Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audronės Jarackaitės ir Dalios Kačinskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3083-781/2014 pagal ieškovų M. G., D. G., E. B., R. A., G. K., S. A., A. I., M. V., N. K., A. G., A. P., uždarosios akcinės bendorvės „Crisis management centre“ ieškinį atsakovams Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“ dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo, tretieji asmenys – A. M., Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

1. Teismas netyrė bylai reikšmingų aplinkybių, svarbių teisingo sprendimo priėmimui, byloje nebuvo sprendžiamas klausimas, ar galėjo trečiojo asmens bute suvartotas šilumos energijos kiekis 14,89 kartų viršyti vidutinį suvartojimą per 2013 m. sausio mėnesį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

Byloje nustatyta, kad pastate, kuriame yra ieškovų butai, įrengti individualūs šilumos skaitikliai, šiluma paskirstoma vadovaujantis Šilumos paskirstymo metodu Nr. 3, butuose esančių skaitiklių rodmenis kiekvieno mėnesio paskutiniąją dieną šilumos tiekėjui pateikia bendrija. 2012 m. gegužės 4 d. pastato patalpų savininkų bendrijos „Nidos kompleksas“ pakartotinio narių susirinkimo metu nutarta įpareigoti neveikiančių šilumos apskaitos prietaisų patalpų, esančių A. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkus pakeisti sugedusius šilumos apskaitos prietaisus (1 t., 22-23 b. l.). Trečiasis asmuo A. M. 2012 m. lapkričio 6 d. su UAB „Šilumos ūkio servisas“ sudarė sutartį, kurios pagrindu A. M. bute Nr. 75 buvo pakeistas šilumos apskaitos prietaisas TECHEM į naują šilumos apskaitos prietaisą SENSONIC II, kurio užfiksuoti parodymai buvo lygūs 0 (25 b. l.). A. M. 2013 m. gegužės 14 d. kreipėsi į Komisiją su skundu dėl atsakovo UAB „Vilniaus energija“ jam pateiktos 2013 m. sausio mėn. sąskaitos už buto šildymą. Komisija 2013 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. R2-2538 (toliau – 2013 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas) paprašė atsakovą UAB „Vilniaus energija“ atlikti šilumos paskirstymo už 2012 m. lapkričio, gruodžio ir 2013 m. sausio, vasario mėn. perskaičiavimą proporcingai butų ir patalpų naudingajam plotui, kadangi Komisija kreipėsi į Inspekciją, kuri 2013 m. liepos 23 d. raštu pasiūlė atlikti namo butuose suvartotos šiluminės energijos perskaičiavimą pagal butų/patalpų plotą (1 t., 31-34 b. l.). Komisija 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimu Nr. R2-3603 (toliau – 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimas) atmetė ieškovų reikalavimus atšaukti 2013 m. rugpjūčio 29 d. raštu Nr. R2-2538 pateiktą prašymą UAB „Vilniaus energija“ atlikti šilumos paskirstymo perskaičiavimą pastate už 2012 m. lapkričio ir gruodžio mėn. bei 2013 m. sausio ir vasario mėnesius, kurio pagrindu gyventojams buvo išrašytos sąskaitos už 2013 m. rugsėjo mėn. (1 t., 35-39 b. l.).

Nepagrįsti apelianto argumentai dėl nagrinėjamos bylos teismingumo apylinkės teismui. EĮ 34 straipsnio 3 dalies pagrindu ieškovai išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka kreipėsi į Komisiją dėl tarp jų ir šilumos tiekėjo kilusio ginčo išsprendimo. Komisija išnagrinėjusi ginčą 2013 m. gruodžio 9 d. netenkino ieškovų prašymo atšaukti Komisijos 2013 m. rugpjūčio 29 d. raštu Nr. R2-2538 atsakovui UAB „Vilniaus energija“ pateiktą prašymą atlikti šilumos paskirstymo perskaičiavimą pastate už 2012 m. lapkričio ir gruodžio mėnesius bei 2013 m. sausio ir vasario mėnesius, kurio pagrindu gyventojams buvo išrašytos sąskaitos už 2013 m. rugsėjo mėnesį. Pagal EĮ 34 straipsnio 16 dalį ginčo šalys per 30 dienų nuo vartotojų ir energetikos įmonių ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo, kuriuo ginčas išsprendžiamas iš esmės ar ginčo nagrinėjimas nutraukiamas, priėmimo turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos teismą ir prašyti nagrinėti jų ginčą iš esmės. Vilniaus apygardos teismas skundžiamu sprendimu ieškovų ieškinį patenkinęs iš dalies šalių ginčą išsprendė iš esmės. Taigi vadovaudamiesi EĮ 34 straipsnio 3 ir 16 dalimis, ieškovai pagrįstai kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl tarp jų ir šilumos tiekėjo kilusio ginčo išsprendimo. Išdėstyti argumentai paneigia apelianto teiginių, kad ieškinys neteismingas Vilniaus apygardos teismui ir turėjo būti nagrinėjamas apylinkės teisme, pagrįstumą. Be to, pagrindas panaikinti teismo sprendimą dėl absoliutaus jo negaliojimo gali būti konstatuotas tik tada, kai pažeidžiamos bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisyklės (CPK 329 str. 2 d. 6 p.).

