- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-07-28
- Bylos Nr.
- e1-837-791/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24212-2020-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vilma Dapkevičienė
- Kaltinamasis
- E. J.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.8Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių (BK 61 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.15Kiti bausmės skyrimo klausimai
- 1.1.9.1Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir rūšys (BK 67 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Vilma Dapkevičienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro A. J. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą Danijoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, turintis profesinį išsilavinimą, dirbantis užsienyje, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis E. J. 2020 m. birželio 20 d. apie 20.50 val. (duomenys neskelbtini), šalia pastato Nr. (duomenys neskelbtini), kelyje, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Opel Zafira“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas – 3,07 promilės.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis E. J. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, jog 2020 m. birželio 20 d. apie 22.00 val. (duomenys neskelbtini), vairavo jo motinai priklausantį automobilį, būdamas neblaivus. Įvykio metu buvo vienas (b. l. 69–70).
Motyvuojamoji dalis
Be paties kaltinamojo E. J. visiško prisipažinimo bei paaiškinimų, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei žemiau aptariami duomenys.
Liudytoja A. J. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad automobilis „Opel Zafira“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso jai, tačiau juo naudotis leidžia ir savo sūnui E. J.. 2020 m. birželio 20 d. jos automobilis buvo pas E. J., tą dieną ji su sūnumi susitikusi nebuvo. 2020 m. birželio 20 d. apie 21.00 val. E. J. jai paskambino ir pasakė, kad važiavo su jos automobiliu neblaivus ir jį sulaikė policija. Ankščiau E. J. niekada nėra važiavęs neblaivus, todėl jam savo automobilį visada duodavo, niekada nepagalvojo, kad jis gali taip padaryti. Jeigu būtų žinojusi, kad sūnus gali vairuoti neblaivus, butų pasiėmusi iš jo savo automobilį ir neleidusi jam niekur važiuoti. Jai automobilis yra reikalingas kasdieniam naudojimui, važinėti pas gydytojus, kadangi ji turi problemų su sveikata (b. l. 53).
2020 m. birželio 20 d. tarnybiniame pranešime dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo nurodyta, kad 2020 m. birželio 20 d. apie 20.50 val. (duomenys neskelbtini), buvo sustabdyta transporto priemonė „Opel Zafira“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kurią vairavo neblaivus E. J. (nustatytas 3,07 promilės neblaivumo laipsnis (b. l. 1).
Iš įvykio vietos apžiūros protokole ir nuotraukose užfiksuotos informacijos matyti, jog buvo apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini), prie pastato pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini) esanti automobilių aikštelė (b. l. 1–18).
2020 m. birželio 20 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, jog pirmo pūtimo į alkoholio kiekio matuoklį metu E. J. buvo nustatytas 3,15 promilių neblaivumo laipsnis, antro pūtimo metu – 3,07 promilių neblaivumas (b. l. 19).
Iš valstybės įmonės „Regitra“ pateikto išrašo matyti, jog transporto priemonės „Opel Zafira“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) valdytoja – savininkė yra A. J. ???(b. l. 49).
Alytaus AVPK pateiktoje pažymoje apie patirtas proceso išlaidas nurodyta, jog Alytaus AVPK dėl transporto priemonės – automobilio „Opel Zafira“, valstybinio numerio ženklas ???(duomenys neskelbtini) transportavimo ir saugojimo patyrė proceso išlaidų: 15,73 Eur dėl transporto priemonės nuvežimo bei saugojimo, jas skaičiuojant po 1,21 Eur už parą nuo pirmos saugojimo dienos – 2020 m. birželio 20 d. iki transporto priemonės grąžinimo savininkui (valdytojui) arba teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Šios proceso išlaidos Alytaus AVPK buvo atlygintos (b. l. 25–41).
Teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo E. J. kaltė įrodyta.
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis? E. J. vairavo transporto priemonę – automobilį „Opel Zafira“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, tai yra pirmuoju tikrinimu alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 3,15 promilės neblaivumas, antruoju patikrinimu – 3,07 promilės neblaivumas. Tokie jo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymius.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnis numato prokuroro teisę nuspręsti užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, tokiu atveju nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.
BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Tai įvertinus, pripažintina, kad nagrinėjamoje byloje gali būti taikomas supaprastintas bylos procesas, tai yra procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnis). Pranešus kaltinamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išaiškinus jam BPK 418–425 straipsniuose numatytą šio proceso tvarką ir pasekmes, kaltinamasis tam neprieštaravo ir sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi – bauda, bei jos dydžiu (b. l. 99–100).
