Šiaulių apygardos teismo sprendimas

2010-12-20 · Civilinė byla Nr. 2A-662-71/2010

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-12-20
Bylos Nr.
2A-662-71/2010
Teisminio proceso Nr.
2-07-3-02087-2009-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Regina Agota Gutauskienė (pirm.), Egidijus Mockevičius, Rasa Bartašienė
Ieškovas
G. M.
Atsakovas
G. B., T. B.
Trečiasis asmuo
uždarajai akcinei bendrovei „Ober-Haus“
Nuorašas

Pranešėja R. A. Gutauskienė Civilinė byla Nr. 2A-662-71/2010

Teisėja E. Matulaitienė Proceso Nr. 2-07-3-02087-2009-0
Procesinio sprendimo kategorija 42., 42.4., 42.10., 45. 6., 121.21.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gruodžio 20 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Reginos Agotos Gutauskienės,kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus,sekretoriaujant Dijanai Drizgienei,dalyvaujant ieškovui G. M. , jo atstovui advokatui I. D. (t. 2, b. l. 32),atsakovų atstovui advokatui M. B. (t. 2, b. l. 193),

viešame teismo posėdyje, apeliacine žodine proceso tvarka, išnagrinėjo ieškovo G. M. atstovo advokato I. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 22 d. sprendimo, kuriuo ieškovo ieškinys atmestas, civilinėje byloje pagal ieškovo G. M. ieškinį atsakovams G. B. , T. B. , trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Ober-Haus“ nekilnojamasis turtas dėl preliminarios sutarties pripažinimo negaliojančia ir avanso grąžinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas G. M. teismui pateiktu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia ieškovo ir atsakovų 2008-09-01 sudarytą preliminarią sutartį dėl turto pirkimo sutarties sudarymo, iš atsakovų priteisti 46 000 Lt sumokėto avanso, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b. l. 1-8).

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2010 m. liepos 22 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo G. M. 2500, 00 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovams G. B. ir T. B. ir 58, 00 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei (t. 2, b. l. 141-149).

Teismas laikė, kad sutartis atitiko šalių valią ir tikruosius ketinimus. Atsakovų veiksmuose teismas apgaulės požymių nenustatė, todėl laikė, jog nėra pagrindo sutartį pripažinti negaliojančia bei taikyti restituciją. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento statybos ir statinių naudojimo valstybinės priežiūros skyriaus pažyma patvirtina, kad pastatas neturi esminių nukrypimų. Teismas laikė, kad atsakovai nepažeidė jokių esminių šalių pasirašytos preliminarios sutarties sąlygų. Teismas pagrindine priežastimi, dėl kurios ieškovas atsisakė sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, įvardino smarkaus nekilnojamojo turto kainų kritimą.

Pagal įrodymų visumą, teismas konstatavo, kad ieškinys ieškovo nurodytu pagrindu yra nepagrįstas ir neįrodytas, todėl atmestinas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas G. M. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškovo ieškinį patenkinti (t. 2, b. l. 155-166).

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, pažeidė sutarčių aiškinimo taikyles. Teismas konstatavęs, kad sutartis atitinka šalių valią bei tikruosius šalių ketinimus, privalėjo pagrįsti šią išvadą, o ne remtis fragmentiškais ir neesminiais šalių veiksmais;

2. Teismas neanalizavo atsakovų nesąžiningumo sudarant sutartį bei nevertino LR CK 1.91 str. nuostatų kaip pagrindo sutartį pripažinti negaliojančia, todėl pažeidė materialines teisės normas bei ignoravo įrodymų vertinimo taisykles. Teismas visiškai nepasisakė dėl ieškinio argumentų, susijusių su atsakovų pateiktų statybos produktų atitikties sertifikatų trūkumais;

3. Teismas netinkamai vertino pastato neatitikimo projektui teisines pasekmes ir atsakovų, kaip statytojų, pareigas. Apeliantas laiko, kad net ir neesminis pastato neatitikimas projektui gali nulemti itin neigiamas teisines pasekmes;

