Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2020-01-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1-146-729/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-01-31
Bylos Nr.
1-146-729/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-46576-2019-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurgita Grigonienė
Kaltinamasis
E. M.
Advokatai
Petras Matažinskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-146-729/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46576-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.6; 2.3.6.4.2 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 31 d.Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Jurgita Grigonienė,sekretoriaujant Aušrai Jokubauskienei,dalyvaujant prokurorei Vidai Lūžienei,gynėjui advokatui Petrui Matažinskui,

viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajono savivaldybėje, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti adresu (duomenys neskelbtini), išsituokusi, aukštojo išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. M. vairavo motorinę transporto priemonę, būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas:

2019 m. spalio 31 d., apie 18:52 val., E. M., Klaipėdos rajono savivaldybėje, Sendvario seniūnijoje, kelyje A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda, Klaipėdos kryptimi, 303 km, būdama neblaivi (nustatytas 1,54 promilių neblaivumas) vairavo automobilį „Toyota Avensis“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini).

Teismo posėdžio metu kaltinamoji E. M. pagal jai pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad . 2019 m. spalio 31 d., 06:00 val. išvažiavo su savo automobiliu „Toyota Avensis“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) tvarkyti kapų, kartu vežėsi penkerių metų sūnų M. M.. Išvažiuodama iš namų buvo blaivi, tačiau apie 17:00 val. būdama Šilutėje, užsuko pas draugus į svečius ir ten vartojo alkoholio, o po to nusprendė važiuoti į namus, nes nesijautė apsvaigusi nuo išgerto alkoholio kiekio. Todėl, pasiėmusi sūnų, apie 18:00 val. iš Šilutės išvažiavo link namų Klaipėdoje. Automagistralėje, prie netoli Klaipėdos esančio Jakų žiedo ją sustabdė policijos pareigūnai, kurie alkotesteriu jai nustatė 1,51 promilių ir didesnį neblaivumą. Ji dėl to labai nustebo, nes nesijautė apsvaigusi, tačiau sutiko su nustatytu neblaivumu ir pasirašė, o po to parai buvo nuvežta į areštinę, sūnų perdavus jo tėvui. Labai gailisi ir išgyvena dėl padaryto nusikaltimo, padarė išvadas visam gyvenimui ir prašo jos nebausti, o atiduoti pagal laidavimą, ir neatimti teisės vairuoti bei nekonfiskuoti automobilio, nes dėl jo yra sudariusi lizingo sutartį prieš trejus metus, po to išsituokė su vyru, automobilis atiteko jai, bet ji turi ir toliau už jį mokėti lizingo įmokas, o taip pat vykdyti kredito įsipareigojimus dėl buto ir jos turtinė padėtis yra sunki. Nors sūnų išlaikyti padeda jo tėvas, ji, siekdama uždirbti pakankamai pajamų, dirba dviejose ugdymo įstaigose Klaipėdos mieste, o taip pat važinėja po kitas Lietuvos vietoves, skaitydama paskaitas, todėl jai yra labai reikalinga teisė vairuoti ir prašo jos neatimti. Pripažįsta, kad anksčiau yra daug kartų bausta administracine tvarka už greičio viršijimą ir automobilio pastatymą ne vietoje, tačiau nurodo, kad kai kuriuos iš šių pažeidimų, užfiksuotų automatinėmis priemonėmis, padarė ne ji, o jos artimieji, kuriems duodavo pasinaudoti šiuo automobiliu, o ji niekada dėl to nesiginčydavo ir visas baudas yra sumokėjusi.

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės išrašo nustatyta, kad 2019 m. spalio 31 d., 18:12 val. paskambinęs asmuo pranešė, kad 164 kelyje, link autostrados važiuoja automobilis „Toyota“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vinguriuoja po kelią, įtaria, kad vairuotojas neblaivus (b. l. 12–16).

