalima įžeidinėti jo mamos. Jis klausė V., ar jam patiktų, jeigu taip negražiai būtų šnekama apie jo tėvus, bet V. buvo neįdomu. J. A. auga tokioje šeimoje, kurioje šeima yra svarbu (vertybė). Jis gynė savo mamą, nors jos ir nebuvo šalia. J. A. po įvykio buvo streso būsenoje, todėl nesuprato, ar jam kažkas nutiko, ar ne. Kai nusiramino, pajuto, kad skauda galvą ir koją. Mano, kad koją susižeidė, kai krito. Gailisi padaręs nusikalstamą veiką.

Paskelbus kaltinamąjį aktą kaltinamasis iš esmės prisipažino kaltu padaręs inkriminuotas nusikalstamas veikas, davė paaiškinimus, kurie atitinka kaltinime nurodytas faktines aplinkybes, nėra kaltinamas padaręs labai sunkius nusikaltimus, nusikalstamų veikų aplinkybės nekėlė abejonių, nei prokurorė, nei kaltinamasis ar jo gynėja nepageidavo, jog kiti įrodymai būtų tiriami nuodugniai, todėl teismas, įvykdęs Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir remdamasis BPK 273 straipsniu, taikė sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu nepilnametis nukentėjusysis V. R. parodė (1 t., b. l. 82-86), kad jis ir J. A. yra klasiokai maždaug pora mėnesių. Mokosi (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Mokosi (duomenys neskelbtini) grupėje. Su J. (A.) bendrauja mažai, tik tada, kai reikia, ir tik su pamokomis susijusiais reikalais.

Nukentėjusysis tiksliai neprisimena įvykio dienos, tačiau prisimena, kad buvo pirmadienis, maždaug iki pietų. Per etikos pamoką su klasiokais žiūrėjo filmą. Viduryje filmo J. pradėjo „mandravoti“, t. y. kažką mėtyti. Jei gerai prisimena, J. metė spurgą ir dar kažką. Minėtais objektais J. mėtėsi klasėje su savo draugais, vartojo necenzūrinius žodžius. Etikos mokytoja prašė nurimti. J. nurimdavo akimirką ir vėl toliau „mandravodavo“. Žiūrint filmą, J. paklausė, apie ką yra jų žiūrimas filmas. Etikos mokytoja neatsakė, o jis (nukentėjusysis) leptelėjo: „Apie tavo mamą“. Nukentėjusysis J. akyse matė pyktį. J. pasakė: „Tau bus chana“, „Tai ką, V.? Eisim varžytis?“ Iš šio J. pasakymo nukentėjusysis suprato, kad jis kalba apie muštynes. Taip pat J. daug keikėsi. Klasiokai viską girdėjo. Mokytoja paprašė nurimti. J. nurimo, po to vėl supyko ir vėl nurimo. Kai J. pykdavo, jis pamokos metu garsiai sakydavo, kad jie eis muštis, keikėsi.

Nuskambėjo pamokos (pabaigos) skambutis. J. išėjo iš klasės pirmiau negu nukentėjusysis. Jis dėjosi knygas. J. klasėje nebuvo. Jis delsė išeiti iš klasės, nes turėjo blogą nuojautą, kad kažkas nutiks. Eidamas koridoriaus link, dar klasėje, netoli tarpdurio, nukentėjusysis pamatė, kad koridoriuje netoli klasės durų buvo J. J. buvo pasiruošęs „katapultacijai“, nes du draugai laikė J. už rankų (kad nepultų ant nukentėjusiojo). J. nieko nesakė, o nukentėjusysis pasakė: „Nu?“ Tuo metu nukentėjusysis buvo nusisukęs veidą į klasės sieną. Po žodžio „Nu?“ atsisuko veidu tiesiai į J. J. tarsi šoko ant jo ir tarsi spyriu pataikė į pilvą. 10 balų sistemoje skausmą vertina 3 balais. Už nukentėjusiojo buvo suolas. Nuo spyrio jis atsitrenkė apatine nugaros dalimi. 10 balų sistemoje skausmą vertina 1 balu. Nukentėjusysis suprato, kad arba jis ginasi, arba jam bus blogiau. Tuomet jis sudavė kumščiu vieną kartą J., pataikė į kairę veido pusę. Po smūgio prasidėjo muštynės: jie sudavė vienas kitam kelis kartus. J. sudavė kumščiu jam du smūgius: vieną smūgį - į dešinę veido pusę. 10 balų sistemoje skausmą vertina 4 balais. Vieta į kurią buvo suduotas smūgis, nepatino, kraujas nebėgo. Taip pat J. kumščiu sudavė vieną smūgį į dešinį petį. 10 balų sistemoje skausmą vertina 2 balais. „Mėlynės“ nebuvo. Nukentėjusysis sudavė kumščiu J. atgal gal tris smūgius į veidą. Jie įsikibo vienas kitam į drabužius ties krūtine ir bandė nuversti vienas kitą ant žemės, tačiau nepavyko to padaryti. Grumdamiesi priėjo prie lango, kur buvo suolas. Nukentėjusiajam ir J. esant įsikibus į drabužius ir grumiantis, kažkas nutiko, tačiau tiksliai neprisimena. Nukentėjusiojo nuomone, jis galėjo užkliūti už kažko arba J. jį pastūmė, nes jis užkliuvo už prie suolo buvusių kėdžių ir krito nugara, labiau pasisukęs į dešinę pusę. Prisimena, kad krisdamas dešinės rankos plaštaka kliudė stalą. J. nenukrito, tik prarado pusiausvyrą. Prisimena, kad kėdės pasistūmė, o suolas nuvirto. Nukentėjusysis nenukrito visiškai ant žemės, save susistabdė. Tuo metu skausmo nejuto. Kai nukrito, kairės rankos kumščiu tris kartus sudavė J. kažkur į veidą. J. sudavė jam vieną kartą į veidą, bet neprisimena į kurią veido pusę. 10 balų sistemoje skausmą vertina 3 balais.

