Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėja Rūta Laurinonienė Teisminio proceso Nr. 1-30-9-00003-2009-7

2011 m. balandžio 28 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Valužio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. P. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo L. P., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 5 d. 228 str. 2 d. ir nuteistas dvejų (2) metų šešių (6) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems (2) metams šešiems (6) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Darbo biržoje ir per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. P. nuteistas už tai, kad, veikdamas savo ir tyrimo metu nenustatytų asmenų interesais, siekdamas užsitikrinti nekliudomą cigarečių gabenimą kontrabandos būdu iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, 2009 m. sausio 26 d., apie 15 val., ir 2009 m. kovo 12 d., apie 11 val., (duomenys neskelbtini), 2009 m. kovo 15 d., apie 19 val., 2009 m. kovo 16 d., apie 12 val., 2009 m. kovo 26 d., apie 19 val., (duomenys neskelbtini), įkalbėjo (duomenys neskelbtini) Ž. M. teikti informaciją apie pasienio tarnybos pareigūnų buvimą ar nebuvimą nuteistąjį ir tyrimo metu nenustatytus asmenis dominančiame pasienio ruože – (duomenys neskelbtini), nereaguoti į valstybės sienos pažeidimus šioje užkardoje. Už kiekvieną tokios informacijos teikimo atvejį L. P. pasiūlė ir pažadėjo Ž. M. mokėti nenustatytą pinigų sumą. Vykdydamas susitarimą su L. P., nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus atliekantis Ž. M. 2009 m. kovo 15 d., 2009 m. kovo 24 d., 2009 m. kovo 25 d. ir 2009 m. kovo 28 d. prašomą informaciją suteikė. Už tai 2009 m. kovo 29 d., apie 13 val., (duomenys neskelbtini), L. P. Ž. M. perdavė 400 eurų. Tokiais savo veiksmais L. P. sukurstė Ž. M. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi siekiant turtinės naudos.

Apeliaciniame skunde nuteistasis L. P. teigia, kad teismas byloje surinktus įrodymus įvertino netinkamai, kad nusikalstama veika buvo išprovokuota.

Apelianto tvirtinimu, byloje kurstymo veiksmai neįrodyti, specialiųjų tarnybų projektas įsiskverbti į asmenų, darančių nusikalstamas veikas, tarpą nepavyko.

Nuteistojo L. P. nuomone, esminė teismo klaida yra ta, jog netinkamai įvertinti liudytojo Ž. M. parodymai. Nuteistojo požiūriu, norint atskleisti liudytojo Ž. M. parodymų nenuoseklumą ir melą, būtina detaliai analizuoti šio liudytojo parodymus baudžiamosios bylos faktinių duomenų kontekste ir juos objektyviai įvertinti. Tik išanalizavus liudytojo Ž. M. paaiškinimus ir parodymus, būtų galima nustatyti, ar L. P. šį pareigūną kurstė, ar jis prieš pareigūną įvykdė kokius nors neteisėtus veiksmus.

Apelianto tvirtinimu, liudytojas Ž. M. tarnybiniame pranešime jų susitikimo aplinkybes aiškino iš esmės skirtingai.

