- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-18
- Bylos Nr.
- I2-2274-811/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-28973-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Violeta Petkevičienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublika, atstovaujama Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
- 7.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 20.2.3.1Neturtinė žala
- 55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Petkevičienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame skunde prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas nurodo, kad nuo 2011 m. iki 2016 m. gruodžio 13 d. vyko teismo posėdžiai baudžiamojoje byloje, kuriuose visuose pareiškėjas tvirtina dalyvavęs. Teigia, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. gruodžio 13 d. paskelbė nuosprendį pareiškėjo baudžiamojoje byloje, tačiau pareiškėjas nebuvo suimtas teismo salėje, grįžo namo į Elektrėnus ir iš karto nuvyko į Elektrėnų policijos komisariatą (toliau – Elektrėnų PK) sužinoti, kada ir kaip jam bus pradėta vykdyti laisvės atėmimo bausmė ir kada jis turi atvykti į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą (toliau – Lukiškių TI-K).
Teigia, jog Elektrėnų PK pareigūnas G. K. jam išaiškino, kad su pareiškėju bus susisiekta ir paaiškinta.
Nurodo gyvenęs nurodytu adresu, niekur nesislapstęs. Teigia, kad 2017 m. pirmomis sausio mėn. dienomis pareiškėjui paskambino Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate dirbęs pareigūnas paaiškino, kad pareiškėjas 2017 m. sausio 11 d. 16.00 val. turi laukti pareigūno prie Lukiškių TI-K. Pareiškėjo teigimu, 2017 m. sausio 11 d. su šeima ir draugais jis atvyko prie Lukiškių TI-K, apie 16.00 val. prie pareiškėjo priėjo jam skambinęs pareigūnas ir kartu su juo pareiškėjas nuėjo į Lukiškių TI-K. Teigia, jog jam atliekant bausmę ir siekiant gauti įstatymų numatytas lengvatas, Vilniaus pataisos namų administracija paaiškino turinti pareiškėjo byloje raštą apie jam, kaip besislapsčiusiam, paskelbtą paiešką. Pareiškėjas nurodo pasidomėjęs ir išsiaiškinęs, kad 2017 m. sausio 5 d. buvo paskelbta jo paieška, užvesta paieškos byla PB Nr. 10-07-0004-17. Teigia, jog dėl to, kad pareiškėjui buvo paskelbta paieška, jis neturi galimybės tęsti bausmės lengvesnėmis sąlygomis: negali būti perkeltas į pusiaukelės namus, būti perkeltas į besargybą; išleidžiamas atostogų į namus. Nurodo dėl to esantis diskriminuojamas, nuteistieji iš jo šaiposi, įžeidinėja (b. l. 1-9, 28-29).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą iš esmės jame nurodytais argumentais ir prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime nurodo su pareiškėjo skundu nesutinkantis ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Mano, jog baudžiamasis procesas ir procese dalyvaujantys subjektai nepatenka į viešojo administravimo sistemą, todėl baudžiamoje teisenoje atsirandantiems santykiams viešojo administravimo normų nuostatos netaikytinos.
Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2016 m. gruodžio 13 d. nutartimi atmetus nuteistojo V. K. gynėjo advokato kasacinį skundą ir palikus galioti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 22 d. nuosprendį, iš dalies pakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu, pareiškėjui V. K. paskirta galutinė subendrinta 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Praėjus daugiau nei 20 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, t. y. 2017 m. sausio 5 d., buvo paskelbta nuteistojo V. K. paieška, kuri buvo nutraukta 2017 m. sausio 11 d., sulaikius nuteistąjį asmenį (paieškos byla Nr. 10-07-004-17). Vilniaus apskrities VPK viršininko 2015 m. gegužės 4 d. įsakymo Nr. 10-V-597 „Dėl asmenų paieškos organizavimo, vykdymo ir įsiteisėjusių teismo nuosprendžių ir nutarčių skirti kardomąją priemonę - suėmimą vykdymo Vilniaus apskrities teritorijoje“ aktualios redakcijos 1.2. punktas numato, jog, be kita ko, įsiteisėjusius teismo nuosprendžius, kuriuose asmenys nuteisti dėl labai sunkaus, sunkaus nusikaltimo padarymo ar nuteisti laisvės atėmimo bausme už nusikaltimo padarymą daugiau kaip 4 mėn., pavedama vykdyti Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ajam skyriui. Atsakovo turimais duomenimis, pareiškėjo V. K. paieška buvo paskelbta ir vykdoma remiantis „Riboto naudojimo“ slaptumo žyma pažymėto „Asmenų paieškos organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašu“, patvirtintu Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. 5-V(S)- 13(RN) „Dėl Asmenų paieškos organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatytomis taisyklėmis.
