Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Teisminio proceso kategorijos: 2.1.3.1; 14.9.3; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.2; 2.1.7.4.3; 2.1.7.4.6; 2.1.8; 2.1.15.4.3.3; 2.3.6.4.4.1; 2.3.6.4.4.2

2025 m. liepos 15 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, vedęs, nedirbantis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini):

1) Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 286 straipsnį ir paskirta 10 MGL (1 250 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2006 m. lapkričio 6 d. iki 2006 m. lapkričio 8 d., ir skirta galutinė bausmė – 6 MGL (750 Lt) dydžio bauda. Bauda sumokėta 2007 m. vasario 2 d.;

2) Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 286 straipsnį ir skirta 12 MGL (1 500 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3, 9 dalimis, bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ir skirta galutinė bausmė – 2 750 Lt dydžio bauda. Į baudos bausmę įskaityta pagal 2006 m. gruodžio 18 d. teismo baudžiamąjį įsakymą sumokėta bauda – 1 250 Lt. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2006 m. liepos 25 d. iki 2006 m. liepos 26 d. ir skirta 8 MGL (1 000 Eur) bauda. Bauda sumokėta 2007 m. rugsėjo 3 d.;

3) Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 27 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 2 metams ir įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, pradėti dirbti. Į probuojamųjų asmens duomenų registrą įtrauktas 2014 m. liepos 23 d., bausmę atliko 2016 m. liepos 11 d. (išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro), teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Kaltinamajame akte inkriminuotos veikos aplinkybės

M. K. buvo kaltinamas tuo, kad 2024 m. gegužės 29 d. apie 09.10 val. prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), koja spyrė į prie kiemo vartų atvykusį pagal iškvietimą ir laukusį „Bolt“ pavėžėjo A. S. automobilio „Ford S-Max“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės galinį sparną, 153 Eur vertės, kurį sulankstė nepataisomai, tokiu būdu sugadino svetimą, 153 Eur vertės, turtą.

Šiais veiksmais M. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis M. K. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad žmona ryte išsikvietė taksi važiuoti į polikliniką, bet nematė, kad jis (kaltinamasis) yra atsikėlęs. Išėjo į lauką ir pamatė, kad važinėja ratais, atšaukė užsakymą. Įlipo su žmona į automobilį, o nukentėjusysis užstatė išvažiavimą. Nuėjo paprašyti, kad patrauktų, grįžo prie savo automobilio. Tada antrą kartą nuėjo paprašyti, bet vairuotojas visiškai nereagavo. Grįžęs prie savo automobilio pamatė, kad vairuotojas pavažiavo atbulomis, bet užstatė sankryžoje. Trečią kartą jau nemandagiai paprašė, spyrė į padangą, o vairuotojas tuo metu maigė telefoną. Spyrė kulnu. Spyrė į galinį ratą atbula koja, nes negali taip aukštai kojos iškelti. Spyrė į dešinį galinį ratą, spyrė dėl to, kad užstatė išvažiavimą. Žmona į polikliniką nuėjo pėsčiomis, nes netoli, o jis (kaltinamasis) grįžo namo. Nuėjo persiauti šlepetes, į lauką prašėsi šunys, nuėjo uždaryti vartus. Nukentėjusysis priėjo prie vartų, sakė, kad jis (kaltinamasis) sugadino sparną, prašė sumokėti lyg 260 Eur. Vėliau atvažiavo policijos pareigūnai, su jais pakalbėjo. Pasakė pareigūnams, kad į padangą spyrė. Nežino, kodėl šios aplinkybės nėra pareigūnų kūno kamerų vaizdo įraše. Dar pareigūnai sakė susitarti, tačiau to įraše taip pat nėra. Nepripažįsta, kad spyrė į automobilio sparną. Spyrė į kliūtį, nes buvo užstatyta. Netoleruoja tokio elgesio. Vairuotojas į gatvės vidų buvo įvažiavęs ir užstatė automobilį. Iš pradžių užstatė gatvelėje, kur yra įvažiavimas į namo kiemą, prie vartų. Spyrio metu buvo apsiavęs sportiniais batais, vėliau persiavė šlepetes. Kai atvyko pareigūnai, avėjo sportinius batus, nes ruošėsi važiuoti pas močiutę. Parodžius nuotrauką (1 t. b. l. 17) paaiškino, kad vartus uždarinėjo tuo metu, kai jau buvo persiavęs batus. Automobilis stovėjo taip, kaip užfiksuota nuotraukoje Nr. 3 (1 t., b. l. 23–26). Pavežėjo automobilis stovėjo už jo (kaltinamojo) automobilio. Prie vairuotojo priėjo paprašyti, kad patrauktų automobilį. Nuėjo atgal prie savo automobilio, nes galvojo, kad vairuotojas pasitrauks, bet jis (vairuotojas) nesureagavo, todėl vėl grįžo prie jo, vėl ramiai pasakė, kad patrauktų. Tada pamatė, kad automobilis pajudėjo, tačiau pavažiavo iki sankryžos ir užstatė išvažiavimą. Privažiavo atbuline eiga prie nukentėjusiojo automobilio, išlipo, priėjo prie vairuotojo ir paklausė, ką jis čia daro, „iškoliojo“. Grįždamas atgal į savo automobilį, praeidamas pro nukentėjusiojo automobilį, spyrė į galinį ratą, nes nukentėjusysis nereagavo, maigė telefoną atsisėdęs. Žiūrėjo, kur taikė ir jautė, kur spyrė. Eidamas link automobilio, sugalvojo įspirti į ratą kulnu. Nukentėjusysis negalėjo matyti spyrio, nes vairuotojo sėdynė daug žemiau, negalėjo matyti kojų. Apėjo nukentėjusiojo automobilį, pasisuko ir spyrė dešine koja. Neiškelia tiek kojos, kokiame aukštyje yra apgadinimas, turi stuburo išvaržą. Spirdamas į padangą avėjo sportiniais batais. Nematė jokių pėdsakų ant automobilio, neatkreipė dėmesio, ar kas buvo ant automobilio sparno. Šlepetes persiavė grįžęs į namus. Jautė, kad spyrė į padangą, nes prieš tai dar apsižiūrėjo, kur spirti. Taikėsi į minkštą vietą, kad nesusižalotų. Žmona atidarė vartus ir tada jis (kaltinamasis) nuvažiavo į kiemą. Nuėjo persiauti batus ir už kelių minučių ėjo uždaryti vartus. Prie vartų priėjo nukentėjusysis, pareikalavo pinigų. Prie vartų atėjo po kelių minučių, su juo padiskutavo, sakė kviesti policiją. Nukentėjusysis prie vartų atėjo už 2-3 minučių. Pakalbėjo su juo ir nuėjo namo. Tada paskambino teta, kad reikia važiuoti pas močiutę. Pareigūnai atvažiavo gal po 15-20 min. nuo to laiko, kai bendravo su nukentėjusiuoju. Su pareigūnais bendravo taip, kaip užfiksuota įraše, dėl vaikystėje turėto neigiamos patirties su pareigūnais. Jam (kaltinamajam) sakė, kad sulankstė sparną, jis (kaltinamasis) nėjo pasižiūrėti ir aiškintis. Nukentėjusysis užpyko, nes buvo atšauktas užsakymas. Gal nukentėjusysis pats tą sparną apgadino, todėl būtent už tą detalę paprašė pinigų. Nukentėjusiojo nurodyta suma nepagrįsta, rado pigiau už tokios detalės pataisymą. Suma nurodyta per didelė.

