- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-26
- Bylos Nr.
- e2A-498-580/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-00265-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūra Marija Strumskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- P. G.
Vilniaus apygardos teismo teisėja Jūra Marija Strumskienė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. gegužės 15 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui P. G. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas UAB „Legal Balance“ prašė iš atsakovo P. G. priteisti 413,88 Eur negrąžinto kredito, 99,38 Eur bendros vartojimo kredito kainos, 413,24 Eur mokėjimo palūkanų, už naudojimosi vartojimo kreditu po sutarties nutraukimo dienos, 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
1.1. vartojimo kredito davėjas ir atsakovas 2015-01-27 sudarė vartojimo kredito sutartį (toliau – Sutartis), kuria atsakovui buvo suteiktas 425 Eur vartojimo kreditas 36 mėnesių terminui, bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti 633,76 Eur bendrą vartojimo kredito kainą Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais;
1.2. atsakovas nesilaikė Sutarties sąlygų, todėl pradinis kreditorius išsiuntė raštišką pranešimą dėl sutarties nutraukimo, kuriuo atsakovui nustatė papildomą terminą iki 2015-08-18 padengti susidariusį įsiskolinimą. Atsakovas ir toliau vengė įvykdyti prisiimtą prievolę, todėl pradinis kreditorius vienašališkai Sutartį nutraukė;
1.3. 2017-06-29 tarp pradinio kreditoriaus ir ieškovo UAB „Legal Balance“ buvo sudaryta Paskolų portfelio pardavimo sutartis, kuria pradinis kreditorius perleido ieškovui reikalavimo teises į pradiniam kreditoriui skolingus asmenis;
1.4. atsakovas netinkamai vykdė iš Sutarties kylančius įsipareigojimus ir liko skolingas 413,88 Eur negrąžinto vartojimo kredito bei 99,38 Eur bendros vartojimo kredito kainos;
1.5. atsakovas taip pat turi pareigą sumokėti ieškovui 413,24 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų už naudojimąsi vartojimo kreditu po Sutarties nutraukimo dienos. Šias palūkanas ieškovas po Sutarties nutraukimo geranoriškai skaičiuoja, taikydamas ne Sutartyje įtvirtintą 103,50 proc. bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą, bet 73,18 proc. metinę palūkanų normą ir tik už 498 dienas, nors atsakovas pagal Sutartį vėluoja atsiskaityti beveik 3 metus.
2. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2018 m. gegužės 15 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui UAB „Legal Balance“ iš atsakovo P. G. 413,88 Eur negrąžinto kredito, 99,38 Eur bendros vartojimo kredito kainos, 148,77 Eur mokėjimo palūkanų, 5 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (662,03 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018-03-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 69,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, likusius ieškovo reikalavimus atmetė. Teismas nustatė, kad:
3.1. atsakovas ir pradinis kreditorius sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 425 Eur vartojimo kreditas 36 mėnesių terminui, bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti vartojimo kredito kainą Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. Atsakovas prisiimtų įsipareigojimų nevykdė ir su pradiniu kreditoriumi neatsiskaitė;
3.2. 2017-06-29 tarp pradinio kreditoriaus ir ieškovo buvo sudaryta Paskolų portfelio pardavimo sutartis, kuria pradinis kreditorius perleido ieškovui reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą. Atsakovas liko skolingas ieškovui 413,88 Eur negrąžinto vartojimo kredito bei 99,38 Eur bendros vartojimo kredito kainos pagal Sutarties grafiką iki Sutarties nutraukimo;
3.3. atsakovas savo prievolių pagal Sutartį tinkamai neįvykdė, todėl teismas priteisė ieškovui 413,88 Eur negrąžinto kredito ir 99,38 Eur bendros vartojimo kredito kainos;
Šalies argumentai
3.4. ieškovo prašomų priteisti mokėjimo palūkanų dydį teismas laikė nepagrįstai dideliu. Teismas pažymėjo, kad ieškinio reikalavimai kildinami iš vartojimo kredito teisinių santykių, atsakovas (vartotojas) yra fizinis asmuo, prašomos priteisti palūkanos paskaičiuotos taikant 73,18 proc. kredito kainos metinę normą, ir paskaičiuotos už 498 dienas sudaro daugiau nei pusę pagrindinės skolos. Vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas padarė išvadą, kad prašomos priteisti palūkanos po kredito grąžinimo termino laikytinos aiškiai per didelėmis, todėl mažintinos iki 36,5 proc. metinių palūkanų ir priteistinos už metus. Atsižvelgiant į tai, teismas priteisė ieškovui iš atsakovo 148,77 Eur palūkanų.
