Šiaulių apygardos teismo nutartis

2018-07-11 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-132-282/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-07-11
Bylos Nr.
AN2-132-282/2018
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-000423-2018-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Virginija Žindulienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-132-282/2018Teisminio proceso Nr. 4-70-3-000423-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 16.24.; 21.1.7.; 21.11.10. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 11 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal V. E. (V. E.) apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo (Šiaulių rūmų) 2018 m. gegužės 17 d. nutarties, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. E. Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūno 2018-03-22 nutarimu 550 Eur dydžio bauda nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 463 straipsnio 4 dalį už tai, kad jis 2017 m. lapkričio 15 d. 15.33 val. kelio (duomenys neskelbtini) 74 kilometre, (duomenys neskelbtini), vairavo N2 kategoriją (kurios leidžiama maksimali masė yra nuo 3,5 iki 12 tonų) atitinkantį transporto priemonės junginį, sudarytą iš N1 kategorijos krovininio automobilio „Mercedez Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (leidžiama maksimali masė 3,5 tonos), ir priekabos „Brenderup“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (leidžiama maksimali masė 3 tonos), priklijavęs prie priekinio automobilio stiklo M2, N1, N1-N3 (ž.ū.v., t. y. žemės ūkio veiklai), specialių transporto priemonių kategorijų transporto priemonėms skirtą mėnesio vinjetę Nr. (duomenys neskelbtini), galiojančią nuo 2017 m. spalio 20 d., N2 kategorijos transporto priemonėms skirta vinjetė kainuoja daugiau nei M2, N1, N1-N3 (ž.ū.v.), specialių transporto priemonių kategorijų transporto priemonėms skirta vinjetė, todėl laikoma, kad V. E. nesumokėjo transporto priemonių savininkams ar valdytojams nustatyto mokesčio už naudojimąsi keliais.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su šiuo nutarimu V. E. skundu kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą (Šiaulių rūmus), prašydamas panaikinti Muitinės 2018-03-22 nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apylinkės teismas (Šiaulių rūmai) 2018-05-17 nutartimi V. E. skundą atmetė.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu V. E. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2018-05-17 nutartį. Nurodo, kad teismas neteisingai interpretavo ir pritaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-04-21 nutarimo Nr. 447 „Dėl Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo įgyvendinimo“ pakeitimo 8 ir 9 punktuose nurodytus principus, kad kelių eismo dalyviai moka kelių naudotojo mokestį pagal didžiausią leidžiamą transporto priemonės masę, kad kelių naudotojo mokestis skaičiuojamas remiantis didžiausia leidžiama transporto priemonės mase, kuri nurodyta dokumente, patvirtinančiame transporto priemonės registraciją. Teigia, kad Vyriausybės nutarimo Nr. 447 minėtų punktų nuostatos nedraudžia vykdyti Vyriausybės nutarimo Nr. 447 8 punkte nustatytą prievolę mokėti kelių mokestį atskirai, t. y. už kiekvieną transporto priemonių junginį. Mano, kad minėta prievolė vykdoma skaičiuojant ir mokant kelių mokestį atskirai už kiekvieną į transporto priemonių junginį įeinančią transporto priemonę pagal jų kategoriją ir klasę. Tai patvirtina ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2007-03-23 įsakymu Nr. 3-97 patvirtinto Vinječių formos, jų reikalavimų, įsigijimo ir naudojimo tvarkos aprašo 6 punktas (nuo 2018-01-31 galiojanti redakcija, galiojusi ir nutarimo priėmimo momentu) numato, jog