Žemesnės instancijos teismas

4. Teismas sprendime be pagrindo ginčui spręsti taikė ir aiškino esminį sutarties pažeidimą reglamentuojančias teisės normas, ignoruodamas bylos nagrinėjimo dalyką sąlygojantį ieškinio pagrindą. Teismas netinkamai vertino ieškinio dalyką bei pagrindą;

5. Teismo argumentą, dėl atsakovų pareigos pateikti sutarties 1. 3 p. nurodytus dokumentus, apeliantas laiko nepagrįstu;

Šalies argumentai

6. Apeliantas nurodo, kad teismo išvada, kad pagrindinės sutarties nesudarymo priežastis yra nekilnojamojo turto kainų kritimas, yra nepagrįsta;

7. Teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė procesines teises normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą ir bylos aplinkybių tyrimą bei nustatymą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai G. B. ir T. B. prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti atstovavimo išlaidas (t. 2, b. l. 180-188).

Žemesnės instancijos teismas

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas tinkamai nustatė tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgė į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir į visas kitas reikšmingas aplinkybes. Teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovų veiksmuose nėra LR CK 1. 91 str. 5 d. numatytų apgaulės požymių. Statybos darbai atlikti tinkamai ir esminių nukrypimų nuo projekto nėra. Sudarant sutartį, apeliantas nekėlė klausimo dėl pastato atitikimo projektui, o sutartyje yra įtraukta sąlyga, kad atsakovai turi pateikti tik pažymą, jog pastatas statomas be nukrypimų nuo projekto. Laiko, kad teismas ne tik galėjo, bet ir privalėjo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika. Teismas tinkamai vertino ieškinio dalyką ir pagrindą. Apelianto motyvą, jog teismo argumentai dėl atsakovų pareigos pateikti sutarties 1.3 p. nurodytus dokumentus, laiko nepagrįstu. Laiko, kad teismo išvada dėl pagrindinės sutarties nesudarymo priežasties – smarkaus nekilnojamojo turto kainų kritimo, yra pagrįsta. Nurodo, kad teismas ištyrė visas aplinkybes reikšmingas bylos išsprendimui, visapusiškai ir objektyviai vertino visus byloje esančius įrodymus, todėl teismo sprendimas yra pagrįstas teisėtas ir nekeistinas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacijos tikslas – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo patikrinimas, neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apelianto skunde išdėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, patikrina apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisinį bei faktinį pagrindus, nes savo iniciatyva apeliacinis teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ar pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis, taip pat įsitikina ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 263, 320, 329 straipsniai).

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 22 dienos sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies, nes pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino ir taikė materialines teisės normas, netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir padarė nepagrįstas išvadas ir tuo pažeidė LR CPK 185 straipsnio reikalavimus (LR CPK 330 str., CK 6.309 str. 2 d.).

Nagrinėjamo ginčo esmė yra tarp šalių sudarytos preliminariosios sutarties teisėtumas, aplinkybės, dėl kurių nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis ir šalių atsakomybė dėl pagrindinės sutarties nesudarymo.

Apeliantas savo skunde teigia, kad 2008-09-01 preliminarioji sutartis turi būti pripažinta negaliojančia, nes buvo sudaryta atsakovų G. B. ir T. B. apgaulės įtakoje (LR CK 1.91 str. 1d.), nes prieš sutarties sudarymą šalys nutylėjo reikšmingą informaciją, kad gyvenamojo namo statybos darbai atlikti nesilaikant projekto ir nebuvo perduoti sutartyje nurodyti dokumentai. Apeliantas nurodė, kad ne dėl jo kaltės nebuvo sudaryta pagrindinė pirkimo- pardavimo sutartis, todėl atsakovai privalo grąžinti ieškovui jo sumokėtą 46 000 Lt avansą.