Nuteistasis L. P. nurodo, kad jis pasieniečio Ž. M. nei per draugus, nei asmeniškai iki 2009-01-26 nepažinojo. 2009-01-26 ar anksčiau L. P. iš Šilutės paskambino pažįstamas V. K. ir jam pasakė, kad juo domisi ir nori su juo susitikti pasienio tarnybos darbuotojas. L. P. buvo paaiškinta, jog šis pareigūnas nori susitikti būtent su juo. L. P., V. K., Ž. M. susitiko sutartoje vietoje (duomenys neskelbtini). Į susitikimą Ž. M. atvežė V. K.. Po to visi trys nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) kaimo, prie kažkokio sąvartyno. L. P. važiavo savo automobiliu atskirai. Atvykus į vietą, Ž. M. paklausė, ar L. P. domina valstybės siena, nes jis esąs pasienietis ir už tam tikrą atlygį galėtų suteikti informaciją apie valstybės sienos apsaugą ir kitus reikalus. L. P. tokiu pasiūlymu susidomėjus, susitarė, kad Ž. M. už atlygį L. P. ir jo draugams per L. P. teiks reikiamą informaciją apie valstybės sienos apsaugą ir galimybę per ją gabenti draudžiamas prekes. Ryšio palaikymui su juo Ž. M. paprašė kokios nors ryšio priemonės. L. P. su savimi turėjo mobiliojo ryšio telefoną su SIM kortele, kurią perdavė Ž. M.. Su Ž. M. bendradarbiauti susitarė iš karto, nes V. K. L. P. patikino, jog Ž. M. yra patikimas pasienietis, nes V. K. su juo jau yra bendradarbiavęs. Tuo metu L. P. nekilo jokio įtarimo, kad Ž. M. yra specialiai pasiųstas pareigūnas, kuris nori įsiskverbti į asmenų, įtariamų neteisėtu prekių gabenimu per sieną, veiklą. Tik vėliau ikiteisminio tyrimo eigoje, o ypač nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme nuteistasis L. P. įsitikino, kad tapo gerai suredaguotos provokacijos prieš jį dalimi, nes kitokiais būdais specialios tarnybos negalėjo realizuoti savo nepagrįstų įtarimų, jog jis priklauso nusikalstamai grupuotei, kuri užsiima cigarečių kontrabanda iš Rusijos.

Nuteistojo L. P. tvirtinimu, liudytojo Ž. M. tarnybinio pranešimo teiginiai, jog 2009-01-26, apie 14.20 val., jam esant (duomenys neskelbtini), prie jo priėjo L. P. ir paklausė, ar jis tas pasienietis, kuris iš (duomenys neskelbtini) yra komandiruotas į (duomenys neskelbtini) rinktinę, o Ž. M. atsakius, jog tai jis, yra sugalvoti (duomenys neskelbtini) darbuotojų, kaip liudytojo Ž. M. operatyvinės veiklos „legenda“ ir neatitinka tikrovės.

Apelianto įsitikinimu, nustatyta, kad šio liudytojo Ž. M. parodymai prieštarauja ir nuteistojo, ir liudytojo V. K. parodymams, byloje esantiems faktiniams duomenims.

Nuteistasis L. P. nurodo, kad, analizuojant pokalbio turinį pirmojo susitikimo su liudytoju Ž. M. metu 2009-01-26, galima padaryti kategorišką išvadą, jog jis liudytojo Ž. M. daryti tarnybinį nusikaltimą nekurstė. Jeigu galima būtų patikėti Ž. M. tarnybiniame pranešime parašytu tekstu, tai iš to teksto išeina, kad jis (L. P.) pasiūlė Ž. M. už atlygį teikti tam tikrą informaciją, tačiau Ž. M. pasiūlymo nepriėmė ir teikti tokią informaciją nesutiko. Nesutikdamas teikti jam prašomos informacijos, liudytojas Ž. M. iš nuteistojo be jokios prievartos paėmė mobiliojo ryšio telefoną su SIM kortele tik tam, kad su juo galėtų palaikyti mobiliojo telefono ryšį. Apelianto nuomone, tokie Ž. M. veiksmai dar kartą parodo, kad jis pokalbio su juo metu jau veikė pagal specialų operatyvinio skyriaus planą, norėdamas įsiskverbti į jau nurodytų asmenų tarpą. Kitaip tariant, Ž. M. pagal specialią užduotį jį provokavo daryti nusikaltimą ir tai, apelianto požiūriu, yra neabejotinai įrodyta.

Nuteistojo L. P. tvirtinimu, negalima laikyti asmenį nusikaltusiu, jeigu jį nusikalstamas veikas daryti provokuoja specialiųjų tarnybų asmuo. Nuteistasis pažymi, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja tik 2009-02-02 nutartimi leido asmeniui atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus bei atlikti slaptą sekimą. Vertinant šias aplinkybes darytina išvada, kad nei (duomenys neskelbtini) pareigūnai, nei užduotį vykdęs liudytojas Ž. M. iki tol, kol teismas leido 2009-02-02 taikyti specialius nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus bei vykdyti slaptą sekimą, prieš jį atlikti bet kokius nusikalstamas veikas provokuojančius veiksmus negalėjo. Taigi visi liudytojo Ž. M. prieš jį atlikti veiksmai yra neteisėti ir negali turėti įrodomosios reikšmės, sukurti teisinių pasekmių.

