Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-06-14 · Civilinė byla Nr. 2A-265/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-06-14
Bylos Nr.
2A-265/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Donatas Šernas, Konstantinas Gurinas, Vytas Milius
Atsakovas
akcinės bendrovės „SEB lizingas“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Autoringas“
Civilinė byla Nr. 2A-265/2012Procesinio sprendimo kategorijos 42., 42.9., 50.10 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 14 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Vyto Miliaus (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Šerno,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo akcinės bendrovės „SEB lizingas“ ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, akcinės bendrovės SEB banko apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2462-450/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Autoringas“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „SEB lizingas“ dėl perdavimo nuosavybėn aktų pripažinimo negaliojančiais, sutarties pripažinimo galiojančia, įpareigojimo vykdyti sutartį, pinigų grąžinimo, baudos priteisimo, nuostolių atlyginimo, palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė SEB bankas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė pripažinti 2009 m. gruodžio 3 d. perdavimo nuosavybėn patvirtinantį aktą, įvykdžius 2007 m. vasario 13 d. lizingo sutartį Nr. 2007-020209-01, negaliojančiu, vėliau, 2010 m. rugpjūčio 23 d. teismo posėdyje šio reikalavimo atsisakė ir prašė šioje dalyje civilinę bylą nutraukti; pripažinti 2009 m. gruodžio 3 d. perdavimo nuosavybėn patvirtinantį aktą, įvykdžius 2007 m. vasario 13 d. lizingo sutartį Nr. 2007-020209-02 negaliojančiu; pripažinti 2009 m. gruodžio 3 d. perdavimo nuosavybėn patvirtinantį aktą, įvykdžius 2007 m. vasario 13 d. lizingo sutartį Nr. 2007-020209-03 negaliojančiu; pripažinti 2007 m. vasario 13 d. lizingo sutartį Nr. 2007-020209 galiojančia; įpareigoti atsakovą tinkamai laikytis ir vykdyti 2007 m. vasario 13 d. lizingo sutartį Nr. 2007-020209; įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovui lizinguojamą sumą, t.y. 45 767,93 Lt (patikslino paskutinio posėdžio metu), bei 1 113,97 Lt baudą dėl išankstinio lizinguojamo turto išpirkimo; priteisti iš atsakovo 1 300 Lt baudą už informacijos atskleidimą; priteisti iš atsakovo 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo 45 767,93 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo bei 3 250,80 Lt nuostolių, turėtų įkeičiant turtą, bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas paaiškino, kad tarp UAB „Autoringas“ ir AB „SEB lizingas“ 2007 m. vasario 13 d. buvo sudaryta finansinio lizingo sutartis Nr. 2007-020209, tarp ieškovo ir atsakovo 2007 m. vasario 21 d. buvo sudaryta finansinio lizingo sutartis Nr. 2007-020211. Pagal finansinio lizingo sutartį Nr. 2007-020209 ieškovui buvo perduoti automobilių serviso įrengimai ir lizingo įmokų mokėjimai išdėstyti iki 2012 m. vasario 15 d. (pagal 2007 m. balandžio 5 d. patikslintą grafiką prie sutarties Nr. 2007-020209-01 iki 2012 m. balandžio 25 d.). Pagal finansinio lizingo sutartį Nr. 2007-020211 ieškovui buvo perduota sandėliavimo įranga ir lizingo įmokų mokėjimo terminai išdėstyti iki 2010 m. vasario 15 d. (pagal 2007m. balandžio 5 d. patikslintą grafiką iki 2010 m. birželio 30 d.). Lizingo sutartis ieškovas vykdė tinkamai, lizingo įmokas mokėjo laiku. Finansinio lizingo sutarčių vykdymas jų sudarymo metu nebuvo užtikrintas jokiomis papildomomis priemonėmis. Ieškovui nuosavybės teise nuo 1996 m. gegužės 15 d. iki 2009 m. gegužės 9 d. priklausė nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) bei turtinės teisės pagal 1998 m. gegužės 7 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N01/98-15383 dėl 0,2120 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Šis turtas buvo įkeistas kitam ieškovo kreditoriui - AB SEB bankui pagal dvi kredito sutartis. 2009 m. pradžioje ieškovas nusprendė parduoti turtą pirkėjui UAB „Notangų investicijos“, 2009 m. birželio 9 d. šalys sudarė pagrindinę pastato pirkimo- pardavimo sutartį. Kadangi turtas buvo įkeistas, prieš parduodant turtą pirkėjui, ieškovas kreipėsi į AB SEB banką su prašymu panaikinti hipoteką turtui. Pažymėjo, kad į UAB „SEB lizingas“ dėl ketinimų parduoti nekilnojamąjį turtą nesikreipė, kadangi ketinimų parduoti nekilnojamąjį turtą metu atsakovui šie objektai įkeisti nebuvo. AB SEB bankas nurodė, kad panaikins hipoteką turtui tik tuo atveju, jei ieškovas įkeis norimą parduoti turtą AB „SEB lizingas“ finansinio lizingo sutarčių Nr. 2007-020209 bei Nr. 2007-020211 vykdymo užtikrinimui. Derybos dėl nekilnojamojo turto pardavimo vyko 2009 metų balandžio - gegužės mėnesio pradžioje, kuomet Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje buvo krizė, kainos itin greitai krito. Ieškovas buvo suinteresuotas parduoti savo nekilnojamąjį turtą atsiradusiam pirkėjui. Pirkėjas reikalavo kuo skubiau sudaryti turto pirkimo- pardavimo sutartį. AB SEB bankas pradėjo diktuoti sąlygas, kuriomis jis sutiks panaikinti hipoteką turtui. Ieškovas buvo priverstas paklusti ir įvykdyti visiškai nepagrįstą ir nenaudingą sandorį - įkeitė jam priklausantį turtą atsakovui. Toks sandoris nebuvo sulygtas ir aptartas, sudarant finansinio lizingo sutartis, finansinio lizingo sutartis ieškovas vykdė laiku ir tinkamai, jokių abejonių dėl jo finansinio stabilumo nekilo. Ieškovui buvo itin nenaudinga apsunkinti savo finansinių įsipareigojimų vykdymą, todėl toks sandoris buvo sudarytas išimtinai naudojantis atsakovo ir AB SEB banko pranašesne pozicija. Nors turto išankstinį išpirkimą inicijavo pats atsakovas, tačiau jis, remdamasis lizingo sutarčių 15.5. p., į reikalaujamą sumokėti sumą įtraukė ir baudą dėl turto išankstinio išpirkimo, lygią trijų mėnesių dydžio palūkanoms (baudinės palūkanos išsiperkant turtą ankščiau termino), nors ieškovas pats niekada nereiškė noro išsipirkti lizinguojamą turtą prieš terminą. Įkeitimo sandorio forminimui ieškovas patyrė papildomų išlaidų. Įkeitimo sandoris buvo sudarytas priverstinai: AB SEB bankas 2009 m. gegužės 28 rašte notarams nurodė, jog jis sutinka panaikinti hipoteką su sąlyga, jog bus padengti ieškovo turimi kreditai ne tik AB SEB banke, bet ir likę lizingo mokėjimai pagal finansinio lizingo sutartis Nr. 2007-020209 bei Nr. 2007-020211, sudarytas tarp ieškovo ir atsakovo AB „SEB lizingas“. Atsižvelgiant į tai, kad AB SEB bankas nebuvo minėtų finansinio lizingo sutarčių šalimi, notaras atsisakė tvirtinti pirkimo-pardavimo sutartį ir pareikalavo, kad būtų paruošti du atskiri sutikimai nuo AB SEB bankas ir AB „SEB lizingas“. 