Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2013-03-05 · Civilinė byla Nr. 2A-242-159/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-03-05
Bylos Nr.
2A-242-159/2013
Teisminio proceso Nr.
2-46-3-01194-2011-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Eugenija Morkūnienė (pirm.), Almantas Padvelskis, Albina Pupeikienė
Atsakovas
G. E.
Ieškovas
D. Š.

Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr. 2A-242-159/2013

Teisėja Loreta Bajorinienė (Proceso Nr. 2-46-3-01194-2011-4)

Procesinio sprendimo kategorija (S) 77.4.2; 78.2.1; 121.21.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2013 m. kovo 5 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Eugenijos Morkūnienės, kolegijos teisėjų Almanto Padvelskio, Albinos Pupeikienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės G. E. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-26-760/2012 pagal ieškovo D. Š. ieškinį atsakovei G. E., institucija, teikianti išvadą, – Tauragės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo bei atsakovės G. E. priešieškinį ieškovui D. Š. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas D. Š. prašė nustatyti nepilnamečio sūnaus J. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su juo, priteisti iš atsakovės išlaikymą sūnui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, išlaikymą uzufrukto teise priteisiant ieškovui. Prašė atmesti atsakovės priešieškinį. Nurodė, kad sūnus J. Š. nuo gimimo gyvena jo bute, jam yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, kartu su jais gyvena sūnus K. Š.. Su atsakove gyveno iki 2010 m. gegužės mėnesio, jiems išsiskyrus, ji išvyko dirbti į Norvegiją, o sūnus liko gyventi pas jį. 2010 m. spalio mėnesį atsakovė, grįžusi į Lietuvą, pasiėmė sūnų J. ir be jo sutikimo išsivežė jį gyventi į Norvegiją. Norvegijos Aust–Telemark teismas 2011-03-11 sprendimu grąžino jam sūnų į Lietuvą. Sūnus šiuo metu lanko (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos (duomenys neskelbtini) klasę, lanko futbolo treniruotes, turi draugų. Sūnui reikalinga nuolatinė ir saugi aplinka, kurią jis gali suteikti. Jis sūnų visiškai išlaiko, atsakovė prie jo išlaikymo prisideda pastaruoju metu nupirkdama rūbus, avalynę, žaislus ir kitus daiktus. Jo mėnesio pajamas sudaro apie 2 000 Lt, gaunamų pajamų užtenka tenkinti visus būtinus vaiko poreikius (t. 1, b. l. 1–3).

Atsiliepimas

Atsakovė G. E. pateikė priešieškinį. Priešieškinyje nurodė, kad su ieškovu nuo 2004 m. gyveno jo bute (duomenys neskelbtini), santuokos sudarę nebuvo. Gyvendami kartu susilaukė sūnaus J., kartu su jais gyveno ir ieškovo sūnus iš pirmos santuokos K. Š.. 2010 m. gegužės mėnesį paliko ieškovą ir kartu su sūnumi išėjo gyventi pas mamą į (duomenys neskelbtini). Po kurio laiko ieškovas prievarta išsivežė sūnų J. gyventi pas save į (duomenys neskelbtini). Neturėdama pajamų, išvyko dirbti į Norvegiją, su ieškovu susitarė, kad jis prižiūrės sūnų. Susiradusi darbą, ieškovo leidimu išsivežė sūnų į Norvegiją. Ieškovas, jos neinformavęs, kreipėsi į vaiko teisių apsaugos institucijas, melagingai apkaltindamas ją vaiko pagrobimu. Vykdydama Norvegijos teismo sprendimą, parvežė vaiką tėvui į Lietuvą. Sūnus Norvegijoje lankė vaikų darželį, futbolo treniruotes, buvo gerai pramokęs norvegų ir anglų kalbas, turėjo draugų. Ji Norvegijoje sūnui gali suteikti geresnes gyvenimo sąlygas nei ieškovas Lietuvoje. Turi susiradusi nuolatinį darbą, gauna nuolatines pajamas, yra išsinuomojusi erdvų butą, jame vaikas turi atskirą kambarį su visais jam reikalingais daiktais, žaislais, yra suderinusi, kad sūnus galės lankyti netoli namų esančią norvegų pradinę mokyklą. Ieškovas sūnų auklėja per griežtai, neperka jam jokių žaislų, jo namuose sūnus neturi atskiro kambario, rašomojo stalo, jais turi dalytis su broliu. Ieškovas piktnaudžiauja alkoholiu, dažnai palieka sūnų vieną. Atvažiuodama į Lietuvą sūnui nuperka rūbų, avalynės, žaislų. Bylos nagrinėjimo metu sūnus ieškovo leidimu pas ją lankėsi kelis kartus, paskutinį kartą 2012 m. rugpjūčio mėnesį, sūnui tuomet įdėjo pinigų – apie 600 Lt, kad ieškovas galėtų paruošti jį mokyklai, tačiau ieškovas pinigų iš sūnaus nepaėmė, jo tinkamai mokyklai neparuošė. Sūnaus išlaikymui Norvegijoje reikalinga apie 2 000 Lt, atsižvelgiant į ieškovo turtinę padėtį, iš jo prašo priteisti tik 500 Lt (t. 1, b. l. 95–99).