Nukentėjusysis A. S. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad dirba „Bolt“ pavežėju, gegužės mėn. ryte gavo iškvietimą adresu (duomenys neskelbtini), atvykus į vietą, stovėjo kaltinamasis, nors paslaugos užsakymas buvo iš moters. Sakė „pyzdink iš kiemo“. Paklausė kaltinamojo, kam kvietė, šis atsakė, kad pats gali važiuoti ir spyrė iš kojos į galinį automobilio sparną. Ta dalis atskirai nėra keičiama, keičiamas visas automobilio galas. Užstatė pravažiavimą, kad kaltinamasis neišvažiuotų, pasakė, kad iškvies policiją. Kaltinamasis pasakė, kad užsiundys šunis. Kai pasakė kaltinamajam, kad iškvies policiją, jis savo automobiliu įvažiavo į kiemą, užsidarė vartus ir paleido šunis. Atvykus pareigūnams, po maždaug 10 min., pareigūnai minėjo, kad kaltinamasis nesutiko tikrintis blaivumą. Kieme buvo nepririšti šunys, tai pareigūnai tik per vartus nustatė tapatybę. Pareigūnams kaltinamasis pats patvirtino, kad spyrė, bet paklausus kodėl, atsakė, kad nežino. Iš automobilio išlipęs nebuvo, bet matė, kaip spyrė, matė vaizdą pasukęs galvą. Spyrė ne į ratą, o į galinį dešinį sparną. Iš šono priėjo ir spyrė. Matė patį faktą, kaip spyrė, išlipo ir matė šlepetės pado žymę ir įlenkimą. Anksčiau automobilio sparnas nebuvo deformuotas. Klausė kaltinamojo, ką jis padarė, sakė ateiti tartis. Kaltinamasis vilkėjo šortus, marškinėlius ir avėjo įsispiriamomis šlepetėmis. Nepamena, ar pareigūnai fotografavo, tik pamena, kad apžiūrėjo automobilį. Nuotraukos, kurios yra byloje, yra iš įvykio vietos. Fotografavo tuo metu, kai kaltinamasis pasišalino su savo automobiliu į kiemą ir uždarinėjo vartus. Automobilį įsigijo gal 2020-221 metais, už apytiksliai 5 500 Eur. Automobilis pagamintas 2009 m., niekas nebuvo remontuota, jis nebuvo apgadintas, yra draustas. Į draudimo įmonę nesikreipė, nes tik kasko draudimas kompensuotų tuo atveju, kai apgadina kitas automobilis, o šiuo atveju tik per teismą. Automobilis dar nesuremontuotas. Buvo nuvykęs į autoservisą, kuris remontuoja visų automobilių kėbulus ir ten sužinojo sumą. Automobilio nusidėvėjimo procento nežino. Civilinį ieškinį palaiko. Automobilį remontui reikėtų palikti 2-3 dienom, per dieną uždirba maždaug 200 Eur. Reikia į mokyklą vežti vaikus, tai pačiam reikėtų naudotis pavežėjo paslaugomis, visur išlaidos. Sumą sudaro remonto išlaidos. Įvykio metu išsigando, nes buvo grasinama, kad nesulauks policijos, kad šunis paleis, dėl to prašo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Liudytoja E. V. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad nežino, dėl kokių aplinkybių yra pakviesta liudyti. Gali būti, kad nurodytą dieną dirbo, tačiau neatsimena ką veikė. Yra tekę dirbti su L. Č.. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsniu, perskaityti liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai.

Apklausta kaip liudytoja E. V. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 1-jo skyriaus vyr. patrule. 2024 m. gegužės 29 d. dirbo kartus su vyr. patruliu L. Č.. Apie 09.54 val. buvo gautas pranešimas, kad taksi klientas spyrė koja į pranešėjo automobilį Ford, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pranešėjas taksi vairuotojas laukia prie vartų, klientas nuėjo į namus. Atvykus nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), juos pasitiko pranešėjas A. S., kuris paaiškino, kad dirba „Bolt“ vairuotoju, gavo iškvietimą atvykti šiuo adresu. Jam atvykus į vietą, klientas atšaukė užsakymą, iš minėto adreso atėjo, pranešėjo teigimu, neadekvatus asmuo, kuris agresyviai pradėjo kelti konfliktą, kad taksi vairuotojas greičiau pasitrauktų iš kiemo. Konflikto metu vyras iš dešinės kojos spyrė į A. S. automobilio galinį sparną ir šį įlenkė. Bendraujant su taksi vairuotojo A. S. nurodytu klientu, kuris gyvena adresu (duomenys neskelbtini), paaiškėjo, kad tai yra M. K.. Pokalbio metu jis elgėsi neadekvačiai, paaiškino, kad jį minėtas taksi vairuotojas sunervino, dėl šios priežasties jis įspyrė į minėtą automobilį. M. K. daugiau nieko neaiškino, atlyginti žalą atsisakė, telefono numerio nenurodė. Pranešėjas teigė, kad turi pretenzijų, tačiau vietoje pareiškimo rašyti neturėjo laiko, paaiškino, kad pareiškimą pateiks per e policiją (1 t., b. l. 64–67).

Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytoja E. V. patvirtino, kad jie teisingi. Paaiškino, kad kiek pamena, „Bolt“ vairuotojas laukė toje vietoje, kurioje ir buvo nurodęs. Stovėjo netoli namo, kuriame gyvena kaltinamasis. Pabendravus su vairuotoju, šis nurodė, kur gyvena kaltinamasis, tada nuėjo su juo pabendrauti. Kiek atsimena, kieme buvo daug šunų, tai bendravo per tvorą. Kaltinamojo blaivumas nebuvo tikrintas. Nukentėjusiojo automobilį apžiūrėjo iš išorės. Ant automobilio buvo įlenkimas ir matomi pėdsakai. Dabar negali pasakyti, kuri automobilio dalis buvo apgadinta. „Bolt“ vairuotojo nepažįsta. Ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą. Nei su vienu iš asmenų asmeninio pobūdžio ryšių nepalaiko, matė juos pirmą kartą. Tiksliai apklausos aplinkybių neatsimena, bet jeigu yra apklausos protokolas, vadinasi apklausė. Apklausų būna daug. Atsimena tik kad buvo įlenktas automobilis, bet nepamena, kuri tiksliai dalis. Automobilio apgadinimų niekas nefiksavo, nes ji ir kolega tik patruliai ir tik sureagavo į įvykį, o ekspertai į įvykio vietą nebuvo kviesti. Viskas turėjo būti filmuojama kūno kameromis ir įraše turi matytis. Buvo kažkoks įlenkimas, bet kur ir kiek, pasakyti negali. Tiksliai neatsimena, ar apgadinimai buvo fiksuoti, ar nebuvo. Neatsimena, ar fotografavo. Įvykio vietoje pareiškimas nebuvo rašomas, tai tik pabendravo su pranešėju, surašė aplinkybes ir išsiskirstė. Ką tiksliai tuo metu kalbėjo kaltinamasis, negali atsakyti, neprisimena, tai buvo seniai. Taip pat negali atsakyti, kokią avalynę dėvėjo kaltinamasis.