2009 m. birželio 9 d. buvo gautas AB „SEB lizingas“ raštas Nr.03-2595 dėl įkeisto nekilnojamojo daikto pardavimo, kuriuo lizingo davėjas sutiko, kad ieškovas parduotų įkeistą turtą su sąlyga, jog pirkimo- pardavimo sutartyje bus įtraukta sąlyga, pagal kurią pirkėjas privalo pervesti į AB SEB banko sąskaitą 134 884 Lt paskirtyje nurodant „įsiskolinimo grąžinimas pagal 2007-02-13 finansinio lizingo sutartį Nr. 2007-020209 bei pagal 2007-02-13 finansinio lizingo sutartį Nr. 2007-020211“. Atsakovo reikalaujama pervesti 134 884 Lt dydžio suma buvo paskaičiuota kaip likusių mokėti pagal finansinio lizingo sutartis įmokų ir baudos už išankstinį lizinguojamo turto išpirkimą suma. Pagal 2009 m. birželio 12 d. atsakovo išrašytas PVM sąskaitas faktūras minėtąją sumą sudarė: lizinguojamo turto vertės mokėtina suma pagal mokėjimo grafikus 131 237,73 Lt, 3 mėnesių dydžio palūkanos, bauda 1 113,97 Lt, permoka 2 532,31 Lt, kuri prasidėjus teisminiam ginčui 2010 m. rugpjūčio 30 d. grąžinta ieškovui. 2009 m. birželio 9 d. buvo sudaryta turto pirkimo- pardavimo sutartis tarp ieškovo ir UAB „Notangų investicijos“. Šios sutarties 3.1.4. punkte nurodyta, kad dalį pirkimo kainos, t.y. 134 884 Lt pirkėjas sumoka pervedant į AB SEB banko sąskaitą. Šią sumą pirkėjas pervedė į nurodytąją sąskaitą. Atsižvelgiant į tarp šalių sudarytų finansinio lizingo sutarčių sąlygas bei šalių prisiimtus įsipareigojimus, AB „SEB lizingas“ nurodymas apmokėti visas likusias mokėti įmokas pagal finansinio lizingo sutartis yra nepagrįstas ir nesąžiningas. Atsakovas pasinaudojo ieškovo, kaip silpnesnės šalies, ekonomine padėtimi bei būtinumu kuo skubiau parduoti jam priklausantį turtą ir tokiu būdu į šalių sutartinius finansinio lizingo santykius įtraukė naują sąlygą. 2009 m. gruodžio 3 d. atsakovas, gavęs reikalaujamą pervesti 134 884 Lt sumą, vienašališkai surašė lizinguojamo turto perdavimo nuosavybėn patvirtinančius aktus. Ieškovas, gavęs šiuos aktus, jų nepasirašė, kadangi nepripažino, jog minėtoji suma, neteisėtai pervesta į atsakovo sąskaitą, turi būti užskaityta ar vertinama kaip lizinguojamo turto išpirkimui anksčiau termino skirta suma. Finansinio lizingo sutarties esmė yra ta, jog lizingo davėjas įsigyja pagal lizingo gavėjo nurodymą atitinkamą daiktą ir jį perduoda lizingo gavėjui, kuris įsipareigoja daikto kainą bei priskaičiuotas palūkanas sumokėti per tam tikrą laiką, t.y. finansinė nauda lizingo gavėjui pasireiškia daiktą naudojant, o ne turint nuosavybės teisę į jį. Finansinio lizingo sutarčių 3.3. p. numato, kad ieškovas turto vertės dengimo mokestį, priskaičiuotas palūkanas bei draudimo įmokos sumą moka pagal atsakovo sudarytame Mokėjimų grafike - sąskaitoje nustatytą mokėjimo datą. Finansinio lizingo sutarties Nr. 2007-020209 mokėjimų grafikas- sąskaita numato, kad ieškovas lizingo įmokas mokės iki 2012 m. vasario 15 d. (pagal 2007m. balandžio 5 d. patikslintą grafiką prie sutarties Nr. 2007-020209-01 iki 2012 m. balandžio 25 d.), o pagal finansinio lizingo sutartį Nr. 2007-020211-01 - iki 2010 m. vasario 15 d. (pagal 2007m. balandžio 5 d. patikslintą grafiką iki 2010 m. birželio 30 d). Ieškovas visuomet tinkamai laikėsi įmokų mokėjimo grafiko ir atitinkamai buvo suplanavęs savo veiklą, jog įmokos ir toliau būtų mokamos laiku. Ieškovas niekada nepripažino, jog 134 884 Lt suma pervesta į atsakovo sąskaitą, turi būti užskaityta ar vertinama kaip lizinguojamo turto išpirkimui anksčiau termino skirta suma dėl jau nurodytų priežasčių. Jis nėra pareiškęs, jog nori nutraukti lizingo sutartis. Sudarant finansinio lizingo sutartis, prievolės nebuvo užtikrinamos. Pažymėtina, kad lizinguojamo turto savininkas iki šiol yra atsakovas. Atsakovas niekada nereikalavo ieškovo įkeisti jam priklausantį turtą. To pareikalavo AB SEB bankas sužinojus, kad ieškovas nori parduoti turtą ir prašo banko panaikinti jo turimą hipoteką. Ieškovas nuosavybės teise valdė ir kitą nekilnojamąjį turtą, kurio butų pilnai pakakę įsipareigojimų pagal lizingo sutartis vykdymo užtikrinimui, tačiau įforminti hipotekos kitam ieškovo turimam turtui nei atsakovas, nei AB SEB bankas nepageidavo. Pardavus turtą ieškovo finansinė padėtis niekaip nepablogėjo, atvirkščiai, ieškovas turtą pardavė už 950 000 Lt (tuo tarpu įsipareigojimai pagal turto įkeitimą AB SEB bankui sudarė 361 372,15 Lt). Atsakovas yra juridinis asmuo, besispecializuojantis lizingo sutarčių sudaryme. Lizingo sutarčių sudarymas, jų pakeitimas, atitinkamas teisinis lizingo sutarčių reglamentavimas yra profesinė įprastinė atsakovo veikla. Tuo tarpu ieškovas užsiima automobilių priežiūra, atsarginių detalių ir reikmenų prekyba. Taigi ieškovas yra mažiau informuotas bei priklausantis nuo kreditorių finansinių paslaugų rinkoje. Ši aplinkybė leido atsakovui vienašališkai susikurti sau palankią sutarčių sąlygą dėl išankstinio lizingo įmokų apmokėjimo ir ja pasinaudoti. Atsakovas vykdant finansinio lizingo sutartis buvo nesąžiningas ir informacija pasidalino su AB SEB banku, kas leido kreditoriams susivienyti ir daryti įtaką ieškovui. Ieškovas atsisakė reikalavimo pripažinti 2009 m. gruodžio 3 d. perdavimo nuosavybėn patvirtinantį aktą, įvykdžius 2007 m. vasario 21 d. lizingo sutartį Nr. 2007-020211-01, negaliojančiu, prašė šioje dalyje civilinę bylą nutraukti, kadangi ši lizingo sutartis jau pasibaigė.

Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies, pripažindamas, jog pagal buhalterinės apskaitos duomenis dėl finansinio lizingo sutarčių ieškovui perduoto turto išankstinio išsipirkimo paskaičiavimą, ieškovas yra sumokėjęs 2 538,31 Lt permoką, šią permoką atsakovas 2010 m. rugpjūčio 30 d. grąžino ieškovui, kitoje dalyje su ieškiniu visiškai nesutiko.

Atsiliepimas

Trečias asmuo AB SEB bankas su ieškiniu nesutiko ir palaikė atsakovo poziciją.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pripažino 2009 m. gruodžio 3 d. perdavimo nuosavybėn patvirtinantį aktą, įvykdžius 2007 m. vasario 13 d. lizingo sutartį Nr. 2007-020209-01 negaliojančiu ir grąžino automobilių serviso įrengimus nurodytus akte atsakovui; pripažino 2009 m. gruodžio 3 d. perdavimo nuosavybėn patvirtinantį aktą, įvykdžius 2007 m. vasario 13 d. lizingo sutartį Nr. 2007-020209-02 negaliojančiu ir grąžino akte nurodytus automobilių serviso įrengimus atsakovui, pripažino 2009 m. gruodžio 3 d. perdavimo nuosavybėn patvirtinantį aktą, įvykdžius 2007 m. vasario 13 d. lizingo sutartį Nr. 2007-020209-03 negaliojančiu ir grąžino automobilio serviso įrengimus nurodytus akte atsakovui; pripažino 2007 m. vasario 13 d. lizingo sutartį Nr. 2007-020209 galiojančia; įpareigojo atsakovą AB „SEB lizingas“ vykdyti 2007 m. vasario 13 d. lizingo sutartį Nr. 2007-020209; įpareigojo atsakovą AB „SEB lizingas“ grąžinti ieškovui UAB „Autoringas“ 45 767,93 Lt sumą; priteisė iš atsakovo AB „SEB lizingas“ 3 250,80 Lt nuostolių ieškovo UAB „Autoringas“ naudai; priteisė iš atsakovo AB „SEB lizingas“ 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo 45 767,93 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinį kitoje dalyje atmetė. Civilinę bylą dėl reikalavimo pripažinti 2009 m. gruodžio 3 d. perdavimo nuosavybėn patvirtinantį aktą, įvykdžius 2007 m. vasario 21 d. lizingo sutartį Nr. 2007-020211-01 negaliojančiu nutraukė.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog iš byloje pateiktų 2007 m. vasario 13 d. Finansinio lizingo sutarčių Nr. 2007-020209 ir Nr. 2007-020211 matyti, kad sudarant šias sutartis ieškovas ir atsakovas nebuvo susitarę dėl įkeitimo, t.y. prievolės nebuvo užtikrintos. Lizingo sutartys yra atlygintinos, todėl pagal mokėjimo grafikus ieškovas mokėjo įmokas. Teismo nuomone, nors atsakovas nurodė argumentą, jog ieškovas buvo pažeidęs mokėjimo grafikus ir jam buvo paskaičiuoti delspinigiai, tačiau dėl to vertinti, jog ieškovas finansinio lizingo sutarčių vykdymo metu netinkamai vykdė jose numatytas prievoles ir tai būtų kėlę grėsmę sudarytų finansinio lizingo sutarčių vykdymui bei būtų atsakovui atsiradusi būtinybė reikalauti papildomo sutarčių vykdymo užtikrinimo, pagrindo nėra, nes ieškovas pagal pateiktus rašytinius įrodymus, sąskaitas yra pavėlavęs apmokėti labai nežymiai. Teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė ir argumento, jog sutarčių galiojimo metu pablogėjo atsakovo finansinė padėtis ir jis neteko galimybės laiku ir tinkamai vykdyti sutartis, nes šį atsakovo argumentą paneigia ieškovo įmonės finansiniai dokumentai, kurie įrodo, jog ieškovo turimas turtas žymiai viršijo įsipareigojimus atsakovui. Dėl šios priežasties vertino, jog pagrįstai ieškovas teigia, kad atsakovo reikalavimas pagal šias sutartis įkeisti ieškovui priklausantį turtą atsirado dėl trečiojo asmens AB SEB banko įtakos, kai pastarasis sužinojo, kad ieškovas ketina ir nori parduoti šį turtą, kuris buvo įkeistas ir pagal paskolos sutartį bankui. Tai, kad bankas tiesiogiai reguliavo lizingo sutarčių prievolių užtikrinimo klausimus, teismo nuomone, patvirtina byloje pateiktas ieškovo su AB SEB banku 2009 m. balandžio 6 d. sudarytas kreditavimo sutarties Nr.1450507071605-01 pakeitimas: „Kredito gavėjas [UAB „Autoringas“] įsipareigoja iki 2009-04-25 įkeisti Specialiosios dalies 3.2. p. nurodytą turtą AB „SEB lizingas“ pagal sutartis Nr. 2007-020209 ir 2007-020211. Kredito gavėjui tinkamai nevykdant numatyto reikalavimo naudojimasis SKP limitu stabdomas“. Teismo vertinimu, to pasekmė buvo tai, jog ieškovas privalėjo įkeisti reikalaujamą turtą ir teises į žemės sklypo nuomą. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju atsakovas nebuvo sąžiningas ieškovo atžvilgiu ir pastarajam tinkamai ir laiku vykdant sutartinius įsipareigojimus pagal lizingo sutartis pareikalavo ne tik prievolių pagal šias sutartis įvykdymo užtikrinimo, bet ir tokiu būdu privertė ieškovą sutikti su sąlyga dėl lizingo sutarčių prieš terminą įvykdymu. Atsakovas, nesilaikydamas bendradarbiavimo, kooperavimosi principų, finansinio lizingo prigimtimi sukuriamų teisinių santykių, įtvirtino finansinio lizingo teisinių santykių nelygybę ir tokių santykių pasibaigimą. Tokios sąlygos, teismo nuomone, neatitiko sąžiningumo ir protingų sąžiningos verslo praktikos reikalavimų. Taigi teismas darė išvadą, kad šių įvykių kontekste šalių padėtis tapo iš esmės nelygi, nes ieškovas, ketindamas parduoti nekilnojamą daiktą, privalėjo visiškai sumokėti pagal lizingo sutartis, nors jų terminai dar nebuvo pasibaigę, prieš tai be savo valios ir nesant pagrindui parduodamą turtą įkeisti atsakovui, t.y. atsakovas įgijo esminį pranašumą nesąžiningai pasinaudojęs susiklosčiusia padėtimi: tiek įkeitimo pareikalavimas, tiek pirkimo-pardavimo sutartyje nuostatos dėl pirkėjo apmokėjimo pagal lizingo sutartis pervedimo AB SEB bankui įrašymas buvo atlikti atsakovo iniciatyva ir interesais, atsakovas to reikalaudamas suprato, kad naujos ekonominės sąlygos (nekilnojamo turto rinkos sustingimas) suteikia jam pranašumą ieškovo atžvilgiu.

Reikalavimas priteisti ieškovo turėtas išlaidas įforminant nekilnojamojo turto įkeitimus: 2070,80 Lt notarui, 80 Lt už lakšto įregistravimą, 1020 Lt už lakšto pakeitimo įregistravimą ir hipotekos lakštus, 80 Lt už lakšto pakeitimo įregistravimą, iš viso 3 250,80 Lt, teismo vertinimu, tenkintinas, nes šie ieškovo patirti nuostoliai yra susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su konstatuotais neteisėtais atsakovo veiksmais (CK 6.245 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas AB „SEB lizingas“ ir AB SEB bankas pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimo. Apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – visiškai atmesti ieškinį. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Pagal CK 6.228 str. 1 d. šalis gali atsisakyti sutarties ar atskiros jos sąlygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą. Be kitų aplinkybių, atsižvelgiama ir į tai, jog viena šalis nesąžiningai pasinaudojo tuo, kad kita šalis nuo jos priklauso, turi ekonominių sunkumų, neatidėliotinų poreikių, yra ekonomiškai silpna, neinformuota, nepatyrusi, veikia neapdairiai, neturi derybų patirties, taip pat atsižvelgiant į sutarties prigimtį ir tikslą. Pagal CK 6.228 str. 2 d. teismas turi teisę tik pakeisti atitinkamos sutarties sąlygas, tačiau šio straipsnio pagrindu negali naikinti sandorių. Dėl šios priežasties vertintina, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis CK 6.228 str., neturėjo teisės naikinti jau pasibaigusių sutarčių.

2. Teismas nepagrįstai pripažino galiojančia finansinio lizingo sutartį Nr.2007-020209, nes tokio ieškovo teisių gynimo būdo nenumato CK 1.138 str.

3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovui priteisė 3 250,80 Lt nuotolių, nes sutartinio įkeitimo lakštų pastabose yra nurodoma, jog visas šių hipotekos lakštų sudarymo ir visas kitas išlaidas sumoka būtent ieškovas UAB „Autoringas“. Teismas šiuo konstatavimu faktiškai panaikino minėtų įkeitimo lakštų dalį, tačiau konkretaus sandorių negaliojimo pagrindo nenurodė. Pirmosios instancijos teismas tuo išėjo ir už nagrinėjamos bylos ribų, nes ieškovas nebuvo pareiškęs reikalavimo dėl įkeitimo lakštų nuginčijimo.

