- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-01-17
- Bylos Nr.
- 2A-17-227/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimantas Misiūnas (pirm.), Margarita Dzelzienė (pran.), Birutė Valiulienė
- Ieškovas
- J. J.
- Atsakovas
- G. J.
- Trečiasis asmuo
- AB bankas Hansabankas
- Advokatai
- Algimantas Uždavinys, Remigijaus Pilkis, Odeta Daminaitytė
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A – 17- 227 / 2007
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. sausio 17 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
uždarame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. J. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovui G. J. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, trečiajam asmeniui AB bankas Hansabankas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė, sutikslinusi reikalavimus, prašė:
1) nutraukti santuoką, sudarytą su atsakovu G. J., įregistruotą 1991 m. rugpjūčio 24 d. Rokiškio CMS, dėl sutuoktinio G. J. kaltės;
2) palikti jai J. pavardę;
3) nepilnamečių vaikų H. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ja – ieškove J. J.;
4) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis po 125 Lt kas mėnesį iki jų pilnametystės;
5) padalinti santuokoje užgyventą turtą bei įsiskolinimą kreditoriams, nustatant kad J. J. vardu registruotas 60,47 kv. m. ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir su šiuo butu susiję finansiniai reikalavimai AB bankui „Hansabankas“ pagal 1998 m. lapkričio 26 d. paskolos sutartį Nr. 620, o taip pat G. J. vardu registruoti pastatas – lentpjūvė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas-džiovykla (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas-lentpjūvė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas-sandėlis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiti statiniai (inžineriniai)-kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), ir atitinkamai su šiais statiniais susiję finansiniai reikalavimai AB bankui „Hansabankas“ pagal 1996 m. liepos 19 d. sutartį Nr. 434 ir pagal 1996 m. liepos 19 d. sutartį Nr. 433, o taip pat pastatas-malkinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), tektų G. J.;
6) priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Dėl šeimos iširimo kaltu laikė atsakovą. Nurodė, kad atsakovas yra ne kartą teistas. Paskutinį kartą nuteistas 2001-03-30 už tyčinį sunkų nusikaltimą. Bausmę atliko laisvės atėmimo įstaigoje. Ne kartą prieš ją naudojo smurtą, dar nenutraukus santuokos buvo jai neištikimas, susilaukė vaiko su nepilnamete mergina. Santuokinio gyvenimo su atsakovu negyvena ir bendro ūkio neveda apie 5 metus laiko, t. y. nuo to laiko, kai atsakovas buvo nuteistas, ji išvyko gyventi į Vilnių pas savo motiną. Šios aplinkybės patvirtina, kad santuoka iširo dėl atsakovo G. J. kaltės.
Teigė, kad atsižvelgiant į jos materialines galimybes ir turimas gyvenimo sąlygas, vaikų interesus kartu augti bei didesnes galimybes vaikams mokytis, reikalavimas nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ja geriausiai atitinka nepilnamečių vaikų interesus. Nurodė, kad šiuo metu su sūnumi H. didžiąją laiko dalį praleidžia Londone. Sūnus H. lanko mokyklą, mokosi 9 klasėje, papildomai lanko mokyklą šeštadieniais, kitais metais nori mokytis koledže. Sūnus gabus kalboms, šiuo metu mokosi 3 užsienio kalbas, daug skaito. Ginčo su atsakovu dėl šio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo su ja nėra. Dėl jo išvykimo į Londoną atsakovas yra davęs sutikimą. Ginčas yra dėl sūnaus M., kuris tik todėl, kad atsakovas pažeisdamas susitarimą šio sūnaus jai negrąžino prieš jai išvykstant į Angliją, gyvena Lietuvoje su atsakovu. Tokiu būdu atsakovas vaikus išskyrė. Tuo jis (atsakovas) pažeidė ne tik jos, bet ir abiejų vaikų interesus. Vyresniajam sūnui H. reikia brolio, kuris šiuo metu su atsakovu gyvena Lietuvoje. Broliai bendrauja telefonu, susirašinėja žinutėmis, po bendravimo su broliu H. dažnai apsiverkia. Nurodė, kad su draugu R. Z. gyvena nuomojame bute, veda bendrą ūkį. Kiekvieno jų gaunamos pajamos – apie 300 Anglijos svarų sterlingų per savaitę yra pakankamos, turi galimybę nuvykti prie jūros, du kartus per metus atvykti į Lietuvą.