Esant tokioms aplinkybėms, kai asmuo yra provokuojamas daryti nusikalstamas veikas ir už tai neatsako baudžiamąja tvarka, yra pasisakęs tiek Lietuvos Konstitucinis Teismas, tiek ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Konstitucinio Teismo 2000-05-08 nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 2 str. 12 d., 7 str. 2 d. 3 p., 11 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos BPK 198-1 str. 1 bei 2 d. atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-02-27 nutartis Nr. 2K-52/2001).

Apelianto aiškinimu, Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. „Teismų praktikos nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams baudžiamosiose bylose (BK 225, 226, 227, 228, 229 straipsniai) apibendrinimo apžvalgoje“ nurodytos esminės aplinkybės, kurioms esant laikoma, jog yra nusikaltimo, numatyto BK 228 str., sudėtis. Iš šio išaiškinimo 25–29 punktų išeina, kad piktnaudžiavimo, numatyto BK 228 straipsnyje, objektyvieji požymiai pasireiškia: 1) pavojinga veika – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimu; 2) pavojingais padariniais – didelės žalos valstybei kilimu; 3) priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu.

Nors teismas pripažįsta, kad apeliantas padarė veiką, numatytą BK 24 str. 5 d. 228 str. 2 d., tačiau visiškai nenurodė jokių motyvų, kokiu būdu jis sukurstė Ž. M. daryti tarnybinį nusikaltimą ir ar buvo padaryta kokia nors didelė turtinė ar neturtinė žala valstybei.

Nuteistasis nurodo, kad, nagrinėjant baudžiamąją bylą, kai kurie įrodymai – Ž. M. tarnybinis pranešimas pasienio tarnybos vadui – buvo gauti po to, kai liudytojas Ž. M. teisme jau buvo apklaustas, vėliau buvo apklausti ir kiti liudytojai, todėl nagrinėjant šį apeliacinį skundą teismo posėdyje papildomai būtina apklausti liudytojus Ž. M., M. N. ir V. K., kurie pirmosios instancijos teisme buvo apklausti neišsamiai, gynybai šiems liudytojams visų svarbių klausimų užduoti nepavyko.

Visuma pateiktų argumentų leidžia teigti, kad teismas ištyrė bylos aplinkybes ne iki galo ir nevisapusiškai, netinkamai jas įvertino, dėl to padarė neteisingas išvadas. Padaręs neteisingas išvadas, teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nuosprendį, teismo nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis.

Nuteistasis L. P. prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti, jį pagal BK 24 str. 5 d. 228 str. 2 d. išteisinti, nesant jo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliaciniame skunde nuteistasis L. P. teigė, jog jis buvo provokuojamas daryti nusikalstamą veiką, o tai, nuteistojo nuomone, yra neteisėta, todėl turi būti išteisintas. Tačiau byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai patvirtina, kad L. P., siekdamas turtinės naudos, L. P. kaip valstybės tarnautoją piktnaudžiauti tarnybine padėtimi ir padaryti didelės žalos valstybei kurstė, todėl nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 str. 5 d. 228 str. 2 d., padarė ir nuteistas pagrįstai.