4. Pagal CK 6.228 str. teismas turi pakeisti konkrečią nepagrįstą pranašumą suteikiančią sutarties sąlygą, tačiau kurią konkrečiai finansinio lizingo sutarties Nr.2007-020209 sąlygą teismas pakeitė skundžiamame sprendime nėra nurodoma.

5. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nenurodė jokių aplinkybių, kurios patvirtintų, kad anksčiau laiko įvykdžius finansinio lizingo sutartis AB „SEB lizingas“ būtų gavęs neproporcingai didelę naudą, o ieškovas tokios naudos būtų negavęs arba būtų gavęs nepalyginamai mažesnę. Priešingai, visiškai atsiskaitęs už lizinguojamą turtą ieškovas įgijo galimybę nevaržomai naudotis, valdyti ir disponuoti šiuo turtu. Tuo tarpu anksčiau laiko pasibaigus nurodytoms sutartims atsakovas AB „SEB lizingas“ netgi gavo kur kas mažiau nei būtų gavęs, jei ieškovas UAB „Autoringas“ būtų visiškai atsiskaitęs finansinio lizingo sutartyse numatytais terminais (už išankstinį lizinguojamo turto išpirkimą ieškovui UAB „Autoringas“ buvo paskaičiuotos palūkanos už tris mėnesius, tuo tarpu, jei finansinio lizingo sutartys Nr. 2007-020209 ir 2007-020211 būtų buvusios vykdomos iki 2010 m. vasario 15 d. ir 2012 m. vasario 15 d., atsakovui būtų buvusios mokamos palūkanos už tolimesnį šių sutarčių galiojimo laikotarpį).

6. Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 185 str. numatytas įrodymų vertinimo taisykles. Nesutiktina su teismo argumentu, kad atsakovas neįrodė pablogėjusios ieškovo finansinės padėties. Pagal UAB „Autoringas“ pelno (nuostolių) ataskaitas, 2006 m. ieškovas iš savo veiklos patyrė 439 011 Lt nuostolių, 2007 m. 204 099 Lt nuostolių, 2008 m. 356 657 Lt nuostolių, o tai leido atsakovui prašyti prievolių įvykdymo užtikrinimo. Pažymėtina, kad ieškovas neprivalėjo jo pateikti, t. y. šiuo atveju buvo paties ieškovo valia ir noras sudaryti tokį sandorį ir išvengti finansinio lizingo sutarčių nutraukimo. Tai patvirtina 2009 m. kovo 12 d. UAB „Autoringas“ valdybos posėdžio protokolas Nr. 1, kuriuo ieškovo valdyba nusprendė įkeisti atsakovo naudai ieškovui nuosavybės teise priklausantį turtą. Lygiai taip pat spaudimu ieškovui negali būti ir 2009 m. balandžio 6 d. kreditavimo sutarties pakeitimas, nes jis irgi buvo padarytas laisva šalių valia.

7. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrindė savo išvados dėl atsakovo nesąžiningumo.

8. Pirmosios instancijos teismas 45 767,93 Lt sumą, kurią atsakovas buvo įpareigotas grąžinti ieškovui, laiko gauta nepagrįstai, tačiau teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad minėta suma atsakovui buvo pervesta 2009 m. birželio 9 d. pirkimo – pardavimo sutarties, sudarytos tarp ieškovo ir UAB „Notangų investicijos“, 3.1.4 p. pagrindu kaip galutinis atsiskaitymas pagal finansinio lizingo sutartis. Minėtą sumą pervedė UAB „Notangų investicijos“. Taigi teismas įpareigodamas atsakovą grąžinti minėtą sumą ieškovui iš esmės panaikino 2009 m. birželio 9 d. pirkimo – pardavimo sutarties 3.1.4 p. nustatytas šalių teises ir pareigas ir tuo nusprendė dėl į bylą neįtraukto asmens UAB „Notangų investicijos“ teisių ir pareigų, kas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Pastebėtina, kad ieškovas reikalavimo dėl pirkimo – pardavimo sutarties nuostatų panaikinimo nereiškė.

Atsiliepimas

Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovo ir trečiojo asmens apeliacinį skundą. Atsiliepimu prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovas atsiliepime iš esmės pakartoja ieškinyje ir pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytus argumentus. Papildomai nurodo, kad atsakovas netinkamai supranta ieškovo gaunamą naudą iš lizingo sutarčių, t. y. ieškovui yra naudinga naudotis turtu, už kurį sumoka lizingo davėjas, tačiau už jį atsiskaityti dalimis. Mano, kad atsakovas nepagrįstai teigia, jog ieškovas turėjo ginčyti pirkimo - pardavimo sutartį, nes šiuo atveju nėra reikšminga, kas atsakovui sumokėjo pinigus, t. y. ar ieškovas, ar UAB „Notangų investicijos“.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamo ginčo esmę sudaro ieškovo UAB ,,Autoringas“ ir atsakovo UAB ,,SEB lizingas“ 2007 m. vasario 13 d. sudarytos dvi finansinio lizingo sutartys Nr. 2007-020209 bei Nr. 2007-020211. Pagal finansinio lizingo sutartį Nr. 2007-020209 ieškovas išperkamosios nuomos teisę gavo į automobilių serviso įrengimus. Lizingo įmokų mokėjimai buvo išdėstyti iki 2012 m. vasario 15 d. Pagal finansinio lizingo sutartį Nr. 2007-20211 ieškovui buvo perduota sandėliavimo įranga ir lizingo įmokų mokėjimo terminai išdėstyti iki 2010 m. vasario 15 d. Finansinio lizingo sutarčių vykdymas jų sudarymo ir vykdymo metu nebuvo užtikrintas jokiomis papildomomis užtikrinimo priemonėmis.

Kaip nurodo ieškovas, 2009 m., esant ekonominiam nuosmukiui, jis nusprendė parduoti jam priklausantį nekilnojamojo turto objektą – parduotuvę su automobilių techninio aptarnavimo centru, (duomenys neskelbtini), kuris buvo įkeistas užtikrinant prievolės įvykdymą trečiajam asmeniui AB SEB bankui pagal dvi kredito sutartis: 1999 m. rugsėjo 27 d. paskolos sutartį Nr. 1459943728/01 bei 2005 m. birželio 8 d. sąskaitos kreditavimo sutartį Nr. 1450507071605-01.