Tvirtino, kad paskolos buvo paimtos atsakovo veiklai ir jas atsakovas leido savo nuožiūra, savo poreikių tenkinimui. Iš atsakovo veiklos gautos pajamos nebuvo naudojamos šeimos poreikiams tenkinti. Tuo pagrindu visą santuokoje įgytą turtą – jos vardu registruotą butą, atsakovo vardu registruotus pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), įkeistus AB bankui „Hansabankas“ už negrąžintas paskolas, bei bankui skolas, prašė priteisti atsakovui.
Trečiasis asmuo – kreditorius AB banko „Hansabankas“ pareiškė savarankišką reikalavimą, kuriuo prašė pagal tris paskolos sutartis priteisti iš ieškovės ir atsakovo solidariai AB banko „Hansabankas“ naudai 25 397,20 Lt , į kurią įeina negrąžinta paskola, palūkanos. Nuo šios sumos prašė priteisti 5 proc. įstatyminių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir 761,92 Lt žyminio mokesčio.
Nurodė, kad 1) pagal 1996-07-19 paskolos sutartį Nr. 434 negrąžinta 8900 Lt paskolos, nuo kurios priskaičiuota 581,66 Lt palūkanų ir 16 proc. sutartinių palūkanų nuo paskolos sumos ; 2) pagal 1996-07-19 paskolos sutartį – 9000 Lt paskolos, 636,66 Lt palūkanų, 16 proc. sutartinių palūkanų nuo paskolos sumos; 3) pagal 1998-11-26 paskolos sutartį Nr. 620 – 5791,91 Lt paskolos ir 486,97 Lt palūkanų, 15 proc. sutartinių palūkanų nuo paskolos sumos. Šalys paskolų negrąžino, paskolų grąžinimui įkeisto turto (lentpjūvė (2G1/p, 3G1/p, 4G1/p), sandėlis 1I1/m, 1 kiemo įrenginiai, esantys (duomenys neskelbtini), 60,47 m² ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini)) parduoti varžytinėse nepavyko. Kadangi atsakovai paskolas paėmė būdami santuokoje, pinigai buvo panaudoti šeimos interesų tenkinimui, o atsakovai neįvykdė savo įsipareigojimų, tai prašomos sumos priteistinos iš šalių solidariai.
Žemesnės instancijos teismas
Rokiškio rajono apylinkės teismas 2006 m. spalio 9 d. sprendimu ieškovės ir trečiojo asmens AB banko „Hansabankas” ieškinius tenkino dalinai.
Santuoką, įregistruotą 1991-08-24 Rokiškio raj. CMS, tarp G. J. ir J. J. nutraukė dėl atsakovo G. J. kaltės ir laikė, kad ji nutraukta nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Po santuokos nutraukimo jiems paliko jų turimas „J.” ir „J.“ pavardes. Nepilnamečio H. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatė kartu su motina J. J., a. k. (duomenys neskelbtini). Nepilnamečio M. J., gim. (duomenys neskelbtini), – kartu su tėvu G. J., a. k. (duomenys neskelbtini). Nepilnamečio H. J. faktinę globą pavedė jo motinai ieškovei J. J., M. J. – jo tėvui, atsakovui G. J. Priteisė ieškovei J. J. iš atsakovo G. J. 100 Lt bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje ieškovės J. J. ieškinio netenkino.
Priteisė iš J. J., a. k. (duomenys neskelbtini), ir G. J., a. k. (duomenys neskelbtini), solidariai kreditoriaus AB banko „Hansabankas” naudai 25 397,20 Lt negrąžintų paskolų ir nesumokėtų palūkanų, 11 procentų metinių sutartinių palūkanų ir 5 procentus įstatyminių palūkanų už priteistą sumą skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos, t. y. 2005 m. liepos 11 d., iki pilno teismo sprendimo įvykdymo bei 761,92 Lt bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje reikalavimų netenkino.
