Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja R. Bertašienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-740-255/2014

Teisėjas V. Vainius Proceso Nr. 1-41-1-00130-2012-6 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.5.1.; 1.1.8; 2.1.7.; 2.4.;

2014 m. rugsėjo 25 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Bertašienės, teisėjų Zigmo Pociaus, Eduardo Maškevičiaus, sekretoriaujant Ingai navickienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. Ž. ir R. K. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 12 d. nuosprendžio, kuriuo

V. Ž. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta vienerių metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, prie paskirtos bausmės iš dalies pridėta 2011 m. gruodžio 15 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta laisvės apribojimo bausmė ir nustatyta galutinė vienerių metų dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pritaikius BK 75 straipsnio 1, 2 dalis, bausmės vykdymas atidėtas dvejų metų laikotarpiui, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje. Į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2013 m. spalio 11 d. iki 2013 m. spalio 12 d. Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumento, asmens tapatybės kortelės paėmimas, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintos.

R. K. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta vienerių metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš V. Ž. ir R. K. solidariai priteista 910 Lt turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai I. R..

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Ž. ir R. K. nuteisti už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą: 2011-12-11, apie 16.45 val., V. Ž. ir R. K., veikdami kartu, turėdami tikslą apgaule, piktnaudžiaujant pasitikėjimu, savo naudai įgyti svetimą turtą – pinigines lėšas, naudodamiesi kompiuteriu ir interneto prieiga, kurios IP adresas (duomenys neskelbtini), priskirtas adresu (duomenys neskelbtini), portale www.skelbiu.lt paskelbė skelbimą, registruotą vartotojo vardu „anglija111“, kuriame nurodė: „Skubiai, reikalinga 12 žmonių, darbas pas ūkininką, be jokių tarpininkų, taip pat reikalinga moteris prižiūrėti 3 metu mergaite. Busto nuomos kaina butu 25 svarai per savaite, už bustą atskaičiuos iš atlyginimo. Išsamesnė info.tel. (duomenys neskelbtini)nuo 20:00 val.“, iš anksto žinodami, kad tokios galimybės neturi. Tęsdami nusikalstamą veiką, jie veikdami kartu, iš į skelbimą 2011-12-10 atsiliepusios I. R., bendraudami per mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) bei siųsdami SMS žinutes, apgaule tariamai už įdarbinimą, kelionės išlaidas į Angliją, draudimą, iš viso įgijo 910 Lt. I. R., patikėjusi V. Ž. bei R. K. pateikta informacija interneto svetainėje, SMS žinutėse, 2011-12-13 atliko 250 Lt banko pavedimą į V. K. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini); 2011-12-28 atliko 75 Lt banko pavedimą į V. Ž. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini); 2011-12-29 atliko 52 Lt ir 123 Lt banko pavedimus į V. Ž. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini); 2011-12-30 atliko 330 Lt banko pavedimą į V. Ž. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini); 2012-01-02 atliko 45 Lt banko pavedimą į V. Ž. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini); 2012-01-04 atliko 35 Lt banko pavedimą į V. Ž. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), tačiau Anglijoje ji įdarbinta nebuvo. Taip V. Ž. ir R. K., veikdami kartu, apgaule savo naudai įgijo I. R. priklausančius 910 Lt.

Teismo posėdyje nuteistųjų gynėjos D. Rocevičienė ir A. Matiukienė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis R. K. apeliaciniu skundu ginčija savo kaltę ir prašo jį išteisinti, o nuteistoji V. Ž. nors skundu prašo tik sušvelninti jai pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę, tačiau iš jos apeliacinio skundo argumentų matyti, kad ji ginčija ir kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad sprendžiant V. Ž. ir R. K. kaltės klausimą, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą bei pagrįstą nuosprendį, padaryta nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nuteistiesiems V. Ž. ir R. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, tinkamai juos įvertino laikydamasis BPK 20 straipsnio reikalavimų, pagrįstai V. Ž. ir R. K. pripažino kaltais padarius BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teismas savo išvadas grindė įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas – turi būti pagrįsta išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pirmosios instancijos teismas, kaip to reikalaujama BPK 20 straipsnio 5 dalyje, vertino įrodymų visumą bei tarpusavio atitikimą ir vienas kito papildymą, teismas palygino tarpusavyje nukentėjusiosios, liudytojų parodymus, kitus bylos duomenis, ir pripažino, jog šių duomenų, kaip visumos, pakanka nuteistųjų V. Ž. ir R. K. kaltumui nustatyti. Vien tai, kad nuteistieji nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, kitaip (subjektyviai) interpretuodami byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindami, nėra pagrindas tenkinti jų apeliacinį skundą.

