Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2011-03-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-204-158/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-03-28
Bylos Nr.
1-204-158/2011
Teisminio proceso Nr.
1-31-1-00261-2010-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Zita Romanovaitė
Nukentėjusysis
E. A., M. G.
Kaltinamasis
M. B., M. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-204-158/2011(Proceso Nr. 1-31-1-00261-2010-8)Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.5.; 1.2.14.1.2.1.; 1.2.26.2.1.; 2.3.6.4. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. kovo 28 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Zita Romanovaitė, sekretoriaujant Lijanai Ereminaitei - Krivdai, dalyvaujant prokurorei Ginai Skersinskytei, nukentėjusiesiems E. A., M. G., teismo posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2006-12-07 Klaipėdos miesto apygardos teismo nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2007-02-21 nuosprendžiu, pagal LR BK 129 str. 1 d. laisvės atėmimu 7 m. 2009-12-10 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi lygtinai paleistas iš bausmės atėmimo vietos, neatlikęs 3 m. 5 mėn. 26 d. paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., 284 str. 1 d., 138 str. 1 d.;

M. J. (M. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 1) 2004-12-08 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d. laisvės apribojimu 6 mėn.; 2) 2006-05-04 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d., 302 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 m. 6 mėn. Vadovaujantis LR BK 92 str. 1 d., 2 d., bausmės vykdymas atidėtas 2 m.; 3) 2006-05-29 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 m. Vadovaujantis LR BK 64 str. 3 d., bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-05-04 nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė - 3 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 92 str. 1 d. 2 d., bausmės vykdymas atidėtas 2 m. 2006-08-21 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pakeistas 2006-05-04 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendis ir bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas. 2008-04-09 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi paleistas lygtinai, neatlikus 1 m. 5 mėn. 5 d. paskirtos laisvės atėmimo bausmės, 2009-09-15 bausmę atlikęs; teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., 138 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. B. atvirai pagrobė svetimą turtą.

Jis 2010-03-07, apie 06.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio prie (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdoje, iš nukentėjusiojo E. A. paėmė 20 litų vertės mobilaus ryšio telefoną „Nokia“ ir pasišalino, taip jį pagrobdamas.