Nukentėjusiojo teigimu, mokytojos negirdėjo muštynių triukšmo. Kai klasėje nukrito suolas, (incidentą) pamatė etikos ir matematikos mokytojos. Jos išskyrė nukentėjusįjį ir J. Matematikos mokytoja pakėlė V. R. nuo žemės, o etikos mokytoja nuėjo pas socialinę pedagogę, kad praneštų, kas nutiko. Tada nukentėjusysis pamatė, kad jo dešinė plaštaka pamėlynavusi. Pradėjo skaudėti. 10 balų sistemoje skausmą vertina 5-6 balais. Atėjus nukentėjusiojo klasės auklėtojai, buvo nuspręsta, kad reikia kviesti medikus. Nukentėjusįjį nuvedė pas socialinę pedagogę, o vėliau išvežė į ligoninę. Ligoninėje uždėjo gipsą, nes lūžo vidurinis ir bevardis pirštai. Nukentėjusiojo žiniomis, J. niekas nelūžo.

Per muštynes klasėje, be nukentėjusiojo ir J., nieko nebuvo. Klasiokai matė įvykį, tik jie buvo koridoriuje. Nukentėjusysis nekalbėjo su J. apie įvykį. Įvykio metu jis jautė baimę, nerimą, kad muštynių metu jam galėjo kažkas lūžti. Klasiokai įvykio metu ūžė, bet nieko neragino, nešaukė. Nukentėjusiojo manymu, J. sureagavo į jo pasakymą, (kad filmas yra) „apie tavo mamą“, nes jam mama yra „šventas“ reikalas. Nukentėjusysis nieko nežino apie J. mamą.

Nukentėjusiojo V. R. įstatyminis atstovas A. R. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole (1 t., b. l. 7-15) nurodė, kad 2022 m. vasario 28 d. apie 12⁴⁰ val. jo sūnus V. R. etikos pamokoje (duomenys neskelbtini) žiūrėjo filmą. Bežiūrint filmą, klasiokas J. A. ėmė mėtyti į kitus klasiokus maistą, trukdė žiūrėti filmą. Po kelių minučių J. A. garsiai paklausė mokytojos M. K. (turėtų būti K.), apie ką filmas. Liudytojo A. R. sūnus atsakė, kad filmas yra „apie tavo mamą“. Tada J. A. susinervino ir liudytojo A. R. sūnui pasakė: ,,Eik nachui.“ Mokytoja M. K. (turėtų būti K.) priėjo prie J. A. ir paprašė nusiraminti bei sėdėti pamokoje ramiai.

Pasibaigus pamokai, J. A. išėjo į koridorių, o liudytojo A. R. sūnus klasėje dėjosi į kuprinę knygas. Susidėjęs knygas, sūnus ėjo į koridorių ir tarpduryje tarp klasės ir koridoriaus pajuto spyrį - J. A. spyrė kaire koja į krūtinės sritį. Po spyrio sūnus buvo įstumtas atgal į klasę ir tuo pačiu įėjo J. A.. Klasėje jie, sugniaužę kumščius, pradėjo muštis. Trenkė vienas kitam kelis kartų į įvairias kūno vietas. Besimušant J. A. trenkė liudytojo A. R. sūnui į dešinę akį ir kaktą bei sukėlė jam fizinį skausmą. Nežino, kuria ranka J. A. smūgiavo sūnui.