Liudytojas L. Č. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad nežino, dėl kokių aplinkybių yra pakviestas liudyti, įvykio neatsimena. E. V. yra kolegė. Vadovaujantis BPK 276 straipsniu, perskaityti liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas L. Č. paaiškino, kad jis dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-jo skyriaus vyr. patruliu. 2024 m. gegužės 29 d. dirbo kartus su vyr. patrule E. V.. Apie 09.54 val. buvo gautas pranešimas, kad dabar taksi klientas spyrė koja į pranešėjo automobilį Ford, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pranešėjas taksi vairuotojas laukia prie vartų. Klientas nuėjo į namus. Atvykus nurodytu adresu, pasitiko pranešėjas A. S., kuris paaiškino, kad dirba „Bolt“ vairuotoju ir gavo iškvietimą atvykti adresu (duomenys neskelbtini). Jam atvykus į vietą, klientas atšaukė užsakymą, iš minėto adreso atėjo, pranešėjo teigimu, neadekvatus asmuo, kuris agresyviai pradėjo kelti konfliktą, kad taksi vairuotojas greičiau pasitrauktų iš kiemo. Konflikto metu klientas iš dešinės kojos spyrė į A. S. automobilio galinį sparną ir šį įlenkė. Nuėjus pabendrauti su taksi vairuotojo A. S. nurodytu klientu, paaiškėjo, kad tai M. K., kuris elgėsi neadekvačiai, pasitikrinti blaivumą atsisakė, paaiškino, kad jį minėtas taksi vairuotojas sunervino, todėl įspyrė jam į minėtą automobilį. M. K. daugiau nieko neaiškino, atlyginti žalą atsisakė, telefono numerio nenurodė. Pranešėjas teigė, kad turi pretenzijų, tačiau vietoje pareiškimo rašyti neturėjo laiko, paaiškino, kad pareiškimą pateiks per e policiją (1 t., b. l. 70–73).

Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas L. Č. juos patvirtino. Paaiškino, kad apžiūrėjo automobilį, buvo apgadinimas, gal koks įlenkimas. Pranešėjas paaiškino, kad jo automobilis įlenktas. Neatsimena, ar nukentėjusysis sakė, į kurią vietą buvo spirta. Apgadinimas lyg buvo automobilio gale, šone, dešinėje pusėje. Negali tiksliai pasakyti, koks apgadinimo pobūdis, gal įlenkimas. Tikslios apgadinimo vietos nepamena, gal prie galinio automobilio rato. Nepasakys, ar buvo kokie pėdsakai, praėjo daug laiko, nepamena. Įlenkimą matė. Vertinti, ar tai buvo senas, ar naujas įlenkimas, neturi kompetencijos. Nepamena, ar vizualiai detalė atrodė visiškai sugadinta. Papildyti pokalbio su pranešėju aplinkybių niekuo negali, buvo taip, kaip parašyta apklausos protokole. Su kaltinamuoju bendravo per tvorą, jis nenorėjo įsileisti, neatidarė vartų. Kaltinamojo blaivumo netikrino, kadangi bendravo per tvorą. Kiek pamena, kaltinamasis sakė, kad jį sunervino, nes užstatė vartus, todėl spyrė. Nekonkretizavo, į kurią vietą spyrė. Kuo kaltinamasis buvo apsiavęs, neatsimena. Ar tikrino pranešėjo blaivumą, neatsimena.

Liudytojas R. S. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad įvykio tiksliai nepamena, lyg buvo apgadintas Ford automobilis. Kokius veiksmus atliko, nepamena, gali būti, kad apžiūrėjo automobilį. Atsimena, kad apžiūrėjo automobilį Ford, bet kokie buvo apgadinimai, negali pasakyti. Parodžius automobilio apžiūros protokolą su foto lentelėmis (1 t., b. l. 81–85), liudytojas R. S. nurodė, kad dabar pamena, jog buvo tas įlenkimas, atliko automobilio apžiūrą. Nurodyti daugiau aplinkybių, nei yra fiksuota protokole, negali. Atsimena, kad automobilis Ford stovėjo išorinėje kiemo pusėje. Fiksavo tik įlenkimą, daugiau lyg nieko nerašė. Matėsi, kad įspausta, galimai nuo kažkokio smūgio. Eismo įvykiuose dažniausiai būna braukta. Sunku įsivaizduoti tokį įvykį, kad prie rato būtų įlenkimas. Žmogus lyg aiškino, kad kažkoks klientas galimai spyrė, tiksliai nepamena. Apžiūros protokole buvo fiksuota įlenkimo vieta. Jokių pėdsakų nebuvo užfiksuota. Neatsimena, ar buvo batų pėdsakai. Nėra ekspertas ir negali atsakyti, ar ta detalė tinkama tolimesniam naudojimui. Jeigu vairuotojas atvažiavo tuo automobiliu, tai mano, kad automobilis techniškai tvarkingas. Įlenkimas netrukdė važiuoti. Tiksliai nepamena, bet automobilį turbūt apžiūrėjo tą pačią dieną.

UAB „Auto amžius“ atstovas G. S. paaiškino, kad yra rengęs ne vieną remonto sąmatą, šioje byloje pateiktą sąmatą tvirtina. Paprastai žmonės atvažiuoja patys. Šiuo atveju automobilis buvo atvarytas. Apžiūra gal 15 min užtruko, o po to jau yra techninis darbas, automobilio nebereikia tam. Sąmatoje yra nurodyta geros dėvėtos detalės kaina. Programa pati nuo detalės vertės automatiškai priskaičiuoja smulkioms detalėms 2 procentus kaip papildomas išlaidas. Koreguoti to nėra galimybės. Nauja detalė kainuoja 10 kartų brangiau ir naujas detales deda, kai automobilis yra iki 5 m senumo. Remonto sąmata buvo sudaryta naudojantis programa Audatex, kuri viską skaičiuoja automatiškai. Šią programą naudoja 95 procentai autoservisų. Sąmata daryta praėjusiais metais, tai šiais metais jau būtų 8 procentais didesnė suma. Programa pati surašė, ko reikia keičiant išorinę skardą. Nieko rankiniu būdu nereikia suvesti. Galutinė bendra suma yra 1 059,89 Eur. Nusidėvėjimą galima pritaikyti, tačiau pasižiūrėjus detalių kainas, tai sąmatoje nurodyta kaina yra 10 procentų naujos detalės vertės. Nusidėvėjimas pritaikytas automatiškai, paskaičiuota su nusidėvėjimu. Pritaikyta pagal automobilio amžių, 13 m., sparnui nusidėvėjimas pritaikytas. Kiek atsimena, buvo įlenktas sparnas. Įvykis metų senumo. Ištaisyti įlenkimą galima, tačiau tai yra kokybės klausimas. Ar detalė bus glaistyta, ar pakeista nauja. Kaina būtų panaši. 150 Eur, kaip detalės pakeitimo kaina, nėra daug. Jeigu būtų nauja originali detalė, kaina būtų ženkliai didesnė. Pati detalė kainuoja 150 Eur. 3 Eur yra papildomos medžiagos, pati programa pritaiko šiuos procentus.