M. B. ir M. J. pažeidė viešąją tvarką ir nesunkiai sutrikdė žmogui sveikatą.

Jie 2010-03-07, laikotarpyje nuo 06.30 val. iki 07.25 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami bendrininkų grupėje viešoje vietoje, prie (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t.y. M. B. kartu su M. J. užpuolė E. A. ir M. G. Jie su savimi turėtais laužtuvu ir medine lazda sudavė ne mažiau keturių smūgių E. A. į įvairias kūno vietas, pastarajam padarydami odos nubrozdinimą juosmens kairėje pusėje, poodinę-minkštųjų audinių kraujosruvą kairio dilbio viršutinio ir vidurinio trečdalio srityje, poodinę kraujosruvą kairės šlaunies užpakaliniame ir šoniniame paviršiuje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą; bei sudavė nemažiau šešių smūgių M. G. į įvairias kūno vietas, pastarajam padarydami dešinio alkūnkaulio lūžį, odos nubrozdinimus dešinio dilbio apatiniame trečdalyje (alkūnkaulio lūžio zonoje), poodinę kraujosruvą kairiojo alkūnės sąnario šoniniame išoriniame paviršiuje, dvi poodines kraujosruvas kairiojo dilbio srityje (bei smulkus odos nubrozdinimas vienos kraujosruvos krašte), poodines kraujosruvas kairės šlaunies šoniniame paviršiuje ir dešinio sąnario priekiniame paviršiuje. Dešinio alkūnkaulio lūžis sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, kiti sužalojimai M. G. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu M. B. kartu su M. J. sutrikdė visuomenės rimtį ir M. G. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis M. B. kaltu prisipažino iš dalies, parodė, kad 2010-03-07 ryte buvo Šviesos gatvėje, kadangi M. J. turėjo padėti kraustytis. Kai pamatė pro šalį einantį nukentėjusįjį, išlipo iš automobilio ir pastarojo paprašė telefono, kad galėtų paskambinti, nes jo telefonas buvo išsikrovęs. Tuo metu M. J. sėdėjo mašinoje. M. J. telefono su savimi neturėjo. Su nukentėjusiuoju jis kalbėjo apie 5 minutes. Prisiskambinti draugui jam nepavyko. Po to, kai jis pasinaudojo nukentėjusiojo telefonu, pastarasis jį įžeidė pavadindamas „džiumbru“. Kodėl nukentėjusysis jį įžeidė, jis nežino, mano, jog pastarasis galėjo pagalvoti, kad jis (M. B.) pavogs telefoną ir jo nebegrąžins. Jis supyko dėl to, kad nukentėjusysis jį įžeidė, todėl jam sudavė per veidą. Tada nukentėjusysis pabėgo, o pastarojo telefonas liko pas jį (M. B.). M. J. to nematė. Kadangi jis telefoną norėjo grąžinti nukentėjusiajam, su M. J. privažiavo prie nukentėjusiųjų. Pamatę nukentėjusiuosius, jie sustojo. Jis telefono atiduoti nespėjo, kadangi nukentėjusieji į juos papurškė dujas. Tada kilo muštynės, kurios truko apie 10 min. Kas pirmas sudavė smūgį, neprisimena. Taip pat neprisimena, kas pirmas pasiėmė lentas. Nukentėjusieji gynėsi. Praeivių jis nematė. Prisimena, jog nukentėjusįjį E. A. jis mušė. Po muštynių jie sėdo į mašiną ir išvažiavo. Tada pamatė, kad mašinos galinis stiklas išdaužtas. Įvykio metu jam buvo išmuštas dantis, buvo nubrozdintas kūnas.

Kaltinamasis M. J. kaltu prisipažino iš dalies, parodė, kad įvykio dieną jis kraustėsi į Mažąjį Kaimelį. Važiuodami automobiliu, pamatė praeivį ir, kadangi M. B. reikėjo paskambinti, prie jo sustojo. Kai abu išlipo iš automobilio, M. B. nuėjo prie nukentėjusiojo. Kas tada įvyko, jis nematė. Kai M. B. grįžo, pasakė, jog reikia surasti asmenį, kuris jam davė telefoną. Nukentėjusiųjų automobiliu jie ieškojo apie 10-15 min. Kai juos pamatė, prie jų sustojo. Tada pastarieji jiems papurškė dujų. Tada jis su M. B. išlipo iš automobilio ir kilo muštynės. Mušėsi kumščiais ir pagaliu. Pagalį turėjo nukentėjusieji. Pastarieji su pagaliu išdaužė automobilio, priklausančio jo patėviui, stiklą. Prisimena, jog laužtuvas, peilis ir bokso pirštinės buvo mašinoje.

Nukentėjusysis E. A. parodė, kad iki įvykio kaltinamųjų nepažinojo. Įvykio dieną kartu su M. G. buvo naktiniame klube. Prie „Lukoil“ degalinės, netoli Jūrininkų ligoninės jie išsiskyrė ir nuėjo namo į priešingas puses. Jis ėjo namo M. Kaimelio gatve, buvo išgėręs, tačiau aplinkoje orientavosi. Netoli parduotuvės, priėjęs M. B. paprašė telefono. Jis telefoną M. B. davė, tikėdamasis, kad telefonas bus grąžintas. Kaltinamasis į telefoną įsidėjo savo SIM kortelę, tačiau, ar kam nors skambino, neprisimena. Kai jis paprašė, kad kaltinamasis jam grąžintų telefoną ir pavadino jį „džiumbru“, M. B. jam trenkė į veidą ir taip jį sužalojo. Tada jis (E. A.) nuėjo namo. Grįžęs namo, sugalvojo susigrąžinti prarastą telefoną. Paskambino M. G. ir jie vėl susitiko. Einant gatve, prie jų privažiavo automobilis. Jis atpažino jame sėdėjusį M. B., jis pasakė tai M. G. Galėjo būti, jog M. G. papurškė kaltinamiesiems dujų. Kilo muštynės. Jam atrodo, jog jis mušėsi su M. J. Kaltinamieji su savimi turėjo lentas. Daugiau jokių įrankių pas kaltinamuosius nematė. Jis smūgį lenta gavo per ranką, kuri nuo smūgio ištino. Mano, jog smūgį gavo už įžeidimą. Kaltinamasis jam telefoną atidavė. Viskas įvyko greitai. Prisimena, jog nepažįstamos moterys iškvietė policiją. Kaltinamieji jam negrasino.

