Telšių apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokuroro Šarūno Vaicekavičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

V. A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, administracine tvarka nebaustas, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 255 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. A. N. pažeidė teisėtai turimo šaunamojo ginklo laikymo taisykles ir dėl to šaunamasis ginklas buvo prarastas, o būtent: nuo 2024 m. sausio mėnesio, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, savo teisėtai įsigytą C kategorijos šaunamąjį ginklą – mažos galios revolverį, Nr. (duomenys neskelbtini) , „ALFA 640“, kurį laikyti ir nešioti 2011 m. gruodžio 30 d. Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas jam išdavė leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), laikė (duomenys neskelbtini), prieškambaryje, rūbų spintoje padėtą ant lentynos už maišo, o ne šaunamajam ginklui saugoti skirtoje vietoje, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies reikalavimus, nustatančius, kad ginklų, šaudmenų savininkai ir naudotojai privalo užtikrinti, kad ginklai ir šaudmenys būtų saugomi, ir taip veikdamas nusikalstamai nerūpestingai – neužtikrindamas ginklo saugumo dėl ko šaunamasis ginklas buvo prarastas.

V. A. N. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 255 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis V. A. N. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad supranta kuo yra įtariamas ir dėl pareikšto įtarimo kaltu prisipažįsta visiškai. Gali pasakyti, kad 2011 m. gruodžio 30 d. jis gavo leidimą iš Šiaulių apskr. VPK laikyti ir nešioti ginklą, todėl neužilgo jis specializuotoje parduotuvėje nusipirko revolverį Nr. (duomenys neskelbtini). Pasak V. A. N., jį visada laikydavo kaip numato įstatymas seife, kuris buvo įrengtas jo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Maždaug prieš 4-5 metus V. A. N. buvo nuvežęs ginklą patikrai, taip kaip paprašė jo pareigūnai. Po to grįžęs vėl tą ginklą visada laikydavo seife. 2024 m. apie sausio mėnesį tikslios dienos nurodyti negali, kai pasiėmė iš seifo ginklą pažiūrėti, ar jis yra geram stovyje, ar jo nereikia išvalyti. Su ginklu V. A. N. nešaudė, tiesiog pasižiūrėjo. Paskui per skubėjimą ginklą padėjo prieškambario spintoje, lentynoje už maišo. Ten padėjo, nes skubėjo išvykti į Klaipėdos Respublikinę ligoninę reabilitacijai savaitei laiko. Grįžus namo ginklas neužkliuvo jam už akių, todėl pamiršo apie netinkamoje vietoje paliktą ginklą. Apie ginklą V. A. N. prisiminė tik 2024 m. liepos mėnesį. Pradėjo jo ieškoti paliktoje vietoje, bet ten jo nebuvo, seife taip pat nebuvo. Pradėjo klausti žmonos gal ji matė, bet ji irgi sakė nemačiusi, jie abu išieškojo visus namus, bet jo neradę apie tai pranešė policijai. Kur jis galėjo dingti jis nežino, niekas į namus per tą laikotarpį nebuvo įsibrovę, svečių pas juos daug nesilanko. Dėl savo poelgio, kad netinkamai laikė ginklą dėl ko jis buvo prarastas, labai gailisi (b. l. 8-71).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. A. N. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 255 straipsnio 1 dalyje, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis:

2024 m. liepos 29 d. įvykio vietos apžiūros metu, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), galais į rytus ir vakarus stovi plytinis namas. Namo teritorija aptverta tvora. Kiemas apsodintas dekoratyviniais augalais. Į teritoriją patenkama pro vartelius esančius šalia garažo, pietinėje teritorijos pusėje. Praėjus pro vartelius, pasukus į kairę pusę, einant pagal vakarinę teritorijos tvorą ateinama iki gyvenamojo namo. Gyvenamasis namas plytinis, dviejų aukštų. Į namą patenkama iš pietų pusės, pro rudos spalvos metalines duris. Patekus į namą matomas koridorius. Stovint koridoriuje, dešinėje pusėje matoma batų spinta. Toliau dešinėje pusėje matomi mediniai laiptai į antrą aukštą. Užlipus laiptais, dešinėje pusėje matomos durys pro kurias patenkama į miegamąjį kambarį. Užėjus į miegamąjį kambarį, kairėje pusėje matoma spinta. Spintos dešinėje pusėje pravėrus duris matomi rūbai. Apačioje matoma baltos spalvos metalinė dėžė, galimai elektros skydinė. Dėžė pritvirtinta prie spintos konstrukcijos. Dėžė užrakinta. Atrakinus ir atidarius metalinę dėžę, ši yra tuščia. Įvykio vietos apžiūros metu įsibrovimo pėdsakų nepastebėta (b. l. 19-21); sudaryta foto lentelė (b. l. 22-34).

