Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Evaldo Burzdiko, kolegijos teisėjų Albino Čeplinsko ir Rūtos Palubinskaitės, sekretoriaujant Vaidai Urbanavičienei, dalyvaujant ieškovei S. K. , jos atstovei advokatei Z. Andriuškevičiūtei, atsakovo atstovei advokatei V. Pliuščiauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. K. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 6 d. sprendimo pakeitimo civilinėje byloje Nr. 2-0234-264/2007, pagal ieškovės S. K. ieškinį atsakovui V. K. , institucijoms teikiančioms išvadą byloje Kauno rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnybai, Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnybai dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, išlaikymo vaikams priteisimo ir atsakovo V. K. priešieškinį ieškovei S. K. , institucijai, teikiančiai išvadą byloje Kauno rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnybai dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei ir tėvystės nuginčijimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė patikslintu ieškiniu (b. l. 16-17, 78) teismo prašė nutraukti santuoką tarp ieškovės ir atsakovo dėl atsakovo kaltės, palikti ieškovei mergautinę pavardę – B., nustatyti nepilnamečių vaikų D. K. , I. K. , J. K. ir G. K. gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų D. K. , I. K. ir J. K. išlaikymui po 250 Lt kiekvienam vaikui iki pilnametystės, bei išlaikymo įsiskolinimą nuo 2003-09-01 iki 2006-09-01, viso 14 000 Lt.

Atsakovas priešieškiniu (b. l. 27-29) teismo prašė ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies, nutraukti santuoką tarp atsakovo ir ieškovės, nustatant, kad santuoka iširo dėl abipusės kaltės, panaikinti J. K. gimimo įrašo dalį apie tai, kad atsakovas yra J. K. tėvas bei G. K. gimimo įrašo dalį apie tai, kad atsakovas yra G. K. tėvas, priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams D. K. ir I. K. materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis po 125 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį iki jų pilnametystės, nustatyti D. K. ir I. K. gyvenamąją vietą su atsakovu, leisti atsakovui be apribojimų bendrauti su nepilnamečiais vaikais D. K. ir I. K. .

Kauno rajono apylinkės teismas 2007 m. birželio 6 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies.

Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas daugiau kaip 4 metus kartu nebegyvena, neveda bendro ūkio, atsakovas paliko šeimą, ja nesirūpina, ieškovė neginčija, kad G. K. , gim. (duomenys neskelbtini), yra ne atsakovo duktė, o kito asmens, tuo buvo neištikima atsakovui, todėl darytina išvada, jog ieškovės ir atsakovo santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.60 str. 2 d., 3.61 str.2 d.). Ieškovei pageidaujant po santuokos nutraukimo jai paliktina ikisantuokinė pavardė – B. (LR CK 3.69 str.). Visų nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina kartu su ieškove (LR CK 3.169 str., 3.174 str. 2 d., CPK 385 str. 1 d.). Taip pat tenkintinas atsakovo priešieškinis dalyje ir nustatytina, jog G. K. , nėra atsakovo V. K. duktė ir įrašas apie vaiko tėvą naikintinas (LR CK 3.150 str. 1 d.). Byloje ieškovė atsisakė atlikti DNR tyrimą J. K. tėvystei nustatyti, tačiau toks ieškovės atsisakymas nevertintinas kaip įrodymas nuginčijantis atsakovo V. K. tėvystę (CPK 185 str.). Ieškovės teiginys, jog ji buvo pasimatymuose pas atsakovą V. K. įkalinimo įstaigoje ir turėjo su juo artimus santykius iki 1998 m. pradžios, liko nepaneigtas ir teismo iniciatyva užklausus įkalinimo įstaigas (b. l. 123,140, 141,143). Atsakovas teismui nepateikė kitų patikimų įrodymų, jog jis negalėjo būti J. K. tėvu, todėl priešieškinis dalyje dėl J. K. tėvystės nuginčijimo atmestinas. Atsakovas nurodė, kad jis nedalyvavo įregistruojant J. K. gimimą, jos gimimo liudijimo nematė, kol ieškovė nepateikė teismui ieškinio dėl santuokos nutraukimo, tačiau pripažino, kad nuo J. gimimo žinojo, kad J. K. yra ne jo dukra, ieškovei atleido ir rūpinosi Justina kaip savo vaiku. J. K. gimimas buvo įregistruotas ieškovei ir atsakovui esant santuokoje ir atsakovui žinant apie vaiko gimimą. Todėl atsakovas negalėjo nežinoti fakto, jog jis bet kuriuo atveju pagal įstatymą gimimo įraše yra įrašytas J. K. tėvu. Turėdamas abejonių dėl savo tėvystės nuo pat J. gimimo, jis elgėsi pasyviai, kreipėsi į teismą praėjus 8 metams po vaiko gimimo. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, į nepilnametės J. K. interesus, darytina išvada, jog atsakovas be svarbių priežasčių praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą kreipimuisi į teismą, jog atsakovas nėra J. K. tėvas, neprašė šio termino atnaujinti, todėl priešieškinis šioje dalyje nepagrįstas ir neįrodytas, todėl atmestinas (CPK 178 str). Teismas sprendė, kad abiejų tėvų pajamos nedidelės, tačiau abu yra darbingi, todėl abu privalo išlaikyti vaikus. Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymą po 250 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui, tenkintinas iš dalies, atsižvelgiant į abiejų tėvų turtinę padėtį, išlaikytinių skaičių, priteisiant iš atsakovo periodines išmokas po 150 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo dienos 2006-09-20 iki vaikų pilnametystės, kuris laikytinas pakankamu nepilnamečių vaikų minimaliems poreikiams tenkinti. Iš šalių paaiškinimų, kitų įrodymų byloje matyti, kad atsakovas ilgą laiką niekur nedirbo, nebuvo registruotas darbo biržoje, todėl yra pagrindo manyti, kad neturėjo pastovių pajamų, jo teikiama parama maistu, vaikų vasaros atostogų metu buvo epizodinė ir per maža, todėl iš V. K. priteistinas išlaikymo įsiskolinimas nuo 2003-09-01 iki 2006-09-01, tačiau išlaikymo įsiskolinimo dydis skaičiuotinas trims vaikams Deividui, Ievai ir Justinai po 125,00 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui, iš viso 13 500 Lt (CK 3.200 str.). Teismo iniciatyva, išeinant už priešieškinio reikalavimo ribų (CPK 376 str. 4 d.) siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, nustatytina bendravimo su nepilnamečiais vaikais D., I. ir J. tvarka vaikų tėvui V. K. : kiekvieno mėnesio paskutinį savaitgalį nuo šeštadienio 9 val. ryto iki sekmadienio 20 val. vakaro vaikų gyvenamojoje vietoje, bei pačiam tėvui V. K. vaikus išsivežant ir parvežant atgal į namus pas motiną, vaikų mokyklinių vasaros atostogų metu vieną kalendorinį mėnesį, kurio datą suderintina su vaikų motina, aplankyti vaikus jų gimimo dieną.