Iš pareiškėjo, teikiančio skundą, pranešimą, pareiškimą apie įvykį, parodymų protokolo su priedais matyti, kad A. S. pranešė, jog 2024 m. gegužės 29 d. 09.10 val., dirbdamas „Bolt“ pavėžėju, gavo iškvietimą iš (duomenys neskelbtini), atvykus į vietą prie kiemo vartų, stovėjo vyras, pasakius, kad atvyko, pastebėjo, kad užsakymas atšauktas, jam (A. S.) gražiai pasiūlė „pyzdinti iš kiemo“, paslaugų nebereikia, jis (stovėjęs vyras) pats nuvažiuos kur jam reikia. Jam (A. S.) išvažiuojant, spyrė iš kojos į dešinės pusės galinį sparną, jį sulankstė, nubėgo į kiemą. Pasakė jam (vyrui), tačiau vyras pagrasino, kad jis (A. S.) policijos nesulauks, kad paleis šunis, elgėsi neadekvačiai. Policijai atvykus, pateikė tapatybę, pripažino, kad spyrė, poelgio pateisinti negalėjo. Sparno nuėmimo, uždėjimo, dažymo kainą vertina 350 Eur, dvi dienas be darbinio automobilio 300 Eur, dvi dienas 2 vaikus vežti ir parvežti iš mokyklų taxi paslaugomis vertina 100 Eur, iš viso 750 Eur. Prašo šią žalą atlyginti. Prie protokolo pridėtos dvi nuotraukos, kuriose matoma automobilio dalis virš rato, ant automobilio matomas bato pado pėdsakas, įlenkimas, trečioje nuotraukoje prie kiemo vartų užfiksuotas, vyras, vilkintis marškinėlius trumpomis rankovėmis, šortus ir avintis šlepetes. Taip pat pridėta kelionės užsakymų informacija, iš kurios matyti, kad keleivis atšaukė kelionę (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 11–18).

Iš2024 m. gegužės 30 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta vieta (duomenys neskelbtini). Nuo gatvės link namo yra įvažiavimas, kuris iš visų pusių aptvertas tvora, iš kairės pusės metaline tvora, dešinėje medine. Namas yra toliau nuo gatvės, prieš jį šalia gatvės yra namas (duomenys neskelbtini). Įvažiavimo gale yra namo (duomenys neskelbtini) kiemas, kuris aptvertas medine tvora, šalia įvažiavimo į kiemą stovi automobilis „Ford Kuga“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Įvykio vieta yra ant žvyrkelio gatvės, kairiau nuo įvažiavimo į namą (duomenys neskelbtini). Ant namo yra vaizdo kamera, tačiau ji nusukta į kiemo pusę (1 t., b. l. 23–27.)

Iš 2024 m. birželio 4 d. tarnybinio pranešimo dėl įvykio aplinkybių patikslinimo su priedais matyti, kad įvykio aplinkybių patikslinimo metu buvo bendrauta su A. S., kuris nurodė, kad automobilio „Ford s-Max“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinis sparnas, kaip atskira detalė, nesikeičia, kadangi jis yra sujungtas su automobilio rėmus ir yra viena vientisa detalė. Pokalbio metu A. S. nurodė, kad jeigu pirkti automobilio rėmo dalį, su kuria yra sujungtas galinis sparnas, sugadinto turto atstatymo kaina išaugtų dar labiau, kadangi reikėtų išpjauti sugadintą dalį ir ją virinti. Interneto puslapyje www.srotas24.lt peržiūrėjus skelbimus, matyti, kad sugadinto A. S. automobilio detalės kaina yra virš 200 Eur (1 t., b. l. 28–31).

Iš 2024 m. gegužės 30 d. elektroniniu paštu atsiųstos automobilio remonto sąmatos matyti, kad UAB „Autoamžius“ pateikė remonto sąmatą Nr. 240530-1, kurioje apskaičiuota remonto kaina 1 059,85 Eur (1 t., b. l. 56–61).

Iš 2024 m. rugsėjo 2 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti pareigūnų kūno kamerų garso ir vaizdo įrašai.

