- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-06
- Bylos Nr.
- I-6019-331/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05731-2014-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Henrikas Sadauskas
- Kategorijos
- 63.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 63.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas, susipažinęs su Z. K. skundu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja Z. K. 2014-12-29 paštu išsiuntė skundą, kuriame prašo:
atnaujinti skundo padavimo terminą; panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Vidaus reikalų ministerija) 2014-12-02 sprendimą Nr. 1D-8530(11); priteisti iš atsakovo Vidaus reikalų ministerijos neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 16 153,59 Lt už 2010-01-01 – 2013-12-31 laikotarpį.
Šalies argumentai
Paaiškino, kad nuo 2010-01-01 įsigaliojus Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinajam įstatymui (toliau – ir Laikinasis įstatymas) buvo mokama sumažinta pareigūnų ir karių valstybinė pensija. Nurodė, kad yra įsitikinusi, jog trejų metų termino skundui paduoti nepraleido, nes šis terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2012-09-21, t.y. dienos, kai buvo paskelbtas ir įsigaliojo 2012-02-06 Konstitucinio Teismo nutarimas. Būdama lojalia savo valstybei piliete buvo įsitikinusi, kad Seimas priima Konstituciją atitinkančius įstatymus. Gavusi pirmą sumažintą pensiją suprato, kad tai daroma susiklosčius krizinei situacijai, tačiau buvo tikra, kad toks mažinimas yra laikinas ir, praėjus sunkiausiam laikotarpiui, pensijos ne tik bus atstatytos į buvusį lygį, bet bus kompensuoti kartu ir praradimai dėl mažinimo. Šalyje jau yra buvusi panaši teisinė situacija prieš daugiau kaip dešimtmetį, kai dėl Rusijos krizės įtakos nebuvo mokamos pensijos dirbusiems asmenims, tačiau, praėjus kriziniam laikotarpiui, praradimus valstybė kompensavo. Tik susipažinusi su Konstitucinio Teismo nutarimu suprato, kad įstatymų leidėjas pensijas sumažino pažeisdamas konstitucinius principus. Nurodė, jog tikisi, kad teismas pripažins, jog kreipimosi į teismą termino nepraleido arba atnaujins terminą skundui paduoti.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atnaujinti terminą netenkintinas. Skundą atsisakytina priimti.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 34 str. 1 d. pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų ABTĮ 37 str. 2 d. 1–7 punktuose. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažintinos tik tokios aplinkybės, kurios objektyviai, neatsižvelgiant į suinteresuoto paduoti skundą subjekto valią, sutrukdė jam per įstatymu nustatytą terminą įgyvendinti savo teises (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau - ir LVAT) administracinėje byloje Nr. AS15-90/2005).
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 konstatavo, kad pagal ginčo metu galiojusį teisinį reguliavimą savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo suinteresuoti asmenys galėjo apginti per trejų metų terminą nuo sužinojimo apie priimtą sprendimą dienos, numatytą Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje.
Analogiškos pozicijos LVAT išplėstinė teisėjų kolegija laikėsi ir 2013-11-07 išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013. Teismas išaiškino, kad kreipimuisi į administracinį teismą su skundu dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos pagal analogiją taikytinas Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnyje (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. X-209 redakcija) įtvirtintas 3 metų procesinis terminas, o pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria nagrinėjamu atveju gali būti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia. Pažeidimo pasekmių skaidymas etapais, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrįstas.
Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-01-20 nutarimu Nr. 83, 24 punkte nurodyta, kad pensija mokama už praėjusį mėnesį pensiją mokančių institucijų nustatyta tvarka. Iš skundo turinio ir pateiktų dokumentų matyti, kad pirmoji pagal Laikinojo įstatymo 4, 5 str. nuostatas sumažinta pensija pareiškėjai buvo išmokėta 2010 metų vasario mėnesį. Pareiškėja skundą dėl neišmokėtos pensijos dalies teismui pateikė 2014-12-29, t. y. ženkliai praleidusi procesinį trejų metų kreipimosi į teismą terminą.
Pareiškėja į teismą kreipėsi praėjus daugiau nei metams po LVAT 2013-03-12 nutarties administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, kurioje buvo išaiškinta, kad asmuo dėl valstybinės pensijos nepriemokos į teismą turi kreiptis per 3 metų terminą, pašalintas iki 2013 m. kovo mėnesio ginčo teisinių santykių srityje vyravęs teisinis neaiškumas ir neapibrėžtumas, paskelbimo; po 2013-11-07 nutarties administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013, kurioje buvo išaiškinta, nuo kurio momento skaičiuojamas minėtas terminas, galutinai suformuota teismų praktika dėl termino kreiptis į teismą tokio pobūdžio bylose, paskelbimo. Be to, Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime, kuris “Valstybės žiniose” buvo paskelbtas 2012-09-21, pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, todėl pareiškėjos argumentas, kad tik po šio nutarimo paskelbimo suprato, kad įstatymų leidėjas pensijas sumažino pažeisdamas konstitucinius principus, negali būti pagrįstas termino atnaujinimo aspektu. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėja nenurodė jokių nuo jos valios nepriklausiusių aplinkybių, kurios sutrukdė jai laiku kreiptis į teismą ir kurios galėtų būti pagrindu atnaujinti praleistą trejų metų procesinį terminą, elgėsi nepakankamai atidžiai ir rūpestingai, todėl terminas skundui paduoti neatnaujintinas, pareiškėjos skundo reikalavimus dėl pensijos nepriemokos priteisimo atsisakytina priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).
Pareiškėja taip pat prašo panaikinti 2014-12-02 Vidaus reikalų ministerijos sprendimą Nr. 1D-8530(11). LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2013-11-07 nutartyje byloje Nr. A444-2232/2013, išaiškino, kad skundui dėl valstybinės pensijos dalies priteisimo nėra nustatyta privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka, tačiau kreipdamasis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos, pareiškėjas privalo pagrįsti, kad tarp šalių yra kilęs ginčas – t. y. į teismą kreiptis tik po kreipimosi į kompetentingą subjektą, kuriam pavesta išmokėti valstybinę pensiją, ir šiam subjektui nepatenkinus reikalavimo. Taigi, ginčijamas Vidaus reikalų ministerijos 2014-12-02 raštas Nr. 1D-8530(11) tik patvirtina tarp pareiškėjos ir atsakovo kilusį ginčą, tačiau realių pasekmių nesukelia, nes skundžiamas teismui praleidus trejų metų skundo padavimo terminą, todėl teismas šiuo atveju pareiškėjos teisių apginti negalėtų. Šią skundo dalį atsisakytina priimti pagal ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 str. 2 d. 1 p., 37 str. 2 d. 8 p., 105–106 str., 149 str.,
nutarė:
netenkinti pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti.
Atsisakyti priimti Z. K. skundą.
Nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžinti Z. K..
Dėl nutarties per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti paduotas atskirasis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.