Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Vaidos Urmonaitės ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo P. R. (P. R. ) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. balandžio 16 d. nutarimo P. R. administracinio teisės pažeidimo byloje pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos Kelių patrulių rinktinės (toliau – Institucija) pareigūnas 2008 m. vasario 2 d. surašė P. R. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis tą dieną apie 21.57 val. Vilniuje, Asanavičiūtės g. 38, vairavo automobilį neblaivus, kai jam atimta teisė vairuoti tos kategorijos transporto priemonę, tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 59 ir 68 punktų reikalavimus.

II.

Nesutikdamas su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. balandžio 16 d. nutarimu, P. R. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti nutarimą – sušvelninti paskirtą nuobaudą arba atidėti arešto vykdymą vienam mėnesiui iki 2008 m. birželio 8 d. Nurodo, kad gyvena tetos bute ir globoja močiutę, kuri yra antros grupės invalidė ir kuriai 2008 m. gegužės 9 d. sukanka aštuoniasdešimt metų. Konfiskuotas automobilis yra vienintelis jam priklausantis materialus turtas. Be to, jis yra dirbantis ir areštas turės neigiamų pasekmių. Pažymėjo, kad dėl administracinio teisės pažeidimo gailisi.

Institucija atiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad apeliantas privalėjo elgtis atsakingai bei nuspėti galimas pasekmes, kilsiančias jam bei jo artimiesiems dėl neleistino elgesio. Pabrėžė, kad jis padarė šiurkštų teisės pažeidimą, sukeliantį grėsmę žmonių gyvybei bei sveikatai, o patenkinus apeliacinio skundo reikalavimus nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliantas iš esmės neneigia padaręs administracinį teisės pažeidimą, o kelia klausimą dėl jam paskirtos administracinės nuobaudos pagrįstumo, prašydamas ją sušvelninti. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio 2 dalį, apeliacinės instancijos teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą.

Administracinio teisės pažeidimo protokole formuluojant kaltinimą P. R. padarius administracinį teisės pažeidimą nurodyta tai, kad jis 2008 m. vasario 2 d. apie 21.57 val. Vilniuje, Asanavičiūtės gatvėje vairavo automobilį neblaivus, kai jam atimta teisė vairuoti tos kategorijos transporto priemonę, tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 59 ir 68 punktų reikalavimus.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime šią nurodytą veiką kvalifikavo pagal ATPK 128 straipsnio 2 dalį ir 130² straipsnį.

ATPK 130² straipsnis nustato, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 126 straipsnio pirmojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, užtraukia vairuotojams teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki ketverių metų su transporto priemonės konfiskavimu, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu. Administracinė atsakomybė už šį pažeidimą – pakartotinį transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems – nustatyta 2007 m. gruodžio 13 d. įstatymu Nr. X-1365, įsigaliojusiu nuo 2008 m. sausio 1 d. P. R. veika, už kurią jis traukiamas administracinėn atsakomybėn, buvo įvykdyta 2008 m. vasario 2 d., tai yra jau galiojant šios veikos baudžiamumą nustačiusiam įstatymui. Tačiau šį pažeidimą kvalifikuojančiam požymiui – pakartotinumui – nustatyti būtinas elementas, tai yra kad asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda už vieną iš ATPK 130² straipsnio dispozicijoje nurodytų pažeidimų, egzistavo iki administracinę atsakomybę už nurodytos veikos padarymą nustačiusio įstatymo įsigaliojimo, kadangi P. R. administracinė nuobauda už 2007 m. lapkričio 11 d. padarytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą buvo paskirta 2007 m. lapkričio 20 d. (b. l. 9).