Po smūgių liudytojo A. R. sūnus ir J. A. rankomis įsikabino vienas kitam į rūbus ir, vienas kitą stumdami, ėjo lango link. Kai J. A. stūmė liudytojo A. R. sūnų, jo sūnus užkliuvo už klasėje esančio suolo ir nugriuvo. Griūdamas sūnus susitrenkė ranką. Sūnui nugriuvus, į klasę įėjo mokytoja M. K. (turėtų būti K.) ir D. D. bei juos išskyrė.

Pasibaigus muštynėms, liudytojo A. R. sūnus ir J. A. buvo nuvesti pas socialinę darbuotoją. Socialinė darbuotoja iškvietė policijos pareigūnus ir GMP. Atvykę medikai išsivežė liudytojo A. R. sūnų į (duomenys neskelbtini). Po medikų apžiūros liudytojo A. R. sūnui buvo nustatytas dešinės rankos plaštakos trečio ir ketvirto pirštikaulio lūžis. Ankščiau liudytojo A. R. sūnus neturėjo jokių konfliktų su J. A.. Atsisako teikti civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja M. K. parodė (1 t., b. l. 127-130), kad dirba (duomenys neskelbtini) etikos mokytoja. Tiksliai įvykio datos neprisimena, tačiau galėjo būti 2022 m. vasario 28 d., penkta pamoka. Pamoka prasidėjo 11⁵⁰ val. ir baigėsi 12³⁵ val. Kai mokiniai atėjo į pamoką, klasėje nebuvo jokios įtampos ar pykčių. Pamokos metu liudytoja M. K. paleido filmą. Pamokos pradžioje J. A. paklausė, apie ką filmas. V. R. J. atsakė: „Apie tavo mamą.“ Filmas nesusijęs su rasiniais klausimais. Akivaizdžiai matėsi, kad J. susinervino. Jis V. sakė, kad tas nuolat laido replikas, kad nesikištų į pokalbį, nes paskutiniu metu lenda ne į savo reikalus. Klasės berniukai palaikė J. pusę. Tada J. ėmė „pūstis“. Liudytoja M. K. priėjo prie J. ir pasakė nusiraminti. J. atsakė, kad yra ramus, tačiau liudytoja M. K. akivaizdžiai matė, kad jis yra susierzinęs. J. V. pasakė: „Džiaukis, kad dabar etikos pamoka“, duodamas suprasti, kad po pamokos kažkas bus, t. y. V. bus sumuštas. J. siūlė V. atsiprašyti. Į tai V. nieko neatsakė - tiesiog sėdėjo ir šypsojosi. Liudytoja M. K. mano, kad J. dėl to dar labiau susierzino. Liudytoja M. K. pasakė J., kad V. šypsosi, nes bijo jo, paprašė nelįsti prie V. J. pasakė, kad nelįs prie V., jis ramus, tačiau iš išvaizdos jis tikrai neatrodė nusiraminęs. Etikos pamoka J. ir V. buvo paskutinė.