Ieškovas G. M. byloje patvirtino, kad prieš, pasirašydamas preliminariąją sutartį, 2008 m. rugpjūčio mėnesį galimai 25 dieną buvo nuvykęs apžiūrėti ketinamą pirkti namą, namą matė realybėje, tenkino vieta ir pats namas, namo baigtumui reikšmės neteikė. Ieškovas teigia, kad apžiūrint namo vidų tikrai viskas buvo padaryta: grindys išklotos, sienos ištinkuotos ir išdažytos, elektros instaliacija išvedžiota ir paslėpta po tinku, kanalizacija sutvarkyta, vonios klozetai, kriauklės, bidė, viskas parduodama komplekte, viskas sudėta garaže tik dviejose patalpose buvo nebaigta apdaila (t. 2, b. l. 98-99, 100). Nurodytų aplinkybių pagrindu teigtina, kad apžiūrint ieškovui namą, visi namo langai buvo sumontuoti, atlikta jų apdaila, nes ieškovo teigimu, namo sienos buvo jau išdažytos. Apžiūrint namą, ieškovas neprašė pateikti namo nuosavybės dokumentų bei projekto (t. 2, b. l. 100). Ieškovas patvirtino, kad atšviestus 6 vizualinio namo projekto lapus jam padavė agentūros vadybininkas T. Ž. prieš pasirašant sutartį ar tuoj po jos (t. 2, b. l. 100). Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija teigia, kad, prieš pasirašant preliminarią sutartį, ieškovas namą apžiūrėjo natūroje, bendravo su atsakovais ir nekilnojamojo turto agentūros atstovu, prieš pasirašant preliminarią sutartį turėjo galimybę tinkamai susipažinti su namo projektu dalyvaujant architektui, išsiaiškinti visas rūpimas aplinkybes. Šių aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad ieškovas pasirašė preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį laisva valia, susipažinęs ir apžiūrėjęs natūroje ketinamą pirkti gyvenamąjį namą, jokių pretenzijų ar neatitikimų namo projektui nereiškė.

Pažymėtina, kad preliminarios sutarties sąlygas rengė pats ieškovas G. M. su Ober-Haus atstovu T. Ž. (t. 2, b. l. 100, 104), todėl ieškovo iniciatyva ruoštame preliminarios sutarties projekte, apeliantas turėjo galimybę įrašyti gyvenamojo namo statybos darbų neatitikimo pagal projektą sąlygas bei numatyti ir kitas sutarties sąlygas. Pažymėtina ir tai, kad šalims, 2008 m. rugsėjo 1 dieną, sudarant preliminarią sutartį, sutartyje nurodytas 16 procentų namo baigtumas neatitinka faktinių bylos aplinkybių, kadangi 2008-09-10 VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro išraše-pažymėjime nurodytas 92 procentų namų baigtumas, o kadastriniai statinio matavimai atlikti 2008 m. rugpjūčio 29 d. (t. 1, b. l. 129-130). Atsakovai nurodo, kad, vykdydami sutartinius įsipareigojimus, 2008-09-10 VĮ Registrų centre įregistravo namo baigtumą 92 proc.(t. 1 b. l. 118). Šias aplinkybes patvirtina ir pats ieškovas, kadangi, prieš preliminarios sutarties pasirašymą, ir jam apžiūrint namo vidų natūroje, namo viduje tikrai viskas buvo padaryta - grindys išklotos, sienos ištinkuotos, išdažytos, elektros instaliacija išvedžiota, jau paslėpta po tinku ir t.t. (t. 2, b. l. 98-99). Tai, kad 2008-10-07 ieškovas su architekte R. B. apžiūrėjo namą ir nustatė nukrypimus nuo projekto, teismui leidžia teigti, kad, prieš sudarant preliminarią sutartį, ieškovas turėjo galimybę kartu su architekte apžiūrėti ir įvertinti ketinamo pirkti namo atitikimą projektui. Teisėjų kolegija, ieškovo teiginius dėl nurodytų nukrypimų nuo projekto laiko nepagrįstais ir atmeta, kadangi 2008-09-01 šalių sudarytoje preliminarioje sutartyje, sąlygos statomo namo nukrypimo nuo projekto numatytos nebuvo. Ar namo statyba atitinka namo projektą ir ar nėra nukrypimų nuo jo, ieškovas turėjo galimybę įvertinti apžiūrint namą prieš preliminarios sutarties sudarymą, o pastebėjus ir nustačius trūkumus, tai aptarti preliminariojoje sutartyje. Pažymėtina, kad preliminarios sutarties 1.3 punkte numatytą pažymą iš statybos inspekcijos, kad nėra nukrypimų nuo projekto, atsakovai yra pateikę ieškovui sutartyje numatytu terminu. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento statybos ir statinių naudojimo valstybinės priežiūros skyriaus 2008-09-10 pažyma Nr. ST-203-(1.46) ir 2008-11-24 pažyma Nr. ST-262(1.46) įrodo, kad atsakovės G. B. nebaigtas statyti gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), yra statomas be esminių nukrypimų nuo projekto (t.1, b. l. 126, 127). Apeliacinės instancijos kolegija, daro išvadą, kad pasirašytoje preliminariojoje sutartyje, nesant numatytos sąlygos dėl statomo namo atitikimo projektui, ieškovas negali įrodinėti aplinkybių, leidžiančių teigti, jog prieš preliminarios sutarties sudarymą, atsakovų nebuvo suteikta ar nutylėta reikšminga informacija, kad gyvenamojo namo statybos darbai atlikti nesilaikant projekto.