kelių naudotojas vinjetę įsigyja pagal mechaninės transporto priemonės registracijos dokumente nurodytą kategoriją ir klasę. Nurodo, kad teismas klaidingai nustatė teisines pasekmes, nes vadovavosi į krovininės transporto priemonės junginio sudėtį įeinančių transporto priemonių didžiausios leidžiamos masės suma, o ne mechaninės transporto priemonės registracijos dokumente nurodyta kategorija ir klase. Be to, Kelių priežiūros įstatymo priede Nr. 2 nenurodyta, kad už O₂ kategorijos krovinines transporto priemones kelių naudotojas moka kelių mokestį už magistralinių kelių naudojimą. Nurodo, kad pagal Kelių priežiūros įstatymo priedo Nr. 2 lentelės antrą punktą kelių mokesčio mėnesio tarifo ribos yra nuo 28 iki 57 Eur, o pagal Vyriausybės nutarimo Nr. 447 1 punktą N₁ klasės transporto priemonės kelių mokesčio mėnesio tarifas yra 28 Eur. Mano, kad N₁ klasės transporto priemonės junginio kelių mokestis negali viršyti Kelių priežiūros įstatymo priede Nr. 2 nurodytų apribojimų – 57 Eur. Taip pat nurodo, kad Kelių priežiūros įstatymo priedo Nr. 2 lentelės pirmame punkte ir Vyriausybės nutarimo Nr. 447 1 punkte naudojamas apibrėžimas „krovininės kelių transporto priemonės ir jų junginiai“ yra suprantami kaip dviejų atitinkamos klasės mechaninių krovininių transporto priemonių junginys. Dėl to mano, kad neteisinga teismo išvada, kad apibrėžimu „ir jų junginiai“ reikia suprasti bet kokių krovininių transporto priemonių junginį. Taip pat teigia, kad kelių priežiūros įstatymo priedo Nr. 2 lentelės pirmame punkte naudojamas apibrėžimas „iki 3,5 t (įskaitytinai)“ ir Vyriausybės nutarimo Nr. 447 1 punkte naudojamas apibrėžimas „iki 3,5 tonos (įskaitytinai)“ reiškia atitinkamos klasės mechaninės krovininės transporto priemonės leidžiamą didžiausią masę, o ne krovininės transporto priemonės sudėtyje esančių krovininių transporto priemonių didžiausios leidžiamos masės sumą. Teigia, kad teismas neatsižvelgė į ANK 569 straipsnio 1, 4 dalies nuostatas ir priešingai norminiuose aktuose nurodytoms nuostatoms padarė išvadą, kad N₁ klasės transporto priemonė su priekaba (t. y. N₁ ir O₂ klasės transporto priemonių junginys) teisiškai prilyginamas prie N₂ klasės transporto priemonių. Nesutinka su teismo teiginiu, kad jis, prikabinęs priekabą, privalėjo paskaičiuoti „savo transporto priemonių junginio didžiausią leidžiamą masę ir remdamasis registracijos dokumentais pasirinkti tinkamą vinjetę“. Nurodo, kad Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 7 punktas (redakcija nuo 2017-06-10 iki 2017-11-30) numato, kad minėtos teisės normos subjektas yra transporto priemonės gamintojas ar Vyriausybės įgaliota įmonė. Teismo sprendime nėra įrodymų, kad jis (apeliantas) arba muitinė turėtų teisę nustatyti transporto priemonės didžiausią leidžiamą masę arba transporto priemonių junginio leidžiamą didžiausią masę. Mano, kad teismas padarė klaidingą išvadą, kad dviejų krovininių transporto priemonių leidžiamų didžiausių masių suma atitinka apibrėžimą „transporto priemonių junginio didžiausią leidžiamą masę“. Pažymi, kad „transporto priemonių junginio didžiausioji leidžiamoji masė“ yra transporto priemonei būdinga savybė, o ne „transporto priemonių junginio“ juridinis požymis. Taip pat nurodo, kad Reikalavimų Nr. 2B-479 9.1 punkte nurodytas N₁ klasės transporto priemonės apibrėžimas, vienas iš požymių yra „techniškai leistina pakrautos transporto priemonės (bendroji) masė ne didesnė kaip 3,5 t (lengvasis krovininis automobilis). Teigia, kad apibrėžimas „techniškai leistina pakrautos transporto priemonės (bendroji) masė“ neapima sujungtos transporto priemonės didžiausios leidžiamos masės saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 78 punkto prasme.