Nuskambėjus skambučiui, liudytoja M. K. tvarkė klasę ir tik akimirką nusisuko. Stovėjo nugara į duris, kai išgirdo šurmulį. Atsisukusi pamatė, kad V. buvo tarpduryje tarp klasės ir koridorius. J. spyrė jam aukščiau liemens, tačiau nematė, kur tiksliai pataikė. J. tarsi šoko ant V. Jeigu gerai prisimena, J. bandė smūgiuoti V. V. gynėsi. Liudytoja M. K. nematė, ar sudavė, ar ką nors padarė. V. krito ant nugaros, o ant jo - J. Liudytoja M. K. matė, kad suolas krito kartu su V. ir J. V. ir J. pradėjo grumtis. Liudytojai M. K. atrodė, kad vaikinai ritinėjosi. Ritinėdamiesi artėjo prie radiatorių. Liudytoja M. K. norėjo pribėgti prie vaikinų ir pamatė, kad iš paruošiamojo kambario, kuris yra prie to paties kabineto, kur vyko muštynės, išbėgo etikos mokytoja. Liudytoja M. K. bandė atskirti vaikinus, tačiau nesėkmingai. Ji paprašė kitų moksleivių padėti išskirti J. ir V. Juos išskyrė vaikinų klasiokai. Liudytoja M. K. su J. ir kitais moksleiviais išėjo iš klasės, o kita mokytoja liko su V. Liudytoja M. K. pasodino J. ant suoliuko prie klasės ir paprašė, kad kiti moksleiviai jį prižiūrėtų. Kiek prisimena, (J.) ant kaktos buvo guzas. Liudytoja M. K. paklausė, ar skauda. J. atsakė, kad neskauda ir kad ji nesirūpintų. Tuo momentu J. buvo ramus. Liudytoja M. K. grįžo į klasę ir pamatė, kad V. gėrė vandenį. Ji pasiliko su V., o kita mokytoja su J. nuėjo pas socialinę pedagogę. V. drebėjo, kažkuri jo akis buvo raudona. V. buvo susiėmęs už rankos, tarsi bandė spausti kumštį, tačiau nesuspaudė. Liudytoja M. K. pasakė, kad reikia apžiūrėti, nes gali būti, jog jam lūžo ranka. V. atsakė, kad ji nesijaudintų, tai jam nebe pirmas kartas. Grįžo kita mokytoja ir nurodė, kad V. reikia (nueiti) pas socialinę pedagogę. Liudytoja M. K. paliko V., nes sužinojo, kad iškviesta greitoji ir policijos pareigūnai. Liudytoja M. K. ėjo pildyti reikiamų dokumentų dėl įvykio. Ji įvykio metu išsigando. Kai vyko muštynės, į klasę atėjo V. ir J. klasiokai. Jie apsupo (besimušančius) vaikinus. Įvykį matė beveik visi V. ir J. klasiokai, kurie tą dieną buvo pamokoje. Klasiokai tyliai žiūrėjo. Tik po liudytojos M. K. raginimų ir prašymų vaikinai išskyrė V. ir J.

Liudytoja M. K. manymu, J. ir V. bandė muštis. V., bandydamas gintis bei griūdamas, galėjo susitrenkti ranką į suolą arba kitą objektą, arba nepatogiai krito, todėl ranka (du pirštakauliai) lūžo. Po įvykio daugiau konfliktų nebuvo. Liudytojos M. K. teigimu, V. yra uždaras vaikinas ir nuolat „būna telefone“, o J. bendraujantis. Mano, kad įvykis truko ne ilgiau negu 30 sekundžių.

J. A. 2022 m. vasario 28 d. pasiaiškinime (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 99) rašė, kad jis pirmas pradėjo muštynes, nes V. (R.) įžeidė jo mamą. Tikėjosi, kad V. R. atsiprašys. V. R. neatsiprašius, po etikos pamokos jam trenkė (spyrė).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir Darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2022 m. kovo 3 d. informacijoje apie gautą pranešimą apie vaiko teisių pažeidimą nurodė, kad 2022 m. kovo 3 d. bendravo su J. A.. Pastarasis teigė, kad (2022 m.) vasario 28 d. (duomenys neskelbtini) vyko pamoka. Visi vaikai su mokytoja žiūrėjo filmą apie moterį ir jos šeimą. J. (A.) nesuprato, apie ką filmas, todėl paklausė mokytojos. Klasiokas V. (R.) pasakė, kad (filmas) apie jo motiną. J. buvo labai skaudu, kad V. įžeidė jo mamą. V. galėjo atsiprašyti J., tačiau neatsiprašė. J. būtų atleidęs V. Po pamokos visi išėjo į koridorių. J. priėjo prie V. ir spyrė, paskui trenkė. Berniukai nugriuvo ant koridoriuje sustatytų suolų. Kiti vaikai juodu skyrė. V. sakė, kad jam skauda, todėl buvo iškviesti medikai. J. nežino, tačiau kažkurioje vietoje V. nustatytas piršto ar rankos lūžis. J. manymu, taip galėjo nutikti jiems krentant ant stalo. J. per mokyklos posėdį atsiprašė V., pirmas priėjo ir padavė ranką, su juo susitaikė. Berniukai nebesipyksta. V. tėtis pretenzijų (J.) neturi. J. teigimu, jam labai skaudu, kad V. įžeidė jo mamą, o mamą reikia ginti.

V. R. 2022 m. kovo 2 d. pasiaiškinime (duomenys neskelbtini) vedėjai R. F. (1 t., b. l. 89) rašė, kad 2022 m. vasario 28 d. buvo etikos pamoka. Žiūrėjo filmą apie žmones, kurie bet kokiomis priemonėmis varžėsi dėl darbo, nes atlyginimas buvo didelis. Per filmą J. A. pradėjo išdykauti, mėtytis maistu, trukdė. J. (A.) klausė mokytojos, apie ką filmas. V. R. vietoj mokytojos atsakė su juoku: „Apie tavo mamą.“ J. nepatiko toks pasakymas, jis ėmė pykti ir keiktis. Po to atėjo mokytoja ir paprašė J. nurimti, bet jis nenurimo.

