Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Eglė Kriaučiūnienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ ieškinį atsakovams V. J., A. J. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys, A. K., uždaroji akcinė bendrovė "V.", I. Ž., nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Kauno vandenys“ (toliau – ieškovė) pateikė teismui ieškinį prašydama priteisti solidariai iš atsakovų V. J. (toliau – atsakovas), A. J. (toliau – atsakovė) (kartu – atsakovai) 226,07 Eur skolą už vandenį ir nukanalizavimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 21,51 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Tretieji asmenys A. K. ir UAB „V“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 441 straipsnio 4 dalimi, atsižvelgiant į tai, kad prašoma priteisti suma neviršija dviejų tūkstančių eurų, sprendimo motyvai išdėstomi trumpai.

Šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje (CPK 133 straipsnio 3 dalis).

Byloje kilęs ginčas, dėl pareigos atlyginti už geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugas bei tinkamo atsakovo.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso atsakovams. Iš priskaitymų apmokėjimo žiniaraščio matyti, kad už tiektą vandenį butui adresu (duomenys neskelbtini), per laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 1 d. susidarė 226,07 Eur įsiskolinimas. 2020 m. rugsėjo 21 d. ieškovės atstovai patikrino buto (duomenys neskelbtini), skaitiklius ir fiksavo kontrolinius duomenis apie vandens suvartojimą. 2020 m. lapkričio 13 d. bute adresu (duomenys neskelbtini)pakeisti vandens skaitikliai. Ant minėto vandens skaitiklio pastatymo-keitimo akto Nr. 11.32/20R6542 pasirašė atsakovas.

Byloje ginčo dėl to, kad nebuvo raštu sudaryta viešoji vandens tiekimo sutartis ar, kad ieškovė netinkamai būtų atlikusi savo paslaugas nėra.

Byloje nustatyta, kad bute esantys geriamojo vandens naudojimo ir nuotekų šalinimo įrenginiai yra prijungti prie viešojo vandens tiekėjo, t. y. ieškovės vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Tokiu būdu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir GVTNTĮ) 32 straipsnio 4 dalimi, yra pripažįstama, kad minėta viešoji vandens tiekimo sutartis tarp ieškovės ir atsakovų yra sudaryta pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas viešosios vandens tiekimo sutarties standartines sąlygas ir atsakovai yra pripažįstami abonentais ir vartotojais. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.384 straipsnio 1 dalis nustato, jog tais atvejais, kai sutarties abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai vartojimo sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Tuo tarpu GVTNTĮ 32 straipsnio 4 dalis įtvirtina, jog jeigu asmuo nėra pasirašęs geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties arba atsisako ją pasirašyti, tačiau jam nuosavybės teise priklausantys ar kitaip valdomi ir (arba) naudojami geriamojo vandens naudojimo įrenginiai, geriamajam vandeniui tiekti reikalingos komunikacijos ir (arba) nuotekų šalinimo įrenginiai įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka yra prijungti prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros, viešoji vandens tiekimo sutartis laikoma sudaryta pagal geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartines sąlygas. Taigi, šiuo atveju laikoma, kad ieškovė konkliudentiniais veiksmais sudarė su atsakovais vandens tiekimo sutartį nuo to momento, kada atsakovai nuosavybės teise įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovė užtikrino butui šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas, atsakovai jomis naudojosi, jokių pretenzijų ieškovei neturėjo.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. Nutarimo Nr. 127 „Dėl atsiskaitymo už pateiktą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas aprašo“ 9 punkte įtvirtinta, kad vartotojas, abonentas, perleidęs patalpas, kurioms tiekiamas geriamasis vanduo ir (arba) teikiamos nuotekų tvarkymo paslaugos, kito asmens nuosavybėn, privalo nuo šių patalpų perleidimo kito asmens nuosavybėn momento apie tai pranešti geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, nutraukti sutartį ir iki sutarties nutraukimo dienos visiškai su juo atsiskaityti už sunaudotą geriamąjį vandenį ir (arba) suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovai būtų pateikę prašymą atsisakyti paslaugos, ar informavę ieškovę, kad perleido patalpas, todėl paslauga buvo teikiama. Nedeklaruojant buto (duomenys neskelbtini)skaitiklio rodmenų, ieškovės inspektoriai patikrino, nurašė skaitiklio rodmenis ir pateikė informaciją užfiksuotą tikrinimo metu. Ieškovės skaičiavimais per laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 1 d. susidarė įsiskolinimas už suteiktas paslaugas 226,07 Eur sumai. Taip pat nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 13 d. ginčo bute buvo pakeistas šalto vandens skaitiklis, skaitiklio markė AQ.T15, nurodytas rodmuo 127. Ant minėto šalto vandens skaitiklio pakeitimo akto pasirašė atsakovas.