Nusprendė negrąžinti ieškovei J. J. teismo sąskaitoje esančios ieškovės permokėtos užstato dalies – 194,99 Lt. Dalį jos – 76,40 Lt pervesti į valstybės biudžetą bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dengimui ir likusią sumą – 118,59 Lt – kreditoriui AB bankui „Hansabankas” dalies priteistų iš atsakovų J. J. ir G. J. bylinėjimosi išlaidų užskaitymui. Rokiškio rajono apylinkės teismui atlikus nurodytus mokėjimus, nutraukti 2006-06-27 Rokiškio rajono apylinkės teismo nutarties vykdymą dėl 194,99 Lt permokėtos užstato sumos grąžinimo ieškovei J. J.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad atsakovas teistas realia laisvės atėmimo bausme, pats pripažino naudojęs prieš ieškovę smurtą. Todėl, esant CK 3.60 str. pagrindams, šalių santuoką nutraukė dėl atsakovo kaltės. Šalių nurodytų aplinkybių dėl santuokinės neištikimybės jau jiems negyvenant kartu kaip sutuoktiniams ir nevedant bendro ūkio, nelaikė esminėmis aplinkybėmis, dėl kurių santuoka iširo. Po santuokos nutraukimo sutuoktiniams paliko jų turimas „J.“ ir „J.“ pavardes.
Teismas nustatė, kad ieškovė nuo 2003 m. sausio mėnesio gyvena ir dirba Londone. Kartu su ja gyvena ir mokosi sūnus H., (duomenys neskelbtini). Atsakovas ne kartą yra davęs ieškovei sutikimą išvykti su abiem vaikais į Jungtinę Karalystę. Bylos iškėlimo metu M. J. gyveno su tėvu G. J. Lietuvoje, Rokiškio r. Iš Jungtinės Karalystės gauti duomenys patvirtino, kad ieškovės gaunamos pajamos yra pakankamos, kad užtikrintų geras gyvenimo ir auklėjimo sąlygas abiem vaikams gyventi kartu su ieškove Londone. Atsakovas G. J. dirba (duomenys neskelbtini). Nors jo gaunamos pajamos yra minimalios, tačiau liudytojų parodymais jis deda pastangas, kad pagerintų tiek savo, tiek nepilnamečio sūnaus M. gyvenimo sąlygas, pagal galimybes stengiasi sudaryti sūnui sąlygas tinkamam laisvalaikio praleidimui.
Teismas pažymėjo, kad psichologė bendravo su nepilnamečiais H. ir M., išsiaiškino jų tarpusavio ryšį, norus su kuriuo iš tėvų pageidautų gyventi, jų sugebėjimą atsižvelgiant į amžių suformuoti savo pažiūras. Jos teigimu vyresnysis H. savarankiškas, drąsus, savimi užtikrintas, į Lietuvą grįžti jis nenori, turi draugų Anglijoje, Lietuvoje norėtų praleisti atostogas, susitikti su giminėmis, bendrauja su broliu telefonu; iš M. atsakymų jautėsi baimė būti išvežtam į svetimą šalį, didelę mokyklą, kur bus atskirtas su broliu, nes pradinės mokyklos atskirtos nuo pagrindinių, kad reikės kalbėti kita kalba. M. į Angliją norėtų važiuoti vasarą, kai nereikia lankyti mokyklos ir galės bendrauti su broliu. Išsiaiškinta, jog H. norėtų gyventi su motina, o Marijus – su tėčiu.
Teismas konstatavo, kad nors ir atsakovas G. J. teistas, tačiau nėra duomenų, kad atsakovo turimi teistumai darytų neigiamą įtaką nepilnamečio M. J. auklėjimui. Todėl, atsižvelgęs į tėvų galimybes, nepilnamečio norus, amžių, poreikius priėjo išvadą, kad atsakovas G. J. užtikrina nepilnamečio sūnaus teisę į mokslą, poilsio ir laisvalaikio realizavimą. Atsižvelgęs į visas aplinkybes, teismas H. J. gyvenamąją vietą nustatė kartu su motina J. J., o M. J. – kartu su tėvu G. J., atitinkamai nepilnamečio H. J. faktinę globą pavedė jo motinai J. J., M. J. – jo tėvui G. J.