Nukentėjusysis M. G. parodė, kad 2010-03-07 kartu su E. A. taksi automobiliu grįžo iš naktinio klubo. E. A. išlipo anksčiau ir nuėjo namo. Valandos bėgyje po išsiskyrimo E. A. jo paprašė susitikti. Nuvykęs su taksi automobiliu pas E. A., sužinojo, kad iš pastarojo buvo atimtas telefonas. Ant E. A. veido matė mėlynę. Ieškodami kaltinamųjų, pamatė stovintį automobilį. Nors ir abejodamas, ar automobilyje sėdi asmenys, atėmę E. A. telefoną, priėjo prie minėto automobilio. Prisimena, jog jis kaltinamiesiems papurškė ašarinių dujų. Iš mašinos abu kaltinamieji išlipo tuščiomis rankomis. Kilo žodinis konfliktas ir gatvėje prasidėjo muštynės kumščiais. Jis Su E. A. gynėsi, kadangi kaltinamieji turėjo lentas. Prisimena, jog kaltinamieji jiems demonstravo peilį. Necenzūrinius žodžius vartojo tiek kaltinamieji, tiek jis su E. A.. Įvykio metu jam buvo sulaužyta ranka. Po įvykio jis gydėsi apie 3 savaites. Grasinimų nepamena. Išdaužto automobilio lango nematė. Įvykio metu jis buvo išgėręs.

Liudytoja R. B. parodė, kad pasižiūrėjusi pro langą, pamatė gatvėje vykstančias muštynes. Muštynių dalyvių veidų nematė. Kiek pamena, vienas vaikinas buvo suklupęs. Prisimena, jog vaikinai, su savimi turėjo lentas. Kurie ir keli vaikinai turėjo lentas, nepamena. Mano, jog minėtos lentos galėjo būti baldų, buvusių prie šiukšlių dėžės, dalys. Ji iškvietė policiją.

Liudytojas policijos pareigūnas R. G. parodė, kad anksti ryte, tikslios datos neprisimena, buvo iškviesti dėl gatvėje įvykusių muštynių. Muštynėse dalyvavo keturi vaikinai. Nuvykus į įvykio vietą, juos pasitiko nukentėjusieji. Jiems buvo paaiškinta, jog prieš muštynes iš nukentėjusiojo buvo atimtas telefonas, vienam iš kaltinamųjų paprašius paskambinti. Tada nukentėjusysis pasikvietė savo draugą, susitiko su asmenimis, kurie buvo pagrobę telefoną, ir tarp jų įvyko konfliktas. Nukentėjusieji minėjo, jog telefonas buvo grąžintas. Kaltinamieji buvo sulaikyti Panevėžio gatvėje. Kiek pamena, vienas iš kaltinamųjų mėgino pabėgti. Apžiūros metu baltos spalvos automobilyje buvo rastas laužtuvas, raudonai baltos spalvos bokso pirštinės, peiliukas. Automobilio „Golf“ langas buvo išdaužtas. Vienam vaikinui buvo sužalota ranka.