Iš Klaipėdos AVPK vyr. patrulio L. T. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad patruliuojant kartu su būrio vadu D. L. 2019 m. spalio 31 d., apie 18:17 val. gavo pranešimą, kad 164 kelyje, Kvėdarna, link autostrados vinguriuodamas po kelią važiuoja automobilis „Toyota“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Kelyje Vilnius – Klaipėda, 303 km, netoli „Mercedes Benz“ salono pastebėjo važiuojantį nurodytą automobilį ir jį sustabdė. Nuo vairuotojos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli; vairuotoja E. M. patvirtino vartojusi alkoholį. 18:52 val. jai buvo nustatytas 1,54 promilių neblaivumas. 19:13 val. pakartotinai patikrinus nustatytas 1,54 promilių neblaivumas (b. l. 1–4).Šios aplinkybės užfiksuotos ir policijos pareigūnų įvykio vietoje darytų vaizdo ir garso įrašų apžiūros protokoluose (b. l. 31–33).

Iš liudytojo D. L. parodymų nustatyta, kad 2019 m. spalio 31 d. dirbo pamainoje iki 19:00 val. kartu su vyriausiuoju patruliu L. T.. 18:17 val. iš Klaipėdos AVPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad kelyje Nr. 164, nuo Kvėdarnos link autostrados važiuoja automobilis „Toyota“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kuris vinguriuoja po kelią, pranešėjas įtaria, kad vairuotojas neblaivus. 18:25 val. atvyko į kelio Vilnius-Klaipėda A1 dešinę pusę, kur netoli „MERCEDES BENZ“ salono, pastebėjo važiuojantį automobilį „Toyota“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), ir jį sustabdė įjungę mėlynos ir raudonos šviesos švyturėlius. Jiems stabdant automobilį šis vinguriavo po kelią. Kolega L. T. nuėjo prie sustabdyto automobilio ir su savimi nešėsi alkoholio matuoklį. Nuėjęs prie automobilio L. T. davė vairuotojai pūsti. Jis matė, kad vairuotoja neįpučia, kadangi kolega davė pūsti keletą kartų. Kiek atsimena vairuotoja pūtė du kartus ir kai neįpūtė, jis išlipo iš tarnybinio automobilio ir nuėjo prie kolegos bei kaip vėliau paaiškėjo vairuotojos E. M.. Jam priėjus kolega paprašė vairuotojos papūsti trečią kartą. 18:52 val. vairuotojai įpūtus į alkoholio matuoklį Alcotest 7510 Nr. ARKA-0011, patikros sertifikato Nr. 1088709, šis parodė 1,54 promilių neblaivumą. Vairuotoja kalbėjo nerišliai, iš jos burnos buvo juntamas sklindantis stiprus alkoholio kvapas, teigė, kad gėrė vieną „skarbonkę“ alaus. 19:13 val. moteriai buvo pasiūlyta pakartotinai pasitikrinti blaivumą. Šiai sutikus ir papūtus į alkoholio matuoklį nustatytas 1,54 promilių neblaivumas. Po antruoju pūtimu alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnale vairuotoja pasirašyti atsisakė (b. l. 41–44).

Iš neblaivumo nustatymo akto ir alkotesterio panaudojimo registracijos žurnalo kopijos nustatyta, kad E. M. 2019 m. spalio 31 d., 18:52 val. nustatytas 1,54 promilių neblaivumas, 19:13 val. nustatytas 1,54 promilių neblaivumas (b. l. 5, 9–11).

Iš 2019 m. spalio 31 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto ir sprendimo nušalinti nuo transporto priemonės vairavimo nustatyta, kad automobilis „Toyota Avensis“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), iš įvykio vietos priverstinai nugabentas į automobilių stovėjimo aikštelę, o E. M. nušalinta nuo transporto priemonės vairavimo (b. l. 6–7).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotolentelės nustatyta, kad įvykio vieta yra Klaipėdos rajono savivaldybė, kelias A1 Vilnius-Klaipėda, 303 kilometras, dešinė kelio pusė, kur stovi pilkos spalvos automobilis „Toyota Avensis“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Automobilyje, ant priekinės keleivinio sėdynės matoma tuščia alkoholinių gėrimų tara (b. l. 21–30).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad automobilio „Toyota Avensis“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), savininkas yra SIA „Unicredit leasing“ Lietuvos filialas, o valdytoja yra E. M. (b. l. 45).