Teismas ieškovės reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo netenkino, nes šalių sūnaus H. gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, sūnaus M. – su atsakovu, abiejų tėvų materialinė padėtis iš esmės vienoda, atsakovo gaunamos pajamos ir turimos išlaidos bei pateikti kreditoriaus reikalavimai nėra žymiai geresnė už ieškovės materialinę padėtį.
Nagrinėdamas ieškovės pateiktą reikalavimą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, teismas vadovavosi CK 3.118 str. 4 d., kurioje nurodyta, kad jeigu sudarius balansą paaiškėja, jog bendro turto liko, šis turtas padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis, išskyrus šio kodekso numatytas išimtis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė , kad šalys santuokoje įgijo 23 695 Lt vertės turtą: ieškovės J. J. vardu registruotą butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė pagal nekilnojamo turto registro duomenis – 11 000 Lt; atsakovo G. J. vardu – pastatus, esančius (duomenys neskelbtini): pastatą-lentpjūvę, kurio vidutinė rinkos vertė 3930 Lt, pastatą-lentpjūvę, kurio rinkos vertė 8010 Lt, pastatą-sandėlį, kurio rinkos vertė 515 Lt ir kitus statinius, kurių rinkos vertė 16 Lt; G. J. vardu registruotą pastatą-malkinę (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė – 224 Lt.
Nustatė, kad sutuoktinių įsiskolinimas kreditoriui AB bankui „Hansabankas”, kaip AB „Taupomojo banko” teisių ir pareigų perėmėjui, sudaro 25 397,20 Lt. Visų paskolų grąžinimo terminai pasibaigę. Iš 10 000 Lt paskolos, suteiktos pagal 1996-07-19 paskolos sutartį Nr. 434, sudarytos su G. J. medienos apdirbimo cecho įrengimui, negrąžinta skola – 9481,66 Lt. Iš 10 000 Lt paskolos, suteiktos 1996-07-19 J. J. pagal paskolos sutartį Nr. 433 medienos apdirbimo cecho įrengimui, skola – 9636,66 Lt. Paskolų užtikrinimui buvo įkeista G. J. vardu registruota lentpjūvė (2Gl/p, 3Gl/p, 4Gl/p), sandėlis 111/m, 1 kiemo įrenginiai, esantys (duomenys neskelbtini). Pagal 1998-11-26 J. J. su AB Lietuvos taupomuoju banku sudarytą paskolos sutartį Nr. 620 iš paskolintų 6000 Lt medžio darbams, skolos likutis sudaro 6278,88 Lt. Paskolos užtikrinimui įkeistas J. J. vardu registruotas 60,47 m² ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini). Hipotekos teisėjo nutartimi buvo pradėtas priverstinis išieškojimas iš G. J. įkeisto turto, tačiau išieškotojo duomenimis išieškoti iš įkeisto turto nėra galimybės, nes nustatyta, kad mūrinis pastatas išardytas, plytų nėra, likę tik pamatai, pastatas-medinis sandėlis sugriuvęs, likusios kelios lentos, pastatas-lauko tualetas – nerastas. Pastatų liekanos įvertintos 200 Lt, turtas iš pirmųjų ir antrųjų varžytinių nebuvęs parduotas, antrose varžytinėse pradinė turto kaina buvusi 120 Lt, išieškotojo sutikimas perimti turtą už pradinę pardavimo iš varžytinių kainą nebuvo gautas. Vadovaudamasis CK 3.109 str., teismas laikė, kad aukščiau minėti sandoriai sudaryti šeimos poreikiams tenkinti, todėl kreditoriaus reikalavimai turi būti tenkinami iš bendro sutuoktinių turto.
