- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-27
- Bylos Nr.
- 1N-75/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Svajūnas Knizleris
- Kaltinamasis
- A. B.
- Kategorijos
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. B. gynėjo skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. balandžio 29 d. nutarties, kuria paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į A. B. priklausantį turtą trims mėnesiams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. B., Klaipėdos apygardos teismui perduotoje nagrinėti baudžiamojoje byloje kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalyje, o būtent: jis veikdamas bendrininkų grupe su P. P. ir T. B., savo vardu ir sūnaus T. B. vardu imitavęs paslaugų suteikimą UAB „(duomenys neskelbtini) ” bei imitavęs UAB „(duomenys neskelbtini)” atsiskaitymą su savimi - A. B. ir T. B. grynaisiais pinigais, 2011 metų liepos 28 d. ir 2011 metų rugpjūčio 18 d. pasisavino P. P. žinioje buvusį svetimą didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)” turtą - grynus pinigus 199 000 Lt. Šiuos pinigus A. B., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytomis dalimis, pasidalino su bendrininkų grupės nariu P. P..
Ikiteisminio tyrimo metu 2012 m. gegužės 25 d. prokuroro nutarimu buvo laikinai apribota nuosavybės teisė į A. B. grynuosius pinigus: 7262 JAV dolerius, 2540 eurus, 10000 Baltarusijos rublių, 150 Rusijos rublių ir 37500 litų, paimtus kratos 2012 m. gegužės 22 d. A. B. gyvenamojoje vietoje metu. Šios procesinės prievartos priemonės terminas buvo pratęstas Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi iki 2013 m. vasario 25 d.
Šalies argumentai
Baudžiamąją bylą perdavus teismui, kaltinamojo A. B. gynėjas pateikė Klaipėdos apygardos teismui prašymą, kuriuo prašė panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į A. B. turtą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. balandžio 29 d. nutartimi kaltinamojo A. B. gynėjo prašymo netenkino ir iš naujo laikinai apribojo kaltinamojo A. B. nuosavybės teisę į jo turtą. Teismas tokį savo sprendimą motyvavo tuo, kad pagrindai taikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą į A. B. priklausantį turtą nėra išnykę. Kadangi byloje yra Klaipėdos apskrities VMI pareikštas ieškinys 71100 Lt sumai, be to, byloje galimas turto konfiskavimas, teismas sprendė, jog laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra reikalingas galimam turto konfiskavimui bei civiliniam ieškiniui užtikrinti.
Šalies argumentai
Kaltinamojo A. B. gynėjas skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. balandžio 29 d. nutartį, kuria iš naujo apribotos laikinos nuosavybės teisės į A. B. priklausančias pinigines lėšas. Gynėjo teigimu, teismas neturėjo teisės iš naujo taikyti laikino nuosavybės teisės apribojimo, nes šios priemonės terminas buvo pasibaigęs dar 2013 m. vasario 25 d. Sprendimą iš naujo taikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą teismas priėmė tik po to, kai jis 2013 m. kovo 12 d. kreipėsi į teismą dėl šios priemonės panaikinimo, o iki tol nei civilinis ieškinys, nei galimas turto konfiskavimas nebuvo užtikrinti.
Nurodo, kad kratos metu surastos lėšos buvo paskolintos ir taupomos paskolai grąžinti. A. B. dar 2011 m. liepos 1 d. susitarė su T. P. dėl paskolos suteikimo. Pastarasis A. B. paskolino pinigus metams laiko ir jų grąžinimo terminas buvo nustatytas 2012 m. liepos 1 d. Tai patvirtina ir kaltinamojo A. B. pateiktas pinigų perdavimo dokumentas. Ši aplinkybė paneigia teismo išvadą, kad A. B. gyvenamojoje vietoje paimti pinigai buvo gauti iš nusikalstamos veiklos. Ta aplinkybė, kad A. B. gyvenamosios vietos kratos metu buvo surasta tik dalis pagal vekselį gautos sumos ir skirtinga valiuta, objektyviai paaiškinama, nes tik dalis paskolos buvo panaudota šeimos poreikių tenkinimui ir verslo plėtojimui, o likusi dalis liko nepanaudota ir buvo kaupiama įvairios valiutos pagrindu, kaip to prašė paskolos davėjas, nes pastarasis darbo reikalais dažnai vyksta į užsienį. 2012 m. liepos 2 d. A. B. raštiškai informavo kreditorių, kad paskolą sugrąžinti sutartu laiku neturės galimybės, kadangi grąžintinai paskolos daliai yra uždėtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. T. P. informavo, kad artimiausiu metu kreipsis į notarą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Dėl šios priežasties, papildomai bus apribotos skolininko (A. B.) turtinės teisės į kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Todėl siekiant išvengti neigiamų pasekmių, būtų tikslinga pakeisti nuosavybės teisės objektą į kitą A. B. priklausantį turtą.