ATPK 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo, padaręs administracinį teisės pažeidimą, atsako pagal įstatymus, galiojančius teisės pažeidimo padarymo metu ir padarymo vietoje, o šio straipsnio 2 dalis numato, kad aktai, nustatantys arba sugriežtinantys atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus, neturi atgalinio veikimo galios. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog administracinės atsakomybės pagal ATPK 130² straipsnį taikymas asmeniui tuo atveju, jei jis pirmą administracinį teisės pažeidimą, nurodytą šio straipsnio dispozicijoje, buvo padaręs iki veikos baudžiamumą nustačiusio įstatymo įsigaliojimo, reikštų tokio asmens teisinės padėties pasunkinimą dėl vėliau įsigaliojusio veikos baudžiamumą nustatančio įstatymo. Tačiau tokia padėtis neleistina pagal visuotinai pripažįstamus atgalinio baudžiamojo įstatymo galiojimo principus, įtvirtintus tiek minėtame ATPK 8 straipsnyje, tiek ir kituose nacionaliniuose bei tarptautiniuose teisės aktuose. Todėl konstatuotina, kad P. R. veika buvo nepagrįstai kvalifikuota pagal ATPK 130² straipsnį.

Nepripažinus P. R. anksčiau padaryto pažeidimo šioje byloje nagrinėjamą veiką kvalifikuojančiu požymiu, darytina išvada, jog P. R. veika atitinka ATPK 129 straipsnyje numatyto pažeidimo sudėtį (2007 m. gruodžio 13 d. įstatymo Nr. X-1365 redakcija). ATPK 129 straipsnis nustato, kad transporto priemonių vairavimas neblaivių ar apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų, neturinčių teisės vairuoti ar neturinčių teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonių, <...> užtraukia baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų. ATPK 129 straipsnyje numatyto pažeidimo požymiai yra aiškiai nurodyti administracinio teisės pažeidimo protokole, o faktinės aplinkybės, tai yra kad P. R. 2008 m. vasario 2 d. apie 21.57 val. Vilniuje, Asanavičiūtės gatvėje vairavo automobilį neblaivus, kai jam atimta teisė vairuoti tos kategorijos transporto priemonę, nekelia abejonių (juos patvirtina byloje surinkti įrodymai – alkotesterio parodymai (b. l. 8), policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai (b. l. 4-5) bei jų parodymai teismo posėdžio metu (b. l. 26-27), išrašas iš duomenų bazės apie apelianto padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 9-10) bei jo paaiškinimai teismo posėdžio metu (b. l. 21-22). Todėl atsižvelgiant į tai, kad sankcija už ATPK 129 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą yra švelnesnė nei sankcija, numatyta ATPK 130² straipsnyje, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apelianto veika gali būti perkvalifikuojama apeliacinės instancijos teisme (ATPK 284 straipsnio 2 dalis).

Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas P. R. veiką kvalifikavo ir pagal ATPK 128 straipsnio 2 dalį, numatančią atsakomybę už transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones. Tačiau nagrinėjamu atveju pripažintina, jog ATPK 129 straipsnio dispozicijoje yra nurodyti visi P. R. veikos požymiai, todėl jo veikos papildomai kvalifikuoti ir pagal kitą ATPK straipsnį (nagrinėjamu atveju – ATPK 128 straipsnio 2 dalį), pagrindo nėra, kadangi ATPK 129 straipsnio dispozicijoje esantis veikos požymis – transporto priemonės vairavimas neturint teisės vairuoti – apima ir atvejį, kai asmuo neturi teisės vairuoti transporto priemones, kadangi tokia teisė jam yra atimta.

Kaip minėta, atsakomybė už ATPK 129 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą – bauda nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų arba administracinis areštas nuo dvidešimties iki trisdešimties parų. Taigi sankcija už apelianto padarytą administracinį teisės pažeidimą yra alternatyvi – bauda arba areštas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita administracinės nuobaudos rūšis tuo atveju, jei už administracinį teisės pažeidimą yra numatyta alternatyvi sankcija. Tačiau pripažintina, jog parenkant nuobaudos rūšį turi būti įvertinama, kokia nuobaudos rūšis būtų efektyviausia, siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, taip pat atsižvelgiama į bendrąsias nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą taisykles, numatytas ATPK 30 straipsnyje.