Vaizdo įraše pavadinimu „PSS-20240529-093124UTC+0300.MP4“ užfiksuota, kaip atvykusius pareigūnus pasitinka vyriškis, vilkintis juodais sportiniais marškinėliais ir šortais (toliau vyriškis Nr.1). Vyriškis Nr. 1: laba diena. Gavau iškvietimą, atvažiavau čia į kiemą (duomenys neskelbtini). Klientas atšaukė. Į mašiną įsėdinėjo. Privažiavau čia sakau „Boltas“, klientas „Pyzdink“ iš čia, nieko mums čia nereikia. Neblaivus atrodė. Priėjo, sako ką čia tu nori ir va užsakymas mano (pareigūnei rodo savo telefoną), klientas atšaukė (duomenys neskelbtini). O čia tik privažiavau, į kiemą įvažiavau, čia išvažinėju, pribėgo iš kojos čia į mašiną įspyrė, čia mano kiemo neužstatinėk (rodo vietą kur spyrė) ir tada sakau tai palauk policiją kviečiam, sako čia nesulauksi tos policijos, čia šunis du paleido jisai, įsėdo į mašiną, staigiai išvažiavo, sakau tau dar pabėgimas bus iš įvykio vietos, nevairavau sako nieko, bet jo, gal ir išgėręs galimai, tai man tai ką, tereikia, kad tik nuostolius atlygintų, ką jisai šneka ir pasitikrinti blaivumą. Pareigūnas: o tai jis pabėgo, iš čia išvažiavo? Vyras Nr. 1: jo į vietą, į kiemą vėl įvažiavo. Šiaip atvažiavau, atbula pavažiavau, jisai čia man nieko nereikia, aš čia pats važiuosiu ir čia iš kojos „šmui“ (koja demonstruoja kaip) ir viskas, tiek žinių. Pareigūnai nueina pasižiūrėti iki namo. Pareigūnas: laba diena, kas čia nutiko su tuo taksi? Vyras Nr. 2: užblokuotas buvau tai patraukiau. Pareigūnas: su kuo patraukėt? Vyras Nr. 2: su koja. Pareigūnas: o tai ar galima taip daryt? Atsakymo nesigirdi, loja šunys. Vyras Nr. 2: sakiau patrauk mašiną, stovėjo, gražiai paprašiau viskas, jis pavažiavo tenais kur dabar stovi, sustojo va taip va, į kiemą išėjau, sakau patrauk. Pareigūnė: ar jūs buvot išsikvietę jo paslaugas? Vyras Nr. 2: aš ne. Pareigūnas: turtą sugadinot, esmė, kad jo mašiną sulankstėt. Vyras Nr. 2: buvo esmė patraukt kliūtį. Pareigūnė: galima žodžiu pasakyt patraukt. Vyras Nr. 2: tai pasakiau. Pareigūnas: tai policiją kvieskit. Pareigūnė: žmogui padarėt žalą, įspirdamas. Vyras Nr. 2: tai į teismą tegul paduos ir viskas. Pareigūnė: gerai, duokit kokį asmens dokumentą turit. Vyras Nr. 2: neduosiu aš. Pareigūnė: ar jūs atsisakot mums pateikti savo duomenis? Atsakymo nesigirdi. Pareigūnė: jūs pareigūnui privalot pateikti savo duomenis. Vyras Nr. 2: aš nežinau kas jūs tokie. Pareigūnas: nu tai uniformuoti. Pareigūnė: galim pateikt savo pažymėjimus, jeigu čia jums kažikas, jei norit žaist žaidimus. Vyras Nr. 2: čia ne žaidimas, čia privaloma. Vyras Nr. 2 rankoje laikydamas rodo dokumentą. Pareigūnas: blaivus esat? Vyras Nr. 2: kaip? Pareigūnas: blaivus esat? Vyras Nr. 2: jeigu drąsus, užeik. Pareigūnas: ne, aš klausiu tiesiog. Vyras Nr. 2: sunervino Pareigūnas: taip nereik daryt. Vyras Nr. 2: nesigirdi. Pareigūnai prašo telefono numerio, vyras Nr. 2 sako, kad neatsimena. Pareigūnai atsisveikina ir nueina nuo tvoros. Pareigūnas vyrui Nr. 1: taip, dėl pareiškimo dabar čia vietoje rašysit ar pats elektroniniu būdu. Duomenis mes jums surašysim, nes užtruks jeigu čia vietoj. Vyras Nr. 1: tai gerai. Pareigūnai išaiškina pareiškimo parašymo tvarką. Vyras Nr. 1 klausia dėl jo girtumo. Pareigūnas: jis atsisako. Vyras Nr. 1: yra video, registratorius, kad jis vairavo pirmyn atgal. Pareigūnas: tai jis nieko nesako, kad nedarė, spyrė sakė. Pareigūnė fotografuoja automobilį. Pareigūnas dar paaiškina pareiškimo parašymo tvarką ir atsisveikina.

Vaizdo įraše pavadinimu „PSS-20240529-093125UTC+0300.MP4“ užfiksuotas pokalbis. Pareigūnė: kas įvyko? Vyras Nr. 1: boltas, gavau iškvietimą. Privažiavau čia kiemą (duomenys neskelbtini), klientas atšaukė, į mašiną įsėdinėjo, privažiavau, čia boltas, klientas atsakė, kad „pyzdink“ iš čia, nieko mums čia nereikia. Pareigūnė: neblaivus atrodė? Vyras Nr. 1: neblaivus atrodė, nuėjo, ką tu čia nori sako. Klientas atšaukė, (duomenys neskelbtini). Nu čia tik įvažiavau, į kiemą įvažinėjau, pribėgo iš kojos į mašiną spyrė, daugiau nesigirdi (rodo kur), tai palauk sakau, policiją kviečiam. Čia nesulauksi sako tos policijos, čia šunis du paleido. Sėdo į mašiną staigiai išvažiavo. Sakau dar pabėgimas bus tau iš įvykio vietos. Aš nevairavau sako, čia nieko. Gal ir išgėręs buvo, galimai. Tai man tai ką, tai reik kad tik nuostolius atlygintų, ką jisai šneka, pasitikrint blaivumą. Pareigūnas: tai jis pabėgo? Vyras Nr. 1: jo, į vietą, į kiemą įvažiavo. Čia privažiavau, atbula pavažiavau. Jis atėjo, čia man nieko nereikia, aš čia pats važiuosiu, čia iš kojos „šmuikšt“ (demonstruoja kaip) ir viskas, jis atgal įvažiavo į kiemą, vartus. Vyras Nr. 2 kažką kalba, bet nesigirdi ką, nes loja šunys. Įvažiavo, aš išvažinėjau, patrauk mašiną, stovėjo, filmuota, gražiai paprašiau, viskas, jis pavažiavo čia kur dabar stovi ir sustojo va taip va. Pareigūnė „o jūs buvote išsikvietę boltą ar ne?“. Vyras Nr. 2: išėjau, sakau patrauk kliūtį, ne, gavo už tai. Pareigūnė: ar jūs buvot išsikvietę boltą, jo paslaugas? Vyras Nr. 2: aš ne. Pareigūnas: bet esmė, kad jūs sugadinot jo mašiną. Vyras Nr. 2: nu esmė patraukt kliūtį. Pareigūnė: tai galima žodžiu pasakyt patraukt. Vyras Nr. 2: tai aš pasakiau. Pareigūnas: jūs dabar žmogui padarėte žalą įspirdamas. ir sulankstėte mašiną. Vyras Nr. 2: į teismą tegul paduos ir viskas, ir tada aiškinsimės. Pareigūnė prašo asmens dokumento, klausia ar atsisako pateikti savo duomenis, apie tai, kad pareigūnui privalo pateikti, klausia ar norit žaist žaidimus, privaloma, vyras Nr. 2 pateikia asmens dokumentą. Pareigūnas: ar blaivus esat? Vyras Nr. 2: jei drąsus, užeik. Pareigūnas: ne, aš klausiu. Vyras Nr. 2: sunervino, kad blogiau nebūtų, aš geriau toliau nuo jo, toliau nesigirdi Pareigūnai prašo telefono numerio. Pareigūnai vyrui Nr. 1 išaiškina pareiškimo pateikimo tvarką (1 t., b. l. 76–80).

Iš 2024 m. gegužės 30 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas automobilis „Ford Smax“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apžiūra atlikta (duomenys neskelbtini). Automobiliais tamsiai mėlynos spalvos. Jo dešinėje pusėje galinėje dalyje virš galinio rato esančio sparno matomas apie 150 mm diametro ovalios formos įlinkimas į automobilio kėbulo vidų. Kitų reikšmingų objektų ir pėdsakų apžiūros metu nerasta. Automobilis nufotografuotas (1 t. b. l. 81–85.)

Iš AB „Regitra“ duomenų bazės išraše esančios informacijos matyti, kad automobilio „Ford S-MAX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas yra A. S. (1 t., b. l. 87.).