Liudytojas S. G., kurio parodymai ikiteisminio tyrimo metu, vadovaujantis LR BPK 276 str. 4 d. perskaityti parodė, kad 2010-03-07, apie 07.25 val., jam dirbant su vyriausiuoju patruliu R. G., iš VPK buvo gautas iškvietimas, kad Veterinarijos g. vyksta muštynės. Nuvykę nurodytu adresu, pamatė du jaunuolius, kurie paaiškino, kad juos užpuolė du jaunuoliai, kurie iššoko su lazdomis iš balto automobilio „Golf“ ir puolė ant jų. Jie dar paaiškino, kad prieš užpuolant, vieną iš jų, mažesnįjį, užpuolė tie patys vaikinai ir atėmė mobilųjį telefoną. Tai sakė tas jaunuolis, kurį užpuolė. Jis sakė, kad po minėto įvykio paskambino draugui, kuris su taksi atvažiavo prie jo. Tačiau, kaip tie užpuolikai vėl atsirado prie minėtų vaikinų, jis (S. G.) nelabai suprato. Suprato, kad nukentėjusieji telefoną iš užpuolikų atsiėmė. Jaunuoliai aiškino, kad juos užpuolę vaikinai privažiavo, iššoko iš automobilio ir juos užpuolė, turėdami lazdas. Įsisodinę nukentėjusiuosius į automobilį, ėmė ieškoti užpuolikų. Bevažiuojant, prie (duomenys neskelbtini) namo pamatė stovintį baltą automobilį „Golf“, prie kurio stovėjo du jaunuoliai. Nukentėjusieji nurodė į juos. Vieną iš tų jaunuolių, t.y. M. B. sulaikė, kitas - pabėgo. Nukentėjusieji sakė, kad pagrindinis asmuo, kuris juos puolė su lazdomis, yra tas, kurį sulaikė. Tas, kuris pabėgo, pasak nukentėjusiųjų, tik įsivėlė į muštynes, t.y. įsikišo tik tada, kai įvyko muštynės. Pagal nukentėjusiuosius, pabėgęs vaikinas iniciatyvos nerodė. Telefoną pagrobė, pasak nukentėjusiųjų, sulaikytas asmuo. Apžiūrėjus automobilį, priekyje, keleivio pusėje tarp sėdynės ir mašinos slenksčio buvo rasta metalinė lazda bei laužtuvas. Keleivio pusės duryse rastas sulenkiamas peilis, ant galinės sėdynės - bokso pirštinės (1 t., b.l. 72-73).

Iš specialisto išvados Nr. G307/10(03) matyti, kad E. A. padaryti šie sužalojimai: kairio skruosto odos nubrozdinimas, poodinės kraujosruvos kairio paakio ir vokų išorinio kampo srityje, kairės ausies kaušelio viršutinėje dalyje, odos nubrozdinimas juosmens kairėje pusėje, poodinė – minkštųjų audinių kraujosruva kairio dilbio viršutinio ir vidurinio trečdalio srityje, poodinė kraujosruva kairės šlaunies užpakaliniame ir šoniniame paviršiuje. Sužalojimai atitinka užduoties aprašomojoje dalyje nurodytą laiką ir aplinkybes, padaryti bukais daiktais bei paviršiais, daugiausia nuo sumušimo. Sprendžiant iš sužalojimų pobūdžio, išsidėstymo ir kiekio, jie paaiškinami penkiais trauminiais poveikiais. E. A. padaryti sužalojimai (vertinant kartu bei atskirai) sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b.l. 17- 18).