ATPK 20 straipsnis nustato, kad administracinė nuobauda – tai atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų, o ATPK 30 straipsnio 2 dalis nustato, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog individualizuojant apeliantui skirtiną administracinę nuobaudą už minėtą pažeidimą, analizuotini ir apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl pirmosios instancijos teismo skirtos nuobaudos bei galimybės ją sušvelninti.

Apeliaciniame skunde P. R. nurodo, jog jis gailisi dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, globoja močiutę, o administracinis areštas pakenktų jo darbui. Tačiau šios nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos atsietai nuo padaryto pažeidimo pobūdžio – nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam yra atimta teisė vairuoti transporto priemones, padarė vieną iš šiurkščiausių ir pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantį pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei, sveikatai, kas parodo asmens ypatingai neatsakingą požiūrį į eismo saugumą. Taigi jau padaryto pažeidimo pobūdis neigiamai apibūdina apelianto asmenybę. Be to, kaip minėta, 2007 m. lapkričio 20 d. nutarimu jam buvo taikyta administracinė nuobauda už transporto priemonės vairavimą, kai nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis. Tačiau nepaisant to, jis vėl pakartotinai vairavo būdamas neblaivus, nors minėtu nutarimu jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, taip padarydamas dar šiurkštesnį administracinį teisės pažeidimą. Šios aplinkybės leidžia vertinti, jog anksčiau jam paskirta administracinė nuobauda nepasiekė nuobaudos tikslų ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti jam administracinio arešto nuobaudą. Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, jog apelianto nurodyta aplinkybė, jog jis dirba, todėl paskirtas administracinis areštas sukeltų neigiamas pasekmes, yra neišvengiama administracinės nuobaudos – administracinio arešto – dalis. Asmuo turi numatyti ir įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes tiek sau, tiek savo artimiesiems dar prieš darydamas teisės pažeidimą, todėl padaręs pažeidimą, jis turi prisiimti neigiamas tokio elgesio pasekmes. Kita vertus, ATPK nuostatos nenumato, jog administracinis areštas gali būti neskiriamas dirbantiems asmenims. Atsižvelgdama į tai, kad nustatyta P. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), teisėjų kolegija vertina, jog jam gali būti skiriama minimali administracinio arešto nuobauda, numatyta ATPK 129 straipsnio sankcijoje.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog nors ATPK 338¹ straipsnis numato, kad asmeniui, kuriam paskiriamas administracinis areštas, rajono (miesto) apylinkės teismas gali, sutinkant pažeidėjui, atidėti administracinio arešto vykdymą nuo 1 iki 12 mėnesių ir skirti jam atlikti nemokamų viešųjų darbų, tačiau tai yra teismo teisė, siekiant tinkamai individualizuoti asmeniui skiriamą administracinę nuobaudą taip, kad būtų pasiekti administracinių nuobaudų tikslai bei atsižvelgta į teisingumo bei protingumo principus. Įvertinusi visas šioje byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nenustatyta svarbių, išskirtinių aplinkybių, kurios būtų pagrindas taikyti nurodytas ATPK 338¹ straipsnio nuostatas dėl sąlyginio administracinio arešto vykdymo atidėjimo.

Kadangi transporto priemonės konfiskavimas nenumatytas ATPK 129 straipsnio sankcijoje, automobilis (duomenys neskelbtini) grąžintinas savininkui, jam atlikus administracinį areštą (ATPK 269 straipsnio 7 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 4 punktu,

nutaria:

P. R. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. balandžio 16 d. nutarimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„P. R. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 129 straipsnyje, padarymą skirti 20 (dvidešimt) parų arešto.

Automobilį (duomenys neskelbtini), pagal 2008 m. vasario 2 d. transporto priemonės paėmimo protokolą saugomą saugojimo aikštelėje, esančioje Minsko pl., Vilnius (žetono Nr. 376), grąžinti savininkui po to, kai bus atliktas areštas.“

Nutartis neskundžiama.