Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės, Savinijaus Katausko ir Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės M. Z. gynėjo advokato Jono Špelverio apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. spalio 10 d. nuosprendžio, kuriuo

M. Z. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant ją laiduotojo R. R. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą, ir baudžiamoji byla nutraukta. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta 2 (dvejus) metus naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones, draudimo naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – terminą skaičiuojant nuo 2023 m. rugpjūčio 21 d. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, nuspręsta konfiskuoti M. Z. priklausantį automobilį „BMW 316D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini). Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas M. Z. vardu registruotam automobiliui „BMW 316D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), paliktas galioti iki nuosprendžio dalies dėl baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskavimo įvykdymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. M. Z., atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už tai, kad vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas daugiau nei 1,51 promilės neblaivumas, o būtent: ji 2023 m. rugpjūčio 20 d., apie 8.35 val., (duomenys neskelbtini) sankryžoje, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW 316D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai jai nustatytas daugiau nei 1,51 promilės neblaivumas – 2023 m. rugpjūčio 20 d., 8.48 val., alkotesteriu jai nustatytas 1,67 promilės neblaivumas.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

4. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nėra ginčijama atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės M. Z. kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas, paskirta bausmė ir baudžiamojo poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas, tačiau nesutinkama su paskirta baudžiamojo poveikio priemone – M. Z. priklausančio automobilio „BMW 316D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu. Būtent šiuo klausimu apygardos teismas ir pasisakys.

5. Baudžiamojo poveikio priemonė – teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Nors BK 67 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, tačiau šio straipsnio 2 dalis leidžia baudžiamojo poveikio priemones taikyti ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui BK VI skyriuje numatytais pagrindais, t. y. ir atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-1073/2018). Atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimu turi būti siekiama to paties rezultato, kurio yra siekiama bausme, be kita ko, paveikti asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Baudžiamojo poveikio priemonių taikymas paliekamas spręsti teismo nuožiūra, tačiau ši teismo diskrecija turi būti argumentuota. Kiekvienu konkrečiu atveju bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui yra skirtinos poveikio priemonės ir kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, atsižvelgiant į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes.

6. BK 72 straipsnyje įtvirtintas turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, jog konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimas privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

7. Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad M. Z. priklausantis automobilis „BMW 316D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kuri atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). O pagal BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, tuomet teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

8. Teisėjų kolegija, įvertinusi atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės M. Z. ir jos gynėjo apeliacinio skundo argumentus, susipažinusi su skundžiamo nuosprendžio motyvais ir baudžiamosios bylos medžiaga, sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas, nustatydamas ir skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, neišanalizavo visų šio klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių, todėl, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes ir M. Z. charakterizuojančius duomenis, teisėjų kolegija nusprendžia, kad baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo taikymas yra neproporcinga priemonė.

9. Nors apeliaciniu skundu prašoma visiškai netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo, pažymėtina, kad M. Z. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdama apsvaigusi nuo alkoholio. Šiuo atveju prokurorė pagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismui nusprendus taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti M. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant ją pagal laidavimą be užstato, ji nepatirs iš apkaltinamojo nuosprendžio kylančių griežtesnių suvaržymų, t. y. jai nebus skirta bausmė ir ji neturės teistumo. Šiuo atveju būtina atsižvelgti į aiškią ir kryptingą įstatymų leidėjo valią griežtinti atsakomybę už visuomenei itin pavojingus šiurkščiausius KET pažeidimus, kuriuos padaro neblaivūs vairuotojai. Netaikant baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, būtų sudaromos prielaidos asmens nebaudžiamumui ir nebūtų realaus poveikio nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui. Tačiau, apygardos teismo vertinimu, yra pagrindas spręsti dėl transporto priemonės vertę atitinkančios sumos išieškojimo.

10. Teismų praktikoje išaiškinta, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas. Tai reiškia, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017). Kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į proporcingumo principą, kurį taikant turi būti vertinamos ne tik teisinės, tačiau ir faktinės aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018).

11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatant konfiskuojamo turto vertės dalį atitinkančios pinigų sumos dydį, būtina atsižvelgti į apeliantės turtinę padėtį, jos teigiamą charakteristiką, išlaikomų šeimos narių gerovę, kad nebūtų pažeistas ir pernelyg pablogintas nuo atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės priklausančių asmenų gyvenimas. Pažymėtina, kad atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės M. Z. skundžiamu nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise 2 (dvejiems) metams, todėl ji negalės naudotis automobiliu nesuėjus šios baudžiamojo poveikio priemonės terminui. Reikšminga tai, kad M. Z. neteista Lietuvos Respublikoje (t. 1, b. l. 82–83), ji vieną kartą bausta administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimą, tačiau nėra bausta administracine tvarka už vairavimą esant neblaiviai (t. 1, b. l. 84–86), byloje nėra duomenų, kad ji piktnaudžiautų alkoholiniais gėrimais. Todėl manytina, kad M. Z. vairavimas, esant neblaiviai, yra atsitiktinis poelgis jos gyvenime. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. Z. augina tris nepilnamečius vaikus (t.1, b. l. 128–134), augina vaiką iki trejų metų (t. 1, b. l. 87–88). Taip pat vertintina ir atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės turtinė padėtis, nes, kaip matyti iš bylos duomenų, ji nedirba, yra registruota Užimtumo tarnyboje (t. 1, b. l. 89).

12. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į būtinumo užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pusiausvyrą, į bylos aplinkybes, susijusias tiek su konkrečia nagrinėjama nusikalstama veika, tiek su M. Z. asmenybe bei jos šeiminėmis aplinkybėmis, jos esama turtine padėtimi, nusprendžia, kad šiuo atveju teisingai taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas iš M. Z. turi būti konfiskuojama tokia automobilio vertės dalis, kuri atitiktų jos padaryto nusikaltimo pavojingumą ir būtų pakankama pažeidėją atgrasyti nuo tokio pobūdžio teisės pažeidimų darymo ateityje.

13. Kai sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Byloje nesant tokių duomenų, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019).

14. Remiantis VšĮ „Emprekis“ duomenų išrašu automobilio „BMW 316D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 10 170 Eur (b. l. 39). Visos konfiskuotino automobilio vertę atitinkančios sumos išieškojimas būtų per sunki finansinė našta M. Z., neproporcinga priemonė BK 41 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti, tačiau nėra jokio pagrindo BK 72 straipsnio 5 dalyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės netaikyti apskritai. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, nuspręstina, kad, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo siekiamų tikslų įgyvendinimo, visuomenės saugumo kelių eismo srityje užtikrinimo, tikslinga skirti dalį konfiskuotino turto (transporto priemonės) vertę atitinkančios sumos – 2 000 Eur išieškojimą, kuris nors ir sukels kaltininkei atitinkamus finansinius nepatogumus bei suvaržymus, tačiau toks baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas neprieštaraus proporcingumo bei teisingumo principams.

15. Esant nurodytoms aplinkybėms Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. spalio 10 d. nuosprendis pakeistinas ir, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuotina dalis nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio „BMW 316D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos – 2 000 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės M. Z. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. spalio 10 d. nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis nuspręsta konfiskuoti M. Z. priklausantį automobilį „BMW 316D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti dalį nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio „BMW 316D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos – 2 000 Eur.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą M. Z. vardu registruotam automobiliui „BMW 316D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.