Pažymi, kad A. B. iš tiesų dalyvauja plėtojant šeimos (brolio V. B.) verslą ir technikos įsigijimui naudoja tiek savo, tiek skolintas pinigines lėšas. Šią aplinkybę būtų nesunku patikrinti, nes V. B. sutinka duoti išsamius paaiškinimus dėl A. B. indėlio plėtojant šeimos verslą. Todėl teismo atsisakymą panaikinti laikiną nuosavybės teisių apribojimą minėtoms piniginėms lėšoms gynėjas vertina kaip siekį pakenkti A. B. ir jo šeimos interesams.
Gynėjas skunde nurodo, kad A. B. šioje byloje nėra kaltinamas nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimu pagal BK 216 straipsnį ir jam nėra pareikštas civilinis ieškinys dėl galimos žalos atlyginimo valstybei. Todėl ir toliau ribojant kaltinamojo teises į jam priklausantį turtą bus pažeistas BPK 11 straipsnyje numatytas proporcingumo principas.
Teismo posėdyje prokurorė prašo kaltinamojo A. B. gynėjo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. B. gynėjo skundas atmetamas.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš BPK numatytų procesinių prievartos priemonių, kuri susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą teisėtu suvaržymu. Vadovaujantis BPK 151 straipsnio 1 dalimi, civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti, prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. To paties straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Skundo argumentai dėl šioje baudžiamojoje byloje paskirto laikino nuosavybės teisės apribojimo pagrįstumo atmetami. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš BPK numatytų procesinių prievartos priemonių, kuri gali būti paskirta esant bent vienam iš dviejų pagrindų, t. y. procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys arba turto konfiskavimas.
Apeliacinės instancijos teismo manymu, Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. balandžio 29 d. nutartimi pagrįstai iš naujo paskyrė laikiną nuosavybės teisės apribojimą nutartyje nurodytam A. B. priklausančiam turtui. Iš apeliaciniam teismui pateiktos skundo medžiagos matyti, kad Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje kaltinimai pareikšti P. P., A. B., T. B., N. R., A. P.. Taigi, A. B. šioje byloje nurodytas tarp asmenų, kuriems šiuo metu pareikštas kaltinimas padarius atitinkamą nusikalstamą veiką. Byloje Klaipėdos apskrities VMI pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamųjų, taip pat ir A. B., priteisti 71100 litų. Taigi, kaltinamajam A. B. ši procesinė prievartos priemonė buvo paskirta civilinio ieškinio užtikrinimui.
Byloje esantis 2012 m. gruodžio 27 d. Klaipėdos apygardos prokuroro surašytas kaltinamasis aktas patvirtina, kad be kitų asmenų, A. B. šioje byloje kaltinamas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį dėl didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini) ” turto - grynųjų pinigų 199 000 litų – pasisavinimo. Taigi, negali būti atmetama galimybė, kad A. B. kratos jo gyvenamojoje vietoje 2012 m. gegužės 22 d. metu surasti ir paimti įvairia užsienio valiuta grynieji pinigai 66274 litų sumai, buvo gauti iš nusikalstamos veikos. Ta aplinkybė, kad 2011 m. liepos 1 d. A. B. gavo 70000 litų paskolą, kurios grąžinimo terminas suėjo 2012 m. liepos 1 d. ir galimai kratos metu rasti grynieji pinigai buvo sukauptos lėšos paskolai gražinti, kaip nurodo kaltinamojo A. B. gynėjas, nepaneigia teismo išvados dėl pagrindo laikinai apriboti A. B. nuosavybės teisę į jam priklausantį turtą – grynuosius pinigus, 66274 litų sumai buvimo. Nors gynėjas remdamasis pinigų gavimo dokumentu ir A. B. brolio galimu liudijimu bando įrodyti, kad rasti pinigai iš tiesų buvo gauti kaip paskola verslui plėtoti, visgi tokie apelianto teiginiai nėra pakankami pagrįsti surastų lėšų teisėtumui.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nustačius, jog kaltinamojo nuosavybės teisė laikinai apribota pagrįstai ir teisėtai bei nenustačius pagrindų, leidžiančių panaikinti šią procesinę prievartos priemonę, apygardos teismas pagrįstai paskyrė laikiną nuosavybės teisės apribojimą kaltinamojo A. B. turtui, nurodytam skundžiamoje nutartyje.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatuoja, jog apygardos teismo A. B. paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas turtui nėra aiškiai neadekvatus pareikšto civilinio ieškinio dydžiui, todėl minėta procesinė prievarta priemonė paskirta nepažeidžiant proporcingumo principo, kuris įtvirtintas BPK 11 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamojo gynėjo skundo argumentai dėl A. B. galimo vykdomojo rašto išdavimo pagal vekselį bei kitų finansinių praradimų šiuo atveju nelaikytini esminiais, paneigiančiais būtinybę įgyvendinti svarbų bendrąjį interesą – nukentėjusio asmens (civilinio ieškovo) teisių apsaugą.
Klaipėdos apygardos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, jos naikinti ar pakeisti nėra įstatyminio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 441 straipsniu, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kaltinamojo A. B. gynėjo skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. balandžio 29 d. nutartį.