- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-07-16
- Bylos Nr.
- e2-207-1051/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-04678-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Valiuškienė
- Ieškovas
- M. L.
- Atsakovas
- I. T.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. L. ieškinį atsakovei I. T. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai
1. Ieškovas M. L. prašė nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) civiliniame registre G. provincija, Ispanija, tarp atsakovės I. T. ir ieškovo M. L., bei panaikinti (duomenys neskelbtini) d. apskaitos įrašą, sudarytą Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl abipusės kaltės; po santuokos nutraukimo I. T. prašo palikti ikisantuokinę pavardę – „T.“, atsakovui palikti jo pavardę - „L.“.
2. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad su atsakove susipažino 2007 metais gyvendami ir dirbdami Ispanijoje. Bendraudami sutarė gerai, todėl (duomenys neskelbtini) d. susituokė Ispanijoje ir kartu nusprendė atvažiuoti gyventi į Lietuvą ir santuoką įregistravo Lietuvoje (duomenys neskelbtini) d. Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje. Planavo kartu gyventi Lietuvoje, atsakovė pradėjo mokytis lietuvių kalbos. Netrukus prasidėjo krizė ir sunku buvo susirasti darbą bei pragyventi, todėl abu nusprendė vėl išvažiuoti į Ispaniją. Ispanijoje pragyveno apie dvejus metus ir vėl nusprendė atvažiuoti gyvenimui į Lietuvą. Lietuvoje sutarė gerai, tačiau atsakovė sunkiai pritapo prie Lietuvos klimato, nuolat skųsdavosi, kad Lietuvoje šalta ir ji nori vykti gyventi į šiltesnę šalį. Praėjus keleriems metams, atsakovė nusprendė išvykti viena į Ispaniją, nes jis jau dirbo Lietuvoje ir kartu vykti nenorėjo. Sutarė, kad po kurio laiko atsakovė grįš į Lietuvą. Palaikė ryšius elektroninėmis ryšio priemonėmis, telefonu. Ilgainiui judviejų santykiai nutolo ir jau abu nebenorėjo kartu gyventi. Tarėsi santuoką nutraukti, tačiau atsakovė dokumentų dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu nepasirašė, nustojo bendrauti, galiausiai judviejų santykiai visiškai nutrūko. Suprasdamas, kad neturi kito būdo nutraukti santuoką, pateikė teismui ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl abipusės kaltės.
3. Taip pat nurodė, jog jis suprato, kad susituokdami abu padarė klaidą. Nekaltina dėl nesusiklosčiusių santykių šeimoje vien atsakovės ir mano, kad abu paskubėjo sukurti šeimą. Judviejų nesieja jokie emociniai bei buitiniai ryšiai, todėl mano, jog tolimesnis santuokinis gyvenimas yra neįmanomas. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, akivaizdu, jog abu yra kalti dėl santuokos iširimo, nes paskubėjo kurti šeimą, vienas kito gerai nepažinodami, nebemyli vienas kito ir kartu būti nenori, todėl prašo teismo nutraukti santuoką dėl abipusės kaltės ir netaikyti termino susitaikymui. Nurodė, jog santuokos metu įgytų transporto priemonių bei nekilnojamo turto neturi. Po santuokos nutraukimo išlaikymo nereikalauja, o atsakovei išlaikymas nepriteistinas. Po santuokos nutraukimo I. T. palikti ikisantuokinę pavardę – „T.“, atsakovui palikti jo pavardę - „L.“.
4. Ieškovas M. L. teismo posėdyje nedalyvavo, gautas prašymas bylą nagrinėti nedalyvaujant.
5. Atsakovė I. T. posėdyje nedalyvavo, ieškinys ir kiti procesiniai dokumentai jai įteikti tinkamai, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Procesinius dokumentus buvo bandyta įteikti atsakovės tėvams, gyvenantiems V., Rusijos Federacijoje, tačiau jų įteikti nepavyko ir gauti papildomi duomenys, jog atsakovė šiuo metu gyvena Ispanijoje, tačiau tikslaus adreso nepavyko sužinoti (b. l. 52). Atsakovei I. T. teismo šaukimas į 2019 m. liepos 16 d., 9.30 val. parengiamąjį teismo posėdį buvo įteiktas tinkamai – 2019 m. liepos 2 d. viešo paskelbimo būdu (b. l. 76-77). Dėl išdėstyto teismas turi teisę nagrinėti bylą, nedalyvaujant atsakovei (CPK 246 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas.