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo sprendimo dalį dalyje dėl priešieškinio atmetimo dėl J. K. tėvystės nuginčijimo bei ieškinio patenkinimo dalyje dėl J. K. materialinio išlaikymo priteisimo ir priimti naują sprendimą - tenkinti priešieškinį dalyje dėl tėvystės J. K. nuginčijimo ir atmesti ieškinį dalyje dėl materialinio išlaikymo priteisimo J. K. . Motyvuose nurodo, kad teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus bei neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą. Atsakovas neturėjo jokių galimybių pradėti J. kalėjime, kadangi atliko realią laisvės atėmimo bausmę. Ieškovė nėra nei vieno karto jo aplankiusi kalėjime. Ir ieškovė ir atsakovas žinojo, kad Justina yra ne atsakovo dukra ir dėl to ginčo nebuvo. Būtent dėl to ieškovė net iki 2006 metų rudenio nereiškė reikalavimo mokėti materialinį išlaikymą Justinai, nors jie jau 6 metus gyvena atskirai. Tai, kad J. gimimo liudijime jis įrašytas kaip tėvas, sužinojo tik 2006 m., kai gavo ieškovės ieškinį su priedais. Ieškovė nebuvo jam pasakiusi, kad J. gimimo liudijime įrašė ne jos biologinio tėvo vardą ir pavardę, o jo vardą ir pavardę. Ieškovė J. gimimo liudijimą ieškovė išėmė be jo sutikimo, jam būnant kalėjime. Jis buvo įsitikinęs, kad vaiko gimimo liudijimą išima tik abu tėvai.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 16 d. sprendimą, o atsakovo atstovė prašė apeliacinį skundą patenkinti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Lietuvos Respublikos CK 3.140 str. 1 d. yra įtvirtinta teisinė tėvystės prezumpcija, pagal kurią, jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, nors vaikas pradėtas iki santuokos, kaip vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis. CK 3.150 str. 1 d. nustatyta, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Teisėjų kolegija pažymi, kad tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t. y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas) ir kad jie nebūtų pažeisti (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 26 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2005; LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 31 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Įrodymai, kad asmuo negali būti vaiko tėvas, gali būti ne tik moksliniai (ekspertizės išvados, paneigiančios giminystės ryšį), bet ir kitos įtikinamos faktinės bylos aplinkybės. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad J. K. yra gimusi ieškovės ir atsakovo santuokoje, atsakovas yra įrašytas vaiko tėvu vaiko gimimo liudijime (t. 1, b. l. 6). Byloje nėra duomenų, kad ieškovė vaiko pradėjimo metu būtų palaikiusi artimus ryšius su kitu asmeniu. Atsakovas taip pat nenurodė aplinkybių, leidžiančių teigti, jog duomenys dėl vaiko tėvystės neatitinka tikrovės. Nepagrįstas atsakovo argumentas, kad jis neturėjo jokių galimybių pradėti J. kalėjime, kadangi atliko realią laisvės atėmimo bausmę, o ieškovė nėra nei vieno karto jo aplankiusi kalėjime, kadangi ši aplinkybė bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo paneigta, atsakovas taip pat nepateikė įrodymų, jog jis negalėjo būti J. K. tėvu. Esant nurodytoms aplinkybėms ir iškilus biologinės ir faktinės tėvystės santykio problemai, teisėjų kolegija sprendžia, kad turėtų būti priimamas vaiko interesus labiau atitinkantis sprendimas, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas, ieškovės – vaiko motinos, atsisakymą DNR ekspertizės, nevertino kaip tėvystės paneigimo įrodymą.

