Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2008-12-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-140/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-12-08
Bylos Nr.
1S-140/2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Violeta Ražinskaitė
Kategorijos

Byla Nr.1S-140/2008 Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.1.2.2

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. gruodžio 8 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriausteisėja Violeta Ražinskaitė,sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorui Sauliui Dužinskui,suimtojo gynėjai adv. Jolantai Savickaitei,

teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo T. M. skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutarties, kuria T. M. suėmimo terminas pratęstas dviem mėnesiams.

Teisėja, susipažinusi su skundui nagrinėti pateikta medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. M. įtariamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija):

jis, būdamas nuteistas laisvės atėmimo bausme ir ją atlikdamas Marijampolės pataisos namuose, bendrai veikdamas su R. Č., turėdamas vieningą tikslą nekonkretizuotą laiko tarpą ir nusikalstamų veikų skaičių skambinti nepažįstamiems, dažniausiai senyvo amžiaus bei nepilnamečiams asmenims ir prisistačius jų artimais giminaičiais, šių tariamai nurodytais asmenimis ar policijos pareigūnais, klaidinti nukentėjusiuosius pranešimais apie tai, kad jiems artimi asmenys yra padarę eismo įvykius ir susitaikyti su nukentėjusiaisiais bei išvengti baudžiamosios atsakomybės yra būtina perduoti pastariesiems asmenims ar pareigūnams šių nurodytas pinigų sumas, ir tokiu būdu savo bei bendrininkų naudai apgaule įgyti konkrečiau neapibrėžtos vertės svetimą turtą – pinigines lėšas ar vertingus daiktus, ne vėliau kaip 2008 m. kovo mėnesį pats arba per bendrininkus – kartu bausmę atliekančius nuteistuosius tiesiogiai, o laisvėje esančius asmenis – per telekomunikacijos priemones subūrė organizuotą grupę, kurios nariams pavedė skirtingas užduotis ir vaidmenis:

M. Š. ir Ž. G. pavedė vykti pas nukentėjusiuosius, prisistatinėti tariamais nukentėjusiaisiais, nukentėjusiųjų artimaisiais ar pareigūnais, imti iš nukentėjusiųjų dėl apgaulės perduodamas pinigų sumas, organizuoti nusikalstamai veiklai naudojamų išankstinio mobiliojo ryšio abonentų sąskaitų papildymą;

pats T. M. ėmėsi daryti sunkų tęstinį nusikaltimą – sukčiavimą, t. y. pats ar pavesdamas bendrininkams skambinti nukentėjusiesiems, juos apgaudinėti, reikalauti pinigų, organizuoti pinigų paėmimą iš nukentėjusiųjų ir jų tolesnį paskirstymą bei naudojimą, organizuotos grupės nariams skirstė užduotis, kad kiekvienas iš jų, veikdamas pagal duotus nurodymus, atliktų jam pavestą vaidmenį, būtiną šiam nusikaltimui padaryti.

Taip T. M., vadovaudamas paties suburtos organizuotos grupės veiklai, ją koordinuodamas, pats betarpiškai realizuodamas atskirų nusikalstamų veikų objektyviosios pusės požymius, kartu su kitais organizuotos grupės nariais nuo 2008 m. kovo 21 d. iki 2008 m. balandžio 27 d. iš 14 nukentėjusiųjų pasikėsino apgaule įgyti litais ir materialinėmis vertybėmis 88 000 Lt vertės turtą bei turtines teises, iš kurių faktiškai apgaule įgijo 27 140 Lt vertės turtą, o būtent:

2008 m. kovo 21 d. už tariamą baudžiamojo persekiojimo neinicijavimą pareikalavo iš U. P. bei J. P., gyvenančių adresu: (duomenys neskelbtini), 12 000 Lt ir savo bei bendrininkų naudai apgaule įgijo svetimą turtą – jiems priklausančias 1 600 Lt pinigines lėšas; 2008 m. balandžio 3 d. už tariamą baudžiamojo persekiojimo neinicijavimą pareikalavo iš O. M., gyvenančios adresu: (duomenys neskelbtini), 3 000 Lt ir savo bei bendrininkų naudai apgaule įgijo svetimą turtą – jai priklausančias 3 000 Lt pinigines lėšas; 2008 m. balandžio 3 d. už tariamą baudžiamojo persekiojimo neinicijavimą pareikalavo iš G. J. bei V. V., gyvenančių adresu: (duomenys neskelbtini), 8 000 Lt ir savo bei bendrininkų naudai apgaule įgijo svetimą turtą – joms priklausančias 1 740 Lt pinigines lėšas; 2008 m. balandžio 4 d. už tariamą baudžiamojo persekiojimo neinicijavimą pareikalavo iš P. L., gyvenančios adresu: (duomenys neskelbtini), 14 000 Lt ir savo bei bendrininkų naudai apgaule įgijo svetimą turtą – jai priklausančias 2 000 Lt pinigines lėšas; 2008 m. balandžio 8 d. už tariamą baudžiamojo persekiojimo neinicijavimą pareikalavo iš B. T., gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), 8 000 Lt ir taip pasikėsino apgaule užvaldyti jo turtą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių; 2008 m. balandžio 8 d. už tariamą baudžiamojo persekiojimo neinicijavimą pareikalavo iš E. D., gyvenančios adresu: (duomenys neskelbtini), pinigų arba aukso dirbinių ir savo bei bendrininkų naudai apgaule įgijo svetimą turtą – jai priklausančias 840 Lt pinigines lėšas ir 2 500 Lt vertės aukso gaminius; 2008 m. balandžio 12 d. už tariamą baudžiamojo persekiojimo neinicijavimą pareikalavo iš D. P., gyvenančios adresu: (duomenys neskelbtini), 6 000 Lt ir savo bei bendrininkų naudai apgaule įgijo svetimą turtą – jai priklausančias 3 000 Lt pinigines lėšas; 2008 m. balandžio 16 d. už tariamą baudžiamojo persekiojimo neinicijavimą pareikalavo iš B. T., gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), pinigų ir taip pasikėsino apgaule užvaldyti jo turtą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių; 2008 m. balandžio 17 d. už tariamą baudžiamojo persekiojimo neinicijavimą pareikalavo iš B. P., gyvenančios adresu: (duomenys neskelbtini), pinigų bei vertingų daiktų ir savo bei bendrininkų naudai apgaule įgijo svetimą turtą – jai priklausančias 1 450 Lt pinigines lėšas, 3 810 Lt vertės aukso gaminius ir 1 600 Lt vertės foto aparatą, iš viso 6 860 Lt vertės turtą; 2008 m. balandžio 17 d. už tariamą baudžiamojo persekiojimo neinicijavimą pareikalavo iš S. P., gyvenančios adresu: (duomenys neskelbtini), 8 000 Lt ir taip pasikėsino apgaule užvaldyti jos turtą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių; 2008 m. balandžio 22 d. už tariamą baudžiamojo persekiojimo neinicijavimą pareikalavo iš L. K., gyvenančios adresu: (duomenys neskelbtini), 12 000 Lt ir savo bei bendrininkų naudai apgaule įgijo svetimą turtą – jai priklausančias 3 000 Lt pinigines lėšas; 2008 m. balandžio 24 d. už tariamą baudžiamojo persekiojimo neinicijavimą pareikalavo iš R. K., gyvenančios adresu: (duomenys neskelbtini), 14 000 Lt ir savo bei bendrininkų naudai apgaule įgijo svetimą turtą – jai priklausančias 1 000 Lt pinigines lėšas; 2008 m. balandžio 27 d. už tariamą baudžiamojo persekiojimo neinicijavimą pareikalavo iš V. J., gyvenančios adresu: (duomenys neskelbtini), 3 000 Lt ir savo bei bendrininkų naudai apgaule įgijo svetimą turtą – jai priklausančias 1 000 Lt pinigines lėšas; 2008 m. balandžio 27 d. už tariamą baudžiamojo persekiojimo neinicijavimą pareikalavo iš J. V. Latvėnienės, gyvenančios adresu: (duomenys neskelbtini), 8 000 Lt ir savo bei bendrininkų naudai apgaule įgijo svetimą turtą – jai priklausančias 600 Lt pinigines lėšas.