2009 m. gegužės 15 d. tarp ieškovo ir potencialaus pirkėjo UAB ,,Notangų investicijos“ buvo pasirašytas ketinimų protokolas, o 2009 m. birželio 9 d. šalys sudarė pagrindinę pastato pirkimo-pardavimo sutartį. Kadangi turtas buvo įkeistas, ieškovas privalėjo gauti hipotekos kreditoriaus AB SEB banko sutikimą perleisti turtą – parduotuvę su automobilių techniniu centru.

Derybų metu tretysis asmuo AB SEB bankas nurodė, kad sutinka panaikinti hipoteką turtui tik tuo atveju, jei ieškovas iš parduodamo turto gaunamų pajamų padengs ne tik iš banko paimtus kreditus, bet ir įkeis norimą parduoti turtą atsakovui AB ,,SEB lizingas“ finansinio lizingo sutarčių Nr. 2007-020209 bei Nr. 2007-02011 vykdymo užtikrinimui. Ieškovas 2009 m. balandžio 17 d. įkeitė jam priklausantį turtą atsakovui.

Atsakovas AB ,,SEB lizingas“ nurodė sutinkąs leisti parduoti turtą su sąlyga, jei iš gautinų pajamų bus sumokėtos visos likusios pagal lizingo sutartis mokėtinos įmokos.

Kaip minėta, 2009 m. birželio 9 d. buvo sudaryta turto pirkimo-pardavimo sutartis tarp ieškovo ir UAB ,,Notangų investicijos“. Pagal šios sutarties 3.1.4. punktą dalį pirkimo kainos, t. y. 134 884 Lt pervedė į AB SEB banko sąskaitą.

Ieškovas nurodo, kad atsakovas ir tretysis asmuo pasinaudodami savo padėtimi bei ieškovo finansine priklausomybe privertė atlikti veiksmus, kurių jis neprivalėjo atlikti, nes neturėjo ketinimų išpirkti lizinguojamą turtą ir netekti lizingo sutartimi gaunamos naudos.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.228 str. 1 d. šalis gali atsisakyti sutarties ar atskiros jos sąlygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą. Be kitų aplinkybių šiais atvejais turi būti atsižvelgiama ir į tai, jog viena šalis nesąžiningai pasinaudojo tuo, kad kita šalis nuo jos priklauso, turi ekonominių sunkumų, neatidėliotinų poreikių, yra ekonomiškai silpna, neinformuota, nepatyrusi, veikia neapdairiai, neturi derybų patirties, taip pat atsižvelgiant į sutarties prigimtį ir tikslą. To paties straipsnio 2 d. nurodoma, kad teisę atsisakyti sutarties ar atskiros jos sąlygos šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais turinčios šalies prašymu teismas turi teisę išnagrinėti sutartį ar atskirą jos sąlygą ir jas atitinkamai pakeisti, kad sutartis ar atskira jos sąlyga atitiktų sąžiningumo ir protingus sąžiningos verslo praktikos reikalavimus, t. y. minėtos įstatymo normos suteikia teismui teisę pakeisti atitinkamas sutarties sąlygas, tačiau nenurodo galimybės šiuo pagrindu naikinti jau iš esmės pasibaigusių sutarčių.

Pažymėtina, kad minėtų CK nuostatų pagrindu gali būti keičiamos nepasibaigusios sutarties sąlygos tam, kad ji būtų toliau tinkamai vykdoma. Nagrinėjamu atveju prašoma atnaujinti finansinio lizingo sutartis Nr. 2007-020209 yra pasibaigusi, todėl akivaizdu, kad nėra pagrindo taikyti CK 6.228 str. nuostatų. Be to, teismas gali pakeisti tik konkrečią sutarties sąlygą, kuri suteikia nepagrįstą pranašumą, tačiau pirmosios instancijos teismas sprendime nenurodė, kuri finansinio lizingo sutarties Nr. 2007-020209 sąlyga yra keičiama.

CK 6.228 straipsnio 1 dalyje suteikta teisė šaliai atsisakyti sutarties arba tam tikros sąlygos ar sąlygų, jeigu tai nulemia didelę šalių prievolių neatitiktį, kai viena šalis kitos sąskaita įgyja neproporcingai didelę, palyginti su jos prievolėmis, naudą, o kita šalis negauna nieko arba jos nauda yra neproporcingai maža, palyginus su kitos šalies prievole, ir tokia nelygybė dėl tarpusavio prievolių neatitikties turi būti jau sudarant sutartį. Praktikoje tai turėtų būti tokia nelygi šaliai padėtis, jog protingas ir apdairus žmogus tokiomis sąlygomis sutarties niekada nesudarytų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2010).

Lizingo sutarties sudarymo ir nutraukimo prieš laiką tvarka yra reglamentuota įstatymu (CK 6.567-6.574 str.). Viena esminių lizingo sutarties sąlygų yra lizingo gavėjo naudojamo daikto perėjimas jo nuosavybėn sumokėjus lizingo sutartyje numatytą kainą. Lizingo sutarties tarp šalių 16 skirsnyje būtent ir nurodyta, kad lizingo gavėjui UAB ,,Autoringas“ atsiskaičius su AB ,,SEB lizingas“ už lizinguojamą turtą jam pereis nuosavybės teisė į šį turtą.

Pažymėtina, kad ieškovas UAB ,,Autoringas“ iš esmės nenurodė argumentų, kurie patvirtintų, kad lizingo gavėjas anksčiau laiko įvykužius sutartį įgijo neproporcingai didelę lyginant su prievolėmis naudą, o ieškovo nauda neproporcingai maža. Atsiskaitęs už lizinguojamą turtą ieškovas įgijo galimybę be apribojimų naudotis turtu, jam nereikia mokėti palūkanų, kurių mokėjimas buvo nurodytas iki 2010 m. vasario 15 d. ir iki 2012 m. vasario 15 d.