Dėl nuteistosios V. Ž. apeliacinio skundo

Nuteistoji V. Ž. apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nesiaiškino bylos aplinkybių, nes nebuvo išreikalauta filmuota medžiaga apie tai, kas nuiminėjo pinigus iš jos kortelės ir kas naudojosi kortele atsiskaitydamas parduotuvėje, o teismas rėmėsi tik sąskaitos išklotine. Tačiau iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog V. Ž. iš savo sąskaitos (duomenys neskelbtini) pinigus pasiėmė bankomate Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), o banko „Swedbank“ 2012 m. lapkričio 23 d. raštas Nr. S/12884 patvirtina, kad šiame bankomate vaizdo stebėjimo įrašymo sistema neįrengta arba vaizdo duomenų nėra (t. 1, b. l. 150–151). V. Ž. apklausta ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nenurodė, kad savo sąskaita būtų leidusi naudotis kitiems asmenims, be to, apklausų metu nurodė, kad jai pervestus pinigus ji esą atiduodavo asmeniui, vardu A., todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pinigus iš savo sąskaitos bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), pasiimdavo pati V. Ž.. Šiuo atveju nekyla abejonių, kad V. Ž. sąskaita galėjo naudotis koks nors kitas asmuo, todėl nebuvo jokio pagrindo analizuoti vaizdo įrašus apie tai, kas paėmė pinigus bankomate, o apeliantės argumentai, kad teismas be pagrindo rėmėsi tik jos sąskaitos išrašu, visiškai nepagrįsti. Kaip matyti iš V. Ž. sąskaitos išrašo, po paskutinio I. R. pervedimo, pinigai nebuvo paimti bankomate, kortele buvo atsiskaitoma parduotuvėse, todėl akivaizdu, kad iš I. R. gautus pinigus V. Ž. naudojo savo reikmėms. Taip pat atmestinas nuteistosios skundo argumentas apie tai, kad nepagrįstai buvo atsisakyta priimti jos pareiškimą apie tai, kad ji pati buvo apgauta. Baudžiamojoje byloje surinktais ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais nustatyta, kad būtent V. Ž. su R. K. panaudodami apgaulę įgijo nukentėjusiosios I. R. pinigus, nėra jokių objektyvių duomenų apie nuteistųjų nurodytą asmenį, vardu A., tokių duomenų nepateikė ir nuteistieji, todėl ši nuteistosios versija pagrįstai įvertinta kritiškai, kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Apeliantė skunde nurodo, kad nebuvo atsižvelgta į tyrėjos neteisėtus veiksmus ir patirtą psichologinį spaudimą, tačiau skunde pateikiami analogiški argumentai, kaip ir V. Ž. 2014 m. sausio 8 d. skunde (t. 2, b. l. 32). Dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų apie tyrėjos veiksmus ir patirtą psichologinį spaudimą jau yra pasisakyta Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro N. Šiaulio nutarime (t. 2, b. l. 33), kuriuo V. Ž. nurodyti faktai apie tyrėjos netinkamus veiksmus pripažinti nepagrįstais, o dėl jai negrąžintų asmeninių daiktų ji turi teisę raštu kreiptis į tuos pareigūnus, kurie paėmė iš jos daiktus, ar jų vadovus, ir prašyti juos grąžinti. V. Ž. buvo suteikta teisė skųsti šį prokuroro nutarimą įstatymų numatyta tvarka, tačiau ji šia savo teise nepasinaudojo, apeliaciniame skunde jokių naujų argumentų, kurie paneigtų prokuroro išvadas, nepateikė, todėl šie jos skundo argumentai atmestini.

