Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo suimto įtariamojo N. S. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 21 d. nutarties, kuria įtariamajam N. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dviems mėnesiams, skaičiuojant jį nuo 2012 m. birželio 21 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. S. įtariamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje pagal išankstinį susitarimą su V. T. , R. B. , A. B. ir M. G. , panaudojus fizinį smurtą, pagrobė didelės vertės svetimą turtą, t.y. 2011 m. gruodžio 20 d. apie 18.30 val. (duomenys neskelbtini), įsibrovę pro neužrakintas duris į nukentėjusiosios G. R. namus, sudavė jai vieną kartą medine lazda per dešinę koją, nustūmė nuo kėdės, o nukentėjusiajai nukritus ant žemės, pagrobė nuo svetainės stalo IĮ „A“ (duomenys pakeisti) priklausančius 166000 Lt grynųjų pinigų, iš ant stalo buvusios nukentėjusiosios piniginės 1230 Lt ir 10 dolerių grynųjų pinigų bei ant stalo gulėjusį raktų ryšulį.

Šiais veiksmais N. S. įtariamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 3 dalyje.

Įtariamasis N. S. , vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, laikinai sulaikytas 2011 m. gruodžio 22 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartimi N. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui, kuris vėlesnėmis Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo nutartimis buvo tęsiamas iki 2012 m. birželio 21 d.

Skundžiamoje 2012 m. birželio 21 d. nutartyje Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Todėl, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą bei nustatęs šiuo atveju esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus, suėmimo terminą N. S. apygardos teismas pratęsė dar dviems mėnesiams.

Teismo posėdyje prokurorė prašė įtariamojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Įtariamojo N. S. skundas atmetamas.

Apygardos teismas, pratęsdamas N. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

Būtina suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis padarė nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Patikrinęs pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą apeliacinis teismas konstatuoja, kad byloje pakanka teisėtais būdais gautų duomenų, leidžiančių manyti, jog N. S. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 3 dalyje. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šioje byloje duomenimis, leidžiančiais pagrįstai manyti, jog įtariamasis padarė aukščiau paminėtą nusikalstamą veiką, laikytini nukentėjusiosios G. R. , liudytojo A. R. parodymai, įvykio vietos apžiūros, kratos protokolai, specialisto išvados, nukentėjusiųjų pateikti bei kiti ikiteisminio tyrimo metu gauti dokumentai, kita ikiteisminio tyrimo medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami, vertinami tik faktiniai duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas ar gali būti pratęsiamas jo terminas, kai yra BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytos sąlygos ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apygardos teismo išvada, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Apeliacinio teismo manymu, švelnesnės kardomosios priemonės šiuo atveju nebūtų pakankamos užtikrinant įtariamojo dalyvavimą procese bei neužkirstų kelio naujoms nusikalstamoms veikoms.

Apygardos teismas įtariamajam N. S. suėmimo terminą dviems mėnesiams pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

Apeliacinio teismo teisėjo nuomone, šiuos suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus apygardos teismas nustatė teisingai.

Vadovaujantis BPK 122 straipsnio 2 dalimi, šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu suėmimas skiriamas ar jo terminas pratęsiamas atsižvelgus į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad N. S. įtariamas padaręs sunkų nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 3 dalyje, už kurį įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę – nuo dviejų iki dešimties metų. Taigi, šios aplinkybės iš esmės pakanka pratęsiant suėmimo terminą BK 122 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu. Kita vertus, iš skundžiamos nutarties matyti, jog apygardos teismas paminėtu pagrindu pratęsdamas N. S. suėmimo terminą vertino ne tik gresiančios bausmės griežtumą. Teismas pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju ne mažiau reikšminga ta aplinkybė, jog N. S. niekur nedirba ir neturi nuolatinio pragyvenimo šaltinio, nevedęs, praeityje teistas, baustas administracine tvarka. Nors įtariamasis skunde teigia, kad turi gyvenamąją vietą ir pakankamai lėšų pragyvenimui, kurias užsidirbo užsienyje, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, deklaruotoje gyvenamojoje vietoje N. S. nuolat negyveno, o lėšas pragyvenimui užsidirbdavo iš atsitiktinių darbų, todėl juos su drauge finansiškai remti nuolat tekdavo jų tėvams. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, visos aukščiau išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad apygardos teismas šiuo atveju pagrįstai nustatė, jog yra pagrindas manyti, kad įtariamasis N. S. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BK 122 str. 1 d. 1 p.).

