Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2016-02-17 · Civilinė byla Nr. 2-114-223/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-02-17
Bylos Nr.
2-114-223/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Mėlinauskienė
Ieškovas
N. K.
Atsakovas
A. R., Duodančios
Advokatai
Silvija Streikutė
Civilinė byla Nr.2-114-223/2016
Pr. Nr.2-08-3-06132-2015-3
Procesinio sprendimo kategorija (S) 76.5 , 116.4
PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 17 d.Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Birutė Mėlinauskienė,Sekretoriaujant Vitalijai Kliukienei ,Dalyvaujant ieškovei N. K., jos atstovei advokatei Silvijai Streikutei,Atsakovui A. R.,Duodančios išvadą institucijos atstovei D. S.,

Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo pagal ieškovės N. K. ieškinį atsakovui A. R. , duodančiai išvadą institucijai Panevėžio miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriui

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė ir jos atstovė ieškininius reikalavimus palaiko ir prašo nustatyti, kad A. R., yra E. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su motina, priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui E. K. po 165 EUR nuo 2015-08-12 iki vaiko pilnametytės, išlaikymą uzufrukto teise pavedant tvarkyti ieškovei, priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą 5940 EUR už laikotarpį nuo 2012-08-11 iki 2015-08-11.

Ieškovė paaiškino, kad atsakovas yra jos sūnaus E. K. tėvas, tačiau savo tėvystės iki šiol nėra įregistravęs. Atsakovas sūnumi nuo pat gimimo nesidomėjo, jo neauklėjo, neišlaikė. E. nuo pat gimimo gyveno kartu su ja, buvo ir yra jos auklėjamas ir pilnai išlaikomas. Ji šiuo metu su sūnumi gyvena motinai priklausančiame 2-jų kambarių bute su visais patogumais. Sūnaus išlaikymui kas mėnesį išleidžia vidutiniškai po 260 EUR , t.y. 100 EUR maistui, higienai – 10 EUR, aprangai, avalynei- 50 EUR, ugdymo reikmėms- 30 EUR, gyvenamojo ploto išlaidoms- 50 EUR. Ji šiuo metu nedirba, jai diagnozuota sunki liga. Gyvena iš 182 EUR socialinės pašalpos. Jokio nekilnojamojo turto ir registruotino kilnojamojo turto neturi. Kitų išlaikytinių neturi. Kreditorių nėra.

Atsiliepimas

Atsakovas ir nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Sutinka jog jis būtų pripažintas E. K. , gim. (duomenys neskelbtini) tėvu sutinka, jog vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Sutinka mokėti išlaikymą po 100 EUR kas mėnesį, išlaikymo įsiskolinimo mokėti nesutinka.

Atsakovas paaiškino, kad šiuo metu jo pajamos yra maždaug 31 EUR kas mėnesį, todėl mokėti ieškovės prašomo išlaikymo negali. Tikisi, kad pagerėjus verslo reikalams galės mokėti ir didesnį išlaikymą. Jokio nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neturi. Šiuo metu gyvena tėvų bute, tėvai paremia maisto produktais. Pripažįsta, kad išlaikymo sūnui E. K. ieškovės nurodytu laikotarpiu neteikė, tačiau mano, kad ieškovė elgėsi nesąžiningai taip ilgai laukdama su ieškiniu dėl tėvystės nustatymo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas. Sprendimas dalyje dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo priimtinas su sutrumpintais motyvas ( CPK 268 str. 5 d.).

Byloje iš 2014-09-02 išduoto gimimo liudijimo Nr.AA Nr. 173633 matyti, kad E. K. gimė (duomenys neskelbtini), motina nurodyta N. K., įrašo apie tėvą nėra ( b.l. 5). Iš 2015-11-20 Ekspertizės akto Nr. ES 337/15(01) ( b.l. 77-80 ) matyti, kad A. R. yra E. K. tėvas. Iš pažymos apie pajamas matyti, kad šiuo metu N. K. pajamos yra 182 EUR ( b.l. 6 ). Iš Šeimos aplankos sąlygų tyrimo akto, paaiškinimo ( b.l. 13-15) matyti, kad nepilnametis E. K. su ieškove gyvena 2-jų kambarių ieškovės motinai priklausančiame bute, vaikas ir toliau nori gyventi su motina. IŠ VĮ Regitra ir VĮ Registrų centras išrašų ( b.l. 40-41) matyti, kad ieškovė N. K. nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neturi. Iš medicininių dokumentų (b.l. 42-43) matyti, kad dėl ligos ieškovė N. K. negali dirbti sunkių ir vidutinio sunkumo fizinių darbų, nuolat naudoja medikamentus. Iš VSDFV duomenų , pažymos (b.l. 17-18, 28-29 ) matyti, kad atsakovo A. R. pajamos yra vidutiniškai 34 EUR per mėnesį, jis registruotas kaip vykdantis individualią veiklą. IŠ VĮ Regitra ir VĮ Registrų centras išrašų (b.l. 26-27) matyti, kad atsakovas A. R. nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neturi.

Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d.) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams. Šios teisės užtikrinimą laiduoja CK trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. CK 3.148 str. išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 d. kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos Civilinio proceso kodekse išvardytos įrodinėjimo priemonės. Tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 5 str.). Tėvystę patvirtinant ar ją paneigiant pirmenybė teikiama moksliniams įrodymams. DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Dėl to jis pripažįstamas turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė gali būti nustatoma remiantis vien šiuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų. Kaip matyti, šioje byloje atlikus DNR ekspertizę, atsakovas jos išvadų neginčijo, ieškinį dalyje dėl tėvystės nustatymo pripažino, pripažino faktą, kad turėjo artimus santykius su ieškove, todėl vadovaujantis minėtos ekspertizės išvada, ieškovės ir atsakovo paaiškinimais, darytina išvada, kad byloje yra neginčijamai įrodyta, kad A. R. yra E. K. tėvas, o šis jo sūnus( CPK 178-179 str.).

Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečio sūnaus E. K. gyvenamąją vietą su ja. Atsakovas su tuo sutinka. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad ieškovė su sūnumi gyvena ieškovės motinai nuosavybės teise priklausančiame 2-jų kambarių bute su visais patogumais, kur vaikui sudarytos normalios gyvenimo ir ugdymo sąlygos. Nepilnametis E. K. nuo pat gimimo auga su ieškove, kuri yra pajėgi ir toliau auginti ir auklėti savo vaiką, vaikas yra pripratęs prie tokių gyvenimo sąlygų, išreiškė norą gyventi su motina. Iš Panevėžio miesto savivaldybės administracijos VTAS išvados (b.l. 11-12) matyti, jog skyrius rekomenduoja vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su motina. Dėl šių aplinkybių, nepilnamečio E. K. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove ( CK 3.169 str.).

Nustačius, kad A. R. yra E. K. tėvas , tarp jo ir nepilnamečio vaiko atsiranda tėvo ir vaiko teisiniai santykiai, tame tarpe ir atsakovo pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra konstitucinė pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d.). Konstitucinė tėvų pareiga reiškia nepilnamečių vaikų konstitucinę teisę gauti iš tėvų šį išlaikymą. Ši tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra nustatyta ir įstatymuose: CK 3.156 str. 2 d. ir 3.192 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 str. 1 d.). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium.

Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. CK 3.192 str. 2 d. nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą; mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jo teikti didesnio, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas. CK 3.192 str. 3 d. nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Ši nuostata reiškia proporcingumą ne tik nustatant vaikų poreikių ir tėvų galimybių pusiausvyrą, bet ir įvertinant abiejų tėvų galimybių teikti išlaikymą vaikams tarpusavio santykį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad proporcingumo principas yra pusiausvyra tarp vaiko poreikių ir abiejų tėvų suminės turtinės padėties, nes abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką; paskirstant nustatytą vaiko poreikiams būtiną sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios; nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių; be to, turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. CK 3.192 str. imperatyviai nustatyta tėvų asmeninė pareiga teikti vaikams materialinį išlaikymą, kurios tėvai negali atsisakyti ar perleisti jos vykdymą kitiems asmenims. Kilus ginčui dėl išlaikymo dydžio, siekiant priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teismas turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis. Vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 str.). Todėl teismui priimant sprendimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, imama domėn sprendimo priėmimo momentu esanti faktinė tėvų turtinė padėtis ir esami vaiko poreikiai, o ne būsima situacija. Tai neapriboja nei vieno iš vaiko tėvų teisės kreiptis ateityje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Kaip matyti, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui E. po 165 Eur kas mėnesį ir nurodo, kad viso vaiko išlaikymui per mėnesį vidutiniškai reikia apie 265 Eur. Įvertinus ieškovės nurodytas pinigines sumas konkrečioms išlaidoms, ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus, jos paaiškinimus teismo posėdžio metu matyti, kad nėra pagrindo skaityti, kad jos nurodytos išlaidos tokio amžiaus vaiko išlaikymui yra nepagrįstos ar padidintos. Be abejo, negalima pamiršti, kad visapusiškas vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai( maistas, apranga, higiena, sveikata ir pan.), bet skiriamas dėmesys ir vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami vaikų gabumai. E. K. yra 13 metų amžiaus, lanko mokyklą, todėl reikalingos išlaidos ne tik jo buitiniams poreikiams, bet ir lavinimui bei ugdymui. Taigi, ieškovės nurodytos išlaidos vaiko išlaikymui pripažintinos pagrįstomis ir būtinomis vaiko išlaidomis, darytina išvada, kad nepilnamečio E. K. išlaikymui reikia 265 Eur mėnesiui . Manytina, kad tokia suma atitinka protingumo kriterijus ir tokio amžiaus vaiko poreikius.

Vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį turi būti atsižvelgiama į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, autorinį atlyginimą, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą; pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos: nuompinigius, dividendus ir kt.; lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį (automobilius, vertingus kilnojamuosius daiktus, brangakmenius) ir nekilnojamąjį (gyvenamuosius namus, butus, kitus pastatus, žemę, mišką ir kt.) turtą; vertybinius popierius (akcijas, obligacijas); juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei jų turtą, taip pat visas kitas pajamas.

Iš pateiktų rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų matyti, kad ieškovė ir atsakovas nuosavybės teise nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neturi. Kas liečia gaunamas pajamas, tai ieškovės gaunamos pajamos yra pakankamai aiškios ir fiksuotos rašytiniais įrodymais, abejonių jų dydis nekelia, tuo tarpu atsakovo pajamų dydis ir jų šaltinis nėra visiškai aiškus. Nors teismas ėmėsi visų jam prieinamų priemonių atsakovo tikslioms pajamoms nustatyti, to padaryti nepavyko, todėl pagal pateiktus rašytinius įrodymus belieka konstatuoti, kad atsakovo su darbine veikla susijusios pajamas yra 34 EUR per mėnesį. Be abejo, iš dalies atsakovas gali rinktis užsiimti jam darbine veikla ar ne, tačiau atsiradus pareigai išlaikyti savo nepilnametį vaiką, jis privalo imtis visų priemonių pakankamoms pajamoms gauti. Ką jis ir privalo daryti, nes jo konstitucinė ir prigimtinė pareiga yra išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas turi neįgalumą ar kitų sveikatos problemų, kurios jam trukdytų dirbti ir gauti pakankamas pajamas savo nepilnamečio vaiko išlaikymui, todėl atsakovas privalo imtis visų priemonių ir gauti pakankamas pajamas ne tik sau, bet ir savo nepilnamečiam sūnui E. išlaikyti.

Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Didesnis išlaikymas visada atitinka vaiko poreikius, nes vaikui suteikiamas geresnis išlaikymas, ugdymas, jo poreikiai tenkinamai platesne apimtimi, galimas įvairus lavinimas ir pan.

Taigi, nurodytais motyvais ir įvertinus tą aplinkybę, kad vaiko interesai yra prioritetiniai, ieškovės sveikatos problemas ir dėl to sumažintas galimybes įsidarbinti, iš atsakovo priteistinas didesnis išlaikymas nei turėtų teikti ieškovė, t.y. iš atsakovo priteistinas išlaikymas vaikui po 150 Eur per mėnesį . Išlaikymas priteistinas nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos -2015-08-12 iki vaiko pilnametystės kasmet jį indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2012-08-11 iki 2015-08-11. Ieškovė paaiškino, kad atsakovas išlaikymo sūnui neteikė nuo pat jo gimimo dienos, visą laiką nepilnametį vaiką pilnai išlaikė viena ieškovė. Atsakovas pripažino, kad nuo pat vaiko gimimo jo materialiai nerėmė, todėl ši aplinkybė laikytina pilnai įrodyta ( CPK 178-179 str., 187 str.), todėl iš jo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas 5400 EUR už laikotarpį nuo 2012-08-11 iki 2015-08-11 , skaičiuojant po 150 EUR kas mėnesį. ( CK 3.200 str).

Priteistas išlaikymas ir išlaikymo įsiskolinimas uzufrukto teise pavedamas tvarkyti ieškovei N. K..

Taigi ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo vaikui priteisimo vykdytinas skubiai ( CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo (b.l. 33,89, CPK 88 str., 93 str., 96 str. 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 259-260 str., 270 str. teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti .

Nustatyti, kad A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) yra E. K., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas , o E. K., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) yra A. R., a.k(duomenys neskelbtini) sūnus.

Nustatyti E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina N. K., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. R., a.k(duomenys neskelbtini) jo nepilnamečio sūnaus E. K., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 EUR ( vieną šimtą penkiasdešimt eurų) nuo 2015 metų rugpjūčio 12 d. iki vaiko pilnametystės išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir išlaikymo įsiskolinimą 5400 EUR ( penkis tūkstančius keturis šimtus eurų) už laikotarpį nuo 2012 metų rugpjūčio 11 d. iki 2015 metų rugpjūčio 11 d. (imtinai) skaičiuojant po 150 EUR ( vieną šimtą penkiasdešimt eurų kas mėnesį), išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą uzufrukto teise pavedant tvarkyti vaiko motinai N. K., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš A. R., a.k(duomenys neskelbtini) 136 EUR (vieną šimtą trisdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio ir 5,04 EUR (penkis eurus 04 euroct) išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai , pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įm. k. 188659752, atsisk. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660 ir 424,52 EUR ( keturis šimtus dvidešimt keturis eurus 52 euroct) už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įm. k. 188659752, atsisk. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.

Teisėja Birutė Mėlinauskienė