Pirmosios instancijos teismas ieškovo bejėgiškumą grindė ta aplinkybe, kad buvo pasinaudota ieškovo noru naudotis lizingo objektu, tačiau pasibaigus finansinio lizingo sutartims, ieškovui, kaip minėta, atsirado galimybė be jokių kliūčių valdyti, naudotis ir disponuoti įgytu lizingo sutarties pagrindu turtu, atsakovo ekonominė nauda dėl pasibaigusios sutarties tik tokia, kad jis iš esmės grąžintas į padėtį prieš sudarant lizingo sutartį.

Ieškovas savo argumentus dėl CK 6.228 str. taikymo grindžia taip pat tuo, kad atsakovas buvo nesąžiningas, nes privertė sudaryti UAB ,,Autoringas“ nenaudingus sandorius, pasinaudodamas situacija, kad jis buvo priverstas dėl ekonominės situacijos parduoti dalį nekilnojamojo turto bei poreikiu toliau naudotis lizingo objektais. Ieškovas teigia, kad neturėjo ketinimo anksčiau laiko išpirkti lizinguojamą turtą ir tuo pačiu netekti lizingo sutartimis gaunamos naudos, t. y. įsigyti daiktą ne iš karto sumokant kainą, o išperkamosios nuomos būdu per pakankamai ilgą laikotarpį. Dėl atsakovo veiksmų buvo priverstas sumokėti lizingo įmokas iš karto ir nepasibaigus sutartims. Šie ieškovo argumentai nėra visiškai pagrįsti, nes pagal byloje esančius rašytinius įrodymus, dar 2009 m. kovo 12 d. UAB ,,Autoringas“ valdybos posėdyje buvo svarstyti klausimai dėl ilgalaikio turto pardavimo ir įkeitimo AB ,,SEB lizingas“ turto – nuosavybės teise priklausančio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), norint garantuoti įsipareigojimus pagal 2007 m. vasario 13 d. finansinio lizingo sutartis (T. 1, b. l. 143-144). 2009 m. gegužės 5 d. rašte, adresuotame AB ,,SEB lizingas“, ieškovas prašo atsakovo sutikimo parduoti minėtą įkeistą pastatą. Nurodo, kad planuojama pardavimo kaina – 950 tūkst. litų. Gautomis lėšomis planuojama padengti trumpalaikius įsipareigojimus AB SEB bankui ir dalinai AB „SEB lizingas“ (T. 1, b. l. 81), taigi šie veiksmai nebuvo inicijuoti atsakovo, ieškovas pats nusprendė parduoti dalį savo nekilnojamojo turto.

Pažymėtina, kad ieškovas, išreiškęs ketinimą parduoti žymią dalį savo nekilnojamojo turto, mažino ir savo galimybes tinkamai įvykdyti prisiimtus turtinius įsipareigojimus, įvertinus šias aplinkybes, atsakovo reikalavimas įvykdyti lizingo sutartis prieš terminą negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas, be to, finansinio lizingo sutartis savo prigimtimi įtvirtina finansinio lizingo teisinių santykių nelygybę.

Atsakovas taip pat pateikė argumentus dėl nuostolingos UAB ,,Autoringas“ 2006-2008 metų veiklos (pelno nuostolių ataskaitą, kuri, jo manymu, patvirtina nuostolingą ieškovo veiklą), ieškovas ir pats atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad jam gyvybiškai buvo būtinos finansinės lėšos, todėl jis priėmė sprendimą parduoti nekilnojamąjį turtą (T. 2, b. l. 15). Todėl negalima paneigti ir atsakovo teisės ekonominio sunkmečio sąlygomis rūpintis banko turtu, kad klientai vykdytų prisiimtus finansinius įsipareigojimus, kartu ir lizingo sutartis bei reikalauti papildomų įstatymo numatytų priemonių dėl šių sutarčių įvykdymo užtikrinimo.

Nustatyta, kad 2009 m. balandžio 6 d. šalys susitarė, kad ieškovas finansinio lizingo sutarčių Nr. 2007-020209 ir Nr. 2007-020211 užtikrinimui įkeis specialiosios dalies 3.2 p. nurodytą turtą, t. y. šis susitarimas yra bendras šalių susitarimas, atitinkantis abiejų šalių išreikštą valią.

Iš šalių pateiktų rašytinių įrodymų seka, kad kartu su 2010 m. rugpjūčio 5 d. AB ,,SEB lizingas“ atsiliepimu į patikslintą ieškinį teismui buvo pateiktas 2009 m. birželio 10 d. UAB ,,Autoringas“ raštas Nr. 2.2-1, kuriame ieškovas prašo patikslinti įsiskolinimų lizingui padengimo likučius pagal rašte nurodytas sutartis Nr. 2007-020209 ir Nr. 2007-020211 tai dienai, t. y. tiek pasirašydamas 2009 m. birželio 9 d. pirkimo-pardavimo sutartį, tiek ir iki jos sudarymo, ieškovas aiškiai suvokė, kad 134 884 Lt suma atsakovui AB ,,SEB lizingas“ bus pervesta kaip galutinis atsiskaitymas pagal finansinio lizingo sutartis Nr. 2007-020209 bei 2007-020211 ir kad pervedus ją bus tinkamai įvykdytos nurodytos sutartys, todėl pirmosios instancijos teismo teiginiai, kad atsakovas neva įtvirtino lizingo teisinių santykių nelygybę, yra neparemti byloje esančiais įrodymais.

Pažymėtina, kad 134 884 Lt suma atsakovui AB ,,SEB lizingas“ buvo pervesta 2009 m. birželio 9 d. pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp ieškovo UAB ,,Autoringas“ ir UAB ,,Notangų investicijos“, 3.1.4 p. pagrindu, kaip galutinis atsiskaitymas pagal finansinio lizingo sutartis Nr. 2007-020209 ir 2007-020211.