Žemesnės instancijos teismas

Tauragės rajono apylinkės teismas 2012-10-02 sprendimu ieškinį patenkino visiška, priešieškinį atmetė. Nustatė J. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jo tėvu D. Š., priteisė iš G. E. išlaikymą nepilnamečiam sūnui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2011-11-18 iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, priteistų lėšų administratoriumi uzufrukto teise paskyrė D. Š.. Taip pat priteisė iš G. E. valstybei 144 Lt žyminio mokesčio ir 111,75 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, bei nustatė skubiai vykdyti sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo. Nurodė, kad J. Š. nuo gimimo gyvena jo tėvui priklausančiame bute. Ieškovas ir atsakovė kartu negyvena nuo 2010 m. gegužės mėnesio. Šalims išsiskyrus, jų sūnus neilgą laiką gyveno kartu su mama (duomenys neskelbtini), vėliau vėl apsigyveno pas tėvą. G. E. 2010 m. išvyko dirbti į Norvegiją, šioje valstybėje gyvena iki šiol. Išvykdama atsakovė sūnų paliko tėvui, kuris vienas juo rūpinosi ir išlaikė. Teismas atsižvelgė į aplinkybes, kad D. Š. turi nuolatinę gyvenamąją vietą jam nuosavybės teise priklausančiame bute, kuriame nuo gimimo gyvena ir sūnus J., kad atsakovė Norvegijoje gyvena tik nuo 2010 metų, ji nuomojasi butą, kurio nuomos sutarties terminas yra pasibaigęs 2012-07-01, ir vertino, kad šiuo metu geresnes galimybes užtikrinti vaiko teisę į gyvenamąjį būstą, į pastovias, saugias gyvenimo sąlygas turi ieškovas. Ieškovas užtikrina vaiko teisę į mokslą, poilsį, laisvalaikį, jo teisę bendrauti su artimais giminaičiais bei mama, atsakovė taip pat užtikrina sūnui teisę į poilsį ir laisvalaikį. Gyvendamas su atsakove mažametis J. Š. lankytų norvegų pradinę mokyklą, kuriose pamokos vyksta norvegų kalba, tos kalbos sūnus nemoka, todėl teismas vertino, kad vaikui mokymo įstaigos pakeitimas ir mokymasis svetima kalba sukels neigiamų emocijų ir išgyvenimų. Atsakovė savo ateitį sieja su Norvegija, tačiau nepateikė įrodymų, kad gyvenant Norvegijoje bus užtikrinta vaiko teisė į individualybę, t. y., kad sūnus turės galimybę mokytis savo gimtosios kalbos, susipažinti su savo gimtinės istorija, tradicijomis, papročiais, bendrauti su artimais giminaičiais, negyvenančiais kartu su juo. Teismas darė išvadą, kad abu tėvai turi finansines galimybes išlaikyti vaiką: ieškovas – Lietuvoje, atsakovė – Norvegijoje. Tiek ieškovas, tiek atsakovė yra teigiamai charakterizuojami darbdavių, kitų asmenų, tinkamai rūpinosi sūnumi jam lankant darželį Lietuvoje bei Norvegijoje, tiek D. Š., tiek G. E. turi ypatingos svarbos ir reikšmės sūnaus visapusiškam vystymuisi, jie abu yra vienodai reikšmingi, todėl jų abiejų dalyvavimas sūnaus gyvenime yra būtinas. Teismas nenustatė, kad ieškovas piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais ir netinkamai rūpinasi sūnumi. Teismas padarė išvadą, kad pagal esamą situaciją sprendimo priėmimo metu labiausiai vaiko interesus atitinka jo gyvenamosios vietos nustatymas kartu su ieškovu, kad toks sprendimas neprieštarauja vaiko norams. Mažamečiui gyvenant su tėvu bus geriau užtikrinta jo teisė turėti nuolatinę gyvenamąją vietą, bendrauti su artimais giminaičiais, jo teisė į mokslą, į jo individualybę. Teismas vertino, kad vykstant bylos procesui atsakovė keturis mėnesius prisidėjo prie sūnaus išlaikymo, todėl išlaikymą sūnui priteisė nuo 2011-11-18 iki vaiko pilnametystės (t. 2, b. l. 172–177).