Teismas, įvertinęs teisminio nagrinėjimo metu surinktus įrodymus, pripažino, kad sutuoktinių J. J. ir G. J. skolos viršija jų turimą santuokoje įgyto turto vertę, todėl laikė, kad sutuoktiniai santuokoje įgyto dalintino turto neturi, ir reikalavimo dėl santuokoje įgyto turto padalijimo netenkino.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, kad esant paskolos santykiams skolininkas, gavęs iš kreditoriaus paskolos sumą, privalo ją grąžinti pagal įstatymo arba sutarties nuostatas, o taip pat mokėti palūkanas, jeigu šalys nesusitaria kitaip. Kadangi atsakovai neginčijo negrąžintų paskolų dalies ir nesumokėtų palūkanų dydžių, todėl šioje dalyje pateiktą reikalavimą laikė pagrįstu. Teigė, kad nustatant palūkanas šalių susitarimu, išlieka grėsmė, jog ekonomiškai stipresnė šalis – kreditorius gali pasinaudoti savo pranašesne padėtimi ir nustatyti neprotingai dideles palūkanas, todėl teismas turi teisę vertinti atitinkamus susitarimus dėl palūkanų dydžio ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė iš esmės šalių interesų pusiausvyros ir ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (CK 6.228, 1.5 str., 6.37 str. 3 d.).
Taip pat nurodė, kad šalių susitarimu buvo numatytos mokėti palūkanos, kaip atlyginimas už naudojimąsi svetimais pinigais, kurių dydis nurodomas pateiktame reikalavime: pagal 1996-07-19 paskolos sutartis Nr. 434 ir Nr. 433 – 16 procentų metinių palūkanų, pagal 1998-11-26 paskolos sutartį Nr. 620 – 15 procentų metinių palūkanų. Nors šiuos palūkanų dydžius kreditorius – AB bankas „Hansabankas“ prašė priteisti nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2005-07-11, iki visiško prievolių pagal minėtas sutartis įvykdymo, tačiau iš Lietuvos banko paskolų palūkanų normų statistikos matyti, kad paskolų fiziniams asmenims vidutinės metinių palūkanų normos laikotarpiu nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo priėmimo sudarė nuo 9,10 procento 2005 m. liepos mėnesį iki 11,12 procento teismo sprendimo priėmimo dieną, t. y. mažesnės nei numatyta paskolos sutartyse, tačiau turinčios tendenciją didėti. Vadovaudamasis tuo, konstatavo, jog prašomų kreditoriaus priteisti atlyginimo funkciją atliekančių palūkanų dydžiai pažeidžia sąžiningumo principą, ir todėl sumažino iki 11 procento metinių sutartinių palūkanų. Pagal CK 6.210 str. numatytos palūkanos už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą yra palūkanos, kuriomis kompensuojami kreditoriaus nuostoliai, atsiradę piniginės prievolės neįvykdžius laiku, todėl pateikto reikalavimo dalį dėl 5 procentų palūkanų išieškojimo nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, laikė atitinkančia įstatymo reikalavimus.
Teismas nustatė, kad ieškovė J. J., vykdydama Rokiškio rajono apylinkės teismo 2006-06-27 nutartį, į teismo sąskaitą įnešė 800 Lt užstatą, kurio liko nepanaudota 194,99 Lt. Nusprendė šios sumos J. J. negrąžinti, o dalį jos – 76,40 Lt pervesti į valstybės biudžetą bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dengimui ir likusią sumą – 118,59 Lt – kreditoriui AB bankui „Hansabankas” dalies priteistų iš atsakovų J. J. ir G. J. bylinėjimosi išlaidų užskaitymui. Rokiškio rajono apylinkės teismui atlikus nurodytus mokėjimus, nutraukti 2006-06-27 Rokiškio rajono apylinkės teismo nutarties vykdymą dėl 194,99 Lt permokėtos užstato sumos grąžinimo ieškovei J. J.