Apibendrindamas skunde nurodytus argumentus apeliantas teigia, kad teismas nesilaikė ANK 569 straipsnio 1, 4 dalių nuostatų ir priešingai norminiuose aktuose nurodytoms nuostatoms, padarė išvadą, kad jis (apeliantas) privalėjo skaičiuoti kelių mokestį už O₂ klasės transporto priemonę, todėl teismo nutartyje nurodyti faktiniai pažeidimo požymiai neatitinka ANK 463 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių, t. .y neįrodyta, kad jis vairavo N₂ klasės transporto priemonę ir nesumokėjo kelio mokesčio pakankamu dydžiu.

Šalies argumentai

Apeliantas prašo kreiptis į Europos Sąjungos teismą dėl prejudicinio nutarimo priėmimo byloje, nes atsižvelgiant į ANK 656 straipsnio 5 dalies 2 punktą ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veiksmų 267 straipsnio 1 dalį, 3 dalį, bylą nagrinėjantis teismas privalo kreiptis į Europos Sąjungos teismą su prašymu pateikti prejudicinį nutarimą dėl Europos sąjungos įstaigų ir struktūrų teisės aktų galiojimo ir interpretavimo (dėl Direktyvos 2011/76/EK normų), nes mano, kad šioje byloje kyla abejonių, ar O₂ kategorijos transporto priemonė (kuri nėra mechaninė transporto priemonė), jei ji yra sujungta (sukabinta) su mechanine transporto priemone, atitinka Direktyvos 2011/76/EK 2 straipsnio d punkte nurodytą apibrėžimą „transporto priemonė“, taip pat kyla abejonių dėl sankcijų sistemos proporcingumo pagal Direktyvos 2011/76/ES 9a straipsnio reikalavimą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos teritorinė muitinė prašo palikti nutarimą ir teismo nutartį nepakeistus ir skundo netenkinti. Nurodo, kad apylinkės teismas išnagrinėjęs skundą ir išanalizavęs bylos medžiagą, padarė pagrįstą išvadą, kad V. E. vairuojamas krovininės transporto priemonės junginys, susidedantis iš N1 kategorijos krovininio automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba „Brenderup“, kai bendra junginio leidžiama maksimali masė – 6500 kg, atitinka N2 klasės transporto priemonę. Mano, kad nutarimas ir teismo nutartis yra teisėti ir pagrįsti, naikinti jų nėra pagrindo.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymima, kad teismo ar Institucijos procesinis sprendimas administracinio nusižengimo byloje (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes.

Šalies argumentai

Apeliantas prašo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio nutarimo priėmimo byloje, nes mano, kad šioje byloje kyla abejonių, ar O₂ kategorijos transporto priemonė (kuri nėra mechaninė transporto priemonė), jei ji yra sujungta (sukabinta) su mechanine transporto priemone, atitinka Direktyvos 2011/76/EK 2 straipsnio d punkte nurodytą apibrėžimą „transporto priemonė“, taip pat apeliantui kyla abejonių dėl sankcijų sistemos proporcingumo pagal Direktyvos 2011/76/ES 9a straipsnio reikalavimą.