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė G. E. prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2012-10-02 sprendimą ir priimti naują sprendimą – nustatyti J. Š. gyvenamąją vietą su jo mama G. E.; priteisti iš D. Š. išlaikymą nepilnamečiam sūnui J. Š. po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteistų lėšų administratore uzufrukto teise paskirti G. E.; priteisti iš D. Š. visas bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį, už atliktą ekspertizę, už advokatės suteiktas paslaugas). Mano, kad teismas ginčą dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo išsprendė pažeisdamas vaiko interesus ir neatsižvelgdamas į ambulatorinės teismo psichologijos ekspertizės metu jo išreikštą norą gyventi su atsakove. Išvadą teikiančios institucijos atstovė nebuvo susipažinusi su visa byla, iš jų ir su ambulatorinės teismo psichologijos ekspertizės aktu. Atstovė visiškai nevertino ieškovo bei atsakovės gaunamų pajamų skirtumo, ieškovo moralinių vertybių, jo atsakingumo, todėl išvada, kad J. gyvenant su mama Norvegijoje, būtų pažeisti jo interesai, yra absoliučiai nepagrįsta ir turėtų būti vertinama kritiškai. Nesutinka, kad 2010 m. spalio mėn. neteisėtai, be ieškovo sutikimo, išsivežė sūnų gyventi į Norvegiją ir teigia, kad ieškovas leido sūnų išsivežti, o vėliau persigalvojo. Tuo metu nebuvo nustatyta sūnaus gyvenamoji vieta, todėl jis galėjo gyventi tiek su atsakove, tiek su tėvu. Tai, kad šalys susitarė, kad J. pagyvens keletą mėnesių su ieškovu, kol atsakovė susiras darbą Norvegijoje, nereiškia, kad atsakovė sūnų paliko. Mano, kad įrodė, jog prisidėjo prie sūnaus išlaikymo, o pervesti pinigų neturėjo galimybės, nes ieškovas nedavė banko sąskaitos numerio. Nesutinka, kad ieškovo namuose yra tinkamos sąlygos vaikui augti, kadangi J. neturi atskiro kambario, jo kambarys yra pereinamas, neturi atskiro rašomojo stalo, neribotai naudojamas televizorius ir kompiuteris. Atsakovės nuomojamame bute, kurį apžiūrėjo Norvegijos Vidurio Telemarko vaikų teisių apsaugos tarnyba, J. būtų sudarytos daug geresnės gyvenimo sąlygos, ir patvirtina, kad toliau gyvena šiame bute. Aplinkybę, kad kai tėvo nėra namuose J. ne visada būna su močiute, grindžia savo, liudytojos V. Š. parodymais, kuri patvirtino, kad atvykus su atsakove į D. Š. namus apie 19 val. ieškovo namuose nebuvo, o abu vaikai buvo be suaugusiųjų priežiūros. Mano, kad tokių atvejų, kai vaikai buvo palikti vieni namuose, būna ir daugiau, o tai pažeidžia vaiko interesus į saugią aplinką. Atsakovės teigimu, dėl amžiaus ir charakterio skirtumų itin glaudaus ryšio tarp jos sūnaus ir jo brolio nėra, tačiau sūnui gyvenant su atsakove Norvegijoje ryšys su tėvu ir broliu ir kitais artimais giminaičiais nenutrūktų. Nesutinka, kad vaikui mokytis užsienyje būtų sunkiau, kadangi (duomenys neskelbtini) vaikų darželio skyriaus vadovė pažymėjo, kad J. greitai apsiprato vaikų darželyje. Atsakovės gaunamos pajamos yra daugiau nei pakankamos išlaikyti save ir vaiką, o ieškovas pateikė tik 400 Lt per mėnesį gaunamas pajamas patvirtinantį dokumentą ir daugiau objektyvių duomenų apie savo legaliai gaunamas pajamas nepateikė. Byloje nepateiktas nė vienas atsakovę blogai charakterizuojantis įrodymas, o apie ieškovo neigiamas savybes byloje pateikta pakankamai įrodymų. Ieškovas piktnaudžiauja alkoholiu, netinkamai auklėja vaikus, palieka juos be priežiūros, mokslo metų pradžioje neaprūpino J. mokymosi priemonėmis, negalėjo paaiškinti, kokį maistą vaikams gamina. Pagal savo asmeninius bruožus, darbinę veiklą, gaunamas pajamas, gyvenimo sąlygas, santykį su sūnumi, galėtų geriau užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą sūnui nei ieškovas (t. 3, b. l. 3–5).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas D. Š. nesutinka su apeliaciniu skundu, nurodo, kad skunde yra netikslumų. Atsakovė jau kurį laiką gyvena (duomenys neskelbtini) mieste, bet ne (duomenys neskelbtini) mieste, todėl mano, kad Norvegijos vaiko teisių apsaugos tarnybos išvados yra niekinės. Abejoja, kad gyvenant (duomenys neskelbtini) ir dirbant (duomenys neskelbtini) ir dirbant 7 su puse valandos bei kelionėms sugaištant 4 valandas, lieka laiko bendrauti su vaiku. Sūnų aprūpina mokymosi priemonėmis. Atsakovės pateiktame sumontuotame vaizdo įraše užfiksuotą vakarą buvo kelioms valandoms išvykęs į oro uostą parvežti į laidotuves sugrįžtančio draugo. Klaipėdos apygardos teismas teisės vairuoti atėmimą pakeitė pinigine bauda (t. 3, b. l. 12).