Iš teisiamajam posėdžiui pateiktų Ž. M. prokurorui A. Giniočiui 2010-04-13 duotų rašytinių parodymų matyti, kad 2009-01-26, apie 14 val., Ž. M. vaikštinėjant (duomenys neskelbtini), prie jo priėjo L. P. ir jį užkalbino, paklausė, ar jis yra pasienietis. Ž. M. L. P. atpažino, nes 2006 ar 2007 metais pas jį darė kratą, įtarė, kad L. P. galbūt užsiima kontrabanda. Ž. M., tikėdamasis sužinoti iš L. P. kokios nors informacijos apie vykdomą kontrabandą pasienyje, sutiko sėsti į L. P. automobilį. Dviese nuvažiavo už (duomenys neskelbtini), į kažkokį miškelį, kur L. P. pasiūlė teikti jam už atlygį informaciją apie sargybos išsidėstymą pasienio ruože. Ž. M. suprato, kad suteikdamas prašomą informaciją, jis padarys nusikaltimą, todėl pasakė, kad pagalvos. Jiems susitikus po keleto dienų, L. P. padavė Ž. M. „Ežio“ SIM kortelę ir pasakė, kad jis į šios kortelės telefono numerį parašys jam SMS. Dėl šio fakto Ž. M. parašė tarnybinį pranešimą, pagal kurį buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vėliau Ž. M. sužinojo, kad šios kortelės telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Ž. M. maždaug po mėnesio, kovo mėnesio pradžioje, minėtu telefono numeriu gavo SMS žinutę, kuria buvo paklausta, ar jis bus vietoje. Vėliau Ž. M. susitarė su L. P. susitikti toje pačioje vietoje, kurioje buvo susitikę pirmą kartą. L. P. kalbėjo apie kontrabandos gabenimą per Lietuvos ir Rusijos sieną, sakė, jog duos Ž. M. Rusijos operatoriaus SIM kortelę, kuria palaikys ryšį, nes šių pokalbių negalės kontroliuoti operatyviniai darbuotojai. L. P. pasakė, kad gabena kontrabandą nuo (duomenys neskelbtini), tas vietas parodė žemėlapyje, kurį buvo atsivežęs su savimi. L. P. nubraižė ant geltono popieriaus lapelio planelį, kur jie galės susitikti kitą kartą, planelį padavė Ž. M.. Šį lapelį Ž. M. perdavė pareigūnams. Po keleto dienų, gal 2009-03-15, Ž. M. su L. P. susitiko L. P. nurodytoje vietoje (duomenys neskelbtini). Susitikimo metu L. P. sužinojo, jog Ž. M. dirbs (duomenys neskelbtini) . Pagal susitarimą, Ž. M. L. P. apie padėtį pasienio ruože turėjo informuoti SMS žinute, parašydamas OK. Vėliau susitikimo su L. P. metu L. P. Ž. M. perdavė „Ežio“ SIM kortelę, kurios Nr. (duomenys neskelbtini) bei Rusijos operatoriaus SIM kortelę, taip pat du kortelės papildymus po 100 rublių. L. P. savo senąją SIM kortelę sulaužė ir pasakė savo naujos SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), bei naują Rusijos operatoriaus SIM kortelės telefono Nr. (duomenys neskelbtini). L. P. liepė Ž. M. kortelę, kurią davė pirmo susitikimo metu, sulaužyti, tačiau Ž. M. to nepadarė. Ž. M. parodė, kad visą tą laiką jis su L. P. susirašinėjo SMS žinutėmis, rašė užslaptintu tekstu, jis turėjo pranešti L. P., kada bus galima gabenti dėžes su cigaretėmis (t. 2, b. l. 98–102).

Liudytojas Ž. M. teisiamajame posėdyje patikslino, kad 2009-01-26 jis turėjo laisvą nuo darbo dieną, buvo atvykęs į (duomenys neskelbtini) apsipirkti. Liudytojas patvirtino, kad nuteistojo paminėtų K. ir A. nepažįsta, su jais nebendravo. Su L. P. bendraudavo tik tada, kai šis jam paskambindavo, atlygio iš L. P. neprašė. Iki jo susitikimo su L. P. jam įsiterpti į nusikaltimą darančių asmenų gretas pavesta nebuvo, jis savo veiksmų su (duomenys neskelbtini) vadovybe nederino. Pirmą susitikimo dieną jis ir L. P. kalbėjosi dviese, vėliau su nuteistuoju bendravo telefonu, tuo SIM kortelės telefono numeriu, kurį davė L. P.. Iš nuteistojo L. P. gavo 400 eurų. Po kiekvieno susitikimo arba susitarimo su L. P. Ž. M. parašydavo tarnybinį pranešimą, kurį atiduodavo Pagėgių muitinės pareigūnui Z. Ž. (t. 2, b. l. 97, 103).