III. Apeliacinio skundo argumentai
4. Ieškovas UAB „Legal Balance“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. gegužės 15 d. sprendimą už akių dalyje dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po Sutarties nutraukimo ir priteisti apeliantui UAB „Legal Balance“ iš atsakovo P. G. 413,24 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų. Taip pat ieškovas prašo priteisti iš atsakovo P. G. bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Nurodė, kad:
4.1. pirmosios instancijos teismas teisingai identifikavo prašomų priteisti palūkanų funkciją, tačiau mažindamas šias palūkanas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-08 netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalgoje Nr. AC-37-1 aptarta kompensuojamųjų palūkanų mažinimo tvarka ir pagrindais;
4.2. teismui, kitaip nei kompensuojamųjų palūkanų atžvilgiu, nesuteikta teisė kontroliuoti pelno palūkanų dydį ir savo iniciatyva vertinti šių palūkanų atitiktį protingumo kriterijui. Atsakovas teisme nepareiškė reikalavimo mažinti palūkanas, neginčijo Sutarties sąlygų, nereikalavo Sutarties sąlygų pakeitimo, neįvykdė procesinės pareigos pateikti atsiliepimą į ieškinį;
4.3. pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad apeliantas, mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas po Sutarties nutraukimo, taikant 73,18 proc. metinę palūkanų normą, paskaičiavo geranoriškai tik už 498 kalendorines dienas, nors atsakovas pagal Sutartį vėluoja atsiskaityti daugiau nei 3 metus;
4.4. sutartyje įtvirtinta 103,50 proc. bendros vartojimo kredito kainos metinė norma atitinka tuo metu galiojusios Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalies reikalavimus, todėl negalėjo būti mažinama.
5. Atsakovas P. G. atsiliepimo į ieškovo UAB „Legal Balance“ apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
8. Ieškovas apeliaciniame skunde nesutinka su teismo sprendimo už akių dalimi, kuria teismas nepriteisė visų ieškovo prašomų priteisti 413,24 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų. Apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl apskųstosios teismo sprendimo už akių dalies teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 320 straipsnis).
9. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015-01-27 tarp pradinio kreditoriaus UAB „4finance“ ir atsakovo buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. 9849801002, kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 425 Eur vartojimo kreditas 36 mėnesių terminui su 73,18 proc. dydžio metine palūkanų norma (bendra kredito kainos metinė norma 103,50 proc.), o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą paskolą ir sumokėti palūkanas, laikydamasis nustatyto kredito grąžinimo grafiko. 2017-06-29 pradinis kreditorius paskolų portfelio pardavimo sutarties pagrindu perleido reikalavimą ieškovui UAB „Legal Balance“. Ieškovas 2017-07-03 pranešimu pranešė atsakovui apie reikalavimo perleidimą ir pareikalavo sumokėti skolą. Atsakovui nevykdant sutartinių įsipareigojimų, ieškovas kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo.
10. Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo už akių dalį, kuria teismas iš atsakovo prašomas priteisti 413,24 Eur mokėjimo palūkanas už naudojimąsi pinigais po Sutarties nutraukimo sumažino iki 148,77 Eur. Apelianto teigimu, reikalavimo priteisti mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų dalyje teismas negalėjo remtis kompensuojamųjų palūkanų mažinimo tvarka ir pagrindais, o teismui iniciatyvos teisė spręsti dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų atitikties protingumo kriterijui nėra suteikta.
11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalį, paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita.
12. Pagal CK 6.870 straipsnį paskolos gavėjo pareiga yra grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta (CK 6.872 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad Lietuvos civilinėje teisėje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis) ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (CK 6.210, 6.261 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007; taip pat žr. 2004 m. kovo 3 d nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2004; 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007; kt.).
13. Kasacinio teismo praktikoje pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014; 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007). Taigi, kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma - palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti nustatytos tiek CK normose (pvz., CK 6.872, 6.896 ir kt.), tiek ir specialiuose įstatymuose (pvz., Vartojimo kredito įstatyme).
14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-275-248/2015). Toks aiškinimas atitinka mokėjimo palūkanų paskirtį – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi pinigais tol, kol toks naudojimasis tęsiasi.
15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių pasirašytos Sutarties sąlygas, pritaria apelianto argumentams, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė CK 6.258 straipsnio 3 dalį ir laikė palūkanas aiškiai per didelėmis. Sudarydamos Sutartį šalys susitarė dėl pelno palūkanų mokėjimo. Sutarties bendrųjų sąlygų 4.1 punktu šalys susitarė, kad už naudojimąsi vartojimo kredito suma, atsakovas privalo mokėti fiksuotas palūkanas, išreikštas bendra vartojimo kredito kainos metine norma ir kurios procentinė išraiška, kaip numatyta Specialiosiose sąlygose, sudaro 103,50 proc. Bendra vartojimo kredito kainos metinė norma pagal Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 3 dalį susideda iš visų išlaidų, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui arba tarpusavio skolinimo platformos operatoriui, išskyrus atlyginimą notarui. Vienas iš bendros vartojimo kredito kainos elementų yra palūkanos, kurių metinė norma pagal Specialiąsias sąlygas yra 73,18 proc. Ieškiniu prašoma priteisti 413,24 Eur suma paskaičiuota taikant palūkanų normą 73,18 proc.