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje keliamas klausimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina vadovautis ir prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Apeliantė nesutinka su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu ir prašo nepilnamečio sūnaus J. Š. gyvenamąją vietą nustatyti su ja bei priteisti iš ieškovo išlaikymą sūnui.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas D. Š. ir atsakovė G. E. yra J. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai (t. 1, b. l. 5). Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas. Teisėjų kolegijos nuomone, šie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. CK 3.169 str. nustatyta, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, o jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų nustatoma teismo sprendimu. Iš bylos medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad J. Š. nuo gimimo gyveno ieškovui priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). D. Š. ir G. E. nebuvo susituokę, kartu nebegyvena nuo 2010 m. gegužės mėnesio. Šalims išsiskyrus, jų sūnus neilgą laiką gyveno kartu su mama (duomenys neskelbtini), vėliau vėl apsigyveno pas tėvą. Apeliantė 2010 metais išvyko dirbti į Norvegiją, šioje valstybėje gyvena iki šiol. Išvykdama atsakovė sūnų J. paliko tėvui, kuris juo rūpinosi ir išlaikė. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2010 m. spalio mėn. atsakovė sūnų išsivežė į Norvegiją. Norvegijos Aust–Telemark teismo 2011-03-11 sprendimu sūnus, kaip išvežtas neteisėtai, be tėvo sutikimo, sugrąžintas tėvui į Lietuvą (t. 1, b. l. 14–28). Nors apeliantė nurodo, kad vaiko neišsivežė neteisėtai, t. y. išsivežė ieškovui sutikus, tačiau tokius teiginius patvirtinančių objektyvių įrodymų byloje nepateikta. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė gyvena (duomenys neskelbtini) mieste Norvegijoje. Pažymėtina, kad atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Teismų praktikoje pabrėžtini kriterijai, lemiantys sprendimą nekeisti vaiko aplinkos: laikotarpis, kurį vaikas gyvena jo poreikius patenkinančioje aplinkoje, užtikrinančioje jo teisę į būstą; būsto sąlygos; vaiko poreikių tenkinimas; bendravimo ryšių susiformavimas; susiformavęs glaudus emocinis ryšis su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas jau gyvena kartu; ryšiai su kitais šeimos nariais, kartu gyvenančiais asmenimis; kitos aplinkybės, kurių pripažinimas svarbiomis sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje. Tarptautinėje ir Lietuvos teismų praktikoje akcentuojamas ilgesnis nei vienerių metų gyvenimo vaiko poreikius atitinkančioje aplinkoje terminas. Tokios aplinkos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas įvertino abiejų šalių asmenines savybes, materialines galimybes, vaiko ir tėvų tarpusavio santykius, vaiko ryšį su artimais giminaičiais bei kitas aplinkybes, turinčias esminės reikšmės sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad tiek atsakovė, tiek ieškovas charakterizuojami teigiamai. Iš bylos duomenų visumos nėra pagrindo daryti išvados, kad ieškovas vaikų neprižiūri, nuolat palieka juos vienus be priežiūros. Apeliantės nurodomas aplinkybes apie ieškovo piktnaudžiavimą alkoholiu ar netinkamą elgesį patvirtinančių objektyvių įrodymų byloje nepateikta. Tokio pobūdžio duomenų Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei nenurodė ir ieškovo kaimynė (t. 1, b. l. 176).