Faktinės bylos aplinkybės
6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir ieškovo ieškinyje nurodytų aplinkybių nustatyta, kad ieškovo M. L. ir atsakovės I. T. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) d. M. mieste, G. provincijoje, Ispanijoje, ir (duomenys neskelbtini) d. apskaityta Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Santuokos metu vaikų nesusilaukė. Tiek ieškovas M. L., tiek atsakovė I. T., savo vardu registruotų nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų neturi (b. l. 9-12).
Dėl santuokos nutraukimo
7. Teismas, nagrinėdamas bylą, įsitikino, kad šalių santuoka faktiškai iširo. Teismo posėdžio metu bei ieškinyje ieškovas nurodė, jog jau keletą metų jiedu kartu negyvena, atsakovė išvyko į Ispaniją. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog atsakovė gyvena užsienyje, Lietuvoje nebegyvena jau 6 metai (b. l. 22). Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, jog būtent jau tiek laiko ieškovas su atsakove gyvena atskirai, taigi sutuoktiniai faktiškai gyvena skyrium, santuokinių ryšių nepalaiko, šeima iširo visiškai ir santuoka nutrauktina (CK 3.49 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).
8. Pagal CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio Santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės nuostatas santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas, spręsdamas klausimą, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pagal nustatytas bylos faktines aplinkybes turi vertinti, ar yra įstatyme įtvirtintos sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygos. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jeigu ji faktiškai iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Sutuoktiniai pripažįstami kaltais dėl santuokos iširimo, jei jie iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas.
9. Ieškovas ieškinyje nurodė, jog jis suprato, kad susituokdami abu padarė klaidą, judviejų nesieja jokie emociniai bei buitiniai ryšiai, todėl mano, jog tolimesnis santuokinis gyvenimas yra neįmanomas, akivaizdu, jog abu yra kalti dėl santuokos iširimo, nes paskubėjo kurti šeimą, vienas kito gerai nepažinodami. Pažymėtina, kad nuo ieškovo ir atsakovės bendro gyvenimo iširimo praėjo ne vieneri metai ir šis laiko tarpas leidžia teismui spręsti, kad tiek ieškovo, tiek atsakovės veiksmais nebuvo pasiekta ilgalaikio ir lojalaus bendravimo, nė vienas iš jų nesiėmė priemonių jų santuokai išsaugoti bei gerinti tarpusavio santykių, abu nesilaikė lojalumo vienas kitam ir rūpinimosi šeima principų. CK 3.61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali pripažinti, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl ieškovo reikalavimas šioje dalyje tenkintinas visiškai (CPK 185 straipsnis).
10. Atsakovė nepareiškė prieštaravimų, dėl pavardės keitimo, todėl po santuokos nutraukimo šalims paliktinos pavardės – M. L. - „L.“, atsakovei I. T. – „T.“ (CK 3.69 straipsnis).
11. Ieškovas išlaikymo sau nereikalauja, santuokos metu įgyto bendro turto sutuoktiniai neįgijo, nepilnamečių vaikų neturi, todėl šie klausimai priimant teismo sprendimą nesprendžiami (CPK 385 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
12. Ieškinį patenkinus, iš atsakovės ieškovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje ieškovas yra sumokėjęs 75,00 Eur žyminį mokestį (b. l 14), todėl, ieškinį patenkinus, iš atsakovės ieškovui priteistinas 75,00 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
13. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 6,82 Eur, t. y. didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl ieškinį patenkinus, jos priteistinos valstybei iš atsakovės (CPK 96 straipsnis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 265 straipsniais, 268 - 270 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti.
Nutraukti ieškovo M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) d. M. m., G. provicijoje, Ispanijoje, bei panaikinti (duomenys neskelbtini) d. apskaitos įrašą, sudarytą Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)).
Po santuokos nutraukimo ieškovui M. L. palikti pavardę - „L.“, atsakovei I. T. palikti pavardę – „T.“.
Priteisti iš atsakovės I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas – 75,00 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) žyminį mokestį.
Priteisti iš atsakovės I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 6,82 Eur (šešis eurus 82 centus) bylinėjimosi išlaidas, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660, įrodymą pateikiant teismui.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.
Sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo įsiteisėjimo, elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.