16. Sumažinta buvo mokėjimo palūkanų dalis, kurią prašyta priteisti po Sutarties nutraukimo. Sutarties bendrųjų sąlygų 6.5 punkte nustatyta, jog iki kol bus grąžintas visas kreditas ir palūkanos, Sutarties nutraukimas nesustabdo kredito ir / ar palūkanų, kitų Sutartyje numatytų mokėjimų skaičiavimo ir nepanaikina kredito gavėjo prievolės mokėti pagal Sutartį mokėtinas sumas. Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punktą kredito gavėjui praleidus mokėjimo terminą, 4.1 punkte nurodyta bendra kredito kainos metinė norma skaičiuojama toliau nuo visos pradelstos sumokėti sumos už visą pradelsimo laiką pagal CK 6.874 straipsnio 1 dalį, Vartojimo kredito įstatymą ir Sutartį. Sutarties nuostatos ir CK 6.872 straipsnio 2 dalis patvirtina pareigą mokėjimo palūkanas mokėti iki kredito grąžinimo.
17. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, jog teismui, kitaip negu kompensuojamųjų palūkanų atžvilgiu, nesuteikta teisė kontroliuoti pelno palūkanų dydį ir savo iniciatyva vertinti šių palūkanų atitiktį protingumo kriterijui. Atsakovas teisme nepareiškė reikalavimo mažinti palūkanas, neginčijo sutarties sąlygų, nereikalavo sutarties sąlygų pakeitimo, neįvykdė procesinės pareigos pateikti atsiliepimą į ieškinį, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo savo iniciatyva modifikuoti sutartį ir mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas mažinti.
18. Šalys, įgyvendindamos sutarties laisvės principą, palūkanų dydį ir mokėjimo tvarką nustatė savo susitarimu (CK 6.872 straipsnio 1 dalis), kadangi dėl vartojimo kredito sąlygų atsakovas išreiškė sutikimą. Vartotojų teisių gynimas nagrinėjamu atveju gali būti užtikrinamas tik tuo, kad teismas patikrina vartojimo sutarčių sąlygų sąžiningumą CK 6.228-4 straipsnio pagrindu ir nustatęs, kad sutartimi nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties netinkamą vykdymą ar kitu pagrindu, pripažįsta sąlygą negaliojančia. Vien tai, kad viena šalis yra vartotojas, nereiškia, jog visais atvejais teismas turi vienos šalies naudai vertinti susitarimo sąlygas.
19. Nuo 2012-01-01 iki 2016-01-31 galiojusi Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio redakcija nustatė, kad bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros. Preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 proc. Šalių sudarytos vartojimo kredito bendra vartojimo kredito kainos metinė norma neviršijo Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnyje nustatyto dydžio.
20. Pažymėtina, kad spręsdamas dėl palūkanų dydžio teisėtumo, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, kad sutarties šalys privalo vykdyti vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; kredito gavėjas, pasirašydamas kredito sutartį, susitarė dėl palūkanų dydžio, su tokiu palūkanų dydžiu susipažino ir savo parašu patvirtino sutikimą; smulkusis vartojimo kreditas paprastai imamas trumpam laikotarpiui, todėl palūkanos už tokio tipo kreditus būna didesnės. Taigi būtina įvertinti tiek kredito davėjo pareigą skolinti atsakingai, tiek ir kredito gavėjo pareigą skolintis atsakingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-09-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-916/2015; 2016-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016). Nagrinėjamu atveju ieškovas prašomas priteisti mokėjimo palūkanas po Sutarties nutraukimo paskaičiavo už 498 kalendorines dienas, nors atsakovas pagal Sutartį vėluoja atsiskaityti daugiau nei 3 metus. Nurodytų aplinkybių kontekste, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad prašomos priteisti mokėjimo palūkanos, kaip atlygis už kredito davėjo suteiktus naudotis pinigus, atitinka sąžiningos verslo praktikos reikalavimus bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
21. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad Sutartyje nustatytas mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų dydis yra aiškiai per didelis, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių keistinas, ieškinį patenkinant visiškai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
22. Ieškovas už apeliacinį skundą sumokėjo 15 eurų žyminį mokestį. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, apeliacinį skundą patenkinus, ieškovui iš atsakovo priteistinas 15 Eur už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 326 straipsniu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
ieškovo UAB „Legal Balance“ apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. gegužės 15 d. sprendimą už akių pakeisti ir išdėstyti sekančiai:
„ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovui UAB „Legal Balance“, į. k. 302528679, iš atsakovo P. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 413,88 Eur (keturis šimtus trylika eurų 88 centus) negrąžinto kredito, 99,38 Eur (devyniasdešimt devynis eurus 38 centus) bendros vartojimo kredito kainos, 413,24 Eur (keturis šimtus trylika eurų 24 centus) mokėjimo palūkanų, 5 % (penkių procentų) dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (926,50 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018-03-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 69,40 Eur (šešiasdešimt devynis eurus 40 centų) bylinėjimosi išlaidų.“
Priteisti iš atsakovo P. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „Legal Balance“, į. k. 302528679, naudai 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.