- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-14
- Bylos Nr.
- 1S-472-579/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danutė Giačaitė, Evaldas Gražys, Olegas Šibkovas
- Nuteistasis
- R. B.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Olego Šibkovo,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. B. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje (toliau – Komisijos) 2017 m. kovo 24 d. nutarimą taikyti R. B. lygtinį paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
R. B. atlieka 5 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, paskirtą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. nuosprendžiu. Skundo autorius Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 16 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalį (21 nusikalstama veika), BK 215 straipsnio 1 dalį (21 nusikalstama veika), BK 182 straipsnio 1 dalį (21 nusikalstama veika), BK 198² straipsnio 1 dalį (21 nusikalstama veika) 5 metų laisvės atėmimo bausme, kuri subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. baudžiamuoju įsakymu paskira 59 MGL dydžio bauda ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams ir 59 MGL dydžio bauda. Panevėžio apygardos teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 16 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis: R. B. nuteistas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (21 nusikalstama veika), 215 straipsnio 1 dalį (21 nusikalstama veika), 182 straipsnio 1 dalį (21 nusikalstama veika), subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausme, kuri BK 63 straipsnio 1,9 dalies pagrindu subendrinta su 2012 m. liepos 2 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams ir 59 MGL dydžio bauda. 2014 m. sausio 17 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu R. B. nuteistas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 1 dalį subendrinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri BK 63 straipsnio 1, 9 dalies pagrindu subendrinta su Panevėžio apygardos teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams ir 59 MGL dydžio bauda. 2014 m. gegužės 15 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu R. B. nuteistas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (47 veikos), BK 215 straipsnio 1 dalį (49 veikos), BK 182 straipsnio 1 dalį (48 veikos), BK 181 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį subendrinta ir pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas 1/3 sumažinta 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punkto pagrindu subendrinta su Panevėžio apygardos teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams 6 mėnesiams ir 59 MGL dydžio bauda. Panevėžio apygardos teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. nuosprendis pakeistas bausmių bendrinimo dalyje ir 2014 m. gegužės 15 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtoji bausmė subendrinta su Širvintų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 17 d. nuosprendžiu paskirtąja bausme ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams 6 mėnesiams ir 59 MGL dydžio bauda. 2015 m. kovo 19 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu R. B. nuteistas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 1 dalį subendrinta bei BK 64¹ straipsnio pagrindu 1/3 sumažinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu subendrinta su 2014 m. gegužės 15 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams 9 mėnesiams ir 59 MGL dydžio bauda. Laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2018 m. rugpjūčio 9 d.Komisija 2017 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė tenkinti nuteistojo prašymą dėl lygtinio paleidimo, nes nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jo elgesys sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Skundžiama Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutartimi teismas atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, motyvuodamas tuo, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu koreguojant jį teigiama linkme nėra nuoseklus ir pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui. Nuteistasis R. B. skunde prašo nutartį panaikinti kaip neteisėtą ir taikyti lygtinį paleidimą. Nurodo, jog jis yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti taikomas lygtinis paleidimas, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja būrio visuomeniniame gyvenime, mokėsi ir įgijo siuvėjo specialybę taip pat mokėsi kompiuterio operatoriaus specialybės, dirbo, už gerą drabą 2016 m. sausio 7 d. yra skatintas. Nuteistasis skunde taip pat pažymi, jog atvykus į pataisos namus buvo patalpintas į būrį, kuriame laikomasi nuteistųjų subkultūros, tačiau vėliau buvo perkeltas į darbo būrį, kuriame šios subkultūros nesilaikoma. 2017 m. gegužės 2 d. skundo autorius teigia nepagrįstai gavęs drausminę nuobaudą (15 parų baudos izoliatoriuje) už atsisakymą gyventi kitame būryje, kuriame laikomasi nuteistųjų subkultūros nuostatų, nes tai padaręs tik saugodamas savo sveikatą. Be to, nurodo, kad dėl paskirtos nuobaudos pateikęs skundą Lietuvos Respublikos kalėjimų departamentui prie teisingumo ministerijos. Nuteistojo R. B. skundas atmestinas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. B. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą, tačiau jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas bei kitos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti lygtinai paleistas. Abejonių kelia ir Komisijos nutarime nurodyta išvada, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, jog 2015 m. balandžio 8 d. sudarius individualų socialinės reabilitacijos planą buvo numatytos šios priemonės: dalyvauti būrio visuomeniniame gyvenime; palaikyti socialinius ryšius; nuteistojo požiūris į darbą ar mokymąsi; tinkamas elgesys (neturėti galiojančių nuobaudų), tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą ankstesnįjį kartą R. B. turėjo galiojančių nuobaudų. 2016 m. rugsėjo 22 d. nuteistajam Komisijoje nustatyta priemonė – vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų, nuteistasis nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. kovo 1 d. darbine veikla neužsiėmė. 2016 m. rugsėjo 1 d. iš darbo atsisakė savo noru. Dirbti pradėjo tik 2017 m. kovo 1 d., t. y. artėjant klausimo dėl lygtinio paleidimo svarstymo terminui. Komisijos nutarimo priėmimo dienai R. B. galiojančių nuobaudų neturėjo, dėl nepakankamai gerų mokslo rezultatų skatintas taip pat nebuvo, be to, 2017 m. gegužės 2 d. buvo nubaustas drausmine nuobauda – 15 parų baudos izoliatoriuje už tai, kad atsisakė gyventi nurodytame būryje. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti išvada, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, be to, rodo nepakankamas pastangas koreguoti savo elgesį teigiama linkme ir pagrįstai leidžia abejoti tuo, jog jis būdamas lygtinai paleistas sugebės laikysis nustatytų sąlygų. Kaip jau minėta, pagrindinė ir būtina sąlyga lygtinio paleidimo taikymui yra žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) tokia pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų manyti, jog nuteistasis iš tiesų keičia savo nuostatas, elgesį ir dėl to yra pagrindas manyti, kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų. Šiuo atveju nei vienos iš minėtų sąlygų nėra. Naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad R. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika priskiriama ne prie žemos, bet prie vidutinės rizikos grupės (50 balų). Nuo paskutinio vertinimo ji iš esmės nepakito. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog pagal ankstesnįjį vertinimą buvo nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika 48 balai, o šiuo metu 50 balų nustatyta ištaisius balų skaičiavimo klaidą konvertuojant balus iš neapdorotų į svertinius. Pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).Šiuo atveju abejonių pakankama elgesio korekcija ir nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką kelia jam nustatytų kriminogeninių veiksnių – gyvenimo stiliaus ir draugų, mąstymo bei nuostatų įtaka jo elgesiui. Kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų, R. B. laisvės atėmimo bausmę atlieka pagal kelis nuosprendžius už daugybę tyčinių turtinio pobūdžio nusikaltimų, kas rodo ypatingą nepagarbą kito asmens nuosavybei, abejingumą sukeltoms pasekmėms. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nusikaltimus lėmė problemų atpažinimo ir sprendimo įgūdžių stoka, pasekmių nevisiškas suvokimas, dauguma nusikaltimų padaryti dėl negebėjimo spręsti finansines problemas. Be to, socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis negeba identifikuoti visų probleminių sričių, turėjusių įtakos jo nusikalstamumui, labiau linkęs kaltinti aplinką, susidariusias aplinkybes, lošimo problemas. R. B. elgesys pataisos namuose taip pat neleidžia teigti, jog nuteistasis daro pažangą keičiant požiūrį į minėtus veiksnius. Jo elgesio keitimasis teigiama linkme nėra nuoseklus. Nors nuteistasis ir dalyvavo būrio visuomeniniame gyvenime, įgijo specialybę, iš gaunamų lėšų dengė civilinius ieškinius, tačiau bausmės atlikimo metu net septynis kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, jo motyvacija dirbti menka – darbo atsisakė savo noru, per laikotarpį, kada buvo atidėtas lygtinio paleidimo svarstymas, nedirbo, įsidarbino tik artėjant pakartotinio svarstymo dėl lygtinio paleidimo terminui. Per paskutinį pusmetį, nors ir mokėsi, tačiau dėl nepakankamai gerų mokymosi rezultatų neskatintas. Be to, kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų, paskutinė nuobauda R. B. skirta už tai, kad jis atsisakė gyventi nurodytame būryje. Nors nuteistasis skunde teigia tai padaręs bijodamas dėl savo sveikatos, nes jį ketinta perkelti į būrį, kuriame laikomasi nuteistųjų subkultūros tradicijų, tačiau, kaip matyti iš skundo, nuteistąjį ketinta perkelti į kitą būrį būtent dėl to, jog jis daro neigiamą įtaką kitiems būrio gyventojams. Be to, Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog savo prasižengimų nuteistasis nevertina kritiškai, visuomenės vertybes nors ir remia, tačiau nelinkęs elgtis pagal galiojančias elgesio normas. Visa tai leidžia pagrįstai abejoti tuo, jog būdamas lygtinai paleistas nuteistasis sugebės paklusti ir tinkamai vykdyti jam nustatytus draudimus bei ribojimus, kurie neišvengiamai susiję su lygtinio paleidimo taikymu, ir sugebės savo problemas, o ypač finansines, spręsti teisėtais būdais, todėl sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad šiuo metu dar nėra pagrindo tikėtis, jog nuteistasis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals. Atsižvelgiant į aptartus argumentus, konstatuojama, jog skundžiama Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutartis, kuria atsisakyta patvirtinti Komisijos nutarimą dėl R. B. lygtinio paleidimo, paliekama galioti kaip teisėta ir pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
atmesti nuteistojo R. B. skundą ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.