ŠŪĮ 12 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Byloje nustatyta, kad ieškovai buvo pasirinkę Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. O3-19 patvirtintą Šilumos paskirstymo Metodą Nr. 3. Šio metodo 3.3. punkte (redakcija galiojusi nuo 2012 06 22 iki 2014 01 01) nustatyta, kad paskirstymo metodas gali būti taikomas, kai butuose ar kitose patalpose suvartotas šilumos kiekis šildymui nustatomas pagal individualių šilumos apskaitos prietaisų rodmenis. Byloje nustatyta, to neginčija ir atsakovas, kad gyvenamojo namo butuose įrengti individualūs šilumos skaitikliai (1 t., 61-62 b. l.), todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog Metodo Nr. 3 taikymui ginčo name egzistuoja visos teisės aktuose numatytos sąlygos. Apeliantas teigia, kad darydamas tokią išvadą teismas neįvertino aplinkybės, jog ginčijamu laikotarpiu veikė ne visi šilumos skaitikliai. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad ginčijamu laikotarpiu veikė ne visi šilumos skaitikliai, nesąlygoja kitokio šilumos paskirstymo metodo, nei buvo pasirinkę šilumos vartotojai, taikymo. Metodo Nr. 3 9 punkte numatyta, kad šilumos vartotojui priskiriamas šilumos kiekis buto ar patalpos naudingojo ploto šildymui (QBŠ) nustatomas: 9.1. pagal šilumos apskaitos prietaiso, įrengto bute ar patalpoje, rodmenis. 9.2. – pagal vidutinį šilumos sąnaudų būstui šildyti normatyvą (qPŠ norm), kai šilumos apskaitos prietaisai butuose ar patalpose laikinai neveikia arba jų rodmenys nedeklaruojami. Taigi taikant Metodą Nr. 3 yra reglamentuota, kokiu būdu nustatomas šilumos vartotojui priskiriamas šilumos kiekis buto ar patalpos naudingojo ploto šildymui, kai šilumos apskaitos prietaisai butuose ar patalpose laikinai neveikia arba jų rodmenys nedeklaruojami, todėl aplinkybė, kad ne visuose butuose veikė skaitikliai, negali sąlygoti kito šilumos paskirstymo metodo taikymo, nes tokiu būdu būtų pažeidžiamos sąžiningų butų savininkų teisės ir teisėti interesai už suvartotą šilumos energiją atsiskaityti pagal jų butuose esančių skaitiklių rodmenis.

Apeliacinio skundo argumentai, susiję su tuo, kad Komisija turėjo pateikti byloje rašytinę poziciją dėl savo įpareigojimo atlikti perskaičiavimą, kad Komisijos sprendimas yra vykdomasis dokumentas, kad viešojo administravimo subjekto priimti sprendimai turi būti motyvuoti, ginčo išsprendimui yra teisiškai nereikšmingi, todėl kolegija dėl jų nepasisako.

Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas tinkamai taikė ir aiškino ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, tinkamai įvertino bylos faktus ir nustatytas aplinkybes, todėl patenkindamas ieškinį iš dalies priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo (CPK 263 str., 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl ieškovų patenkintų reikalavimų dalies

Teismas ieškovų ieškinį patenkinęs iš dalies, konstatavo patenkinęs 50 procentų ieškovų pareikštų reikalavimų, todėl proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai tarp šalių paskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 str. 2 d.). Atsakovas su šia teismo išvada nesutinka. Jo manymu, teismas patenkino tik 33,33 procentus ieškovų reikalavimų, o tai sudaro pagrindą mažinti ieškovams priteistų bylinėjimosi išlaidų sumą.

Ieškovai ieškiniu prašė panaikinti Komisijos 2013 m. rugpjūčio 29 d. raštu Nr. R2-2538 ir 2013 m. gruodžio 9 d. raštu Nr. R2-3603 įformintą sprendimą bei įpareigoti UAB „Vilniaus energija“ atlikti šilumos paskirstymo perskaičiavimą pastato butų ir kitų patalpų savininkams vadovaujantis šilumos tiekėjo UAB „Vilniaus energija“ su pastato butų ir kitų patalpų savininkais sudarytose šilumos pirkimo–pardavimo sutartyse nustatytu šilumos paskirstymo metodu Nr. 3.

Aplinkybė, kad ieškovai prašė panaikinti 2013 m. rugpjūčio 29 d. raštu Nr. R2-2538 ir 2013 m. gruodžio 9 d. raštu Nr. R2-3603 įformintus Komisijos sprendimus, nesuteikia pagrindo šių reikalavimų pripažinti atskirais ir vertinti juos kaip du savarankiškus reikalavimus. Pirmuoju sprendimu (1 t., 31-34 b. l.) Komisija prašė UAB „Vilniaus energija“ atlikti šilumos paskirstymo perskirstymą proporcingai butų ir kitų patalpų naudingajam plotui, o antruoju sprendimu (1 t., 35-39 b. l.) atmetė ieškovų skundą, kuriuo šie prašė atšaukti pirmuoju sprendimu atsakovui pateiktą prašymą dėl šilumos paskirstymo perskirstymo. Taigi abu sprendimai yra tarpusavyje susiję, todėl nepripažintini savarankiškais reikalavimais. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškovų reikalavimą dėl Komisijos sprendimų panaikinimo ir tenkinęs reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo atlikti šilumos paskirstymo perskaičiavimą, pagrįstai sprendė, jog patenkinta penkiasdešimt procentų pareikštų reikalavimų, todėl tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Atsakovo apeliacinį skundą atmestus, jam apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 str.).

Ieškovai iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nėra sprendžiamas (CPK 98 str. 1 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.