Iš specialisto išvados Nr. G322/10 (03) matyti, kad M. G. padaryti šie kūno sužalojimai: dešinio alkūnkaulio lūžis, odos nubrozdinimai dešinio dilbio apatiniame trečdalyje (alkūnkaulio lūžio zonoje), poodinė kraujosruva kairiojo alkūnės sąnario šoniniame išoriniame paviršiuje, dvi poodinės kraujosruvos kairiojo dilbio srityje (bei smulkus odos nubrozdinimas vienos kraujosruvos krašte), poodinės kraujosruvos kairės šlaunies šoniniame paviršiuje ir dešinio kelio sąnario priekiniame paviršiuje. Sužalojimai atitinka užduoties aprašomojoje dalyje nurodytą įvykio laiką ir aplinkybes, padaryti bukais daiktais, daugiausia nuo sumušimo. Dešinio kelio sąnario priekinio paviršiaus poodinė kraujosruva galėjo gautis atsitrenkus į kietą pagrindą bei buką aplinkos daiktą, suklupus ar pargriuvus. Rankų sužalojimai pagal savo pobūdį ir lokalizaciją būdingi pasyviai savigynai- prisidengiant nuo smūgių galvą. Sprendžiant iš sužalojimų pobūdžio, išsidėstymo ir kiekio, jie paaiškinami šešiais trauminiais poveikiais: į dešinį dilbį (1), į kairės rankos alkūnės sąnarį (1), į kairės rankos dilbį (2), į kairį šlaunį (1) ir į dešinio kelio sąnario sritis (1). Dešinio alkūnkaulio lūžis sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kiti sužalojimai vertinami kaip sukėlę nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b.l. 49-50).

Iš specialisto išvados Nr. G319/10 (03) matyti, kad apžiūrėjus M. B., rasti šie sužalojimai: apatinės lūpos vidinio paviršiaus muštinė žaizda ir kraujosruva, nulaužtas 22 danties vainikas, poodinė kraujosruva dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, odos nubrozdinimai kairės plaštakos ir I-V pirštų nugariniame paviršiuje bei odos nubrozdinimas dešinės blauzdos priekiniame paviršiuje. Sprendžiant iš kraujosruvų spalvos, nubrozdinimų paviršiaus bei kitų sužalojimų savybių, rasti veido sužalojimai, abiejų plaštakų sužalojimai bei dešinės blauzdos odos nubrozdinimas atitinka užduoties aprašomojoje dalyje nurodytą įvykio laiką. Kairės plaštakos I-V pirštų odos nubrozdinimai padaryti anksčiau. Sužalojimai padaryti bukais daiktais bei paviršiais, gavosi nuo sumušimo bei atsitrenkimo. Plaštakų nugarinio paviršiaus sužalojimai galėjo gautis pačiam M. B. suduodant smūgius. Sprendžiant iš sužalojimų pobūdžio, išsidėstymo ir kiekio, veido sužalojimai paaiškinami vienu į burną suduotu smūgiu. Sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Dėl vieno danties netekimo M. B. prarado 5 % bendro darbingumo (1 t., b.l. 113).

Iš specialisto išvados Nr. G321/10 (03) matyti, kad apžiūrėjus M. J., kūno sužalojimų nerasta (1 t., b.l. 161).

Iš daiktų pateikimo protokolo ir apžiūros protokolo matyti, kad nukentėjusysis E. A. pateikė medinę lentą, kuria jis buvo užpultas. Lenta apžiūrėta kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti, bei prijunta prie bylos (1 t., b.l. 20, 21-23, 24).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo ir apžiūros protokolo matyti, jog pareigūnas R. G. pateikė sulenkiamą peilį, metalinį strypą, metalinį laužtuvą, dvi bokso pirštines. Minėti daiktai apžiūrėti kaip daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti, bei prijungti prie bylos. Sulankstomas peilis apžiūrėtas dalyvaujant specialistui A. P., kuris pateikė išvadą, jog minėtas peilis nėra šaltasis nešaunamasis ginklas (1 t., b.l. 76, 77-79, 80-82, 85-87, 88).

Iš alkotesterio parodymų kvito matyti, kad M. B. 2010-03-07 08.23 val. buvo neblaivus, jam nustatytas 0.73 prom. girtumo (1 t., b.l. 91).