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kaltinamasis E. J. padarė nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia. Kaltinamasis neteistas (b. l. 87–89), per penkerius metus du kartus baustas administracine tvarka, jam paskirtas baudas sumokėjęs (b. l. 90–91). E. J. Lietuvoje nedirba (dirbantis užsienyje), registruojasi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 97–98,). Kaltinamasis į VŠĮ Alytaus poliklinikos Psichikos sveikatos centro psichikos – priklausomybių stebimų pacientų tarpą neįrašytas, nesigydė (b. l. 95). E. J. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę – neteistas, tik du kartus per penkerius metus baustas administracine tvarka, baudas sumokėjęs, lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo neblaivumo laipsnį nusikalstamos veikos padarymo metu (sunkus neblaivumas), kaltinamajam skirtina prokuroro siūloma švelniausia straipsnio sankcijoje esanti bausmės rūšis – bauda, kurią, vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio??? 2 dalimi, įpareigoti E. J. sumokėti per 6 mėnesius nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Prokuroras siūlo skirti kaltinamajam E. J. kartu su bausme ir baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams ir konfiskuoti transporto priemonės – automobilio „Opel Zafira“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą.
BK 42 straipsnio 6 dalyje, 67 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų ir uždraudimas naudotis specialiomis teisėmis bei turto konfiskavimas. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, tai yra sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, įvertinęs E. J. padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes: tyčia vairavo automobilį neblaivus, esant sunkiam neblaivumo laipsniui, duomenų, kad anksčiau už tai būtų buvęs teistas ar baustas administracine tvarka, byloje nėra, sprendžia, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžtos bausmės paskirtis bus įgyvendinta kaltinamajam paskyrus uždraudimą vairuoti visų rūšių transporto priemones, įskaitant teisę tokią specialiąją teisę įgyti, trejiems metams. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo dienos – 2020 m. birželio 21 d (b. l. 77–79).
BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal šio straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o aptariamo straipsnio 4 dalyje nurodyta ir tai, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti <....>. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad automobilis, kurį neblaivus vairavo E. J. yra nusikaltimo padarymo priemonė. Valstybės įmonės „Regitra“ informacija apie kelių transporto priemones, patvirtina, kad automobilio „Opel Zafira“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) savininkas – valdytojas yra A. J. (b. l. 49), kuri nurodė, kad nežinojo, kad kaltinamasis jos automobilį gali vairuoti būdamas neblaivus. Nurodė, jog ankščiau E. J. niekada nėra važiavęs neblaivus, todėl jam savo automobilį visada ir duodavo, niekada nepagalvojo, kad jis gali taip padaryti. Jeigu būtų žinojusi, kad E. J. gali važiuoti neblaivus, butų pasiėmusi iš jo savo automobilį ir neleidusi jam niekur važiuoti. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad apie neteisėtus kaltinamojo veiksmus jai nebuvo žinoma, todėl automobilis nekonfiskuotinas (BK 72 straipsnio 4 dalis), tačiau iš kaltinamojo išieškotina automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 1 200 Eur (BK 72 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 5 dalis, b. l. 50).
Kaltinamajam E. J. 2020 m. birželio 21 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnės nutarimais paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 72–82), panaikinamos E. J. pradėjus vykdyti šiuo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą bausmę.
Prie baudžiamosios bylos esantį E. J. vairuotojo pažymėjimą Nr. R0665554, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui perduoti valstybės įmonei ,,Regitra“.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,
nusprendžia:
E. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – 90 MGL (4 500 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti, kad E. J. turi sumokėti 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, nustatyti, kad E. J. jam paskirtą 3 000 Eur baudą privalo sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos bet kuriame banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, teismui pateikti mokėjimo kvitą. Per nustatytą terminą nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 7 punktais, 3 dalimi, 68 ir 72 straipsniais, skirti E. J. baudžiamojo poveikio priemones:
1) uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, įskaitant teisę tokią specialiąją teisę įgyti, 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. birželio 21 d.
2) turto konfiskavimą, išieškant iš E. J. valstybės naudai konfiskuotino turto – automobilio „Opel Zafira“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų).
Pradėjus vykdyti šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę, panaikinti E. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, prie bylos esantį E. J. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti valstybės įmonei ,,Regitra“.
Išaiškinti nuteistajam E. J., jog jis per 14 (keturiolika) dienų nuo patvirtinto teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo dienos, nesutikdamas su bausmės paskyrimu, turi teisę paduoti teismui, priėmusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą su reikalavimu surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu per 14 (keturiolika) dienų toks nuteistojo prašymas nebus pateiktas, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Patvirtintą teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti nuteistajam E. J..