- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-08-13
- Bylos Nr.
- e1-2322-990/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Ražanskas
- Kaltinamasis
- A. R.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.1Viešieji darbai (BK 46 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.2.5.4.1Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą (BK 145 str. 1 d.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. R. (A. R.), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) susituokęs, bedarbis, teistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
1. 2020 m. liepos 20 d. apie 23.16 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), A. R., būdamas neblaivus (nustatytas 2,72 promilių neblaivumas), konflikto su P. S. (P. S.) metu rankoje laikydamas peilį bei rėkdamas „ubju“ grasino nužudyti P. S., esant pakankamam pagrindui manyti, kad toks grasinimas gali būti įgyvendintas.
II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
2. Ikiteisminio tyrimo metu A. R. parodė, kad jis gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini). 2020 m. liepos 20 d. jis žvejojo, žvejodamas jis išgėrė alkoholio, po ko grįžo namo. Apie 23.00 val. jo sutuoktinė G. R., pamačiusi, kad jis yra neblaivus, pradėjo jam priekaištauti, dėl ko jiedu pradėjo ginčytis. Jam su žmona besiginčijant koridoriuje iš savo buto išėjo kaimynas P. S., kuris pradėjo kištis į jo ir sutuoktinės pokalbį. Jis liepė P. S. nesikišti, tačiau pastarasis liepė jam užsičiaupti ir eiti miegoti, nes neva negali užmigti P. S. vaikai. Supykęs, kad P. S. kišasi į jo ir sutuoktinės pokalbį, jis nusprendė P. S. pagąsdinti, todėl nuėjęs į namus jis pasiėmė peilį, po ko, išėjęs iš savo buto, minėtą peilį laikydamas rankoje, pastaruoju užsimojo bei P. S. pasakė pastarąjį nužudysiąs. Tuomet P. S. griebė jį už rankos, kurioje jis laikė peilį, ir pargriovė jį ant žemės: jiedu susigrūmė, P. S. laikė jį prispaudęs prie žemės. Kažkas iš kaimynų iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai jį sulaikė ir pristatė į policijos įstaigą. Iš tiesų nužudyti P. S. jis nenorėjo, tačiau jis supranta, kad jis galėjo P. S. išgąsdinti. Dėl savo veiksmų jis nuoširdžiai gailisi (b. l. 40-42).
3. Ikiteisminio tyrimo metu P. S. parodė, kad 2020 m. liepos 20 d. apie 22.30 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), A. R., būdamas neblaivus, pradėjo garsiai konfliktuoti su savo sutuoktine G. R. Buvo vėlu ir jo vaikai negalėjo užmigti, taigi jis išėjo iš savo kambario, esančio antrajame namo aukšte, apraminti A. R. Išėjęs iš kambario jis pastebėjo, kad A. R. ir G. R. konfliktuoja koridoriuje. Jis A. R. pasakė, kad šis netriukšmautų, nes jau vėlu, ir eitų miegoti, tačiau A. R. buvo agresyviai nusiteikęs, pradėjo su juo ginčytis ir priėjęs pastūmė jį abiem rankomis į krūtinę. G. R. paėmė A. R. už rankos ir bandė pastarąjį įtempti į kambarį. Eidamas į kambarį A. R. jam pasakė „palauk“ ir užėjęs į kambarį po kelių sekundžių išėjo su peiliu dešinėje rankoje bei nieko nesakydamas užsimojęs peiliu judėjo link jo. A. R. priartėjus jis griebė pastarąjį už rankos, kurioje A. R. laikė peilį, ir, panaudodamas fizinę jėgą, parvertė A. R. ant žemės bei laikė pastarąjį prispaudęs, kad šis negalėtų atsistoti, o A. R. rėkė „užmušiu“. Išgirdusios grumtynių triukšmą prie jų iš pirmo aukšto atbėgo O. K. ir E. P., kurios išplėšė iš A. R. rankos peilį. Pakėlęs A. R. pastarąjį jis išvedė į lauką, o O. K. iškvietė policiją. Vaikai įvykio nematė, bet viską girdėjo ir buvo išsigandę. Jis mano, kad A. R. galėjo sužaloti jį peiliu. Jis labai išsigando dėl savo saugumo (b. l. 9-12).
4. Ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėjus įvykio vietos apžiūros metu paimtą peilį (b. l. 9-12) nustatyta, kad peilio geležtė yra apytiksliai 13 cm ilgio. Ant peilio akivaizdžių biologinės kilmės (kraujo) pėdsakų nematyti (b. l. 19-21).
5. Alkoholio kiekio matuoklio išraše nurodyta, kad 2020 m. liepos 20 d. 23.54 val. A. R. iškvepiamame ore nustatyta 2,72 promilių alkoholio, o 2020 m. liepos 21 d. 01.03 val. – 2,18 promilių alkoholio (b. l. 45, 54).
6. Šie duomenys yra gauti teisėtais būdais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2020 m. liepos 20 d. apie 23.16 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), A. R., būdamas neblaivus (nustatytas 2,72 promilių neblaivumas), konflikto su P. S. (P. S.) metu rankoje laikydamas peilį bei rėkdamas „ubju“ grasino nužudyti P. S., esant pakankamam pagrindui manyti, kad toks grasinimas gali būti įgyvendintas.
Motyvuojamoji dalis
III. Veikos kvalifikavimo motyvai
7. A. R. rankoje laikydamas peilį bei rėkdamas „ubju“ grasino nužudyti P. S., kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, taigi A. R. padarė nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
8. Prokurorė siūlo baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir A. R. skirti šešių mėnesių viešųjų darbų bausmę, kurią, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, sumažinti vienu trečdaliu ir A. R. skirti galutinę keturių mėnesių viešųjų darbų bausmę, iš viso neatlygintinai išdirbant 160 valandų visuomenės labui.
9. A. R. padarė nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą numatytos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo bausmės. Šia nusikalstama veika žala nepadaryta. A. R. neprieštarauja, kad baudžiamasis procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 55-57). Teismas konstatuoja, kad nėra kliūčių baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu.
10. Spręsdamas dėl A. R. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. A. R. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. A. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), A. R. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). A. R. šį tyčinį nusikaltimą padarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu būdamas pripažintas kaltu padaręs tyčinį nusikaltimą (b. l. 49-52), kas, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatomis, reiškia, kad A. R. yra recidyvistas, o tai yra A. R. atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas įvertina tai, kad A. R. yra teistas (b. l. 49-52), vieną kartą baustas administracine nuobauda, paskirta bauda sumokėta (b. l. 53). Atsižvelgiant į tai, A. R. skirtina švelniausios rūšies – viešųjų darbų bausmė, kurios dydis nustatytinas artimas šios bausmės vidurkiui, ir A. R. už nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina šešių mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant A. R. neatlygintinai dirbti 40 valandų per mėnesį visuomenės labui.
11. Ši baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, A. R. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, A. R. skirtinos viešųjų darbų bausmės terminas trumpintinas vienu trečdaliu – dviem mėnesiais ir A. R. skirtina galutinė keturių mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant A. R. neatlygintinai dirbti 40 valandų per mėnesį visuomenės labui.
12. A. R. nuo 2020 m. liepos 20 d. 23.50 val. iki 2020 m. liepos 21 d. 16.14 val., kas prilyginama vienai parai, buvo laikinai sulaikytas (b. l. 33, 35), taigi, vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, A. R. laikinai sulaikytam išbūtas laikas įskaitytinas į jam skirtiną bausmę, vieną dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.
V. Procesinės prievartos priemonės
13. Ikiteisminio tyrimo metu A. R. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 43-44) kuri paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – naikintina.
VI. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti
14. Įvykio vietos apžiūros metu paimtas sulaužytas peilis yra menkavertis ir negali būti sunaudotas, taigi minėtas peilis, saugomas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyryje (b. l. 22), šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus naikintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 139 straipsnio 3 dalimi, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 46, 64¹, 66, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 39 straipsniu,
nusprendžia:
Pripažinti A. R. (A. R.) kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam šešių mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant A. R. (A. R.) neatlygintinai dirbti 40 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Bausmės terminą sumažinti vienu trečdaliu – dviem mėnesiais ir A. R. (A. R.) skirti galutinę keturių mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant A. R. (A. R.) neatlygintinai dirbti 40 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Į A. R. (A. R.) skirtą bausmę įskaityti A. R. (A. R.) laikinai sulaikytam išbūtą laiką – vieną dieną, ją prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.
A. R. (A. R.) skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.
Sulaužytą peilį, saugomą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyryje, šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.
6. Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones.
7. Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.
8. Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.