2024 m. liepos 29 d. Pažymoje iš Policijos licencijuojamos veiklos informacinės sistemos nustatyta, kad V. A. N. 2011 m. gruodžio 30 d. Šiaulių AVPK išdavė neterminuotą leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus. Asmens ginklai – mažos galios revolveris Nr. (duomenys neskelbtini) „ALFA 640“, šovinio tipai 6 mm Flobert (b. l. 49-50).

2024 m. liepos 26 d. liudytoja G. N. apklausos metu parodė, kad ji yra V. A. N. žmona, kartu gyvena apie 23 metus. Apie tai, kad vyras turėjo šaunamąjį ginklą ir leidimą jį turėti sužinojo tik po kurio laiko, kai jau gyveno kartu. Apie tai, kur buvo įrengtas seifas ginklui saugoti, G. N. nežinojo. Vyro šaunamąjį ginklą matė tik vieną kartą maždaug prieš tris, keturis metus, kai vyras vežė ginklą į Šiaulius patikrai, po to laiko vyro šaunamojo ginklo nematė ir nežinojo kur jis jį laikė. Šių metų liepos 16 d. vyras pasigedo šaunamojo ginklo, todėl G. N. paprašė, kad padėtų paieškoti. Kartu su vyru apieškojo visus namus, tačiau ginklo nerado. Kiek vyras sakė, ginklą laikė prieškambaryje, rūbų spintoje padėtą ant lentynos, už maišo, kuriame buvo kojinės. Dėl ginklo dingimo klausė sūnaus V. J., tačiau jis sakė jokio ginklo neėmė ir jo net nematė. Pas juos paskutinius metus svečių daug nesilankydavo, buvo atvažiavęs sūnus V., vyro dukra D. V., jos vyras K. V. ir darbininkai S. R. ir V., kurie keitė namo stogą 2023 m. rugsėjo mėnesį. Kiek G. N. žino, jos vyras klausė vieno iš darbininkų, kurie keitė jų namui stogą ar neėmė ginklo, tačiau jis sakė, kad neėmė. Taip pat G. N. nori paaiškinti, kad pas juos į namus niekas įsibrovęs nebuvo, kažko įtartino nebuvo pastebėję, visi kiti daiktai savo vietose, todėl neįsivaizduoja kas galėjo paimti jos vyro šaunamąjį ginklą (b. l. 8-11).

Dėl veikos kvalifikavimo

Pagal BK 255 straipsnio 1 dalį, tas, kas pažeidė teisėtai turimo šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymo, nešiojimo ar gabenimo taisykles ir dėl to kitas asmuo neteisėtai jais pasinaudojo arba dėl to šaunamasis ginklas, šaudmenys, sprogmenys ar sprogstamosios medžiagos buvo prarastos, padarė baudžiamąjį nusižengimą. Šio baudžiamojo nusižengimo objektyvieji požymiai pasireiškia šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymo taisyklių pažeidimu; kito asmens neteisėtu pasinaudojimu šiais objektais ar realios galimybės pasinaudoti jais įgijimu; priežastiniu ryšiu tarp laikymo taisyklių pažeidimo ir kito asmens šių objektų panaudojimo ar realios galimybės juos panaudoti. Šio baudžiamojo nusižengimo subjektyvioji pusė pasireiškia neatsargumu. Asmuo, laikantis šaunamąjį ginklą, šaudmenis ar sprogstamąsias medžiagas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktais nustatytų jų laikymo ar saugojimo reikalavimų, numato, kad šiais objektais gali pasinaudoti asmenys, neturintys atitinkamo leidimo, tačiau lengvabūdiškai tikisi to išvengti (nusikalstamas pasitikėjimas) arba nenumato, kad netinkamai laikomu šaunamuoju ginklu, šaudmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis gali pasinaudoti kiti asmenys, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes gali ir privalo tai numatyti (nusikalstamas nerūpestingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-1073/2020). BK 255 straipsnio dispozicija yra blanketinė, todėl sprendžiant, kokia veika sudaro šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymo pažeidimą, vadovaujamasi atitinkamais teisės aktais.

Nagrinėjamu atveju aktualus Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas (toliau – GŠKĮ), kurio tikslas – reglamentuoti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą (1 straipsnio 1 dalis). GŠKĮ 32 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad ginklų, šaudmenų savininkai ir naudotojai privalo užtikrinti, kad ginklai ir šaudmenys būtų saugomi.