Iš 2025 m. gegužės 29 d. apžiūros protokolo su priedais matyti, kad buvo apžiūrėta Integruota baudžiamojo proceso sistema, ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-21231-24. 2024 m. gegužės 29 d. gautas A. S. skundas, prašymas, pareiškimas, kuris į Integruotą baudžiamojo proceso sistemą įkeltas 2024 m. gegužės 30 d. Prie skundo, kaip dokumentų priedas, įkeltos 4 nuotraukos, 3 iš jų su vaizdu, viena susirašinėjimo. Nuotrauka Nr. 1 JIMG_7377(01). Nuotraukoje vaizduojamas vyras, vilkintis marškinėliais trumpomis rankovėmis, su užrašu „Lietuva“, margais šortais, basomis kojomis, avintis šviesios spalvos šlepetes su atvirais galais. Išskleidus nuotraukos informaciją, joje užfiksuoti šie duomenys: data 2024 m. gegužės 29 d., laikas 9.18 val., vieta (duomenys neskelbtini), įrenginio informacija Apple iPhoneSE (2nd generation) 3.99 mm f1.8 1/640 sek. ISO20 EXPO. Be blykstės, privaloma. Nuotrauka Nr. 2 JMG_7378(1)(1). Nuotraukoje vaizduojama automobilio šoninė dalis, ant kurios, virš automobilio rato matosi avalynės įspaudas. Išskleidus nuotraukos informaciją, joje užfiksuoti šie duomenys: data 2024 m. gegužės 29 d., laikas 9.24 val., vieta (duomenys neskelbtini), įrenginio informacija Apple iPhoneSE (2nd generation) 3.99 mm f/1.8 1/160 sek. ISO20 EXPO. Be blykstės, privaloma. Nuotrauka Nr. 3 JMC_7373(1)(1). Nuotraukoje vaizduojama automobilio šoninė dalis, virs automobilio rato matosi avalynės įspaudas ir vyro šešėlis su telefonu rankose. Išskleidus nuotraukos informaciją, joje užfiksuoti šie duomenys: data 2024 m. gegužės 29 d., laikas 9.17 val., vieta (duomenys neskelbtini), įrenginio informacija Apple iPhoneSE (2 nd generation) 3.99 mm f/1.8 1/125 sek. ISO40 EXPO. Be blykstės, privaloma (2 t., b. l. 47–55) .

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka įrodymams keliamus reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos.

BK 187 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už turto sunaikinimą ar sugadinimą. Pagal šio straipsnio 3 dalį baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą. Nusikalstama veika gali būti padaromas tiek veikimu (aktyviais veiksmais, pasireiškiančiais fiziniu, mechaniniu ar kitokiu poveikiu į daiktą), tiek neveikimu (nesilaikymu elementarių saugaus elgesio taisyklių, sąmoningai nesiimant priemonių turtui išsaugoti ir kita). Turtas laikomas sunaikintu, kai jis netenka savo ekonominės ir ūkinės vertės, bei jo nebegalima naudoti pagal funkcinę paskirtį. Turto sugadinimas, tai toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamas naudotis pagal tikslinę paskirtį, bet vartojamosios šio turto savybės gali būti atkurtos. Nusikalstama veika BK 187 straipsnio 3 dalies dispozicijoje yra įtvirtinta materialia sudėtimi, todėl įstatyme numatytų padarinių nustatymas yra būtina atsakomybės pagal vertinamą BK straipsnį sąlyga. Remiantis BK 190 straipsnyje pateiktu turto vertės išaiškinimu, turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos. Turto sunaikinimas (sugadinimas) yra tyčinė nusikalstama veika, padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia.

Kaltinamasis M. K. kaltės dėl svetimo turto sugadinimo nepripažino. Teisiamajame posėdyje paaiškino, kad žmona išsikvietė taksi, tačiau jis užsakymą atšaukė, ruošėsi vežti žmoną į polikliniką, tačiau atvažiavęs „Bolt“ vairuotojas užstatė išvažiavimą, du kartus jo prašė patraukti automobilį, tačiau vairuotojas nereagavo, tada trečią kartą jis, grįždamas nuo „Bolt“ vairuotojo automobilio link savo automobilio, apėjęs nukentėjusiojo automobilį, spyrė kojos kulnu į automobilio dešinės pusės galinį ratą, į automobilio sparną nespyrė ir jo nesulankstė. Nors kaltinamasis neigė atlikęs jam inkriminuotą veiksmą, ši faktinė aplinkybė įrodyta teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais, kurių visuma M. K. versiją dėl smūgio kojos kulnu į automobilio ratą patikimai paneigia.

Ikiteisminis tyrimas pagal BK 187 straipsnio 3 dalį buvo pradėtas gavus A. S. pranešimą apie tai, kad 2024 m. gegužės 29 d. 9.10 val., dirbant „Bolt“ pavežėju, gavo iškvietimą į (duomenys neskelbtini), atvykus prie kiemo vartų ir pasakius, kad atvyko, pastebėjo, jog užsakymas atšauktas. Prie kiemo vartų stovėjęs vyras pasiūlė „pyzdinti“ iš kiemo, kad pats nuvažiuos kur reikia, A. S. išvažiuojant, spyrė iš kojos į galinį dešinės pusės sparną, jį sulankstė ir nubėgo į kiemą. Nukentėjusiojo paaiškinimai dėl jo turto sugadinimo aplinkybių išliko nuoseklūs viso proceso metu.

Duodamas parodymus teisme, A. S. nurodė, kad jo automobilis buvo apgadintas tuo metu, kai gavęs iškvietimą į (duomenys neskelbtini), jis nuvyko nurodytu adresu. Nuvykęs pastebėjo, kad užsakymas atšauktas, o prie namų buvęs vyras pasakė „pyzdink iš kiemo“. Paklausė kaltinamojo, kam šis kvietė, o kaltinamasis sakė, kad pats gali nuvažiuoti ir spyrė iš kojos į galinį automobilio sparną. Spyrė ne į ratą, o į galinį dešinį sparną. Iš šono priėjo ir spyrė. Matė patį faktą, kaip spyrė. Išlipęs iš automobilio, matė šlepetės pado žymę ir įlenkimą. Anksčiau automobilio sparnas nebuvo deformuotas. Taip pat nurodė, kad automobilis nuo tada, kai jį įsigijo, niekada nebuvo remontuotas, nebuvo apgadintas. Nukentėjusysis paaiškinimus teisme davė būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, nuosekliai nurodė įvykio, kuriomis buvo apgadintas jo automobilis, aplinkybes, jo teisme duoti parodymai atitinka ir kitus įrodymus.

Iš teisiamajame posėdyje liudytojais apklaustų policijos pareigūnų E. V. ir L. Č. parodymų matyti, kad jiems pagal iškvietimą atvykus į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), juos pasitiko pranešėjas (A. S.), kuris iš karto nurodė, kad automobilį, į jį įspirdamas, apgadino kaltinamasis. Nors šie liudytojai tiksliai įvykio aplinkybių neatsiminė, tačiau perskaičius jų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu nurodė teisingas aplinkybes. Tiek E. V., tiek L. Č. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad juos pasitikęs vairuotojas paaiškino, jog dirba „Bolt“ pavežėju, gavo užsakymą atvykti nurodytu adresu, jam atvykus į vietą, klientas atšaukė užsakymą, išėjęs agresyviai nusiteikęs vyras liepė greičiau pasitraukti iš kiemo ir konflikto metu iš dešinės kojos spyrė į automobilio galinį sparną ir jį apgadino.