Kaltinamojo M. B. parodymai, jog jis nevogė nukentėjusiojo E. A. mobilaus ryšio telefoną, o tik pasiskolino paskambinti, į veidą jam sudavė ne todėl , kad nenorėjo sugrąžinti telefono, o todėl, kad nukentėjusysis E. A. jį įžeidė, telefonas pas jį liko, todėl, kad nukentėjusysis pabėgo, o jis norėdamas sugrąžinti telefoną ieškojo nukentėjusiojo, tačiau to nespėjo padaryti, nes į juos su M. J., nukentėjusieji papurškė dujų ir kilo muštynės, paneigti byloje surinktais ir išnagrinėtais įrodymais.

Netikėti nukentėjusiojo E. A. parodymais, kad telefoną M. B. davė, tikėdamasis, kad telefonas bus grąžintas, o kai jis M. B. paprašė grąžinti telefoną, pastarasis jam trenkė į veidą, nėra jokio pagrindo, nes nukentėjusysis E. A. kaltinamojo M. B. iki įvykio nepažinojo. Kad telefonas iš E. A. buvo paimtas prieš jo valią, patvirtina ir nukentėjusiojo M. G. parodymai, jog E. A. jam pranešė apie telefono vagystę ir paprašė padėti jį susigrąžinti. Be to M. G. parodė, kad vėl susitikus, jis pastebėjo, jog E. A. veidas sumuštas. Teismas atmeta, kaip nelogiškus, kaltinamųjų M. B. ir M. J. parodymus, jog jie turėjo ketinimų telefoną E. A. sugrąžinti, bet jo nerado.

Iš kaltinamojo M. B. ir nukentėjusiojo E. A. parodymų seka, jog telefoną kaltinamajam M. B. padavė pats nukentėjusysis, tačiau ši aplinkybė kaltinamojo M. B. veiksmų kvalifikacijos nekeičia – jie kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., kadangi nustatyta, jog paimdamas svetimą telefoną, jis neketino jo grąžinti. M. B., taip pagrobdamas svetimą turtą, suprato, kad jo veiksmai yra neteisėti ir nusikalstami, suvokė savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti. M. B. veikė viešai, matant savininkui, kuris suvokė neteisėto svetimo turto pagrobimo faktą, ir kaltinamasis žinojo, kad savininkas tai suvokia.

Kaltinamojo M. B. veika dėl nukentėjusiojo E. A. mobilaus ryšio telefono vagystės atitinka Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. kvalifikaciją, kadangi turtas buvo pagrobtas atvirai.

Anot kaltinamųjų M. B. ir M. J., tarp jų ir nukentėjusiųjų kilusių muštynių iniciatoriais buvo nukentėjusieji, kadangi vienas iš jų, jiems papurškė dujų.

Kad dujomis iš tiesų buvo papurkšta, neginčijo ir nukentėjusieji, tačiau taip jie pasielgė, norėdami atgauti iš E. A. pagrobtą telefoną, kuris tuo metu buvo kaltinamųjų žinioje. Todėl akivaizdu, kad muštynės kilo nukentėjusiesiems, siekusiems atgauti turtą iš svetimo neteisėto valdymo, panaudojus priemones, kurios pasirodė nepriimtinos kaltinamiesiems. Manyti, jog nukentėjusiųjų panaudotos priemonės buvo neadekvačios susiklosčiusioje situacijoje, kas pateisintų nukentėjusiųjų atžvilgiu panaudotą smurtą, nėra pagrindo. Byloje nėra nustatytų konkrečių faktinių aplinkybių, kurios atitiktų būtinosios ginties požymius kaltinamųjų veiksmuose. Atvirkščiai, bylos duomenys patvirtina, kad gynybos veiksmus naudojo nukentėjusieji, tuo tarpu kaltinamieji elgėsi agresyviai ir įžūliai.