Šis V. E. skundo prašymas yra nepagrįstas. Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šiuo įstatymu įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, nurodyti šio įstatymo 5 priede. Minėto įstatymo 5 priede tarp išvardintų Europos Sąjungos teisės aktų yra nurodyta ir 1999 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/62/EB dėl sunkiasvorių krovininių transporto priemonių apmokestinimo už naudojimąsi tam tikra infrastruktūra su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2011 m. rugsėjo 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/76/EB. Pažymėtina, kad direktyvos tikslai yra privalomi valstybėms narėms, tačiau jų įgyvendinimo formas ir būdus vyriausybės gali pasirinkti pačios. Direktyvos 2011/76/EB 2 straipsnio 2 punkte nurodyta, kad „transporto priemonė“ yra motorinė transporto priemonė arba sekcijomis sujungiama transporto priemonė, skirta naudoti arba naudojama kroviniams keliais vežti, kurios pakrautos maksimalus leistinas svoris yra daugiau kaip 3,5 tonos. Ši Direktyvos 2011/76/EB nuostata atitinka Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme naudojamoms sąvokoms bei Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo bei Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko įsakymu patvirtintų Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimų nuostatoms dėl krovininių transporto priemonių ir jų junginių tipo, kategorijos, klasės ir grupės priskyrimo. Dėl to daroma išvada, kad nėra pagrindo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio nutarimo priėmimo šioje byloje, nes minėtos Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatos yra aiškios ir suderintos su Europos sąjungos teisės aktais.

Šalies argumentai

Nors apeliantas skunde nurodo teisės aktų nuostatas, galiojusias jam administracinio nusižengimo nutarimo surašymo metu, tačiau pagal ANK 3 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, atsako pagal įstatymus, galiojusius to nusižengimo padarymo metu. Dėl to taikomos tos įstatymo (įstatymų) nuostatos, kurios galiojo V. E. inkriminuoto nusižengimo padarymo metu – t. y. 2017-11-15 d. – o ne skundžiamo nutarimo surašymo dieną.

V. E. apeliaciniu skundu prašo administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

Apeliantas pagal ANK 463 straipsnio 4 dalį nubaustas už tai, kad jis važiavo mokamais valstybinės reikšmės keliais N₂ kategorijos kelių transporto priemone nesumokėjęs transporto priemonių savininkams ar valdytojams nustatyto mokesčio už naudojimąsi keliais.

Byloje nustatyta, kad V. E. 2017-11-15 15.33 val. važiavo keliu (duomenys neskelbtini) ir vairavo krovininės transporto priemonės junginį, susidedantį iš N₁ kategorijos krovininio automobilio „Mercedes Benz“, ir priekabos „Brenderup“, kai bendra junginio leidžiama maksimali masė – 6500 kg, taip pat buvo priklijavęs prie priekinio automobilio stiklo M₂, N₁, N₁-N₃ (ž.ū.v.) spec. transporto priemonės kategorijos vinjetę, skirtą transporto priemonei, kurios leidžiama maksimali masė 3500 kg, t. y. vairavo junginį, atitinkantį N₂ kategorijos transporto priemonės junginį. Apeliantas neneigia įvykio metu vairavęs minėtą transporto priemonės junginį, tačiau teigia, kad vairavo ne N₂, o N₁ kategorijai priskirtą transporto priemonę ir buvo sumokėjęs tinkamą kalių naudotojo mokestį.

Žemesnės instancijos teismas

Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko įsakymu patvirtintų Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimų 9.1. ir 9.2. punktuose nurodyta, kad N₁ klasė – tai transporto priemonė kroviniams vežti, kurios techniškai leistina pakrautos transporto priemonės (bendroji) masė ne didesnė kaip 3,5 tonos (lengvasis krovininis automobilis), N₂ klasė – transporto priemonė kroviniams vežti, kurios techniškai leistina pakrautos transporto priemonės (bendroji) masė didesnė kaip 3,5 tonos, tačiau ne didesnė kaip 12 tonų (krovininis automobilis), o 12.2. punkte nurodyta, kad O₂ klasė – priekabos, kurių techniškai leistina pakrautos transporto priemonės (bendroji) masė didesnė kaip 0,75 tonos, tačiau ne didesnė kaip 3,5 tonos (krovininio automobilio priekaba (puspriekabė)).

