- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-09-11
- Bylos Nr.
- 2YT-13093-924/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06210-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Paliokas
- Pareiškėjas
- V. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- V. V., R. U., Valstybės įmonė Turto bankas
- Advokatai
- Audronė Jasinskienė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys V. V., R. U., Valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos motina O. Š., mirusi (duomenys neskelbtini)., faktiškai priėmė ir iki mirties valdė palikimą, atsiradusį po jos sutuoktinio S. Š., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties.
Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini). mirė jos motina O. Š.. Paskutinė jos gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Mirusioji buvo sudariusi testamentą, kuriuo pareiškėjai paliko 0,0645 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) Likusį pareiškėjos motinai priklausiusį turtą įstatyminiai įpėdiniai įgijo teisę paveldėti pagal įstatymą. Motinos mirties dieną buvo trys pirmos eilės įpėdinės pagal įstatymą įgiję teisę lygiomis dalimis paveldėti testamentu nepaliktą motinos turtą tai pareiškėja ir suinteresuoti asmenys V. V., R. U.. 2018 m. kovo 6 d. pareiškėja kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarą ir pateikė pareiškimą dėl palikimo priėmimo, buvo užvesta paveldėjimo byla Nr. 21/2018. Suinteresuoti asmenys į notaro biurą įstatymo nustatytu terminu nesikreipė. Notaras atsisakė išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą į pareiškėjos motinai nuosavybės teise priklausantį, pareiškėjai testamentu paliktą nekilnojamąjį turtą, kadangi 0,0645 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) pareiškėjos motinos buvo įgytas 1996 m. spalio 1 d, pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu esant santuokoje su (duomenys neskelbtini) mirusiu jos sutuoktiniu, pareiškėjos tėvu, S. Š. ir jiems priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Pareiškėjos motina po savo sutuoktinio mirties nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, nes palikimą buvo priėmusi faktiškai. Palikimo atsiradimo vietos notaro biure po pareiškėjos tėvo mirties nebuvo užvesta paveldėjimo byla. Pareiškėjos tėvo laidotuvėmis rūpinosi pareiškėjos motina. Iš karto po laidotuvių tėvui priklausiusiu turtu ji pradėjo rūpintis kaip savu, jį tvarkė, prižiūrėjo, mokėjo visus priklausančius mokesčius ir visą šį turtą valdė ir tvarkė iki pat mirties.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo V. V. atsiliepime į pareiškimą (32 b. l.) nurodė, kad su pareiškėjos pareiškimu sutinka, prašė jį tenkinti.
Suinteresuotas asmuo R. U. atsiliepime į pareiškimą (34 b. l.) nurodė, kad su pareiškėjos pareiškimu sutinka, prašė jį tenkinti.
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į pareiškimą (24-26 b. l.) nurodė, kad tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikins, kad O. Š. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjos V. Š. tėvas S. Š. mirė (duomenys neskelbtini) (7 b. l.), motina O. Š. mirė (duomenys neskelbtini). (11 b. l.). Po tėvo S. Š. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta (12 b. l.). Po pareiškėjos motinos mirties paveldėjimo byla užvesta, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (13 b. l.). Po pareiškėjos motinos mirties liko nekilnojamasis turtas: žemės klypas, unikalus Nr. 5260-0004-0005, esantis (duomenys neskelbtini) (14 b. l.).
Įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Tokiu atveju, kai palikimą sudaro ne tik kilnojamasis turtas, bet ir nekilnojamasis turtas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą bute po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame bute, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat buto priežiūrą, prievolių, susijusių su butu, vykdymą (mokesčių mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013).
Nustatyta, kad po pareiškėjos tėvo S. Š., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties atsirado palikimas ir paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai nesudaro pagrindo spręsti priešingai, nei kad palikėjo mirties dieną jo sutuoktinė faktiškai priėmė ir valdė jo palikimą, turtu rūpinosi kaip savo, jį tvarkė, prižiūrėjo, mokėjo visus priklausančius mokesčius. Todėl darytina išvada, jog mirus palikėjui, jo turėtas turtas atiteko šeimos nariui – sutuoktinei, kuri faktiškai pradėjo valdyti palikėjo turtą.
Teismo vertinimu, byloje įrodyta, kad pareiškėjos motina po sutuoktinio mirties ir iki savo mirties palikėjo S. Š. turtu rūpinosi kaip savo, jį tvarkė, prižiūrėjo, mokėjo visus priklausančius mokesčius, elgdamasi kaip savininkė, priėmė palikimą faktiškai jį valdydama. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kadangi pareiškėja negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad po jos tėvo S. Š. mirties atsiradusį palikimą priėmė jos motina O. Š., prašomas faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, pareiškėjos pareiškimą tenkina ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (CK 5.66 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 442–448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė jo palikimą, pradėdama paliktąjį turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.