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė J. J. prašo panaikinti apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, patenkinant ieškinį pilnai arba perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Nurodo, kad teismas, nutraukęs santuoką dėl atsakovo kaltės, ignoravo atsakovo dorovinių asmenybės bruožų įtaką nepilnamečio vaiko M. J. auklėjimui bei jo doroviniam vystymuisi, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo. Siekiant nustatyti tikruosius nepilnamečio vaiko ketinimus su kuriuo iš tėvų jis norėtų gyventi, tikslinga atsižvelgti į tai, kad M. J. išreiškė tik natūralią baimę dėl kalbos barjero, vaiko nuomonė, išsakyta 2006 m. spalio 4 d. teismo posėdyje nebuvo objektyvi, kadangi jei nepilnamečio vaiko noras gyventi su tėčiu būtų užtikrintas, jis nebūtų pasikeitęs tik kelias dienas pagyvenus su motina, ar bent jau neatspindėjo tikrųjų vaiko interesų ir poreikių. Mano, kad teismas, tirdamas faktinės aplinkybes dėl tėvų galimybės užtikrinti vaikų poreikius, buvo neobjektyvus. Jos (ieškovės) turtinė padėtis buvo išsamiai ištirta, pateikti visi reikalingi rašytiniai įrodymai. Teismo išvada, jog atsakovas gauna minimalias pajamas neparemta įrodymais. Iš VSDFV paaiškėjo, kad įmokos už atsakovą praktiškai nemokamos. Nuo teisminio ginčo pradžios (per beveik 1,5 metų) motina J. J. sudarė sąlygas tėvui matytis su H. tris kartus, tačiau atsakovas iki sprendimo priėmimo nagrinėjant bylą pirmoje instancijoje nei karto nedavė sutikimo išsivežti sūnų M. su savimi ieškovei į jos gyvenamąją vietą. Be to, 2006 m. lapkričio mėnesio pradžioje ji sūnų pasiėmė su savimi į Angliją taip pat tik savo sąskaita. Mano, kad į šias aplinkybes teismas taip pat turėtų atsižvelgti.
Taip pat nurodo, jog teismas neišsprendė santuokos metu įgyto turto padalijimo klausimo ir taip pažeidė imperatyvią CK 3.62 str. 3 d., todėl jau vien dėl šios priežasties sprendimas turėtų būti panaikintas.
Teismas netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimą, nes nepriteisė jos turėtų procesinių dokumentų vertimo išlaidų. Nepagrįstai iš ieškovės įmokėto užstato priteisė į valstybės biudžetą procesinių dokumentų įteikimo išlaidas, kitą dalį užstato nusprendė pervesti trečiajam asmeniui. Mano, jog spręsti apie visai kitokią tikslinę paskirtį turinčių lėšų paskirstymą šioje byloje teismas neturėjo jokios teisės. Kadangi teismas santuoką pripažino nutraukta dėl atsakovo kaltės, tai bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteistos iš kaltosios šalies pagal CK 3.70 str. 2 d.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies (CPK 326 str. 1 d. 2, 3, 5 p.).
Ieškovė apeliaciniu skundu nesutiko su teismo sprendimo dalimi, kuria sūnaus M. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta kartu su tėvu G. J., neišspręsta bendravimo su vaikais ir jų auklėjimo klausimas, iš atsakovo nepriteistas išlaikymas vaikams, nepadalytas santuokinis turtas, iš banko paimtos paskolos priteistos iš abiejų solidariai bei neteisingai paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka šalys pateikė teismui pasirašytą šalių taikos sutartį dalyje dėl vaiko gyvenamos vietos nustatymo, kurią jie ir jų atstovai prašo prijungti prie bylos ir ją patvirtinti, o bylą šioje dalyje nutraukti. Tvirtina, kad taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo pasekmės jiems žinomos.
Prašymas pagrįstas ir tenkintinas (326 str. 1 d. 5 p., CK 6.983 str.).
Kaip matyti, šalys ginčą dėl nepilnamečio sūnaus M. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su abiem nepilnamečiais vaikais tvarkos išsprendė taikiai. Taikos sutartimi šalys susitarė, jog abu sūnūs gyvens su vaikų motina –ieškove ir jie (vaikai) visas atostogas praleis Lietuvoje su vaikų tėvu – atsakovu. Šalys susitarė, kad vaikų kelionės išlaidas abu dengs lygiomis dalimis. Šalys žino taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo pasekmes (CPK 294 str. 2 d.). Taikos sutartis atitinka abiejų nepilnamečių vaikų interesus, nes jie augs kartu, neprieštarauja viešam interesui ar imperatyvioms įstatymo nuostatoms, todėl pateikta taikos sutartis tvirtintina ir byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 42 str. 2d., 293 str. 1 d. 5 p., CK 6.983 str.).