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 76 punkte nurodyta, kad transporto priemonių junginys – tai sujungtos kelios transporto priemonės. To paties straipsnio 7 punkte nurodyta, kad didžiausioji leidžiamoji transporto priemonės masė – tai visiškai sukomplektuotos transporto priemonės (ar transporto priemonių junginio) masė su vairuotoju, keleiviais ir kroviniu, kurią transporto priemonės gamintojas arba Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatė kaip didžiausią leidžiamą. Iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 447 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-01-09 nutarimo Nr. 20 redakcija) nuostatų matyti, kad didžiausia techniškai leistina pakrautos transporto priemonės masė yra nurodoma transporto priemonės registracijos liudijime.

Byloje nustatyta, kad V. E. vairuoto automobilio „Mercedes Benz“ didžiausia techniškai leistina pakrautos transporto priemonės masė yra 3500 kg, o prie šio automobilio prikabinta priekaba „Brenderup“ priskirta O₂ klasei ir didžiausia techniškai leistina pakrautos transporto priemonės masė yra 3000 kg (nusižengimo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsižvelgiant į šiuos duomenis ir įvertinus Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko įsakymu patvirtintų Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimų 9.1., 9.2. ir 12.2. punktų nuostatas, akivaizdu, kad įvykio metu apeliantas vairavo transporto priemonių junginį – lengvąjį krovininį automobilį, priskiriamą N₁ klasei, ir priekabą, priskiriamą O₂ klasei, ir šio transporto priemonių junginio masė yra 6500 kg, t. y. daugiau nei 3,5 tonos, tačiau ne daugiau kaip 12 tonų, todėl toks V. E. vairuotas transporto priemonių junginys priskiriamas N₂ klasei.

Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad transporto priemonių ar jų junginių, nurodytų šio įstatymo 2 priede, valdytojai moka kelių naudotojo mokestį už naudojimąsi magistraliniais keliais.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 447 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-01-09 nutarimo Nr. 20 redakcija) 8 punkte nurodyta, kad kelių naudotojai kelių naudotojo mokestį moka atskirai už kiekvieną autobusą, krovininę kelių transporto priemonę ar transporto priemonių junginį pagal transporto priemonės didžiausiąją leidžiamąją masę ir (ar) sėdimųjų vietų skaičių, o 10 punkte nurodyta, kad kelių naudotojai kelių naudotojo mokestį apskaičiuoja patys ir atsako už jo apskaičiavimo teisingumą.

Byloje nustatyta, kad apeliantas prie priekinio automobilio stiklo buvo priklijavęs M₂, N₁, N₁-N₃ (ž.ū.v.) spec. transporto priemonės kategorijos vinjetę. Pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu patvirtinto vinječių formos, jų reikalavimų ir naudojimo tvarkos aprašo priedo matyti, kad V. E. įsigyta vinjetė buvo skirta transporto priemonėms (jų junginiams), kai transporto priemonė priskiriama M₂ (transporto priemonė, kuri turi daugiau kaip 8 sėdimąsias vietas keleiviams ir vieną sėdimąją vietą vairuotojui ir kurios didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 5 tonos), N₁ (transporto priemonė iki 3,5 tonos), N₁-N₃ (iki 16 tonų (įskaitytinai) didžiausios leidžiamosios masės, kai transporto priemonės valdytojas – žemės ūkio veiklos subjektas) ir Specialios paskirties transporto priemonės (transporto priemonė, skirta specialioms funkcijoms atlikti, naudojant specialią įrangą) klasei. Duomenų, kad apeliantas būtų žemės ūkio veiklos subjektas ir įvykio metu jo vairuotas transporto priemonės junginys būtų priskiriamas specialios paskirties transporto priemonės klasei, byloje nėra. Nors Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 2 priede, nustatančiame kelių naudotojo mokesčio ribinius tarifus, bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 447 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-01-09 nutarimo Nr. 20 redakcija) patvirtinto Kelių naudotojo mokesčio dydžių ir šio mokesčio mokėjimo, administravimo ir priežiūros tvarkos aprašo 1 punkte nenurodyta, kad už O₂ klasei priskiriamą priekabą turi būti mokamas kelių naudotojo mokestis, tačiau pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 48 punktą priekaba yra transporto priemonė, skirta tempti motorine transporto priemone. Taigi, prikabinus priekabą tempti prie bet kurios motorinės transporto priemonės, sudaromas transporto priemonių junginys, kurį vairuojant magistraliniais keliais privalo būti sumokėtas kelių naudotojo mokestis.