Iš VšĮ „Emprekis“ išrašo nustatyta, kad automobilio „Toyota Avensis“, 2014 metų laidos, kaina be PVM sudaro 6860 Eur (b. l. 46).

Motyvuojamoji dalis

Vertinant byloje išdėstytų įrodymų visumą, kaltinamosios E. M. nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes nustatyta, kad ji vairavo motorinę transporto priemonę, būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Kaltinamoji ir jos gynėjas prašė neskirti jai bausmės už šios nusikalstamos veikos padarymą, o atiduoti ją pagal laidavimą bendradarbei ir artimai draugei J. R., prašydami atsižvelgti į tai, kad E. M. teisiama pirmą kartą, nėra bausta už vairavimą neblaiviai administracine tvarka, dirba pedagoginį darbą keliose darbovietėse, augina mažametį vaiką ir šį savo vairavimą apsvaigus prašė vertinti kaip atsitiktinį ir nebepasikartosiantį, sąlygotą užsitęsusio streso po skyrybų ir susidėjusių gyvenimo rūpesčių. E. M. nurodė pati labai pasmerkusi ir apgailėjusi savo elgesį jau būdama areštinėje ir įsipareigojanti daugiau niekada taip nesielgti. Ji prašo pagal laidavimą atiduoti ją J. R., su kuria nuolat nuoširdžiai bendrauja, kuri pati yra tvarkingas, pažeidimų nedarantis, dirbantis pedagoginį darbą asmuo.

Apklausta posėdžio metu J. R. patvirtino, kad sutinka būti savo draugės ir kolegės E. M. laiduotoja ir užtikrinti, kad ji ateityje nepadarys naujų nusikalstamų veikų. Nurodė, kad jos abi dirba Klaipėdoje, toje pačioje darbovietėje švietimo sferoje jau apie 10 metų, ji gerai ją pažįsta, kasdien bendrauja ir mato, kaip stipriai ji išgyvena šį įvykį, kokias išvadas yra padariusi, todėl gali drąsiai laiduoti, kad nieko tokio E. M. nebepadarys. Pažymėjo, kad pati nėra buvusi teista, administracine tvarka yra bausta tik du kartus ir už nešiurkščius kelių eismo taisyklių pažeidimus, padarytus iš suklydimo, kritiškai vertina tokį kolegės elgesį ir padės jai atgauti visuomenės pasitikėjimą, teikdama psichologinę paramą ir kontrolę.

Prokurorė su tokiu prašymu nesutiko, kadangi E. M. padarė labai eismo saugumą pažeidžiantį tyčinį nusikaltimą, kurį užfiksavo kiti vairuotojai; būdama stiprokai apsvaigusi nuo alkoholio, ji važiavo kelias dešimtis kilometrų respublikinės reikšmės keliu ir vežėsi savo mažametį sūnų, taip rizikuodama ne tik savo, bet ir vaiko bei kitų eismo dalyvių sveikata ir gyvybe; iki šio nusikaltimo padarymo E. M. yra ne kartą bausta administracine tvarka už gan nemažus greičio viršijimus bei smulkesnius KET pažeidimus ir, nors beveik visas paskirtas baudas yra sumokėjusi, reikiamų išvadų nepadarė. Visa tai, prokurorės manymu, neleidžia manyti, jog atleista nuo baudžiamosios atsakomybės E. M. nepadarys naujų nusikalstamų veikų, todėl negali būti atiduota pagal laidavimą, net ir esant išpildytoms visoms kitoms Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio sąlygoms.