Šalys rašytinės sutarties dėl tarpusavio pareigos materialiai išlaikant savo nepilnamečius vaikus, taip pat dėl tokio išlaikymo tvarkos, dydžio ir formos, nesudarė. Abu sutinka, kad vaikams apsigyvenus su ieškove, atsakovas teiks išlaikymą po 125 Lt per mėn. Atsižvelgiant į šalių turimų išlaikytinių skaičių, jų gaunamas pajamas, turtinę padėtį, bei abiejų galimybę teikti išlaikymą, vaikų amžių, jiems reikalingą išlaikymo dydį visapusiškam vystymuisi, bei įvertinus tai, jog visas atostogas vaikai praleis su tėvu, kuris tuo metu nepilnamečius vaikus išlaikys, darytina išvada, jog priteistinas iš atsakovo išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis – po 125 Lt per mėn. kiekvienam vaikui yra pakankamas tenkinti minimalius vaikų poreikius (CK 3.198 str. 1 d.). Todėl iš atsakovo priteistinas vaikams nurodyto dydžio išlaikymas iki jų pilnametystės (CK3.194 str. 3 d.).
Apeliacinio skundo motyvas, jog apylinkės teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 3.109 ir CK 3.118 str. nuostatas nepagrįstas ir atmestinas. Apylinkės teismas, sudaręs šalių santuokinio turto ir iš šio turto įsipareigojimų (skolų) balansą ir, nustatęs, kad bendrojo turto neužtenka skoloms atlyginti, padarė išvadą, jog bendras sutuoktinių turtas nedalintinas (CPK 3.118 str.). Kolegija su šia išvada sutinka, nes šalys nenuginčijo santuokinio, bankui įkeisto už paskolas turto įvertinimo, neįrodė, jog šalių gautos piniginės lėšos iš banko buvo panaudotos išimtinai atsakovo reikmėms ir kad iš to turtinės prievolės bankui tenka vienam atsakovui. Aplinkybių, leidžiančių daryti priešingą išvadą, nėra. Todėl, įrodymais nepaneigus sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal turtines prievoles, jos turi būti vykdomos iš bendro, įkeisto sutuoktinių turto (CK 3.109 str., CK 3.118 str. 2 d.). Esant šioms aplinkybėms apylinkės teismas, tenkindamas banko ieškinį, pagrįstai skolą solidariai priteisė iš šalių.
Apeliacinis skundas bylinėjimosi išlaidų dalyje – pagrįstas.
Šioje byloje ieškovės ir banko ieškiniai buvo iš dalies patenkinti. Todėl bylinėjimosi išlaidos tarp ieškovės ir atsakovo G. J. paskirstomos lygiomis dalimis, išskyrus mokėtiną žyminį mokestį už santuokos nutraukimą, nes santuoką teismas nutraukė dėl atsakovo (sutuoktinio) kaltės (CPK 93 str.).
Ieškinys turėjo būti apmokėtas 455,42 Lt žyminiu mokesčiu, kurio 100 Lt sudaro mokėtinas žyminis mokestis už santuokos nutraukimą ir 355,42 Lt už ½ santuokinio turto dalį (viso turto vertė – 23 695 Lt). Ieškovė ieškinį apmokėjo 100 Lt žyminiu mokesčiu. Todėl iš jos priteistina 255,42Lt, iš atsakovo – 455,42 Lt valstybei.
Trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais AB „Hansabankas“ ieškinys (26 158,40 Lt) turėjo būti apmokėtas 784,75 Lt dydžio žyminiu mokesčiu. Bankas apmokėjo 761,92 Lt žyminiu mokesčiu (t. 3, b. l. 65, 66), t. y. 22,83 Lt mažiau nei priklauso. Ieškinį patenkinus iš dalies, iš ieškovės ir atsakovo kiekvieno priteistina po 380,96 Lt bankui ir iš banko – 22,83 Lt valstybei.