T. M. taip pat įtariamas tuo, kad jis, darydamas aprašytas veikas, veikdamas kaip organizuotos grupės lyderis ir aktyvus dalyvis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, 2008 m. kovo 21 d. skambindamas Uršulei ir J. P., prisistatė Molėtų rajono policijos komisariato pareigūnu R. P.; 2008 m. balandžio 3 d. skambindamas nukentėjusiajai O. M. prisistatė policijos pareigūnu nenurodydamas pavardės; 2008 m. balandžio 3 d. skambindamas nukentėjusiajai G. J. prisistatė Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato pareigūnu R. P.; 2008 m. balandžio 4 d. skambindamas nukentėjusiajai P. L. prisistatė Anykščių rajono policijos komisariato pareigūnu S. R.; 2008 m. balandžio 8 d. ir balandžio 13 d. skambindamas nukentėjusiajam B. T., 2008 m. balandžio 8 d. skambindamas nukentėjusiajai E. D., 2008 m. balandžio 12 d. skambindamas nukentėjusiajai D. P. prisistatinėjo Anykščių rajono policijos komisariato pareigūnu; 2008 m. balandžio 17 d. skambindamas nukentėjusiajai B. P. prisistatė Utenos rajono policijos komisariato pareigūnu; 2008 m. balandžio 17 d. skambindamas nukentėjusiajai S. P. prisistatė Anykščių rajono policijos komisariato pareigūnu; 2008 m. balandžio 24 d. skambindamas nukentėjusiajai R. K. prisistatė Zarasų rajono policijos komisariato pareigūnu R. P.; 2008 m. balandžio 22 d. skambindamas nukentėjusiajai L. K., 2008 m. balandžio 27 d. skambindamas nukentėjusiajai V. J., 2008 m. balandžio 27 d. skambindamas nukentėjusiajai J. V. L. prisistatinėjo policijos pareigūnu, taip pasisavinęs valstybės tarnautojo vardą, padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 289 straipsnyje.

Žemesnės instancijos teismas

Anykščių rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 14 d. nutartimi įtariamajam T. M. paskirta kardomoji priemonė suėmimas dviem mėnesiams, to paties teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartimi šios kardomosios priemonės terminas pratęstas trims mėnesiams, o 2008 m. spalio 14 d. nutartimi – dar vienam mėnesiui. Skundžiama Panevėžio apygardos teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas dviem mėnesiams. Teismas, susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga, konstatavo, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad T. M. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Suėmimo paskyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindai įtariamajam neišnykę. T. M. įtariamas padaręs nesunkų ir sunkų nusikaltimus. Įtariamasis anksčiau kelis kartus teistas, teistumas neišnykęs ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintas, jis neturi pastovios gyvenamosios vietos, nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Šios aplinkybės teismui leido pagrįstai manyti, jog būdamas laisvėje T. M. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro bei teismo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 straipsnio 2 dalis) ir daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

Šalies argumentai

Įtariamasis T. M. skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartį ir paskirti jam švelnesnę kardomąją priemonę.

Nurodo, kad nutartis neteisėta, nepagrįsta, todėl turi būti panaikinta. Jis prisipažino padaręs inkriminuotas nusikalstamas veikas, kurios yra lengvi nusikaltimai. Visi tyrimo veiksmai su juo atlikti, padarytos visos paskirtos ekspertizės ir gautos išvados, todėl taikyti suėmimą nėra pagrindo. Jis turi šeimą ir mažametį vaiką, motinai reikalinga priežiūra, kadangi ji pripažinta antros grupės invalide. Prokuroras pažeidė suimtojo teises, nes nesilaikė pareiškimo dėl kardomosios priemonės padavimo tvarkos ir pažeidė įstatyme nustatytą dešimties dienų terminą, prieš kurį turėjo kreiptis į teismą suėmimo terminui pratęsti.