Bylos duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog abu tėvai turi galimybes išlaikyti vaiką, ieškovas – Lietuvoje, atsakovė – Norvegijoje. Ieškovas su sūnumis J. ir K. gyvena jam nuosavybės teise priklausančiame trijų kambarių bute. Iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus atliktų materialinių–buitinių sąlygų patikrinimo aktų matyti, kad ieškovo butas yra su visais patogumais, jame yra visi reikalingi baldai, daiktai, buitinė technika. Vaikai J. ir K. turi savo kambarį, jame yra visi būtini baldai – miegamoji–lova, ištiesiama lova, spinta, sekcija, rašomasis stalas, taip pat televizorius, du kompiuteriai (t. 1, b. l. 12, 182). Ieškovas vaikais rūpinasi vienas, sugyventinės neturi. Apeliantė Norvegijoje nuomojasi butą, teigia, kad pagal Norvegijos teisinį reglamentavimą pasibaigusi buto nuomos sutartis tapo neterminuota. Norvegijos Vidurio Telemarko vaikų teisių apsaugos tarnybos 2012-05-02 išvadose nustatyta, kad apeliantės nuomojamame bute yra visi patogumai, reikalingi baldai, buitinė technika, atskiras vaiko kambarys, kuriame yra visko, ko reikia mokyklą lankančiam berniukui. (t. 2, b. l. 38–73). Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad ieškovo gyvenamojoje vietoje vaikų kambaryje yra tik vienas rašomasis statas, yra kompiuteriai, vaikai gyvena viename kambaryje, tačiau šios aplinkybes nesudaro pagrindo vertinti, kad ieškovo namuose vaikui nesudaromos tinkamos gyvenimo sąlygos. Iš bylos duomenų matyti, kad 2011-01-11 Tauragės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius įvertino ieškovo materialines–buitines gyvenimo sąlygas ir padarė išvadą, kad J. Š. būtų sudarytos tinkamos sąlygos gyventi tėvo šeimoje, D. Š. šeima nėra ir nebuvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitą Tauragės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje, pranešimų apie vaiko teisių pažeidimus šioje šeimoje nebuvo gauta (t. 1, b. l. 11–12).