Įvertinęs proceso dalyvių pozicijas ir visą bylos nagrinėjimo metu surinktą informaciją, teismas konstatuoja, kad kaltinamosios perdavimas pagal laidavimą vietoj baudžiamosios atsakomybės šiuo atveju gali būti tinkama ir pakankama poveikio priemonė. E. M. yra teisiama pirmą kartą, jai nustatytas neblaivumas labai nežymiai viršijo 1,51 promilių ribą, ji išties nuoširdžiai prisipažino visas nusikaltimo padarymo aplinkybes ir gailėjosi dėl savo elgesio, yra teigiamai charakterizuojama, dirbanti pedagoginį darbą, turinti nuolatinę gyvenamąją vietą ir auginanti mažametį vaiką jauna moteris, šį nusikaltimą greičiausiai padariusi, nesusidorodama su ilgalaikiu stresu po skyrybų ir su tuo susijusiu pareigų rūpinantis sūnumi bei abiejų išlaikymu padaugėjimu. Negali likti neįvertinta tai, kad E. M. turi vienuolika galiojančių administracinių nuobaudų už greičio viršijimą (nuo 15 km/h iki 43 km/h), automobilio, kuriam neatlikta techninė apžiūra, vairavimą, neapmokėtą automobilio statymą ir neleistinose vietose; nors pati kaltinamoji sako ne visus šiuos pažeidimus padariusi pati, jos atžvilgiu yra priimti ir įsiteisėję būtent jos kaltę patvirtinantys procesiniai sprendimai ir jai teks suprasti, kad visi jie charakterizuoja būtent jos asmenybę. Vis dėl to teismas, kompleksiškai įvertinęs visus apie E. M. asmenybę pateiktus duomenis, turi pagrindo manyti, kad šis įvykis ir su juo susijusios neigiamos pasekmės bei išgyvenimai padės ir jau padėjo jai iki galo įsisąmoninti, kaip turi ir kaip negali elgtis padorus visuomenės narys ir E. M. bent jau nusikalstamų veikų daugiau nepadarys, atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, taikant laidavimo institutą. Į jos kaip vairuotojos ligšiolinį neatsakingumą ir šioje byloje nustatytas aplinkybes, kad ji, net nesuvokdama esanti apsvaigusi, važiavo keliasdešimt kilometrų, veždamasi savo mažametį sūnų, kol kiti vairuotojai jau iš jos automobilio vingiavimo po kelią įtarė vairuotoją esant neblaivią ir ji buvo sustabdyta jų iškviestų policijos pareigūnų, teismas atsižvelgia, nustatydamas ne minimalią, o vidutinę laidavimo trukmę ir spręsdamas dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo.

Ištyręs byloje pateiktus duomenis, teismas daro išvadą, kad J. R. yra tinkamas asmuo, galintis daryti reikiamą poveikį E. M. ir tokiu būdu laiduoti, kad ji per teismo nustatytą laikotarpį nepadarys naujų nusikalstamų veikų. Siūloma laiduotoja yra dirbanti pedagoginį darbą, puikiai charakterizuojama darbo vietoje, šeimoje gyvenanti, neteista ir tikrai tik už du mažareikšmius KET pažeidimus per visą savo vairavimo laikotarpį bausta vidutinio amžiaus moteris.

Svarbu šioje vietoje pažymėti ir tai, kad J. R. ir E. M. yra susijusios artimais ir ilgamečiais pasitikėjimo ryšiais, daug bendravusios ir po šio įvykio; J. R. neigiamai vertina tokius E. M. veiksmus, tačiau yra pasiruošusi padėti jai pasitaisyti ir pasimokyti iš savo klaidos. Visa tai suteikia pagrindo teismo išvadai, kad perdavus kaltinamąją šiai kolegei ir draugei pagal laidavimą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio tikslai, tuo pačiu suteikiant kaltinamajai galimybę pasitaisyti, netaikant kriminalinės bausmės. Atsižvelgiant į tai, kad laiduotoja nėra giminystės ryšiais susijusi su kaltinamąja, jos abi gyvena tik iš gaunamų darbinių pajamų ir turėtų sunkumų sumokėti užstatą, kuris pagal padarytos nusikalstamos veikos pobūdį nėra itin tikslingas, laidavimas nustatomas be užstato.

Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnis įgalina teismą skirti baudžiamojo poveikio priemones ne tik nuteistam, bet ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui, kad jis būtų taisomai paveiktas.

Kaltinamoji kelias dešimtis kilometrų vairavo transporto priemonę respublikinės reikšmės keliu, kur vyksta intensyvus eismas, būdama vidutiniškai apsvaigusi ir sukėlė grėsmę eismo saugumui, kitų eismo dalyvių, tame tarpe ir savo mažamečio sūnaus, sveikatai, gyvybei ir turtui. Ji yra vienuolika kartų bausta už kelių eismo taisyklių pažeidimus, tame tarpe ir pakankamai didelį greičio viršijimą, tačiau iš jai paskirtų ir sumokėtų piniginių baudų atsakingumo vairavime nepasimokė. Nors pati kaltinamoji ir jos gynėjas prašė neatimti jai teisės vairuoti, būtinos darbiniams ir šeimos poreikiams tenkinti, išvardintos aplinkybės lemia teismo išvadą, kad tokio prašymo tenkinimas pažeistų visų asmenų lygybės prieš įstatymą principą ir suteiktų kaltinamajai niekuo nepaaiškinamą pranašumą prieš kitus vairuotojus, kuriems jau nuo 0,41 promilės apsvaigimo nustatymo įstatymas numato privalomą bent 12 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Dėl visų šių priežasčių, siekiant vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 68 straipsniu, jai skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones. Atsižvelgiant į visas byloje nustatytas aplinkybes (sunkinančių E. M. atsakomybę aplinkybių nebuvimą, tai, kad ji teisiamas pirmą kartą, yra dirbanti, puikiai charakterizuojama darbdavio, viena augina mažametį vaiką), jai nustatomas minimalus šios priemonės taikymo terminas, kuris skaičiuojamas nuo šią teisę patvirtinančio pažymėjimo paėmimo.

Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnyje numatyta ir kita baudžiamojo poveikio priemonė – transporto priemonės, kurią vairuojant padarytas šis nusikaltimas, konfiskavimas (priverstinis, neatlygintinas darant nusikalstamą veiką panaudoto turto paėmimas valstybės nuosavybėn). Bylos duomenimis nustatyta, kad E. M. padarė jai inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vairuodama automobilį „Toyota Avensis“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurio savininkas yra SIA „Unicredit leasing“ Lietuvos filialas, o kaltinamoji – valdytoja. Kaip matyti iš jos pateiktos lizingo sutarties, E. M. yra įsipareigojusi išmokėti už jį po 199,42 Eur kas mėnesį iki 2022 m. gegužės mėn.; taip pat ji turi ir įsipareigojimų pagal būsto kredito sutartį, o yra išsituokusi ir augina mažametį sūnų. Visa tai rodo, kad kaltinamosios turtinė padėtis yra gan sunki. Kadangi ji nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiama, teismui tikintis, kad ir be bausmės paskyrimo ji daugiau nenusikals, todėl ir jos materialinę padėtį bloginančios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas nėra būtinas. Įvertinus visa tai ir teisingumo bei protingumo principus, nei automobilio, nei jo vertės konfiskavimas šiuo atveju netaikomas.

E. M. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir asmens dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o po to – panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendė:

E. M. už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą be užstato dviejų metų laikotarpiui J. R..

Skirti E. M. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones vienerius metus, skaičiuojant šį terminą nuo kardomosios priemonės – vairuotojo pažymėjimo paėmimo – paskyrimo dienos (2019-11-01).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, asmens dokumento paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą - palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti.

E. M. (K.) vairuotojo pažymėjimą Nr. R0632595 nuosprendžiui įsiteisėjus išsiųsti VĮ „Regitra“.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėja Jurgita Grigonienė