Pažymi, kad 2017 m. sausio 5 d. paieška buvo paskelbta atsižvelgiant į Ieškomų asmenų paieškos registre užfiksuotus duomenis apie 2011 m. liepos 31 d. ir 2016 m. birželio 17 d. buvusias paskelbtas paieškas bei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos I-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. P. žodinį paaiškinimą, kad pareiškėjas buvo įpareigotas 2017 m. sausio 5 d. atvykti į Lukiškių TI-K, šio įpareigojimo nesilaikė.
Teismo posėdyje atsakovo atstovė iš esmės palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Ginčas byloje kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo, kurią jis sieja su aplinkybe, kad 2017 m. sausio 5 d. buvo paskelbta jo paieška, nors pareiškėjas nesislapstė.
Iš teismų informacinėje sistemoje Liteko esančių duomenų matyti, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. gruodžio 13 d. nutartimi atmetė, be kita ko, ir pareiškėjo kasacinį skundą. Taigi, pareiškėjui liko galioti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 22 d. nuosprendžiu, be kita ko, paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė.
Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 29 d. raštu Nr. BR-(1-88-92/2013) Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ajam skyriui išsiuntė patvarkymą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 22 d. nuosprendžio V. K. atžvilgiu vykdymo. Šio nuosprendžio vykdymas buvo sustabdytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 29 d. patvarkyme Nr. BR-(1-88-92/2013) dėl įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo, kurio kopija be kita ko išsiųsta Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorui N. K., nurodyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 22 d. nuosprendis, kuriuo nuteistas pareiškėjas, įsiteisėjo 2016 m. gegužės 23 d. ir turi būti nedelsiant vykdomas ir apie įvykdymą prašoma pranešti Vilniaus apygardos teismui.
Iš byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ajam skyriaus 2020 m. liepos 22 d. rašto Nr. 10-S-29194(1.46E-10) matyti, kad pareiškėjo paieška buvo paskelbta vykdant Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 29 d. patvarkymą (b. l. 13).
Nėra ginčo dėl aplinkybės, kad 2017 m. sausio 5 d. buvo paskelbta pareiškėjo asmens paieška, kuri nutraukta 2017 m. sausio 11 d. (b. l. 50-52).
Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 342 straipsnyje įtvirtintas nuosprendžio pateikimas vykdyti. Įsiteisėjusį nuosprendį, išskyrus šio Kodekso 337 straipsnyje numatytus atvejus, pateikia vykdyti jį priėmęs teismas ne vėliau kaip per tris dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo arba nuo bylos grąžinimo iš apeliacinės instancijos teismo dienos (1 dalis). Patvarkymą vykdyti nuosprendį surašo teisėjas ir kartu su nuosprendžio nuorašu išsiunčia bausmės vykdymo institucijai ir nuosprendžio pateikimą vykdyti kontroliuojančiam prokurorui. Jeigu nuosprendis buvo pakeistas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, prie pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nuorašo pridedamas apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio ar nutarties nuorašas (2 dalis). Pagal BPK 346 straipsnio 3 dalį nuosprendžio pateikimą vykdyti kontroliuoja prokuroras. Prokuroras pagal savo kompetenciją turi teisę išreikalauti baudžiamąją bylą, kurioje vykdomas įsiteisėjęs teismo nuosprendis. Pagal BPK 355 straipsnį nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės atlikimo tvarką, sąlygas bei jo teises ir pareigas.