Taip pat nustatyta, kad abu tėvai turi materialines galimybes išlaikyti vaiką. Apeliantė nurodo, kad jos darbo užmokestis yra didesnis už ieškovo. Iš ieškovo darbo sutarties matyti, kad jo darbo užmokestis yra 400 Lt, tačiau ieškovas nurodė, kad jo mėnesio pajamas sudaro 2 000 Lt per mėnesį. Ieškovo papildomas galimybes užsidirbti patvirtina jam išduodami verslo liudijimai, ieškovo paaiškinimai apie gaunamas papildomas pajamas, aplinkybė, kad šalims gyvenant kartu ir atsakovei nedirbant jis vienas išlaikė šeimą (t. 1, b. l. 33, 34–35, t. 2, b. l. 131, 137, 138–139).

Nustatyta, kad vaikas džiaugiasi galėdamas bendrauti su abiem tėvais, abu tėvai rūpinasi vaiku, užtikrina jo teisę į poilsį ir laisvalaikį. Nenustatyta, kad vaikui neleidžiama bendrauti su mama, ieškovas taip pat patvirtino, kad bylos nagrinėjimo metu vaikas vasarą buvo išvykęs pas mamą du kartus. Berniukas nuo 2007-09-07 Lietuvoje lankė lopšelį–darželį, buvo išbrauktas 2010-12-14, o nuo 2011-09-01 toliau lankė darželį (t. 1, b. l. 164). Iš vaiko lankomo lopšelio–darželio 2011-10-20 pažymos Nr. S-18 nustatyta, kad J. Š. priešmokyklinio ugdymo grupę pradėjo lankyti nuo 2011-09-01, visą šį laiką berniuku rūpinosi tėvas, kuris pats atvesdavo ir pasiimdavo iš darželio, ugdymui reikalingas priemones vaikas turėjo, į grupę ateidavo švarus, tvarkingas, išsimiegojęs, pailsėjęs; su tėvu bendraudavo šiltai, tėvas domėjosi vaiko ugdymu, skundų ir pranešimų dėl netinkamos vaiko priežiūros nebuvo gauta (t. 1, b. l. 170). Šiuo metu šalių sūnus mokosi (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje, taip pat lanko futbolo užsiėmimus sporto mokykloje. Šios mokymo ir ugdymo įstaigos yra visai greta vaiko namų, jas pasiekia pėsčiomis. Taip pat nustatyta, kad vaiko močiutė (ieškovo motina) A. Š. gyvena šalia ieškovo, gretimame name, po pamokų vaikas užsuka pas ją.