Nukentėjusiojo ir liudytojų bendravimo aplinkybės bei pokalbio turinys užfiksuotas pareigūnų kūno kamerų garso ir vaizdo įrašuose, kurie buvo peržiūrėti ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Pareigūnų kūno kamerų garso ir vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip atvykusius policijos pareigūnus pasitinka nukentėjusysis, kuris paaiškina, kad gavo iškvietimą į (duomenys neskelbtini), klientas iškvietimą atšaukė, o jis tik privažiavo. Vyras prie jo pribėgo ir spyrė iš kojos į automobilį, sakė kiemo neužstatinėti. Vaizdo ir garso įrašuose užfiksuota ir tai, kaip nukentėjusysis parodo, į kurią vietą buvo spirta, kojos judesiu pademonstruoja, kaip tai buvo padaryta, o ties galiniu dešinės pusės ratu ant automobilio sparno matosi įlinkimas. Ant sparno ties galiniu ratu esantis įlinkimas bei bato pado pėdsakas matomi ir nukentėjusiojo A. S. netrukus po įvykio darytose nuotraukose, kurios darytos 2024 m. gegužės 29 d. 9.17 val. (matosi automobilio šoninė dalis, virš automobilio rato matosi avalynės pėdsakas), 9.18 val. (prie vartų matomas vyras (kaltinamasis), avintis šlepetėmis) ir 9.24 val. (matosi automobilio šoninė dalis su virš rato esančiu avalynės pėdsaku ir įlinkimas). Šias nuotraukas nukentėjusysis pateikė kartu su pareiškimu, jos buvo apžiūrėtos ir apžiūra užfiksuota procesinio veiksmo protokole.

Netrukus po įvykio nukentėjusiojo padarytos automobilio bei paties kaltinamojo nuotraukos, jas vertinant kartu su kitais pirmiau aptartais įrodymais, paneigia M. K. pateiktą versiją, kad jis kojos kulnu spyrė į automobilio ratą, tačiau ne į automobilio sparną. Kaltinamojo teisme duoti parodymai dėl spyrio į automobilio ratą yra paneigti neprieštaringais, vieni kitus papildančiais duomenimis, atitinkančiais įrodymų liestinumo ir leistinumo reikalavimus, todėl vertinami kaip jo pasirinkta gynybinė pozicija, siekiant išvengti atsakomybės ir jais teismas nesivadovauja.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu pateiktos automobilio (neužfiksuota markė ir modelis) išorės bei vidaus nuotraukos (2 t., b. l. 36, 37), nelaikytinos nei kaltinančiu, nei teisinančiu įrodymu, jose fiksuotas ne nukentėjusiojo automobilis, neaišku kada ir kokiomis aplinkybėmis šios nuotraukos darytos, o automobilio vidaus nuotrauka, kuria gynyba argumentavo galimybės iš automobilio salono matyti kaltinamojo veiksmus nebuvimą, niekaip nepaneigia šiame nuosprendyje pirmiau aptartais įrodymai nustatytų nukentėjusiojo automobilio apgadinimo aplinkybių. Kaip minėta, aplinkybė, kad kaltinamasis spyrė į automobilio sparną ir jį įlenkė, nustatyta ir įrodyta ne tik nukentėjusiojo parodymais, bet ir kitais įrodymais (liudytojų parodymais, rašytiniais duomenimis), kurie gauti baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta tvarka ir kuriuose esminiai prieštaravimai ar neatitikimai nėra nustatyti.

Byloje esantys rašytiniai duomenys apie kaltinamojo fizinę sveikatą taip pat nepaneigia pirmiau padarytos išvados dėl to, kad M. K. spyrė į nukentėjusiojo automobilį (automobilio sparną) ir jį apgadino. Iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ atsakymo į siuntimą matyti, kad 2022 m. spalio 19 d. kaltinamasis atvyko pagal siuntimą dėl eilę metų varginančių (duomenys neskelbtini) skausmų, kurie pastovūs ir sustiprėja judesių metu, plinta į dešinę koją. Objektyviai juosmeninės stuburo dalies judesiai riboti, skausmingi, raumenys įtempti, diagnozė – (duomenys neskelbtini); gydymas medikamentais (1 t., b. l. 183). Iš 2025 m. sausio 10 d. sprendimo dėl darbo pobūdžio ir sąlygų matyti, kad M. K. nustatytas 45 procentų dalyvumo lygis (nustatytas nuo 2024 m. lapkričio 25 d. iki 2026 m. gruodžio 16 d.). Negali dirbti veikiant fizikiniams rizikos veiksniams – kai triukšmo ekspozicijos lygis viršija 80 dB(A), veikiant ergonominiams rizikos veiksniams – keliant krovinius rankomis, kai krovinio svoris daugiau kaip 15 kg (1 t., b. l. 184). Iš 2025 m. sausio 10 d. sprendime dėl dalyvumo lygio esančios informacijos matyti, kad M. K. nustatytas 45 procentų dalyvumo lygis, 55 procentų netekto dalyvumo lygis, vertinti galūnių raumenų jėgos, eisenos, Romberko pozos vertinimo duomenys bei kardiologo patvirtintos pagrindinės diagnozės duomenys (1 t., b. l. 186–188).

Šie medicininiai duomenys patvirtina, kad kaltinamasis turi fizinės sveikatos sutrikimų, jam diagnozuotos ligos, dėl kurių nustatytas ribotas darbingumas, vis tik šių duomenų buvimas niekaip nepaneigia pirmiau aptartais įrodymais nustatytų aplinkybių, kad M. K., spirdamas koja į nukentėjusiojo automobilį (jo sparną), šį apgadino. Kaltinamojo tvirtinimas, kad dėl savo fizinės sveikatos jis negali pakelti kojos į tokį aukštį, kuriame užfiksuotas automobilio apgadinimas, jokiais objektyviais duomenimis nėra pagrįstas, o šiame nuosprendyje pirmiau aptarti įrodymai, kaip minėta, yra pakankami daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad būtent M. K. apgadino nukentėjusiojo automobilį, spirdamas į jo dešinės pusės galinį sparną.

Taigi, nors kaltinamasis M. K. nepripažino spyręs į nukentėjusiojo automobilio dešinės pusės galinį sparną ir tokiu būdu sugadinęs nukentėjusiojo turtą, šią faktinę aplinkybę įrodo nukentėjusiojo, liudytojų parodymai bei juos atitinkantys rašytiniai įrodymai. Šie duomenys, sujungus juos į vientisą loginę grandinę, paneigia kaltinamojo M. K. pateiktą įvykio versiją, kad jis spyrė ne į automobilio sparną, o į padangą ir kaltinime nurodytų apgadinimų nepadarė.