Po pamokos V. R. dėjosi knygas. Nežinodamas, ar pateks į muštynes, nuėjo į koridorių, bet nespėjo žengti kelių žingsnių. Po (V. R.) klausimo, kas yra, J. pašoko ir spyrė jam į krūtinę. Vėliau abu atšoko atgal į klasę, abu smūgiavo kumščiais. Vėliau suėmę vienas kitą už „maikės“ (marškinėlių) griovė vienas kitą ant grindų. Besistumdydami abu susikabinę priėjo prie lango su suolu. V. R. griuvo ir atsitrenkė į suolą su kėdėmis. Prieš pasiekdamas grindis, vienas kitam smogė į galvas. Tada atėjo matematikos mokytoja, kuri įvykio metu greičiausiai buvo sandėliuke, su etikos mokytoja. Pamačiusios juos besimušančius, abi mokytojos prišoko ir juos išskyrė. J. dėl muštynių išvedė pas socialinę darbuotoją, o V. R. davė vandens. Atėjusi klasės auklėtoja V. R. pasakė, kad dėl rankos jis nebegali būti pamokose. Auklėtojai atrodė, kad V. R. ranka patinusi. V. R. atsikėlė nuo žemės ir ėjo pas socialinę darbuotoją bei pranešė jai apie įvykį. Socialinė darbuotoja iškvietė policiją ir medikus. Atvykę policijos pareigūnai apklausė dėl įvykio. Buvo informuoti V. R. tėvai. Į mokyklą atvyko V. R. tėvas. Atvykę medikai suleido V. R. vaistų nuo skausmo ir išvežė į ligoninę. Ligoninėje po apžiūros nustatyta, kad V. R. lūžo dešinės rankos didysis ir bevardis pirštai. Po gydytojo apžiūros išleistas namo.

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės išrašo (1 t., b. l. 24-27) matyti, kad V. P. 2022 m. vasario 28 d. 12⁵⁷ val. paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė, jog mokykloje susimušė V. R. ((duomenys neskelbtini) m.) ir J. (A.) ((duomenys neskelbtini) m.). V. (R.) svaigsta galva, virpulys. Tarnybų laukia (duomenys neskelbtini). Pranešė socialinė pedagogė. Smurtautojo šalia nėra. Tarnybas pasitiks prie pagrindinio įėjimo. Taip pat nurodyta, kad 16⁰⁷ val. iš (duomenys neskelbtini) gautas slaugytojos B. pranešimas, jog 13⁴⁵ val. dėl dešinės plaštakos 3 ir 4 vidurinių pirštakaulių lūžių iš (duomenys neskelbtini) GMP ekipažas atvežė V. R.. (Jis išleistas gydytis) ambulatoriškai.

Apžiūros 2022 m. vasario 28 d. protokole su foto lentelėmis (1 t., b. l. 31-38) užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra.

Kitų objektų apžiūros 2022 m. kovo 10 d. protokole (1 t., b. l. 132-135) aprašyta policijos pareigūnų „Body“ vaizdo kameromis daryto vaizdo ir garso įrašo apžiūra. Teigiama, kad vaizdo įraše matyti, jog etikos mokytoja (M. K.) policijos pareigūnams tvirtino, kad muštynės kilo tarp mokinių V. (R.) ir J. (A.). Anot M. K., muštynės kilo dėl pamokos metu V. pasakytų žodžių: „(Filmas yra) apie tavo mamą.“ J. mama yra (duomenys neskelbtini) tautybės, todėl J. V. žodžius priėmė kaip įžeidimą. V. R. nurodė, kad gali būti, jog jam lūžo pirštas, mušėsi ratuke. Nežino, kaip galėjo užsigauti ranką. Mano, kad galėjo atsitrenkti į stalą.

Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėja Ž. M. 2022 m. vasario 28 d. tarnybiniame pranešime dėl gauto pranešimo (1 t., b. l. 28) teigė, kad dirbo su kolega vyriausiuoju patruliu M. Š.. (2022 m. vasario 28 d.) apie 12⁵⁷ val. iš Šiaulių apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad mokykloje adresu (duomenys neskelbtini), susimušė V. R. ((duomenys neskelbtini) m.) ir J. ((duomenys neskelbtini) m.). V. svaigsta galva, virpulys. Pranešė socialinė pedagogė. Tarnybų laukia (duomenys neskelbtini) kabinete.