Mažamečio J. Š. gyvenamąją vietą nustačius su apeliante, bylos duomenimis ir apeliantės paaiškinimais jis lankytų norvegų pradinę mokyklą, kuriose pamokos vyksta norvegų kalba, tačiau mažametis nemoka norvegų kalbos. Nors apeliantė nurodo, kad sūnus yra gabus kalboms ir pamiršo Norvegijoje išmoktus žodžius dėl praėjusio laiko tarpo, tačiau iš 2011-12-05 Tauragės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados (t. 1, b. l. 166–169) nustatyta, kad vaiką Norvegijos Aust-Telemark teismo sprendimu iš Norvegijos grąžinus į Lietuvą skyriaus specialistai pirmą kartą (iš bylos duomenų matyti, kad tai buvo 2011-06-16 (t. 1, b. l. 8)) bendravo su vaiku ir paklausus, kurioje šalyje vaikas norėtų gyventi, jis atsakė, kad Lietuvoje, nes Norvegijoje nesupranta, ką jam sako, o paklausus, ką moka pasakyti norvegiškai, berniukas atsakė, kad moka pasisveikinti: „hai“. 2011-11-28 Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojoms nuvykus į lopšelį–darželį paklaustas apie Lietuvos ir Norvegijos vaikų darželį berniukas pasakė, jog visur smagu, tačiau geriau Lietuvos darželyje, kadangi Norvegijoje nesupranta, ką kalba kiti vaikai, su jais nesusikalba (t. 1, b. l. 167–169). Sutiktina, kad šiuo atveju vaikui, kuris jau lanko ir pradinę mokyklą, mokymo įstaigos pakeitimas ir mokymasis svetima kalba sukels neigiamų emocijų ir išgyvenimų.

2012-05-08–2012-06-08 teismo psichologijos ekspertizės metu berniukas aiškino, kad norėtų gyventi tiek Norvegijoje, tiek Lietuvoje, Lietuvoje labiau patinka žaisti su draugais, eina žaisti futbolą, eina pas močiutę, iš darželio jį paimdavo brolis, brolis padarydavo valgyti, taip pat nurodė, kad ir Norvegijoje susirado gerų draugų. Byloje išvadą teikusios institucijos Tauragės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu taip pat palaikė ankstesnę išvadą, kad nepilnamečio šalių sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškovu, nes tokiu būdu būtų užtikrintas vaiko bendravimas su artimais giminaičiais – broliu ir seneliais. Apeliantės teigimu, ši išvada padaryta nesusipažinus su ambulatorinės teismo psichologijos ekspertizės aktu. Apeliantės minimo akto išvadose nurodyta, kad J. Š. emocinė būsena ir elgesys šiuo metu nesikeičia, nepriklausomai nuo to, kokioje šalyje (Lietuvoje ar Norvegijoje) jis praleidžia ilgesnį laiką; gyvenamoji vieta (pas tėtį Lietuvoje ar pas mamą Norvegijoje) šiuo metu neturėtų didelio poveikio jo elgesio ar emocinės būsenos pokyčiams. Akivaizdu, kad gyvendamas su vienu iš tėvų, tėvams gyvenant skyrium, vaikas pasiilgsta kito tėvo, tačiau vien ši aplinkybė turi būti vertinama visų bylos faktinių aplinkybių kontekste, teikiant prioritetą nepilnamečio vaiko teisėms ir geriausiems interesams.

Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, kad į Norvegiją išvyksta dirbti laikinai ir vaikui auginti visas sąlygas turi tėvų namuose (t. 1, b. l. 82). Tuo tarpu bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad savo ateitį sieja tik su gyvenimu Norvegijoje, ten gyvena, dirba, mokosi. Iš bylos duomenų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovės darbovietė yra už 200 km nuo jos gyvenamosios vietos, kelionė traukiniu trunka 1 val. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad apeliantė padėdavo tvarkyti namus, proceso metu pateikė duomenis, kad jos darbo pobūdis pasikeitė – ji yra tarnautoja (t. 1, b. l. 136–144, t. 2, b. l. 35). Iš apeliantės pateiktų duomenų matyti, kad 2012-09-24 darbdavys jai suteikė galimybę dirbti namuose, matyti, kad jos darbo laikas nepasikeitė, pabrėžiamas pasiekiamumas pagrindiniu laiku nuo 10:00 iki 14:00 val., privalomi susirinkimai centrinėje įstaigoje 2 kartus per mėnesį, kassavaitinis darbo valandų pranešimas įprastu būdu. Nustatyta, kad apeliantė ne tik dirba, bet ir mokosi. Teismui kyla abejonių, ar nepilnamečiam vaikui, gyvenant užsienio valstybėje su vieninteliu artimiausiu žmogumi – mama, bus užtikrintas pakankamas dėmesys ir bendravimas.