Nepagrįstas ir nuteistosios prašymas sumažinti jai teismo paskirtą bausmę. BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų neperžengdamas įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribų, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę atsižvelgė į tai, kad V. Ž. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, anksčiau teista vieną kartą, nusikalto neatlikusi bausmės (trunkamo nusikaltimo atveju pinigų pervedimas jai buvo padarytas 2012 m. sausio 4 d.). Jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (nors prisipažino padariusi nusikaltimą, tačiau iš jos parodymų darytina išvada, kad ji neprisipažino nusikaltusi ir tuo labiau nesigaili), jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad ji nusikalto bendrininkų grupe. Atsižvelgęs į visas šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad V. Ž. skirtina griežčiausia bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, tačiau įvertinęs tai, kad jai anksčiau nebuvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, teismas padarė išvadą, kad ją dar galima pataisyti neizoliuojant nuo visuomenės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paskirta bausmė atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Nuteistoji taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai jai paskirtą bausmę subendrino su 2011 m. gruodžio 15 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu jai paskirta bausme, nes ji šią bausmę jau yra atlikusi. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas 2014 m. birželio 12 d. nuosprendžiu pagrįstai nuteistajai V. Ž., vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrino su 2011 m. gruodžio 15 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu jai paskirta ir neatlikta bausme – prie 2014 m. birželio 12 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjo dalį 2011 m. gruodžio 15 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės ir galutinę subendrintą bausmę paskyrė laisvės atėmimą vieneriems metams ir dešimt mėnesių. BK 64 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, arba naują nusikalstamą veiką neatliktos bausmės laikotarpiu padaro asmuo, lygtinai atleistas nuo bausmės prieš terminą, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Iš bylos medžiagos akivaizdžiai matyti, jog V. Ž. 2011 m. gruodžio 11 d.–2012 m. sausio 4 d. darydama naują nusikaltimą buvo asmuo, neatlikusi Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 15 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos 7 (septynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmės (baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2012 m. sausio 3 d.). 2012 m. sausio 12 d. V. Ž. įtraukta į Klaipėdos rajono pataisos inspekcijos įskaitą, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad V. Ž. yra atlikusi jai minėtu baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę. BK 64 straipsnis taikomas, kai nusikalstama veika padaroma po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, t. y. kai naujas nusikaltimas padaromas per neatliktos bausmės, paskirtos pagal ankstesnį nuosprendį, laikotarpį. Kai nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką, teismas iš pradžių jam skiria bausmę už naują nusikalstamą veiką, o po to šią bausmę ir neatliktos bausmės dalį subendrina visiškai ar iš dalies jas sudėdamas (BK 64 straipsnio 1 dalis). Kadangi V. Ž. naują nusikalstamą veiką, dėl kurios yra nuteista skundžiamu nuosprendžiu, padarė neatlikusi 2011 m. gruodžio 15 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės, skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė ir turėjo būti bendrinama su 2011 m. gruodžio 15 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės neatlikta dalimi vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis.

Dėl R. K. apeliacinio skundo

Nuteistasis R. K. apeliaciniame skunde neigia savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, deklaratyviai teigia, jo kaltės apgaule pasisavinus I. R. pinigus nepatvirtina byloje surinkti įrodymai, todėl prašo jį išteisinti. Tokį prašymą nuteistasis grindžia tuo, kad jis jokio skelbimo internete nedėjo ir nieko apie tai nežino, nurodo, kad teismas nesiaiškino aplinkybių, kas paėmė iš V. K. jo banko sąskaitą, ginčija teismo išvadas dėl jo kaltės pateikdamas subjektyvų įrodymų vertinimą. Tačiau toks nuteistojo prašymas panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 12 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, ir jį išteisinti, yra nepagrįstas ir paneigtas surinkta baudžiamosios bylos medžiaga.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad nors kaltinamasis savo kaltės nepripažino, teigė, kad jis skelbimo dėl asmenų įdarbinimo į internetinę svetainę nedėjo, jokios naudos iš to negavo, jo kaltė įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų V. K., A. N. parodymais, kurie paneigia R. K. apeliaciniame skunde pateiktą versiją. Tai, kad R. K. skelbimą apie esą galimybę įdarbinti užsienyje, įdėjo veikdamas bendrai su V. Ž., patvirtina liudytoja A. N., kuri ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad V. Ž., naudodamasi jos kompiuteriu, įdėjo skelbimą apie renkamą žmonių grupę darbui Anglijoje, tuo metu buvo ir jos sugyventinis R. K., jie abu sėdėjo prie kompiuterio, A. N. padėjo šį skelbimą įdėti parodydama, kaip tai reikia daryti. Ji žinojo, kad R. K. planuoja išvažiuoti dirbti į užsienį, vėliau jis išvažiavo. Po dienos ar dviejų V. Ž. skelbimą išėmė, nes po juo buvo prirašyta komentarų, jog skelbimas apgaulingas, ir V. Ž. suprato, kad iš skelbimo nieko gero nebus (t. 1, b. l. 48). Šiuos savo parodymus liudytoja A. N. patvirtino pirmosios instancijos teisme (t. 2, b. l. 128–129). Be to, tokius pačius parodymus R. K. davė ir ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip liudytojas apie savo galbūt padarytą nusikalstamą veiką, nurodė, kad skelbimą apie darbą užsienyje įdėjo su V. Ž. iš A. N. kompiuterio, todėl nors pirmosios instancijos teisme ir apeliaciniame skunde R. K. tai neigia, tačiau visais aptartais įrodymais paneigta nuteistojo versija, kad jis jokio skelbimo nedėjo ir nieko apie tai nežino. Nuteistasis skunde taip pat akcentuoja tai, jog teismas nesiaiškino, kas paėmė V. K. sąskaitą ir kaip ji atsidūrė pas V. Ž., tačiau akcentuotina, kad V. K., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad R. K. jam minėjo, kad kažkokia moteris, galbūt I. R., tiksliai nepamena, persiųs R. K. pinigus, minėjo, kad yra galimybė apsistoti pas pastarąją užsienyje, R. K. jam nesakė, kokiu būdu pinigus jam perves, jo banko sąskaitos duomenų neprašė ir jis pats jų nedavė (t. 1, b. l. 139). Kaip matyti, V. K. nepateikė jokių duomenų apie tai, kad koks nors kitas asmuo būtų pasinaudojęs jo sąskaita ar kas kitas būtų prašęs leidimo pasinaudoti V. K. sąskaita, į ją pervesti pinigus ar atlikti kokius nors kitokius veiksmus, todėl nebuvo būtinybės aiškintis R. K. skunde nurodytas aplinkybes, nes V. K. nurodė, kad pats R. K. informavo jį apie tai, kad į jo sąskaitą bus pervesti pinigai. Nors liudytojas V. K. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad R. K. apie jokius pinigų pervedimus į jo sąskaitą nieko nesakė, tačiau įvertinus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ir tai, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duoti parodymai prieštarauja kitiems baudžiamojoje byloje surinktiems įrodymams, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo V. K. pirmosios instancijos teisme duotais parodymais, o juos įvertino tik kaip siekį padėti savo giminaičiui išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tai, kad pinigai buvo pervesti, įrodo banko sąskaitų išrašai – I. R. 2011 m. gruodžio 13 d. pervedė 250 Lt V. K., o jau kitą dieną D. K., R. K. sesuo, 220 Lt pravedė V. Ž. (t. 1, b. l. 50, 147).