Teisminėje praktikoje ne kartą išaiškinta, kad asmuo, laikantis šaunamąjį ginklą, šaudmenis ar sprogstamąsias medžiagas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktais nustatytų jų laikymo ar saugojimo reikalavimų, numato, kad šiais objektais gali pasinaudoti asmenys, neturintys atitinkamo leidimo, tačiau lengvabūdiškai tikisi to išvengti (nusikalstamas pasitikėjimas) arba nenumato, kad netinkamai laikomu šaunamuoju ginklu, šaudmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis gali pasinaudoti kiti asmenys, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes gali ir privalo tai numatyti (nusikalstamas nerūpestingumas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-1073/2020 ir kt.). Teisėtai turimo šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymo taisyklių pažeidimas laikytinas baudžiamuoju nusižengimu tik tuo atveju, jeigu tuo sudaromos sąlygos kitam asmeniui neteisėtai jais pasinaudoti.

Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais – paties kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu teikti parodymai, liudytojos G. N. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo, įvykio vietos apžiūros, daiktų apžiūros, kitų objektų apžiūros protokolai, foto lentelės, Policijos licencijuojamos veiklos informacinėje sistemos duomenys bei kiti bylos duomenys – visiškai patvirtino V. A. N. pareikštą kaltinimą, t. y. tai, jog jis, turėdamas išduotą leidimą ginklui ir žinodamas ginklo laikymo taisykles, su turimu ginklu elgėsi nerūpestingai – 2024 m. sausio mėnesio, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, savo teisėtai įsigytą C kategorijos šaunamąjį ginklą – mažos galios revolverį, NR. (duomenys neskelbtini), „ALFA 640“, kurį laikyti ir nešioti 2011 m. gruodžio 30 d. Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas jam išdavė leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) , laikė (duomenys neskelbtini), prieškambaryje, rūbų spintoje padėtą ant lentynos už maišo, o ne šaunamajam ginklui saugoti skirtoje vietoje. tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies reikalavimus, nustatančius, kad ginklų, šaudmenų savininkai ir naudotojai privalo užtikrinti, kad ginklai ir šaudmenys būtų saugomi, ir taip veikdamas nusikalstamai nerūpestingai – neužtikrindamas ginklo saugumo dėl ko šaunamasis ginklas buvo prarastas. Tokiu būdu, dėl kaltinamojo nerūpestingumo buvo pažeistas GŠKĮ 32 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas reikalavimas tinkamai saugoti turimu ginklus ir šaudmenis, kad jie neteisėtai nepatektų jokiems tretiesiems asmenims, todėl jo įvykdyta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 255 straipsnio 1 dalį.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 255 straipsnio 1 dalies straipsnio sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba areštas, prokuroras pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, 2024 m. liepos 30 d. apie tai buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis V. A. N. suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Su prokuroro siūloma bausmės rūšimi sutiko.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

V. A. N. padarė baudžiamąjį nusižengimą, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. V. A. N. anksčiau teismo neteistas, administracine tvarka nebaustas, vedęs, ir turintis nuolatinę gyvenamąją vietą.

Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, įvertinus nusikalstamą veiką padariusio asmens charakterizuojančius duomenis, kaltinamajam už nusikalstamą veiką numatyta BK 255 straipsnio 1 dalyje skirtina prokuroro siūloma, švelniausia straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – bauda, jos dydį parenkant numatytą minimumą (BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Būtent tokia bausmė yra teisinga, atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą, teisingumo ir proporcingumo principus ir bus pakankamos BK 41 straipsnyje nustatytiems bausmės tikslams pasiekti.

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir V. A. N. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalimi, kaltinamasis privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Ikiteisminio tyrimo metu V. A. N. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

V. A. N. išaiškintina bausmės vykdymo tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. A. N., pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 255 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 15 MGL (750 Eur (septynių šimtų penkiasdešimties eurų)) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. A. N. paskirti sumažintą bausmę –10 MGL (500 Eur (penkių šimtų eurų)) dydžio baudą.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti V. A. N. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

1) šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda (10 MGL (500 Eur)), privalo būti sumokėta per 2 (du) mėnesius, nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“;

5) LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“;

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas.

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801, paskirtyje nurodyti „bauda už (nurodyti bylos numerį)“;

2) sumokėjęs baudą nuteistasis teismo baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo raštinės (Mažeikiai, V. Kudirkos g. 4A) tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus;

3) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

4) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

5) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams ( Mažeikiai, V. Kudirkos g. 4A) prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.