Iš bylos duomenų visumos matyti, kad Lietuvoje vaikui artimi asmenys – giminaičiai –dalyvauja jo kasdieniniame gyvenime, santykiai tarp jų geri. 2011-10-13 Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai, tikrindami apeliantės pranešimą dėl ieškovo vaikų palikimo be suaugusiųjų priežiūros, buvo nuvykę pas ieškovo motiną (vaiko močiutę) A. Š., kuri paaiškino, jog išvykdamas į užsienį D. Š. vaikus paliko jos priežiūrai, J. Š. visą tėvo išvykimo laikotarpį gyveno jos namuose, ji rūpinosi vaikų maitinimu ir priežiūra. Šią aplinkybę patvirtina ir atsakovė, priešieškinyje nurodydama, kad 2011-10-11 nuvykus pas sūnų duris atidarė K. Š., J. namuose nebuvo, jį iš kažkur parvedė K. 2011-10-13 patikrinimo metu įvertinta, kad A. Š. gyvenimo sąlygos buvo geros (t. 1, b. l. 168, 175), Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai nenustatė, kad dėl amžiaus ar sveikatos būklės A. Š. negalėjo pasirūpinti vaiku ar tai darė netinkamai. Apeliantės bendro pobūdžio teiginiai apie vyresnio brolio galimą rizikingą elgesį nepagrįsti įrodymais, todėl atmestini.

Išanalizavusi bylos medžiagą, įvertinusi šalių bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų, išvadą byloje teikiančios institucijos paaiškinimus, bylos faktinių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais ir padaryta išvada, kad pagal esamas aplinkybes sprendimo priėmimo metu labiausiai vaiko J. Š. interesus atitinka jo gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu. Atsižvelgiant į tai, kad sprendžiant šį klausimą kitos esminę reikšmę turinčios aplinkybės yra panašios, abu tėvai rūpinasi vaiku, turi galimybes jį išlaikyti, vaikas vienodai nori bendrauti tiek su motina, tiek su tėvu, atkreiptinas dėmesys į vaiko ryšį su aplinka – dabartinė šalių sūnaus augimo aplinka atitinka jo poreikius, todėl vaiko gyvenamoji vieta pagrįstai nustatyta vaikui įprastoje aplinkoje, kurioje jis nuolat gyveno nuo gimimo, kurioje jis jau įgyvendina savo teisę į mokslą, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kartu jam užtikrinamas nuolatinis bendravimas su artimais giminaičiais, su kuriais jį sieja teigiamas emocinis ryšys. Teismo psichologijos ekspertizės akte pažymėta, kad vaikui aktualu identifikuotis su savo lyties tėvu, kartu pažymimas ir bendravimas su kitu iš tėvų, kadangi kito tėvo dalyvavimas formuoja savęs suvokimą, pasitikėjimą savimi, vėliau – santykius su priešinga lytimi. Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantė dažnai bendrauja su vaiku, šiam bendravimui kliūtys nesudaromos.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tinkamai įvertino bylos aplinkybes bei įrodymus ir nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių nuostatų. Atsižvelgiant į tai, teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Eugenija MorkūnienėKolegijos teisėjai Almantas PadvelskisAlbina Pupeikienė