Iš 2008-11-21 dokumentų perdavimo-priėmimo akto matyti, kad atsakovai perdavė, o ieškovas priėmė dalį preliminarioje sutartyje įrašytų dokumentų (t.1, b. l. 140). Atsakovai neperdavė 5 dokumentų, o 2008-11-24 paaiškinime atsakovė nurodė, kokių dokumentų negali perduoti ieškovui ne dėl nuo atsakovų priklausančių aplinkybių (t. 2, b. l. 85). Trečiojo asmens atstovas T. Ž. nurodė, kad ieškovas preliminariojoje sutartyje įrašė punktą dėl dokumentų pateikimo, jam taip pat buvo abejonių, ar pardavėjai galės pateikti nebaigtam namui nurodytus dokumentus (t. 2, b. l. 144). Atsakovai sudarydami preliminarią sutartį dėl nebaigto statyti gyvenamojo namo pardavimo, neįsigilino į pareigą pateikti pirkėjui dokumentus, patvirtinančius visų pastato statybos darbų atitikimą statybos norminiams aktams. Atsakovai nurodė, kad remiantis LR STR 1.11.01:2002 „Dėl LR Aplinkos ministro 2002-05-14 įsakymo Nr. 242 „Dėl statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ patvirtinimo pakeitimo 3 priedo 3 bei 17 punktais, pagal preliminarios sutarties 1.3 f. punktą, statybų priežiūros žurnalo pateikti negali, nes pagal įstatymą ūkio būdu statomam namui jis nėra privalomas ir techninis prižiūrėtojas jo nepildė. Valymo įrenginių pridavimo akto aplinkosaugos agentūrai, elektros nuotėkio-įžeminimo matavimų, pridavimo akto san. epidemijos stočiai bei pridavimo akto priešgaisrinei apsaugai atsakovai negali pateikti dėl objektyvių ir nuo atsakovų nepriklausančių priežasčių, tai yra dėl to, kad teisės aktai nenumato galimybės, o nurodytos valstybinės įstaigos tokių aktų neišduoda, jei statybos darbai nėra baigti 100 procentų. Kadangi preliminariojoje sutartyje buvo numatytas namo baigtumas - 92 procentai, nurodytų dokumentų atsakovai pateikti neturėjo galimybės. Šį atsakovų teiginį, dėl atsakovų nepateiktų dalies dokumentų, patvirtina Valstybinės Teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovas A. D. parodymai teisme (t. 2, b. l. 109, 146). Ieškovas nepateikė įrodymų pagrindžiančių teiginį, kad tiek valymo įrenginių pridavimo aplinkosaugos agentūrai aktai, tiek elektros nuotėkio–įžeminimo matavimų ir pridavimo, tiek akto priešgaisrinei saugai, pridavimo akto sanepideminei stočiai aktai gali būti išduoti dar iki naujo statinio pripažinimo tinkamu naudoti momento. Atsakovės G. B. 2008-11-24 paaiškinimas dėl negalėjimo pateikti dalies dokumentų, įrodo atsakovų sąžiningus veiksmus, vykdant preliminarios sutarties sąlygas, o pirkėjo G. M. atsisakymas jame pasirašyti, paneigia ieškovo argumentą, kad atsakovai negalėdami įvykdyti preliminarioje sutartyje 1.3 punkte numatytų pateikti nurodytų dokumentų, nesikreipė į ieškovą su prašymu sumažinti perduotinų dokumentų kiekų (t.2, b. l. 85). Iš 2008-09-10 VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro išrašo-pažymėjimo matyti, kad gyvenamajame name buvo numatyta vietinė kanalizacija (t.1, b. l. 128-130). Ieškovas yra nurodęs, kad apžiūrint ketinamą pirkti namą, kartu su atsakovais apvaikščiojo aplink namą, atsakovai parodė kur tas valymo įrenginys yra sumontuotas (t.2, b. l. 98). Esant šioms aplinkybėms nustatyta, kad prieš pasirašant preliminarią sutartį, ieškovas turėjo galimybę įsitikinti, ar nuotekų kaupimo rezervuaras ir nuotekų valymo įrenginiai yra įrengti ketiname pirkti name, ir įtraukti į preliminarią sutartį atitinkamą sąlygą, todėl ieškovo argumentus dėl nuotekų valymo įrenginio, teismas atmeta.