Kaltinamasis M. B. neneigė mušęs nukentėjusįjį E. A. ir parodė, kad nukentėjusieji gynėsi, o kaltinamasis M. J., pripažindamas, jog muštynės vyko kumščiais ir pagaliu, parodė, kad pagalį turėjo nukentėjusieji.

Šiuos kaltinamojo parodymus paneigia ne tik nukentėjusiųjų parodymai, kad kaltinamieji su savimi turėjo lentas, bet ir daiktų pateikimo bei apžiūros protokolai, kurie rodo, kad nukentėjusysis E. A. pateikė medinę lentą, kuria jis buvo užpultas (1 t., b.l. 20, 21-23, 24).

Specialistų išvados patvirtina nukentėjusiųjų parodymus, jog kaltinamieji muštynių metu turėjo lentas ir pagalius, kuriais ir padaryti sužalojimai nukentėjusiesiems - E. A. įvykio metu padaryti sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b.l. 17-18), o M. G. įvykio metu patirtas dešinio alkūnkaulio lūžis sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, kiti sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b.l. 49-50).

Specialisto išvadoje konstatuota, kad E. A. sužalojimai padaryti bukais daiktais bei paviršiais, daugiausia nuo sumušimo (1 t., b.l. 17-18), o M. G. sužalojimai padaryti bukais daiktais, daugiausia nuo sumušimo. Dešinio kelio sąnario priekinio paviršiaus poodinė kraujosruva galėjo gautis atsitrenkus į kietą pagrindą bei buką aplinkos daiktą, suklupus ar pargriuvus.

Kad muštynių gatvėje metu, kai kurie vaikinai rankose turėjo lentas, o vienas vaikinas buvo suklupęs, patvirtina ir liudytojos R. B. parodymai, kas atitinka M. G. parodymus, jog jis buvo suklupęs tuo metu, kai jį mušė.

Kad nukentėjusieji E. A. ir M. G. gynėsi, patvirtina jiems padarytų sužalojimų pobūdis, kuris anot specialistų rodo, jog rankų sužalojimai pagal savo pobūdį ir lokalizaciją būdingi pasyviai savigynai - prisidengiant nuo smūgių galvą (1 t., b.l. 49-50), taip pat ir M. J. apžiūra, iš kurios matyti, jog ant jo kūno sužalojimų nerasta (1 t., b.l. 161).

Ta aplinkybė, jog muštynių metu ir kaltinamasis M. B. patyrė sužalojimus, jam sukėlusius nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b.l. 113), jo nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžia ir jo veikos kvalifikavimui reikšmės neturi .

Nustatyta, kad kaltinamieji sužalojimus E. A. ir M. G. padarė bendrais veiksmais.

Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Kaltinamieji M. B. ir M. J. nusikalstamus veiksmus, t.y. smurto panaudojimą nukentėjusiųjų atžvilgiu atliko viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje ir šiuo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą ne tik nukentėjusiesiems, bet ir aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltinamieji kumščiais ir medine lazda suduodami ne mažiau keturių smūgių E. A. į įvairias kūno vietas bei ne mažiau šešių smūgių M. G. į įvairias kūno vietas, suprato, kad tai daro viešojoje vietoje, numatė, kad šiais veiksmais bus ne tik padaryta žala nukentėjusiesiems, bet ir pademonstruota nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, įvykio liudininkai patirs neigiamų išgyvenimų, sutriks įprasta viešoji tvarka.

Kaltinamųjų M. B. bei M. J. veika dėl viešosios tvarkos pažeidimo atitinka Lietuos Respublikos BK 284 str. 1 d. kvalifikaciją

Be to, kaltinamieji M. B. bei M. J. nukentėjusiajam M. G. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą ir ši jų veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. kvalifikaciją.

Kaltinamojo M. B. ir M. J. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 1 d., atitinkamai kvalifikuojamos kaip idealioji nusikaltimų sutaptis.

Kaltinamųjų M. B. ir M. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jų atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, jog nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio bei bendrininkų grupėje (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.).