Teismo posėdyje suimto įtariamojo T. M. gynėja prašo įtariamojo skundą patenkinti, prokuroras prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Įtariamojo T. M. skundas atmetamas.

Panevėžio apygardos teismas 2008 m. lapkričio 12 d. nutartimi įtariamajam T. M. kardomosios priemonės suėmimo terminą pratęsė dviem mėnesiams. Apygardos teismas, pratęsdamas kardomąją priemonę, nepažeidė BPK 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų.

Byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad T. M. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra nukentėjusiųjų, kitų įtariamųjų parodymai, paties T. M. parodymai, įvykio vietos apžiūros, daiktų apžiūros, kratos protokolai, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos (pokalbių) išklotinės, specialisto išvados bei kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

Teismas atkreipia dėmesį, jog svarstant kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumą bei pagrįstumą suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami, todėl, ar T. M. yra kaltas padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, bus atsakyta pirmosios instancijos teisme, priimant byloje sprendimą.

Griežčiausia kardomoji priemonė skiriama, esant BPK 122 straipsnyje numatytiems pagrindams ir sąlygoms. Pratęsdamas T. M. suėmimo terminą dar dviem mėnesiams, teismas nutartyje nurodė tokio sprendimo pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte (bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo) ir 3 punkte (darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus).

T. M. įtariamas padaręs vieną nesunkų ir vieną sunkų nusikaltimus.

BPK 122 straipsnio 2 dalies nuostatos nustato, kad, kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, jog asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstai manyti, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

Skunde minimos aplinkybės, jog T. M. turi šeimą, mažametį vaiką, neįgaliai motinai reikalinga priežiūra, reikšmingos nustatant, ar įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tačiau siekiant užtikrinti viešojo intereso apsaugą byloje negali būti vertinamos kaip išimtinai prioritetinės ir sąlygojančios įtariamajam paskirtos kardomosios priemonės naikinimą šiuo pagrindu.

Aptariamo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo 10 punktas išaiškina, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas padarius kelis nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

Iš T. M. inkriminuojamų veikų aprašymo matyti, kad jis įtariamas padaręs du nusikaltimus, kurie padaryti veikiant bendrai su kitais asmenimis. Nusikalstamos veikos, kurias padaręs T. M. įtariamas, numatytos BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Nusikaltimai, kuriuos padaręs įtariamas T. M., padaryti per gana neilgą laikotarpį; įtariamojo teistumas už ankstesnį nusikaltimą neišnykęs; jo vaidmuo darant inkriminuojamus nusikaltimus yra pagrindinis ir lemiamas nusikalstamiems padariniams atsirasti; dalis veikų, kurias padaręs įtariamas T. M., kvalifikuojama kaip nusikaltimas nuosavybei. T. M. nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Šios aplinkybės duoda pagrindą manyti, jog įtariamasis būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Dėl šių motyvų žemesniojo teismo išvada esant nurodytą suėmimo taikymo pagrindą yra teisinga.

Nors skunde įtariamasis akcentuoja, kad su juo atlikti visi ikiteisminio tyrimo veiksmai, tačiau tai nepaneigia būtinumo taikyti jam kardomąją priemonę suėmimą ir nėra pagrindas teigti, jog ikiteisminis tyrimas vilkinamas. Iš bylos medžiagos matyti, kad byloje tiriamos kelios nusikalstamos veikos, įtarimai pareikšti ne tik T. M., bet dar keliems asmenims, yra didelis nukentėjusiųjų skaičius, proceso veiksmų gausumas.

BPK 122 straipsnyje nurodyti tik bendrieji suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos, taikomi tęsiant suėmimo terminą iki šešių mėnesių. Pratęsiant suėmimo terminą ilgiau nei šešiems mėnesiams, be bendrųjų yra būtini ir specialūs suėmimo skyrimo pagrindai – tai ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė apimtis (BPK 127 straipsnio 2 dalis).

Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog viena iš tiriamų nusikalstamų veikų, padarytų organizuotos grupės, yra tęstinė, dėl jos nukentėjo keliolika asmenų; keli ikiteisminiai tyrimai sujungti į vieną, nusikalstamos veikos padarytos keliuose rajonuose, dalis įtariamųjų dar nenustatyti. Tyrimas reikalauja specialių žinių, buvo atliekamas sudėtingas ir ilgai trunkantis balso pavyzdžių tyrimas, siekiant identifikuoti pokalbių telefonu, kuriuose yra daug informacijos apie padarytas nusikalstamas veikas, dalyvius. Dėl šių aplinkybių atliekamas ikiteisminis tyrimas laikomas sudėtingu ir didelės apimties, atliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų kiekis adekvatus ikiteisminio tyrimo trukmei, todėl skundžiama nutartimi T. M. suėmimo terminas pagrįstai pratęstas ilgiau nei šešiems mėnesiams. Atkreipiamas dėmesys, kad aptariamas BPK straipsnis numato galimybę, esant sudėtingai ir didelės apimties bylai, suėmimo terminą pratęsti iki aštuoniolikos mėnesių. T. M. suėmimo terminas tęsiasi žymiai trumpiau ir maksimalios trukmės nesiekia.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog yra būtinos suėmimo terminui pratęsti sąlygos, nes už nusikaltimus, kuriuos padaręs įtariamas T. M., numatyta griežtesnė, nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti. Esant nurodytiems pagrindams ir sąlygoms, suėmimas pratęstas pagrįstai.

Įtariamojo prašymas vietoj suėmimo skirti kitą, švelnesnę, kardomąją priemonę nenagrinėjamas, nes aukštesniojo teismo teisėjas, išnagrinėjęs suimtojo skundą dėl suėmimo paskyrimo arba suėmimo termino pratęsimo ikiteisminio tyrimo stadijoje, gali atmesti skundą arba jį patenkinti, tačiau negali pakeisti paskirtos arba pratęstos šios kardomosios priemonės kita kardomąja priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 26 punktas).

Atmetamas kaip nepagrįstas skundo argumentas, kad prokuroras pažeidė įtariamojo teises, nes nesilaikė pareiškimo dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo padavimo tvarkos ir pažeidė įstatyme nustatytą dešimties dienų terminą iki anksčiau paskirto ar pratęsto suėmimo termino pabaigos kreiptis į teismą dėl suėmimo pratęsimo.

Įtariamasis teisus nurodydamas, jog dėl suėmimo termino pratęsimo prokuroras turi kreiptis į teismą iš anksto. Šio reikalavimo, nustatyto BPK 127 straipsnio 3 dalyje, būtina laikytis nepriklausomai nuo to, kelintą kartą prašoma pratęsti suėmimo terminą. Išankstinis kreipimasis turi garantuoti, kad suėmimo pratęsimo klausimas nebus sprendžiamas skubotai, nes teismas privalo turėti laiko pasiruošti tokiam posėdžiui. Antra vertus, jei suėmimo terminas nepratęsiamas, prokuroras apie tai taip pat sužino iš anksto.

Tačiau BPK 127 straipsnio 5 dalies nuostatos numato, jog teismas negali atsisakyti patenkinti prokuroro pareiškimo dėl suėmimo termino pratęsimo vien dėl tos priežasties, kad toks pareiškimas paduotas, praleidus numatytus terminus.

Aukštesnysis teismas, susipažinęs su pateikta skundui nagrinėti ikiteisminio tyrimo medžiaga, konstatuoja, jog prokuroro nesilaikymas numatytų kreipimosi dėl suėmimo pratęsimo terminų nesutrukdė apygardos teismui tinkamai išnagrinėti kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo klausimo.

Dėl išdėstytų motyvų skundžiama nutartis laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl nenaikinama.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu,

nutaria:

įtariamojo T. M. skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Violeta Ražinskaitė