Kaip minėta, pagal BK 187 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą. Taigi sugadinto turto vertė yra būtinas šios nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymis ir yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nusikalstama veika kvalifikuojama kaip nesunkus (BK 187 straipsnio 1 dalis) ar apysunkis nusikaltimas (2 dalis), baudžiamasis nusižengimas (3 dalis) ar administracinis nusižengimas (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 115 straipsnis). Tyčinio svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos darymo metu. Šiame kontekste atkreipiamas dėmesys, kad BK 190 straipsnyje pateiktas turto vertės išaiškinimas nėra tapatus padarytos žalos dydžiui. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad, kvalifikuojant veiką pagal BK 187 straipsnį, sugadinto ar sunaikinto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte, tačiau ne tokio daikto (turto) atkūrimo (atstatymo) sąnaudomis (kaštais) ar jo sunaikinimo pasekmėmis, kurios nėra šią nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis. Taigi sugadinto turto vertės ir nusikalstama veika padarytos bendros turtinės žalos dydžio skaitinė išraiška gali skirtis.

Šioje byloje M. K. kaltinamas sugadinęs svetimą turtą – automobilio „Ford S-Max“ galinį dešinės pusės sparną. Pagal kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, M. K. veikos, kaip svetimo turto sugadinimo, teisiniam vertinimui atsakomybės BK 187 straipsnio kontekste reikšmės turi jo veiksmais sugadinto konkretaus turto (automobilio sparno) vertė, kuri, veiką kvalifikuojant kaip baudžiamąjį nusižengimą pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, turi viršyti 3 MGL, bet neviršyti 10 MGL. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 707 nuo 2018 m. sausio 1 d. patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 Eur, kuris galioja ir šiuo metu. Taigi veiką kvalifikuojant pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, sugadinto turto vertė turi viršyti 3 MGL, t. y. turi viršyti 150 Eur sumą.

M. K. inkriminuotas 153 Eur, t. y. viršijančios 3 MGL sumą, vertės svetimo turto sugadinimas. Tokia sugadinto turto vertė, kaip matyti iš nukentėjusiojo paaiškinimų ir rašytinių bylos duomenų, kaltinime buvo nurodyta atsižvelgus į UAB „Automažius“ pateiktoje 2024 m. gegužės 30 d. remonto sąmatoje nurodytą informaciją, pagal kurią dalių kaina yra 153 Eur (1 t., b. l. 60). Tačiau kaip matyti iš remonto sąmatoje nurodytų duomenų, 153 Eur suma yra sudaryta iš 150 Eur detalės kainos ir 2 procentų sumos – 3 Eur, kuri remonto sąmatoje įvardinta, kaip smulkios dalys. Teisiamajame posėdyje apklaustas UAB „Autoamžius“ atstovas sąmatą patvirtino, papildomai paaiškino, kad sąmatoje yra nurodyta geros dėvėtos detalės kaina, o naudojama programa (Audatex) pati nuo detalės vertės automatiškai priskaičiuoja smulkioms detalėms 2 procentus, kaip papildomas išlaidas, pati detalė kainuoja 150 Eur, o 3 Eur yra papildomos medžiagos. M. K. šiuo atveju, kaip minėta, inkriminuotas konkrečios detalės – automobilio dešinės pusės galinio sparno – sugadinimas (įlenkimas), duomenų apie kitas, išskyrus sparną, galimai sugadintas automobilio dalis, byloje nėra. Kaip matyti iš UAB „Autoamžius“ atstovo teisme teiktų paaiškinimų, 2 procentai nuo pačios detalės vertės (3 Eur) yra susiję su papildomomis išlaidomis, šie procentai yra automatiškai pritaikomi visais atvejais ir į remonto sąmatą įtraukiami (apskaičiuojami), kaip su konkrečia detale susijusios papildomos išlaidos. Vis tik jokių kitų objektyvių duomenų, kurie leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad šios automatiškai pritaikytos 2 procentų dydžio papildomos išlaidos, kurios remonto sąmatoje įvardintos kaip smulkios dalys, automatiškai padidina ir pačios detalės vertę, kuri pagal remonto sąmatą yra 150 Eur, nebuvo gauta.

Pagal BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą, baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Nagrinėjamu atveju teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai nėra pakankami daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad M. K. pagal kaltinimą inkriminuoto sugadinto turto (automobilio sparno) vertė 2024 m. gegužės 29 d. viršijo 150 Eur. Kaltinamajam buvo inkriminuotas 153 Eur vertės svetimo turto (automobilio sparno) sugadinimas, šią vertę pagrindžiant remonto sąmatoje nurodyta bendra dalių kaina – 153 Eur, tačiau tiek iš pačios remonto sąmatos, tiek iš ją teikusios įmonės atstovo paaiškinimų matyti, kad galutinė dalių kainą – 153 Eur – yra nurodyta prie 150 Eur detalės kainos (vertės) pridėjus ir programos automatiškai apskaičiuotas 2 procentų papildomas išlaidas.

Atsižvelgus į paminėta, taip pat įvertinus, kad nebuvo gauta objektyvių duomenų, jog automatiškai apskaičiuotos papildomos išlaidos automatiškai padidino ir pačios detalės kainą, darytina išvada, jog šioje byloje nėra įrodyta, kad sugadinto turto vertė siekė minimalią baudžiamajame įstatyme numatytą vertės ribą (viršijo 3 MGL), nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė. Esant šioms aplinkybėms, M. K. pagal BK 187 straipsnio 3 dalį išteisintinas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

III. Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų

Nukentėjusysis A. S. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, prašydamas priteisti 1 059,85 Eur nuostolį automobiliui, dviejų dienų be automobilio nuostolį 300 Eur ir 200 Eur neturtinę žalą, iš viso 1 559,80 Eur (1 t., b. l. 52). Pateikė UAB „Metalo amžius“ sudarytą remonto sąmatą, kurioje nurodyta bendra automobilio remonto kaina 1 059,85 Eur (1 t., b. l. 58–61). Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis civilinį ieškinį palaikė, prašė tenkinti. Papildomai paaiškino, kad per dieną uždirba apytiksliai 200 Eur, automobilį remontui reikėtų palikti 2-3 dienas, į mokyklą reikia vežti vaikus, tai pačiam tektų naudotis pavežėjų paslaugomis ir patirti išlaidas. Nukentėjusysis taip pat pateikė pajamų mokesčio deklaraciją už 2024 metus, iš kurios matyti, kad per metus deklaruotų pajamų suma yra 37 284,56 Eur (2 t., b. l. 18-21).

BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkte yra nustatyta, kad tuo atveju, jeigu asmuo yra išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas. Tokiu atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Atsižvelgus į tai, kad šiuo nuosprendžiu M. K. pagal BK 187 straipsnio 3 dalį yra išteisinamas, teismui padarius išvadą, kad jo veikoje nenustatyti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymiai, nukentėjusiojo A. S. pareikštas civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas.

Ikiteisminio tyrimo metu M. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Kompaktinis diskas su vaizdo ir garso įrašais, esantis voke (1 t., b. l. 80), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 302–308 straipsniais, 312, 313 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. K. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

M. K. paskirtą kardomąją priemonė – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Nukentėjusiojo A. S. pareikštą civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašais, esantį voke (1 t., b. l. 80) – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.