Atvykus nurodytu adresu, apie 13⁰² val. (pareigūnus) pasitiko (duomenys neskelbtini) socialinė pedagogė V. P.. Moteris aiškino, kad po etikos pamokos pas ją atėjo etikos mokytoja M. K. ir nurodė, jog J. A. ir V. R. susimušė po pamokos. Berniukai tvirtino, kad po pamokos kilo konfliktas, nes žiūrint filmą etikos pamokoje, nesutapo nuomonės. J. A., išėjęs iš klasės, trenkė V. R.. Į įvykio vietą atvykę greitosios medicinos pagalbos darbuotojai išsivežė V. R. apžiūrai į (duomenys neskelbtini), nes vaikinas skundėsi rankos skausmu. J. A. taip pat apžiūrėtas medikų, tačiau į ligoninę nevežtas.

Asmens apžiūros 2022 m. vasario 28 d. protokolu su foto lentelėmis (1 t., b. l. 100-107), kuriame užfiksuota nukentėjusiojo V. R. kūno apžiūra. Rašoma, kad ant (nukentėjusiojo) veido dešinės pusės žando matosi raudonos spalvos apie 1 cm dydžio kraujosruva, akies akiduobėje - raudonos spalvos apie 0,5 cm dydžio kraujosruva, ant antakio guzas, raudonos spalvos apie 1,5 cm dydžio kraujosruva. Ant dešinės rankos pirštų ir plaštakos uždėtas gipsas. Kitų kūno sužalojimų nepastebėta.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2022 m. kovo 3 d. specialisto išvadoje Nr. G 290/2022(04) (1 t., b. l. 116) teigiama, kad V. R. padaryti šie sužalojimai: dešinės plaštakos III ir IV pirštų vidurinių pirštakaulių lūžiai, poodinė kraujosruva dešinėje kaktos pusėje pereinanti į dešinės akies vokus, odos nubrozdinimas kairiame dilbyje su aplinkine poodine kraujosruva, odos nubrozdinimai nosies nugarėlėje ir dešinės akies apatiniame voke. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimams padaryti reikėjo ne mažiau 5 trauminių poveikių bukais kietais daiktais. Sužalojimai kvalifikuojami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinės plaštakos III ir IV pirštų vidurinių pirštakaulių lūžių sveikata sutrikdoma ilgiau kaip 10 d.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2022 m. balandžio 11 d. specialisto išvadoje Nr. pG 436/2022(04) (1 t., b. l. 121-122) rašoma, kad, atsižvelgiant į papildomai pateiktus duomenis, labiau tikėtina, jog V. R. dešinės plaštakos III ir IV pirštų vidurinių pirštakaulių lūžiai galėjo gautis jam griūvant ir dešine plaštaka atsitrenkiant į kietą buką ribotą paviršių – mokyklos suolą.

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka, papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų dėl pagrindinių inkriminuotos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, teismas sprendžia, kad smurtiniai kaltinamojo veiksmai įrodyti visiškai, abejoti jo kalte nėra pagrindo, ir teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nėra duomenų, jog nukentėjusiojo sveikatai būtų kilusios sunkesnės pasekmės, už kurias baudžiamoji atsakomybė reglamentuota kituose BK XVIII skyriaus straipsniuose. Iš kaltinimo šalinama aplinkybė, kad nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas. Nežymus sveikatos sutrikdymas apima ir fizinio skausmo sukėlimą, todėl šios pasekmės inkriminavimas yra perteklinis.

Tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, gali būti baudžiamas laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 3 metų (BK 138 str. 1 d.).

Tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, gali būti baudžiamas viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų (BK 284 str.).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, išdėstytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.). Nusikaltimų sudėtys materialios, nusikaltimai baigti, padaryti veikiant tiesiogine tyčia veikos atžvilgiu ir netiesiogine tyčia pasekmių atžvilgiu (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) m.), gyvena su tėvais (2 t., b. l. 47, 60-67). Nuo 2021 m. mokosi (duomenys neskelbtini) ir siekia įgyti (duomenys neskelbtini) išsilavinimą. Mokymo įstaigos apibūdinamas teigiamai (2 t., b. l. 70). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus 2022 m. liepos 28 d. specialisto išvadoje Nr. 104MS-73/2022 (1 t., b. l. 173) rašoma, kad nuo (duomenys neskelbtini) m. dėl vėluojančios kalbos, motorikos raidos J. A. diagnozuotas (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). 2016 m. lapkričio 8 d. buvo vertintas (duomenys neskelbtini). Atliktas intelektinių gebėjimų vertinimas: (duomenys neskelbtini), nustatyti (duomenys neskelbtini). 2017 m. sausio 13 d. nustatytas (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). 2018 m. (duomenys neskelbtini) pakartotinai vertinti intelektiniai gebėjimai: (duomenys neskelbtini). 2019 m. vasario 2 d. diagnozuotas (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). 2019 m. gegužės 16 d. diagnozuotas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). 2020 m. gruodžio 15 d. baigiantis (duomenys neskelbtini), nustatyta diagnozė: (duomenys neskelbtini). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus 2022 m. rugsėjo 29 d. – spalio 28 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 103MS-214/ 2022 (2 t., b. l. 1-8) rašoma, kad nusikalstamų veikų padarymo metu J. A. psichika nebuvo laikinai sutrikusi. Dėl nustatyto psichikos sutrikimo – (duomenys neskelbtini), elgesio sutrikimo nėra arba jis minimalus ((duomenys neskelbtini)) – jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti. J. A. nereikia taikyti priverčiamų medicinos priemonių. Jam rekomenduojama (duomenys neskelbtini). 2020 m. rugpjūčio 15 d. vartojo alkoholinius gėrimus, būdamas ne jaunesnis negu 16 m., bet jaunesnis negu 20 m. Administracinių nusižengimų teisena nepradėta, nes asmuo nebuvo sulaukęs amžiaus, nuo kurio jis gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn. 2022 m. vasario 2 d. surašytas protokolas su administraciniu nurodymu už tai, kad kontrolės metu pateikė nežymėtą elektroninį bilietą ir pažeidė Keleivių ir bagažo vežimo autobusais vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo maršrutais Šiaulių mieste taisyklių 41 punktą. Informacijos apie baudos sumokėjimą nėra (2 t., b. l. 53-54). 2022 m. sausio 4 d. teistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (3 veikos) galutine 1 m. laisvės apribojimo bausme. Nuo 2022 m. kovo 21 d. įtrauktas į probuojamųjų asmens duomenų registrą. Bausmės neatliko (2 t., b. l. 49-52). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotas nusikalstamas veikas ir, jas padaręs, gailisi; atsiprašė nukentėjusiojo (BK 59 str. 1 d. 2 p.); nusikalstamas veikas padarė dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusiojo asmens veiksmai (BK 59 str. 1 d. 10 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybių nenustatyta (BK 60 str. 1 d.).

Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos trukmę, teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Šiuo metu kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) m.), mokosi, nedirba (2 t., b. l. 56), neturi savo turto ar pajamų, yra išlaikomas tėvų, todėl skirti baudą arba viešuosius darbus būtų neefektyvu. Įvertinęs nusikalstamų veikų aplinkybes: priežastis, eigą, trukmę, fizinio smurto intensyvumą, dislokaciją, padarinius, biografinius duomenis apie kaltinamąjį, nustatęs dvi jo atsakomybę lengvinančias ir nenustatęs sunkinančių aplinkybių, teismas mano, kad adekvati bausmė už nusikalstamą veiką pagal BK 138 straipsnio 1 dalį galėtų būti švelniausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, jo dydį parinkdamas mažesnį už sankcijos vidurkį (BK 48 str. 2 d.), už nusikalstamą veiką pagal BK 284 straipsnį galėtų būti vidutinio griežtumo sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, jo dydį parinkdamas mažesnį už sankcijos vidurkį (BK 48 str. 2 d.).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1-2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės subendrinamos tarpusavyje apėmimo būdu ir skiriama (nustatoma) subendrinta laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant kaltinamąjį dalyvauti elgesio pataisos programoje; tęsti mokslus, o jeigu nebesimokytų, per 2 savaites pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti joje registruotam tol, kol vėl pradės mokytis arba dirbti; uždrausti bendrauti su nukentėjusiuoju, jeigu tai nėra būtina mokymosi tikslais (BK 48 str. 4 d. 1, 4 p.; 5 d. 2 p.).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, tarpusavyje subendrinta laisvės apribojimo bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu skirta subendrinta sumažinta laisvės apribojimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinama su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 4 d. nuosprendžiu skirta 1 metų laisvės apribojimo bausme ir skiriama (nustatoma) galutinė subendrinta laisvės apribojimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į atliktą galutinę subendrintą laisvės apribojimo bausmę įskaitoma bausmė, kurią kaltinamasis atliko (įskaityta) pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 4 d. nuosprendį.