LR CK 1.91 straipsnyje reglamentuojamas sandorių, turinčių valios trūkumų, pripažinimas negaliojančiais. Pagal šią teisės normą apgaulė - tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo - sudaryti sandorį. Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamos įtakos šalies valiai susiformuoti. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Š. firma „InSpe“ v. UAB „Folis“, bylos Nr. 3K-3-640/2006; 2007 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. T. ir kt. v. UAB „Vilvatėja“, bylos Nr. 3K-3-306/2007).

Apeliacinės instancijos kolegijos nuomone, ieškovo pareiga yra įrodyti atsakovų nesąžiningumą ieškovo atžvilgiu. Ieškovas pats apžiūrėjo ketinamą pirkti namą natūroje, pripažino, kad viskas buvo kaip skelbime, jį viskas tenkino, pats ieškovas inicijavo preliminarios sutarties projekto parengimą ir turėjo realią galimybę nustatyti papildomų sąlygų. Iš šalių veiksmų po sutarties sudarymo galima spręsti, kad atsakovui buvo sudarytos galimybės namą apžiūrėti su architekte, kuri konstatavo, kad statybos darbai (langai) atlikti nesilaikant projekto 2008 m. spalio 7 d. Pažymėtina, kad ieškovas tokios galimybės, prieš sudarant preliminarią sutartį kartu su architekte apžiūrėti namo, nerealizavo. Ieškovas žinodamas tariamai atsakovų nuslėptą svarbią informaciją, jokių pretenzijų atsakovams nepareiškė, preliminariosios sutarties nenutraukė (t.2, b. l. 101). Ieškovas toliau vykdo joje numatytas sąlygas, 2008 m. lapkričio 21 d. perima dalį atsakovų pateiktų sutartyje numatytų dokumentų, o atsakovai sudaro sutarties objekto kadastro bylą, įregistruoja nuosavybės teises nekilnojamojo turto registre ir gauna pažymą iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, kad statinys statomas be esminių nukrypimų nuo statinio projekto, pateikimui notarui. Ieškovas yra nurodęs, kad atsisakė notariškai forminti pagrindinę sutartį dėl atsakovų nepateiktų dalies dokumentų (t. 2, b. l. 100). Pažymėtina ir tai, kad preliminariojoje sutartyje buvo numatyta atskira sąlyga dėl galimybės pratęsti sutartį iki gruodžio 19 d., todėl ieškovas galėjo informuoti atsakovus apie architektės nustatytus trūkumus.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad šalių pasirašyta preliminari sutartis dėl įsipareigojimų pirkti ateityje atsakovų turtą, joje aptartomis sąlygomis atitiko šalių valią ir tikruosius jų ketinimus. Vadovaujantis nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais pagrindais konstatuotina, kad sandorio sudarymas dėl atsakovų apgaulės neįrodytas ir ieškovo reikalavimas dėl sutarties pripažinimo negaliojančiu šiuo pagrindu atmestinas. Sudaryta sutartis neprieštaravo įstatymui, nes ji atitiko sutarties laisvės principą ir sąlyginio sandorio reikalavimus.

Kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo išvada, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų savo reikalavimui pagrįsti, iš kurių galima būtų daryti išvadą, kad atsakovai, siekdami tikslo parduoti savo turtą, tyčia sąmoningai nutylėjo reikšmingą informaciją ieškovui, kurią žinodamas, jis gal būt nebūtų sudaręs ginčo sutarties. Ieškovas, pats sudarydamas preliminariąją sutartį buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas ir nenumatė visų galimų pasekmių.

Kolegija, teismo sprendime nurodytą pagrindinės pirkimo pardavimo sutarties nesudarymo priežastį - nekilnojamojo turto kainų kritimą, laiko nepagrįsta, nes byloje nebuvo surinkta pakankamai įrodymų tai patvirtinti, Nežiūrint į tai, kad 2008 m. krito nekilnojamojo bei kilnojamojo turto vertė, nekilnojamojo turto rinkoje vyravo stagnacija ir dėl to šalys nesudarė pagrindinės pirkimo pardavimo sutarties, byloje nėra įrodyta.

Šalys 2008 m. rugsėjo 1 d. sudarytoje preliminariojoje sutartyje šalys numatė, kad sutarties pasirašymo metu pirkėjas pardavėjui sumoka 46 000 Lt pardavėjo išlaidoms, susijusioms su būsimo sandorio sudarymo, padengti. LR CK 6.165 straipsnyje pateiktos preliminarios sutarties sampratos galima daryti išvadą, kad preliminariąją sutartimi nesukuriama piniginė prievolė, t.y. prievolė kurioje pinigai atlieka mokėjimo-atsiskaitymo funkcija. Preliminariąją sutartimi (siaurąja jos prasme) nė viena iš šalių neįgyja turtinės naudos, taigi dėl šios priežasties neatsiranda mokėjimo- atsiskaitymo santykio. Sutarties laisvės principas, galiojantis ir ikisutartiniuose santykiuose, leidžia šalims susitarti dėl bet kokių sąlygų, neprieštaraujančių imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei. Susitarimas dėl pinigų perdavimo kitai šaliai bus už preliminariosios sutarties ribų LR CK 6.165 straipsnio 1 dalyje pateikiama siaurąja jos sampratos reikšmė.

Remiantis byloje nustatytomis ir išaiškintomis faktinėmis aplinkybėmis kolegija daro išvadą, kad avansinais mokėjimais pagal preliminarią sutartį nei viena iš sutarties šalių negali įgyti turtinės naudos (LR CK 6.165 str.). Avansiniai mokėjimai pagal preliminarią sutartį yra tik atsiskaitymo prievolė, kurie įskaitomi į apmokėjimą už ateityje gaunamą turtą, jei toks turtas parduodamas. Šiuo atveju ieškovas nutraukė preliminarią sutartį ir nekilnojamasis turtas paliko atsakovo nuosavybėje, todėl avansas, kuris sumokėtas kaip prievolė sutarties įvykdymui užtikrinti, privalo būti grąžinamas, nes turto neperleidus, avansu gauti pinigai yra be pagrindo įgytas turtas, todėl privalo būti grąžinamas pinigų mokėtojui (LR CK 6.237 str.). Avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą, sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais. Dėl nurodytų argumentų Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 22 dienos sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, ieškinys tenkintinas iš dalies. Sumokėtas ieškovo avansas 46 000 litų priteistinas iš atsakovo (LR CPK 330 str. 326 str. 1 d. 2 p.).

Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnio 1 dalyje, nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. LR CK 6.210 str. 1 dalyje nustatytos penkių procentų dydžio metinės palūkanos, tokiu būdu iš atsakovų priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Tenkinant ieškinį iš dalies iš atsakovų priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (LR CPK 88 straipsnis 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. G. M. ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovų G. B. (duomenys neskelbtini) ir T. B. (a/k (duomenys neskelbtini) solidariai 46 000 Lt (keturiasdešimt šešis tūkstančius litų) kaip įgytus be pagrindo bei 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo 2009-05-07 dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti solidariai iš atsakovų G. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir T. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5,95 Lt (penkis litus 95 centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Kolegijos pirmininkė Regina Agota GutauskienėTeisėjai Rasa BartašienėEgidijus MockevičiusTikra:Teisėja R.A.Gutauskienė