Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo suimto kaltinamojo S. V. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutarties, kuria kaltinamajam S. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant jį nuo 2013 m. sausio 22 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. V. kaltinamas tuo, kad laikotarpyje nuo 2009 metų, tiksliau tyrimo metu nenustatyta, iki 2009 m. liepos 15 d. Kauno mieste, su S. B. iš trijų ir daugiau asmenų suburto, organizuoto bei vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariais - D. J. , R. R. , Ž. R. , kuriems, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 39¹ straipsniu, baudžiamoji byla nutraukta kaip asmenims, padėjusiems išaiškinti nusikalstamo susivienijimo nusikalstamas veikas, bei D. P. , R. J. , S. M. , D. U. , D. T. , R. T. , A. B. , G. T. , D. V. , A. Š. , A. S. , susivienijęs bendrai nusikalstamai veikai - daryti labai sunkius nusikaltimus - neteisėtą disponavimą labai dideliais narkotinių, psichotropinių medžiagų kiekiais (BK 260 straipsnio 3 dalis) bei sunkius nusikaltimus - narkotinių, psichotropinių medžiagų kontrabandą (BK 199 straipsnio 2 dalis), betarpiškai bei ryšio priemonėmis palaikant glaudžius ilgalaikius tarpusavio ryšius, veikiant pasiskirsčius vaidmenimis bei užduotimis, laikantis griežtos konspiracijos, apsirūpinus transporto ir ryšio priemonėmis, nusikaltimų įrankiais, jis, vykdydamas nusikalstamo susivienijimo organizatoriaus ir vadovo S. B. nurodymus ir atlikdamas narkotinių, psichotropinių medžiagų gabenimo kurjerio vaidmenį – automobiliu Nissan Primera, jame įrengtose slėptuvėse, ne mažiau kaip tris kartus iš Ispanijos Karalystės per Lietuvos Respubliką į Rusijos Federaciją gabendamas labai didelius narkotinių medžiagų – kanapių dervos kiekius, dalyvavo S. B. suburto, organizuoto bei vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo, veikusio nuo 2005 m. liepos mėn., ne trumpiau kaip iki 2010 m. spalio 14 d., veikloje.

S. V. taip pat kaltinamas tuo, jog su D. J. , R. R. , Ž. R. , kuriems, vadovaujantis BK 39¹ straipsniu, baudžiamoji byla nutraukta kaip asmenims, padėjusiems išaiškinti nusikalstamo susivienijimo nusikalstamas veikas, bei D. P. , R. J. , S. M. , D. U. , A. B. , D. T. , R. T. , A. Š. , G. T. , D. V. , A. S. dalyvaudamas S. B. suburto bei vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo veikloje, įvykdė nusikalstamas veikas: vykdydamas S. B. nurodymą pargabenti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, laikotarpiu nuo 2009 m. liepos mėnesio pradžios iki 2009 m. liepos 14 d., Ispanijos Karalystėje iš nenustatyto asmens paėmęs labai didelį kiekį – ne mažiau 109 kg 490 g narkotinės medžiagos – hašišo (kanapių dervos), jas neteisėtai gabeno automobilyje Nissan Primera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) specialiai įrengtoje slėptuvėje, nuo Ispanijos Karalystės per Lietuvos Respublikos teritoriją iki Rusijos Federacijos pasienio kontrolės posto „Ubylinkos“, esančio Pytalovo rajone, Pskovo srityje, kur 2009 m. liepos 15 d., apie 13.40 val., buvo sulaikytas muitinės pareigūnų, tai yra neteisėtai įgijo ir gabeno labai didelį kiekį narkotinių medžiagų.

Dėl šių veiksmų S. V. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 249 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje.

S. V. 2011 m. lapkričio 22 d. buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 23 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas to paties teismo bei Kauno apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas iki 2013 m. sausio 22 d.

Skundžiamoje 2012 m. gruodžio 21 d. nutartyje Kauno apygardos teismas konstatavo, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Todėl, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą bei nustatęs šiuo atveju esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus, suėmimo terminą S. V. apygardos teismas pratęsė dar trims mėnesiams.

Teismo posėdžio metu kaltinamojo S. V. gynėjas prašė jo ginamojo skundą tenkinti , prokuroras prašė kaltinamojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo S. V. skundas atmetamas.

Apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam S. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

Būtina suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis padarė nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami, vertinami tik faktiniai duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Patikrinęs pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinis teismas konstatuoja, kad šioje byloje pakanka teisėtais būdais gautų duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog S. V. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šioje byloje duomenimis, leidžiančiais pagrįstai manyti, jog kaltinamasis padarė aukščiau paminėtas nusikalstamas veikas, laikytini kitų kaltinamųjų, liudytojų parodymai, duomenys, užfiksuoti įvykio vietos apžiūros, slapto sekimo, kratos, objektų apžiūros, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, protokoluose, taip pat specialisto išvados, telekomunikacijų tinklais perduodama informacija, kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas ar gali būti pratęsiamas jo terminas, kai yra BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytos sąlygos ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Šiuo konkrečiu atveju sąlygos pratęsti kaltinamajam S. V. suėmimo terminą byloje yra. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apygardos teismo išvada, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Apeliacinio teismo manymu, švelnesnės kardomosios priemonės šiuo atveju nebūtų pakankamos siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese bei netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 122 straipsnio 7 dalis). Už nusikaltimus, kurių padarymu kaltinamas S. V. , baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis).

Apygardos teismas kaltinamajam S. V. suėmimo terminą trims mėnesiams pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus. Apeliacinio teismo teisėjo nuomone, šiuos suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus apygardos teismas nustatė teisingai.

Vadovaujantis BPK 122 straipsnio 2 dalimi, šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu suėmimas skiriamas ar jo terminas pratęsiamas atsižvelgus į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog S. V. kaltinamas padaręs du labai sunkius nusikaltimus, numatytus BK 249 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje (BK 11 straipsnio 6 dalis), už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato tik labai griežtas laisvės atėmimo bausmes. Taigi, šios aplinkybės iš esmės pakanka pratęsiant suėmimo terminą BK 122 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis, nors turi šeimą, tačiau praeityje ne kartą buvo nusikaltęs, dažnai išvykdavo iš Lietuvos, kas rodo galimus pastarojo ryšius užsienyje. Šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad apygardos teismas šiuo atveju pagrįstai nustatė, jog yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis S. V. , suvokdamas gresiančios atsakomybės bei bausmės pobūdį, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas.).

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu ir yra duomenų, kad iki nuosprendžio priėmimo jis gali padaryti naujų šioje baudžiamojo proceso įstatymo normoje nurodytų nusikaltimų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 10 punkte nurodyta, jog pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Kaip jau minėta, S. V. kaltinamas padaręs du nusikaltimus, kuriuos baudžiamasis įstatymas priskiria labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Šie nusikaltimai taip pat yra numatyti BPK 122 straipsnio 4 dalyje, kurioje nurodoma, jog tuo atveju, kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog asmuo kaltinamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus, gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Bylos duomenimis, S. V. praeityje buvo du kartus teistas už labai sunkių nusikaltimų padarymą, kas rodo pastarojo polinkį nusikalsti. Šiuo metu jis kaltinamas dalyvavęs nusikalstamo susivienijimo, susijusio su neteisėtu disponavimu labai dideliais narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiais, veikloje bei pats neteisėtai disponavęs labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos - hašišo (kanapių dervos), kas leidžia pagrįstai manyti, jog šios nusikalstamos veikos galėjo būti S. V. pragyvenimo lėšų šaltinis. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, aukščiau išdėstytų aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, kad apygardos teismas šiuo atveju pagrįstai nustatė, jog kaltinamasis S. V. , būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus, nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Pažymėtina, jog ir Europos žmogaus teisių teismas ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Šiuo konkrečiu atveju, įvertinus nusikaltimų, kurių padarymu kaltinamas S. V. , pobūdį ir sunkumą, viešasis interesas išsamiai, visapusiškai ištirti ir teisiškai įvertinti nusikalstamo susivienijimo padarytas nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimo labai dideliais narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiais, yra neabejotinai svarbesnis, leidžiantis ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiuo metu kaltinamajam S. V. paskirta kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, atitinkamai jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų.

Kaltinamojo skunde nurodytos aplinkybės, kad jis turi šeimą ir nepilnametę dukrą, kad serga jo žmona, taip pat, kad jis turi galimybę įsidarbinti, yra svarbios, tačiau jos negali būti vertinamos kaip išimtinės bei prioritetinės, paneigiančios būtinybę garantuoti viešojo intereso apsaugą ir negali būti pagrindu panaikinti kaltinamajam kardomąją priemonę – suėmimą. S. V. skunde teigia, kad jam būnant įkalinimo įstaigoje pablogėjo jo sveikata, tačiau byloje nėra tokių duomenų, kad reikalinga medicininė pagalba kaltinamajam negali būti suteikta įkalinimo įstaigoje.

Apygardos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta.

Apeliacinio teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Suimto kaltinamojo S. V. skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.