Byloje nėra duomenų, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas neišaiškino pareiškėjui, dalyvavusiam nagrinėjant baudžiamąją bylą kasacinės instancijos teisme nuosprendžio vykdymo, todėl atmestini pareiškėjo argumentai, kad jis nežinojo įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo tvarkos.
Tuo pačiu nėra paneigti duomenys, iš kurių matyti, kad pareiškėjui 2011 m. liepos 31 ir 2016 m. birželio 17 d. buvo paskelbtos paieškos.
Kaip minėta, nuosprendžio pateikimą vykdyti kontroliuoja prokuroras, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į prokurorą dėl neteisėtai jam paskelbtos paieškos. Tuo pačiu į bylą nėra pateikta duomenų, iš kurių būtų matyti, kad pareiškėjas būtų ginčijęs, jo manymu, neteisėtus policijos pareigūnų veiksmus, be kita ko, ir imuniteto tarnybai. Taigi, nėra pagrindo nagrinėjamuoju atveju konstatuoti, kad 2017 m. sausio 5 d. paskelbta pareiškėjo paieška buvo neteisėta, todėl nėra pagrindo konstatuoti buvus neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus.
Be kita ko, teismas mato pagrindą pasisakyti ir apie pareiškėjo nurodytą neturtinę žalą, kurią jis sieja su įstatymais numatytų lengvatų suteikimu.
Iš byloje esančio Vilniaus pataisos namų Resocializacijos skyriaus 2020 m. gegužės 28 d. socialinio tyrimo išvados Nr. 18 turinio matyti kad pareiškėjas buvo pristatomas Pusiaukelės namus komisijai (b. l. 14-22). Vertinant pareiškėjo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, buvo analizuojama ne tik 2017 m. sausio 5 d. paskelbta pareiškėjo asmens paieška, bet ir daugybė kitų šioje išvadoje nurodytų duomenų: teisės pažeidimai, jų detalės, gyvenimo sąlygos, išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti, lėšų tvarkymas ir pajamos, ryšiai, gyvenimo stilius ir draugai, piktnaudžiavimą psichiką veikiančiomis medžiagomis, emocinė gerovė, mąstymas ir elgesys, nuostatos, pareiškėjo elgesys atliekant laisvės atėmimo bausmę, dalyvavimas elgesio pataisos programose ir jo rezultatai, tėvų asmeninių pareigų, numatytų Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, atlikimas ir kiti reikšmingi duomenys, iš kurių nustatyta vidutinė (82 taškai) pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizika. Taigi, nėra pagrindo konstatuoti, kad vien tik 2017 m. sausio 5 d. paskelbta pareiškėjo asmens paieška galėjo lemti nustatyto lygio pareiškėjo nusikalstamumo rizikos įvertinimą. Todėl konstatuotina, kad pareiškėjas jokios neturtinės žalos šiuo aspektu nepatyrė.
Administraciniai teismai, spręsdami bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, privalo vadovautis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, nustatančiomis deliktinės atsakomybės atvejus, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pagal CK 6.271 straipsnio 4 dalį valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar darbuotojai privalėjo veikti. Pagal CK 6.271 straipsnyje nustatytas žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimo sąlygas, šiame straipsnyje numatytai viešajai atsakomybei atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Prievolei atlyginti patirtą turtinę žalą kilti būtina nustatyti visas deliktinės atsakomybės sąlygas. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė negalima, taigi jai neatsiranda pareiga atlyginti žalą. Tokį aiškinimą pateikia ir Konstitucinis Teismas, nurodęs, jog asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą).
Nagrinėjamuoju atveju konstatavus, kad valstybės institucija, t. y. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatas, iš kurio pareiškėjas reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, neteisėtų veiksmų neatliko, neteisėti šios institucijos veiksmai laikytini neįrodytais, kaip neįrodytas ir neturtinės žalos egzistavimo faktas, todėl priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos nustatymas yra betikslis. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad nesant neteisėtų veiksmų ir žalos, nėra visų deliktinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų, todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.