Ieškovė J. J. vertimo išlaidoms įnešė į teismo sąskaitą 800 Lt (t. 2, b. l. 142, 170). Dalį jų – 605,01 Lt teismas panaudojo (t. 2, b. l. 1 56 ir 163, t. 3, b. l. 46). Likusi dalis – 194,99 Lt grąžintina ieškovei. Ieškovei priteistina iš atsakovo 302,50 Lt jos turėtų vertimo išlaidų (605,01 : 2).
Ieškovė tiesiogiai vertimo biurui sumokėjo iš viso 582,82 Lt, todėl ½ šios sumos – 294,41 Lt priteistina iš atsakovo.
Iš ieškovės ir atsakovo priteistinos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).
Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmos dalies 2, 3 ir 5 punktu,
Rezoliucinė dalis
Nutarė:
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 9 d. sprendimą pakeisti ir jį papildyti.
I. Sprendimo dalį, kuria nepilnamečio M. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta kartu su tėvu G. ir jo (M. J.) faktinė globa pavesta jo tėvui atsakovui G. J. – panaikinti ir šioje dalyje patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį sekančio turinio:
J. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), atstovaujama Advokato Algimanto Uždavinio kontoros advokato Algimanto Uždavinio ir G. J. , a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), atstovaujamas Advokato A. Kučinsko kontoros advokatės Odetos Daminaitytės, (toliau sutartyje – Šalys), susitarė:
1. Dėl šalių teisių ir pareigų jų nepilnamečiams vaikams M. J. ir H. J., o taip pat dėl M. J. gyvenamosios vietos nustatymo
Šalių nepilnamečio sūnaus M. J., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo nustatoma kartu su jo motina J. J.
Abu tėvai nekliudomai lygiomis teisėmis dalyvauja vaikų: M. J. ir H. J. auklėjime. Pavasario ir vasaros atostogas vaikai praleidžia Lietuvoje, pas tėvą G. J. Vaikų kelionės išlaidas šalys dengia po lygiai.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.53 str. 3 dalį, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, kiekviena iš šalių gali kreiptis į teismą dėl šios sutarties sąlygų pakeitimo.
Civilinę bylą šioje dalyje nutraukti.
II. Priteisti iš G. J., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiams vaikams: sūnui H. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnui M. J., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis, mokamomis kiekvienam vaikui po 125 Lt kas mėnesį iki jų pilnametystės, pradedant nuo 2005 m. liepos 11 d.
III. Sprendimo dalį, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, pakeisti ir ją išdėstyti taip:
Priteisti iš G. J.: 455,42 Lt (keturis šimtus penkiasdešimt penkis litus 42 ct.) žyminio mokesčio valstybei, 380,96 Lt (tris šimtus aštuoniasdešimt litų 96 ct.) žyminio mokesčio AB bankas „Hansabankas“ ir 593,91 Lt (penkis šimtus devyniasdešimt tris litus 91 ct.) vertimo išlaidų J. J.
Priteisti iš J. J.: 255,42 Lt (du šimtus penkiasdešimt penkis litus 42 ct.) žyminio mokesčio valstybei ir 380,96 Lt (tris šimtus aštuoniasdešimt litų 96 ct.) žyminio mokesčio AB bankas „Hansabankas“.
Grąžinti J. J. 194,99 Lt (vieną šimtą devyniasdešimt keturis litus 99 ct.) nepanaudoto užstato, įnešto į Rokiškio rajono apylinkės teismo (įmonės kodas 191447567, buv. v. Respublikos g. 82, Rokiškis) sąskaitą Nr. LT96 7300 0100 9278 1156, esančią AB banke „Hansabankas“, vykdant Rokiškio rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 8 d. nutartį.
Priteisti iš AB bankas „Hansabankas“ 22,83 Lt (dvidešimt du litus 83 ct.) žyminio mokesčio valstybei.
IV. Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.
V. Priteisti iš J. J. ir G. J. kiekvieno po 9,00 Lt (devynis litus) teismo turėtų apeliaciniame procese išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.