Kaip jau aukščiau nurodyta, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos bei visuomenės interesų, tačiau visada būtina vadovautis vaiko interesais. Tokioje byloje yra ypač aktualus ieškinio senaties termino pradžios nustatymo klausimas. CK 3.152 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipėsi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Taigi kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo yra nustatytas specialus sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kurio pradžia gali būti apibrėžiama dviem alternatyviais momentais: 1) kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše; 2) kada paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 31 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Pirmuoju atveju vienerių metų termino eiga prasideda nuo sužinojimo apie subjektinės tėvystės teisės pažeidimą. Antruoju atveju senaties termino skaičiavimo pradžia yra diena, kai asmeniui, kuris kreipėsi į teismą, paaiškėjo aplinkybės, leidžiančios teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. B. K.; bylos Nr. 3K-3-246/2003).

Apeliantas nurodė, kad apie duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše jis sužinojo tik 2006 m., kai gavo ieškovės ieškinį su priedais, iki tol ieškovė jam nebuvo pasakiusi, kad J. gimimo liudijime įrašė ne jos biologinio tėvo vardą ir pavardę, o atsakovo vardą ir pavardę. Ieškovė J. gimimo liudijimą išėmė be jo sutikimo, jam būnant kalėjime. Jis buvo įsitikinęs, kad vaiko gimimo liudijimą išima tik abu tėvai. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje reikšminga aplinkybe taikant ieškinio senatį laikytinas apelianto pasyvumas, nes jis iki ieškovės ieškinio gavimo dienos neginčijo tėvystės. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinio senaties termino pradžia nelaikė ieškinio gavimo datos, o ieškinio senaties termino taikymą vertino visų byloje nustatytų aplinkybių kontekste, pažymėdamas, kad turėdamas abejonių dėl savo tėvystės nuo pat J. gimimo, jis elgėsi pasyviai, kreipėsi į teismą praėjus 8 metams po vaiko gimimo. Ieškovė ir atsakovas su pertraukomis kartu gyveno ir vaikui (J. K. ) gimus, kaip apeliaciniame skunde nurodė V. K. , jie su ieškove 6 metai gyvena atskirai, tuo tarpu J. K. gimė (duomenys neskelbtini), t. y. prieš 9 metus. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, į nepilnametės J. K. interesus, laikytina, kad visą laiką apeliantas turėjo abejonių dėl savo tėvystės vaiko (J. K. ), kurios gimimo įraše jis įrašytas tėvu ir nesiėmė priemonių ginti savo subjektinės tėvystės teisės. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta, jog ieškovo priešieškinis santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei ir tėvystės nuginčijimo buvo nulemtas kitų aplinkybių nei atsakovo abejonių, ar jis yra tikrasis vaiko tėvas, kurių jis visuomet turėjo (apeliaciniame skunde nurodė, kad jam ir ieškovei buvo žinoma, kad J. K. nėra jo vaikas), todėl ieškinio gavimo datos negalima laikyti senaties pradžia. Taip pat teisėjų kolegija konstatuoja, kas įvertinus per aštuonis metus susiformavusius vaiko ir tėvo santykius, vaiko amžių, atsakovo elgesį, kad tėvystės nuginčijimas neatitiktų vaiko interesų. Be to šiuo atveju, patenkinus apeliacinį skundą, vaikui kiltų grėsmė likti be tėvo ir netekti iš atsakovo gaunamo išlaikymo, nes biologinio tėvo nustatymas yra visai neaiškus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovas praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą J. K. tėvystei nuginčyti (CK 3.151 str. 3 d., 3.152 str.).

Nepagrįstas apelianto argumentas, kad teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus bei neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą. Teisėjų kolegija, įvertinusi teisinius apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso įstatyme suformuluotų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių. Todėl apeliacinis skundas netenkintinas, teismo sprendimas nekeistinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 6 d. teismo sprendimą palikti nepakeistą.