CPK galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Dispozityvių civilinių bylų procese be išimčių taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įstatymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, o atsakovas – nesutikimo su ieškovo reikalavimais pagrindą. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nukrypstama nuo rungtyniškumo principo, todėl taikytina bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, t. y. kiekviena iš šalių turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai).

CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teisėjo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teisėjui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą pabrėžta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu.

Šiuo atveju byloje esminis ginčas kilo dėl to, kas turi pareigą mokėti už ieškovės suteiktas geriamojo vandens ir nukanalizavimo paslaugas – buto savininkai ar kaip nurodo atsakovas trečiasis asmuo A. K., kuris atsakovų teigimu ir gyveno bute adresu (duomenys neskelbtini), skolos susidarymo laikotarpiu. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) nuo 2017 m. birželio 7 d. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso atsakovams. Nors atsakovas nurodo, kad skolos susidarymo laikotarpiu bute gyveno trečiasis asmuo A. K., tačiau šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė. Teismo nuomone, atsakovo pateiktame 2020 m. liepos 1 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole yra užfiksuoti tik rasti vandens skaitiklių parodymai bei daiktai, tačiau apie galimai bute gyvenantį kitą asmenį jokia informacija į bylą nėra pateikta. Nesusiję ir nepagrįsti su skolos susidarymo faktu ir kiti atsakovų pateikti įrodymai: Kauno apskrities VPK komisariato raštas ir atsakovo skundai komisariatui dėl neveikimo ir nepradėto ikiteisminio tyrimo, kuriuose minima, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), galimai gyvena trečiasis asmuo A. K.. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovai skolos susidarymo laikotarpiu buvo buto savininkai. Atsakovai savo pareigos pranešti ieškovei apie buto perdavimą naujam savininkui nevykdė. Įrodymų, kad jie informavo ieškovę apie buto savininkų pasikeitimą ar, kad pateikė ieškovei prašymą dėl geriamojo vandens tiekimo ar nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo nutraukimo ir kad ieškovė būtų tokį prašymą patenkinusi, nepateikė. Nesant byloje duomenų, kad skolos susidarymo laikotarpiu bute, adresu (duomenys neskelbtini), gyveno kiti asmenys, teismas konstatuoja, kad paslaugos skolos susidarymo laikotarpiu atsakovams buvo teikiamos. Vadovaujantis nurodytais argumentais atsakovai laikomi tinkamais atsakovais šioje byloje. Kadangi byloje nėra duomenų, kad skolos susidarymo laikotarpiu atsakovams nuosavybės teise priklausančiame bute gyveno kitas asmuo, buto savininkai turi apmokėti įsiskolinimą už butui tiektą vandenį ir nukanalizavimo paslaugas.

Nesant įrodymų, jog ieškinyje nurodytu laikotarpiu ieškovės teikiamų paslaugų atsakovai negavo arba netinkamai apskaičiavo jų dydį, daroma išvada, jog atsakovai gavo ieškovės teiktas paslaugas, todėl jiems atsirado prievolė už jas sumokėti (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Kadangi atsakovai nevykdė savo prievolės tinkamai ir laiku atsiskaityti už ginčo butui tiektą vandenį, tai ieškovės reikalavimas priteisti solidariai iš atsakovų įsiskolinimą yra pagrįstas, todėl tenkinamas visiškai – solidariai iš atsakovų ieškovei priteisiama 226,07 Eur skola, susidariusi laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 1 d. (CK 6.2, 6.38, 6.200, 6.205, 6.351, 6.383, 6.384 6.388, 6.391 straipsniai).

CK 6.37 straipsnio 1 dalis numato, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Prievolė tinkamai neįvykdyta, todėl solidariai iš atsakovų priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. vasario 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.6 straipsnis, 6.123 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Patenkinus ieškinį, ieškovei lygiomis dalimis iš atsakovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 15,00 Eur žyminis mokestis, 6,51 Eur patirtos išlaidos už duomenų gavimą viešuosiuose registruose, viso 21,51 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 punktas, 9 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra 16,11 Eur, todėl ieškinį patenkinus, šios išlaidos valstybės naudai lygiomis dalimis priteistinos iš atsakovų, t. y. iš kiekvieno po 8,06 Eur (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 ir 6 dalimis, 263-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“, juridinio asmens kodas 132751369, solidariai iš atsakovų A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 226,07 Eur (dviejų šimtų dvidešimt šešių eurų 07 ct) skolą, už vandenį ir nukanalizavimą, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. vasario 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis 21,51 Eur (dvidešimt vieno euro 51 ct) bylinėjimosi išlaidas, t. y. iš kiekvieno po 10,76 Eur.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 16,11 Eur (šešiolikos eurų 11 ct), t. y. iš kiekvieno po 8,06 Eur (aštuonis eurus 06 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodyta suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos, juridinio asmens 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.