Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Audronė Levinskienė, sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. A., jo atstovui advokatui V. A. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. A. 2015-01-11 apie 15.55 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) g. ties namu Nr. 37, vairuodamas transporto priemonę automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, nepaliko tokio trapo iš šono, kad eismas būtų saugus, kliudė stovintį automobilį ir jį apgadino. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9; 126 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas V. A. paaiškino, kad jo atstovaujamojo veikoje nėra ATPK 130 str.1 d. sudėties, nes nėra tiesioginės tyčios. R. A. išlipo iš automobilio , nes laukė kito asmens. Nei savo automobilio, nei Peugeot automobilio neapžiūrėjo. Byloje nenustatyta, kad asmuo siekė apsunkinti kaltininko nustatymą ir išvengti administracinės atsakomybės, slėpė pėdsakus. R. A. yra atlyginęs žalą nukentėjusiajai. Pažeidimai yra minimalūs, todėl asmuo galėjo negirdėti ir nejausti kontakto. R. A. neginčija fakto, kad 2015-01-11 19.38 buvo namuose neblaivus. Prašo pagal ATPK 127 str.2d. skirti minimalią baudą, o pagal ATPK 130 str.1d. bylą nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti.

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai ,kad R. A. padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d.

Liudytojas V. D. parodė, kad patvirtina tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes. Tyrė šį įvykį, vertino surinktą medžiagą ir padarė išvadą, kad asmuo padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str.1d. Asmuo buvo sustojęs, išlipęs iš automobilio. Buvo rastas neblaivus ir tai galėjo būti priežastis pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Pagal apgadinimų pobūdį vairuotojas galėjo ir nejausti kontakto, nes tai nubraukimo žymės.

Liudytoja L. K. parodė, kad sausio 11 d. vyras gavo SMS žinutę iš kaimyno, koks automobilis nubraukė jų automobilio šoną ir nuvažiavo. Išėję pažiūrėti pamatė, kad ant jos automobilio yra likę mėlynos spalvos dažai. Laukė ir manė, kad vairuotojas sugrįš. Nesulaukus, paskambino policijai. Kaimynas, atsiuntęs žinutę, buvo įvykio vietoje ir matė eismo įvykį. Padaryta nedidelė žala, į draudimo bendrovę nesikreipė. Nubrauktas priekinis bamperis ir sparnas. Vairuotojas jai paskambino, atsiprašė, pažadėjo atlyginti žalą.

Liudytojas A. Š. parodė, kad eismo įvykį matė 3-5 metrų atstumu. Asmuo važiavo mėlynos spalvos VW Golf markės automobiliu. Norėdamas iš priešpriešiais praleisti automobilį, suko į dešinę tarp automobilių ir užkliudė kito automobilio bamperį. Tai matė akivaizdžiai ir girdėjo automobilių kontakto garsą. Vairuotojas matomai laukė keleivio , nes išlipęs apsižiūrėjo, vėliau atėjo pakeleivis ir jie išvažiavo. Vairuotojas automobilių neapžiūrinėjo. Buvo apie 11 val., oras galimai saulėtas. Vairuotojo nebandė sulaikyti, nes su šeima skubėjo, o apgadinimai menkaverčiai.

Liudytojas P. Š. parodė, kad dirba vyr. patruliu. Gavo pranešimą apie eismo įvykį Ašmenos 2-ojoje gatvėje. Rado šiek tiek apgadintą transporto priemonę. Eismo įvykio vietoje žinojo pasišalinusio automobilio valstybinį numerį, kurį nurodė nukentėjusioji. Buvo nubraižyta eismo įvykio vietos schema.

Pažeidimo faktas ir R. A. kaltė, padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą, įrodyta surinkta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolo duomenimis (b. l. 1-2), tarnybiniais pranešimais (b. l. 3, 4), eismo įvykio vietos schema (b. l. 5), L. K. paaiškinimu (b. l. 7), A. Š. paaiškinimu (b. l. 8), automobilių fotonuotraukomis (b. l. 9-11), transporto priemonės - automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros aktu, kurio išvadoje nurodyta, kad transporto priemonė apgadinta eismo įvykio metu, apgadinimų aukštis ir pobūdis atitinka apgadinimus ant automobilio Peugeot 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 13).

R. A. kaltinimas pareikštas ir dėl to, kad jis R. A. 2015-01-11 apie 15.55 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) g. ties namu Nr. 37, vairuodamas transporto priemonę automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, nepaliko tokio trapo iš šono, kad eismas būtų saugus, kliudė stovintį automobilį ir jį apgadino, įvykus eismo įvykiui ir nesant nukentėjusiojo asmens įvykio vietoje, nepasiliko įvykio vietoje, nekvietė policijos ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, po eismo įvykio vartojo alkoholį. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 221, 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., 126 str. 4 d.

Administracinių teisės pažeidimų teisena pagal ATPK 130 str.1d., 126 str.4 d. nutrauktina, nesant teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr.N575-310/2012, 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-718/2012, 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N444-1254/2012 ir kt.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog pagal ATPK 130 straipsnio l dalį pažeidėjo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu (tyčia), asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliui ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-10-2012, 2AT-11-2012).

Kaip matyti iš eismo įvykio vietos schemos ir fotonuotraukų, sugadinimas padarytas automobiliui „Peugot 307” buvo mažareikšmis (įbrėžta priekinis kairės pusės bamperis (b.l.5, 9). Liudytoja L. K. taip pat nurodė, kad apgadinimai nežymūs, todėl į draudimo bendrovę nesikreipė. Pažeidėjo automobiliui padaryti apgadinimai (apgadinta galinis dešinės pusės sparnas, galinio bamperio dešinės pusės šonas (b.l.13, 10-11) taip pat mažareikšmiai, įbrėžimo pobūdžio.

Specialisto V. D. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad automobilių apgadinimai nedideli ir R. A. kontakto galėjo nejausti (b.l.4). Šias aplinkybes liudytojas patvirtino ir teismo posėdyje. Šiam liudytojui abejonių sukėlė tik tas faktas, kad R. A. buvo nustatytas 0,69 promilių girtumas (b. l. 14) ir tai galėjo būti priežastis, dėl kurios vairuotojas pasitraukė iš eismo įvykio vietos. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodo, kad iš automobilio buvo išlipęs ne dėl automobilių apgadinimų apžiūros, bet dėl keleivio. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas A. Š., kurio parodymų patikimumu teismas neturi pagrindo abejoti.

Atsižvelgiant į aukštesniųjų teismų suformuotas nuostatas ir įvertinus byloje surinktą medžiagą, teismas konstatuoja, kad šioje konkrečioje situacijoje R. A. nesuvokė, kad jis sukėlė eismo įvykį ir kad iš šio įvykio vietos pasišalina neteisėtai – turėdamas pareigą pasilikti, tačiau sąmoningai ją ignoruoja.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

R. A. administracine tvarka baustas. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad atlygino žalą (b.l.41). Sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į tai, jam skirtina nuobauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. sankcijų ribose. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti administracinį pažeidimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30² str., 250 str. 1 p., 286 - 288, 293 str.,

nutaria:

R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., ir nubausti 28 EUR (dvidešimt aštuonių eurų) bauda;

Administracinių teisės pažeidimų teisenas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., 126 str.4 d. nutraukti, nesant teisės pažeidimų įvykio ir sudėties.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 6030.

Nesant galimybės sumokėti baudą iš karto, pažeidėjas turi teisę, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 str. 3 d. nustatyta tvarka, kreiptis į baudą paskyrusį teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas išsiunčiamas vykdyti antstoliui (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.