Civilinis ieškovas Šiaulių teritorinė ligonių kasa, veikianti Valstybinės ligonių kasos prie SAM interesais, 2022 m. birželio 8 d. pateiktu civiliniu ieškiniu prašo priteisti iš kaltinamojo, jei jis bus pripažintas kaltu, 150,60 € turtinės žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui už nukentėjusiajam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas atlyginimo (2 t., b. l. 26-28). Pridėjo gydymo paslaugų apskaitos duomenų išrašą (2 t., b. l. 29).

Kaltinamasis ar jo atstovės neginčijo civilinio ieškinio faktinio, teisinio pagrindo ar dydžio, todėl civilinis ieškinys tenkinamas visiškai (BPK 113 str. 2 d., CPK 268 str. 5 d.).

Civilinio kodekso 6.276 straipsnis numato, kad nepilnametis nuo 14 iki 18 metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais. Kai nepilnametis nuo 14 iki 18 metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. [...] nurodytų asmenų pareiga atlyginti žalą pasibaigia, kai padaręs žalą asmuo sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti. Tai reiškia, kad Civilinio kodekso 6.276 straipsnis numato subsidiarią (papildomą) tėvų ar rūpintojų civilinę atsakomybę. Ji pasibaigia, nepilnamečiui nuo 14 iki 18 metų tapus pilnamečiu.

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 106-108) – taikoma tol, kol įsiteisės nuosprendis, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinama (BPK 139 str. 3 d.).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamas veikas: du kompaktiniai diskai su vaizdo ir garso įrašais, prisegti voke prie 1 tomo viršelio, kaip tyrimo medžiaga paliekami saugoti byloje; suėjus bylos saugojimo terminui, sunaikinami su byla (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 11¹, 297-298, 301-302, 304-305, 307 ir 313 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia

J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje; tęsti mokslus, o jeigu nebesimokytų, per 2 savaites pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti joje registruotam tol, kol vėl pradės mokytis arba dirbti; uždrausti bendrauti su V. R., jeigu tai nėra būtina mokymosi tikslais.

J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje; tęsti mokslus, o jeigu nebesimokytų, per 2 savaites pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti joje registruotam tol, kol vėl pradės mokytis arba dirbti; uždrausti bendrauti su V. R., jeigu tai nėra būtina mokymosi tikslais.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1-2 dalimis, 5 dalies 2 punktu šiuo nuosprendžiu skirtas 9 mėnesių ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmes subendrinti tarpusavyje apėmimo būdu ir skirti (nustatyti) subendrintą 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje; tęsti mokslus, o jeigu nebesimokytų, per 2 savaites pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti joje registruotam tol, kol vėl pradės mokytis arba dirbti; uždrausti bendrauti su V. R., jeigu tai nėra būtina mokymosi tikslais.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, J. A. skirtą tarpusavyje subendrintą 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę sumažinti trečdaliu iki 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmės, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje; tęsti mokslus, o jeigu nebesimokytų, per 2 savaites pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti joje registruotam tol, kol vėl pradės mokytis arba dirbti; uždrausti bendrauti su V. R., jeigu tai nėra būtina mokymosi tikslais.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu skirtą (nustatytą) tarpusavyje subendrintą sumažintą 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 4 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2022 m. kovo 16 d. nuosprendžiu, skirta 1 metų laisvės apribojimo bausme ir skirti (nustatyti) galutinę subendrintą 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje; tęsti mokslus, o jeigu nebesimokytų, per 2 savaites pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti joje registruotam tol, kol vėl pradės mokytis arba dirbti; uždrausti bendrauti su V. R., jeigu tai nėra būtina mokymosi tikslais.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į atliktą galutinę subendrintą 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę įskaityti bausmę, kurią J. A. atliko (įskaitytą) pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 4 d. nuosprendį, pakeistą pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2022 m. kovo 16 d. nuosprendžiu.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio patvirtino nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

J. A. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti, kol įsiteisės nuosprendis, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos, veikiančios Valstybinės ligonių kasos prie SAM interesais, 2022 m. birželio 8 d. d. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš J. A. Valstybinei ligonių kasai prie SAM, kuri administruoja Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą, priteisti 150,60 € turtinės žalos atlyginimo.

Išaiškinti, kad jei, įsiteisėjus nuosprendžiui, J. A. nesumokės priteisto turtinės žalos atlyginimo, iki 2023 m. liepos 27 d., kol jam sukaks 18 m., išieškojimas gali būti nukreiptas į jo tėvų (civilinės atsakovės) V. A. (ir tėvo Š. A.) lėšas ar turtą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamas veikas, du kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais, prisegtus prie 1 tomo viršelio, palikti saugoti byloje; suėjus bylos saugojimo terminui, sunaikinti su byla.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per šį apylinkės teismą.