BK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 10 punkte nurodyta, jog pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

Bylos duomenimis, N. S. įtariamas padaręs nusikaltimą nuosavybei, kurį baudžiamasis įstatymas priskiria sunkių nusikaltimų kategorijai ir kuris yra numatytas BPK 122 straipsnio 4 dalyje, kurioje nurodoma, jog tuo atveju, kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog asmuo įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus, gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar BK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Tai, jog N. S. gali daryti naujus nusikaltimus, nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje, patvirtina ir ta aplinkybė, jog jis praeityje jau buvo teistas už nusikaltimą nuosavybei, t.y. nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą ir naudojimąsi juo, ne kartą baustas administracine tvarka. Be to, N. S. ilgą laiką, t.y. nuo 2006-05-05, niekur nedirba ir neturi jokio legalaus pragyvenimo šaltinio. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, įvertinęs šių aplinkybių visumą, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, jog įtariamasis N. S. , būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus, tame tarpe nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BK 122 str. 1 d. 3 p.).

BPK 122 straipsnyje yra nurodyti tik bendrieji suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos, taikomi tęsiant suėmimo terminą iki šešių mėnesių. Pratęsiant suėmimo terminą virš šešių mėnesių be bendrųjų yra būtini ir specialūs suėmimo skyrimo pagrindai – tai ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė jos apimtis (BPK 127 str. 2 d.). Iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, jog byla yra sudėtinga ir didelės apimties. Šioje byloje tiriami keli sunkūs nusikaltimai nuosavybei, padaryti skirtingose Lietuvos regionuose, įtarimai pareikšti septyniems asmenims, dar vienas asmuo pripažintas įtariamuoju, paskelbta jo paieška. Ikiteisminio tyrimo metu atlikta daug įvairių būtinų ikiteisminio tyrimo veiksmų, paskirtos užduotys specialistams, taikomos procesinės prievartos priemonės. Patikrinus baudžiamosios bylos medžiagą matyti, jog ikiteisminis tyrimas vyko nuosekliai, koordinuotai ir pakankamai intensyviai. Per paskutinius du suėmimo taikymo N. S. mėnesius buvo apklausiami liudytojai, taikomos naujos procesinės prievartos priemonės, apžiūrimi kratų metu paimti daiktai, nustatinėjama pasislėpusio įtariamojo buvimo vieta, nagrinėjami proceso dalyvių prašymai bei skundai. Ta aplinkybė, jog su įtariamuoju N. S. nebuvo atliekami intensyvūs procesiniai veiksmai, nepatvirtina, jog ikiteisminis tyrimas atliekamas netinkamai, juolab, kad pats įtariamasis apklausos metu jam pareikštus įtarimus neigė ir jokių tyrimui reikšmingų aplinkybių nepaaiškino. Taigi, esant šioms aplinkybėms, N. S. suėmimo terminas pagrįstai tęsiamas ilgiau nei šeši mėnesiai. Šiuo metu įtariamajam N. S. paskirta kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, atitinkamai jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų ir toks jo teisių suvaržymas yra pateisinamas viešuoju interesu išsamiai ir visapusiškai ištirti padarytus nusikaltimus bei nubausti kaltuosius asmenis.

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 21 d. nutartis pratęsti įtariamojo N. S. suėmimo terminą dviem mėnesiams pagrįsta ir teisėta.

Apeliacinio teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Suimto įtariamojo N. S. skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.