Sukčiavimo atvejais teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį turi nustatyti du šios nusikalstamos veikos būtinus elementus: apgaulę ir svetimo turto ar turtinės teisės pasisavinimą arba turtinės prievolės išvengimą ar jos panaikinimą. Byloje yra nustatytas akivaizdus faktas, jog V. Ž. ir R. K., pavartoję apgaulę, t. y. išplatinę internetinėje svetainėje www.skelbiu.lt melagingą skelbimą apie esą Anglijoje įdarbinamus asmenis, I. R. su V. Ž. telefonu aptarus būsimo darbo sąlygas ir V. Ž. paprašius pinigų kelionės ir įdarbinimo apmokėjimui, I. R., patikėjusi, kad ją įdarbins Anglijoje, V. Ž. laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 11 d. iki 2012 m. sausio 4 d. pervedė iš viso 910 Lt, kuriuos V. Ž. kartu su R. K. pasisavino. Akivaizdu, kad pažadant įdarbinti asmenį buvo siekiama imituoti, kad tarpininkavimo įdarbinant paslaugos teikiamos teisėtai ir bus įvykdytos. Jeigu V. Ž. ir R. K. veikoje nebūtų tyčios sukčiauti, nukentėjusiajai būtų pranešta tiksli darbo vieta bei nurodytas konkretus darbdavys. Kadangi baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad skelbimą apie įdarbinamus asmenis įdėjo R. K. veikdamas kartu su V. Ž., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė nuteistojo versiją, kad jis nieko nežino apie skelbimo įdėjimą, taip pat jokiais objektyviais duomenimis nepagrįsti apelianto argumentai, kad jis negavo jokios naudos. Įvertinus visus surinktus duomenis, konstatuojama, kad V. Ž. ir R. K. apgaule – žinodami, kad neturi galimybės legaliai įdarbinti Lietuvos piliečius užsienyje, skelbėsi internetiniame tinklalapyje apie vykdomą veiklą ir sudarė melagingą įvaizdį apie tokių paslaugų atlikimo teisėtumą ir legalumą, o už šią tarpininkavimo paslaugą pasisavino nukentėjusiajai priklausantį turtą – 910 Lt. Nuteistųjų V. Ž. ir R. K. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir jie pagrįstai pripažinti kaltais.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą – kaltinamųjų, nukentėjusiosios, liudytojų parodymus, kitus surinktus duomenis, padarė pagrįstą išvadą dėl V. Ž. ir R. K. kaltės ir pagrįstai jiems paskyrė bausmes. Nuteistųjų V. Ž. ir R. K. kaltė dėl apgaule pasisavinto I. R. turto yra įrodyta ir abejonių nekelia, o apeliaciniuose skunduose išdėstyti argumentai nėra tokie svarūs, kad dėl nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos kolegija galėtų daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nuosprendyje padarė apylinkės teismas, todėl tenkinti apeliacinius skundus juose nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistųjų V. Ž. ir R. K. apeliacinius skundus atmesti.