Kaip jau minėta įvykio metu apeliantas vairavo N₂ klasei priskiriamą transporto priemonių junginį. Už tokį junginį pagal Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 2 priede nustatytus kelių naudotojo mokesčio ribinius tarifus bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 447 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-01-09 nutarimo Nr. 20 redakcija) patvirtinto Kelių naudotojo mokesčio dydžių ir šio mokesčio mokėjimo, administravimo ir priežiūros tvarkos aprašo 1 punktą turėjo būti sumokėtas didesnio dydžio mokestis, nes už N₁ klasės transporto priemones ir jų junginius mokama 28 Eur, o už N₂ klasės transporto priemones ir jų junginius nuo 52 iki 75 Eur. Taigi, byloje surinkti duomenys patvirtina, kad apeliantas buvo įsigijęs ne tos klasės transporto priemonei (junginiui) skirtą vinjetę. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu patvirtinto vinječių formos, jų reikalavimų ir naudojimo tvarkos aprašo 13 punkte nurodyta, kad vinjetė negalioja ir naudotojo mokestis laikomas nesumokėtu, jeigu vinjetė naudojama kitos kategorijos transporto priemonei, nei faktiškai priklauso. Minėto įsakymo 14 punkte nurodyta, kad jei transporto priemonės patikrinimo metu nustatoma, kad yra bent viena sąlyga, išvardyta Aprašo 13 punkte, kelių naudotojams taikomos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytos sankcijos.

Atsižvelgiant į tai, kad V. E. vairavo N₂ kategorijai priskirtą transporto priemonių junginį įsigijęs ne tos kategorijos transporto priemonei skirtą vinjetę, daroma išvada, kad byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina apelianto kaltę padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Pažymėtina, kad už analogišką nusižengimą, padarytą 2017-04-16 vykstant tuo pačiu maršrutu ir tuo pačiu transporto priemonių junginiu, V. E. jau buvo baustas Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūno 2017 m. gegužės 17 d. nutarimu. Šis nutarimas yra įsiteisėjęs (Šiaulių apygardos teismo 2018-01-25 nutartis byloje Nr. AN215-300/2018). Tai rodo, kad apeliantas, žinodamas, kad jo vairuotas transporto priemonių junginys priskiriamas ne N₁, o N₂ kategorijos transporto priemonėms ir jų junginiams ir, kad už šios kategorijos transporto priemones (junginius) mokamas didesnis nei už N₁ klasės transporto priemones kelių naudotojo mokestis, nesumokėjo N₂ klasės transporto priemonėms (ir jų junginiams) nustatyto kelių naudotojo mokesčio, taip pažeidė Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 447 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-01-09 nutarimo Nr. 20 redakcija) patvirtinto Kelių naudotojo mokesčio dydžių ir šio mokesčio mokėjimo, administravimo ir priežiūros tvarkos aprašo 6 punkto reikalavimus ir padarė ANK 463 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą. Dėl to nėra pagrindo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti skundžiamą Institucijos nutarimą bei skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad V. E. už jo padarytą administracinį nusižengimą paskirta nuobauda yra per didelė, ji yra lygi ANK 463 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytam baudos vidurkiui (asmenims bauda skiriama nuo 350 iki 750 Eur), mažinti šią nuobaudą nėra teisinio pagrindo. Be to, apeliaciniu skundu V. E. neginčija jam paskirtos nuobaudos dydžio.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl V. E. apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo (Šiaulių rūmų) 2018 m. gegužės 17 d. nutartį nepakeistą ir V. E. (V. E.) apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Virginija Žindulienė