Ieškovas UAB „Autoringas“ nurodo, kad atsakovas, remdamasis lizingo sutarčių 15.5. p., nepagrįstai į reikalaujamą sumokėti sumą, kuri šiai dienai yra sumokėta atsakovui pagal UAB ,,Autoringas“ ir UAB ,,Notangų investicijos“ pirkimo – pardavimo 3.1.4 p., įtraukė ir baudą dėl turto išankstinio išpirkimo, lygią trijų mėnesių dydžio palūkanoms (baudinės palūkanos, išsiperkant turtą ankščiau termino). Pagal lizingo sutarčių 15.5 p. pareiga mokėti baudines palūkanas, išsiperkant turtą anksčiau termino, kyla tuo atveju, kai klientas nesilaiko sutarčių 15.3 p. nurodyto įspėjimo apie išankstinį turto išpirkimą termino. Lizingo sutarčių 15.3 p. numato, kad apie norą išsipirkti turtą anksčiau termino ar padengti dalį turto likutinės vertės klientas turi raštu pranešti AB „SEB lizingas“ ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius iki numatomos išpirkimo datos. Byloje nustatyta, kad lizinguojamas turtas buvo išpirktas 2009 m. birželio mėnesį UAB „Notangų investicijos“ sumokėjus 134 884 Lt sumą atsakovui AB ,,SEB lizingas“. Ieškovas savo ketinimus parduoti įkeistą turtą išreiškė jau 2009 m. kovo mėnesį, t. y. prieš tris mėnesius iki lizinguojamo turto išpirkimo. Apie atitinkamus ketinimus jis informavo trečiąjį asmenį AB SEB bankas, kuris informavo AB „SEB lizingas“. Dėl šios priežasties laikytina, kad ieškovas laikėsi sutarčių 15.3 p. nustatyto termino, kas lemia, jog baudinės palūkanos, numatytos sutarčių 15.5 p., iš jo negali būti reikalaujamos. Ta aplinkybė, kad nebuvo atskiro rašto informuojančio apie turto išpirkimą prieš terminą, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, nes, kaip nustatyta byloje, turto išpirkimas anksčiau laiko buvo nulemtas abiejų šalių sutarimo ir šalių derybų. Remiantis tuo, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo baudines palūkanas, t. y. 1 113,97 Lt, kurias jis gavo nepagrįstai, yra tenkintinas.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliantų argumentu, kad yra nepagrįstas pirmosios instancijos teismo sprendimas įpareigoti AB „SEB lizingas“ atlyginti ieškovo išlaidas, susijusias su nekilnojamojo turto įkeitimu. Sutartinio įkeitimo lakštų pastabose (ieškinio priedai Nr. 3-6) yra nurodyta, jog visas šių hipotekos lakštų sudarymo ir visas kitas išlaidas sumoka UAB „Autoringas“. Šie lakštai buvo sudaryti notarine tvarka, kas reiškia, kad ieškovas suprato ir sutiko su išlaidų apmokėjimu. Be to, ieškovas nereiškė reikalavimų dėl minėtų lakštų dalies dėl jų sudarymo išlaidų apmokėjimo. Dėl šių priežasčių vertintina, kad teismas skundžiamu sprendimu įpareigodamas atsakovą padengti išlaidas, susijusias su nekilnojamojo turto įkeitimu, peržengė pareikšto ieškinio ribas ir dėl to priėmė nepagrįstą sprendimą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra keistinas, tenkinant ieškovo reikalavimą iš atsakovo priteisti baudines palūkanas, o kitus ieškovo reikalavimus atmetant.

Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 str. 1 d. nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 str. 2 d. numatyta, kad, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui - proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Atitinkamai nagrinėjamoje byloje pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos šalių patirtos pirmosios instancijos teisme ir priteistinos bylinėjimosi išlaidos patirtos apeliacinės instancijos teisme.

Pirmosios instancijos teismo sprendime nustatyta, kad ieškovas UAB „Autoringas“ patyrė 7 200 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad yra patenkinta 10 proc. ieškinio reikalavimų, ieškovui iš atsakovo yra priteistina 720 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas AB „SEB lizingas“ pirmosios instancijos teisme patyrė 6 121 Lt bylinėjimosi išlaidų (T. 1, b. l. 154-161). Atsižvelgiant į tai, kad yra patenkinta 10 proc. ieškinio reikalavimų, vertintina, kad buvo patenkinta 90 proc. atsakovo reikalavimų. Atitinkamai atsakovui iš ieškovo priteistina 5 508,90 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Pirmosios instancijos teisme buvo patirta 21 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporcijas, atitinkamai paskirstytinos ir šios išlaidos: iš ieškovo valstybės biudžetui priteistina 18, 90 Lt, o iš atsakovo - 2,10 Lt.

Apeliacinės instancijos teisme atsakovas patyrė 1 971 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su žyminio mokesčio sumokėjimu (T.2, b. l. 9). Atitinkamai iš ieškovo atsakovui yra priteistina 1 773,90 Lt žyminio mokesčio. Ieškovas nepateikė įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jam jos nėra priteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimą pakeisti, teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

„Ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Autoringas“ ((duomenys neskelbtini)) ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „SEB lizingas“ ((duomenys neskelbtini)), trečias asmuo akcinė bendrovė SEB bankas ((duomenys neskelbtini)) patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Autoringas“ iš atsakovo akcinės bendrovės „SEB lizingas“ 1 113,97 Lt baudinių palūkanų.

Priteisti iš atsakovo akcinės bendrovės „SEB lizingas“ 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo 1 113, 97 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009-10-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Civilinę bylą Nr. 2-2462-450/2010 dalyje reikalavimo pripažinti 2009-12-03 perdavimo nuosavybėn patvirtinantį aktą, įvykdžius 2007-02-21 lizingo sutartį Nr. 2007-020211-01 negaliojančiu nutraukti.“.

Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Autoringas“ iš atsakovo akcinės bendrovės „SEB lizingas“ 720 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti atsakovui akcinei bendrovei „SEB lizingas“ iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Autoringas“ 5 508,90 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, ir 1 773,90 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Autoringas“ valstybės biudžetui priteisti 18,90 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme.

Iš atsakovo akcinės bendrovės „SEB lizingas“ priteisti valstybės biudžetui 2,10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme.

Teisėjai Konstantinas GurinasVytas MiliusDonatas Šernas