Skiriant bausmę, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. nustatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų pavojingumo laipsnį, kaltinamųjų asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei į atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis M. B. padarė tris tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių dvi priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, viena – apysunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3 d., 4 d.). Nors M. B. yra jauno amžiaus, tačiau nusikalto lygtinio paleidimo metu, turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinę nusikalstamą veiką – nusikaltimą žmogaus gyvybei, priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 6 d.). Jis kaltinamas ne tik nusikaltimų nuosavybei ir viešajai tvarkai padarymu, bet ir nusikaltimo žmogaus sveikatai padarymu, kas rodo kaltinamojo pavojingumą visuomenei, polinkį daryti nusikaltimus, nukreiptus į žmogų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, yra pakankamas pagrindas kaltinamajam M. B. kaip recidyvistui (Lietuvos Respublikos BK 27 str. 1 d., 56 str. 1 d.) skirti griežčiausią Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 284 str. 1 d., 138 str. 1 d. sankcijose numatytą bausmę - laisvės atėmimą.

Kaltinamasis M. J. padarė dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3 d.). Nors M. J. yra jauno amžiaus, tačiau iki nusikaltimų padarymo buvo teistas tris kartus, po to teisiamas dar kartą ( nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs). Jis nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinių nusikalstamų veikų darymą. Visos šios aplinkybės rodo kaltinamojo polinkį nusikalti, nenorą paklusti įstatymams ir jais nustatytai tvarkai, nenorą keisti savo gyvenimo būdo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, yra pakankamas pagrindas kaltinamajam M. J. kaip recidyvistui (Lietuvos Respublikos BK 27 str. 1 d., 56 str. 1 d.) skirti griežčiausią Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 138 str. 1 d. sankcijose numatytą bausmę - laisvės atėmimą.

Nustatydamas skirtinos bausmės dydį, teismas, be aukščiau aptartų aplinkybių taip pat atsižvelgia ir į tai, kad M. B. ir M. J. atsiprašė nukentėjusiųjų ir gailisi dėl padarytos veikos.

Iš byloje esančių duomenų apie M. B. teistumą ( b.l. 133-134) matyti, jog 2009-12 10 nutartimi atleistas nuo neatliktos 3 metų 5 mėn. ir 26 dienų bausmės, o faktiškai iš pataisos namų jis paleistas 2009-12-16. Neatliktos bausmės dalis bendrintina su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti, – metalinis strypas, laužtuvas, bokso pirštinės, medinė lenta bei peilis, saugomi Klaipėdos m. 1 PK daiktinių įrodymų saugojimo kameroje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Kardomoji priemonė iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamiesiems nekeistina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303-307 str.,

nusprendžia:

M. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., 284 str. 1 d., 138 str. 1 d. ir paskirti jam bausmę:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. – 1( vienerius) metus laisvės atėmimo;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. 1( vienerius) metus laisvės atėmimo;

–pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. –1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmes, paskirtas pagal BK 284 str. 1 d., 138 str. 1 d., subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., subendrintą bausmę subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 178 str. 2 d., prie griežtesnės subendrintos bausmė pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 1 d., 3 d., prie 2006-12-07 Klaipėdos miesto apygardos teismo nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2007-02-21 nuosprendžiu, paskirtos ir neatliktos bausmės dalies- 3 m. 5 mėn. 21 d . pridėti dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaičiuoti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2010-03-07 iki 2010-03-08, t.y. dvi paras.

Kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei dokumentų paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio M. B. sulaikymo.

M. J. (M. J.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., 138 str. 1 d. ir paskirti jam bausmę:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. –1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio M. J. sulaikymo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti, – metalinį strypą, laužtuvą, bokso pirštines, medinę lentą bei peilį, saugomus Klaipėdos m. 1 PK daiktinių įrodymų saugojimo kameroje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teisme.

Teisėja Zita Romanovaitė