Iš bylos duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) Ž. M. 2009-01-29 parašė tarnybinį pranešimą Klaipėdos apygardos prokuratūros ONKT skyriaus vyriausiajam prokurorui J. Michailovskiui, jame nurodė, jog 2009-01-26, apie 14.20 val., jam būnant (duomenys neskelbtini), prie jo priėjo asmuo ir paklausė, ar jis yra (duomenys neskelbtini) bei pradėjo siūlyti už atlygį teikti informaciją apie VSAT sargybų išdėstymą, jų maršrutus (duomenys neskelbtini) ruože bei informaciją apie VSAT sargybų sudėtį, padėtį pasienio ruože. L. P. primygtinai reikalavo su juo bendradarbiauti, siūlė įtraukti ir kitus jam pažįstamus pasieniečius. L. P. padavė jam mobiliojo ryšio „Ežys“ SIM kortelę ir pasakė, jog šiuo numeriu jam paskambins vėliau. Apie šį faktą 2009-01-27 tarnybiniu pranešimu jis informavo (duomenys neskelbtini) vadą Z. Ž.. Pagal šį Ž. M. tarnybinį pranešimą 2009-01-29 Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas ONKT skyriaus vyriausiasis prokuroras J. Michailovskis pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 24 str. 5 d. 228 str. 2 d. (t. 1, b. l. 1).

Ikiteisminio tyrimo metu, siekiant išsiaiškinti visus su šiuo nusikaltimu susijusius asmenis bei patraukti juos baudžiamojon atsakomybėn, Klaipėdos apygardos ONKT skyriaus prokuroro A. Giniočio 2009-02-02 prašymu leisti asmeniui atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus bei atlikti slaptą sekimą Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2009-02-02 nutartimi buvo leista (duomenys neskelbtini) Ž. M. nuo 2009-02-02 iki 2009-05-02 prieš L. P. bei su juo susijusius galimus šiuo metu nenustatytus nusikalstamos veikos bendrininkus atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus: „imituoti piktnaudžiavimą tarnyba, L. P. bei su juo susijusiems galimiems šiuo metu nenustatytiems nusikalstamos veikos bendrininkams paprašius suteikti informaciją apie VSAT prie LR VRM sargybų sudėtį, išsidėstymą, jų maršrutus ir padėtį pasienio ruože ir L. P. bei su juo susijusiems galimiems šiuo metu nenustatytiems nusikalstamos veikos bendrininkams pasiūlius priimti pinigus ar kitas materialines vertybes už piktnaudžiavimą tarnyba.“ (duomenys neskelbtini) Ž. M., atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, leista filmuoti ir atlikti garso įrašus, leista atlikti L. P. ir jo transporto priemonių bei susitikimų su bendrininkais slaptą sekimą. Šių slaptų tyrimo veiksmų atlikimo metu leista daryti vaizdo ar garso įrašus arba filmuoti (t. 1, b. l. 4, 5–6). Tokiu leidimu BPK 159, 160 straipsnių nuostatos pažeistos nebuvo.

2009-01-29 Ž. M. VSAT prie LR VRM Pagėgių rinktinės OVS specialistui T. P. savo iniciatyva pateikė „Ežio“ SIM kortelę, ant kurios buvo užrašyta (duomenys neskelbtini), SIM kortelės pakuotę, ant kurios gamykliniu būdu išgraviruoti simboliai, PIN: (duomenys neskelbtini), PUK: (duomenys neskelbtini), daugkartinę papildymo kortelę, ant kurios „BAR“ kodo užrašyti skaičiai (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 9).

2009-03-12 Ž. M. VSAT prie LR VRM Pagėgių rinktinės OVS specialistui T. P. savo iniciatyva pateikė stačiakampio formos, geltonos spalvos popieriaus lapelį, kuriame mėlynu rašikliu nubraižytas planas (t. 1, b. l. 15, 16–17).

2009-03-16 Ž. M. VSAT prie LR VRM Pagėgių rinktinės OVS specialistui T. P. savo iniciatyva pateikė mobiliojo ryšio „Ežys“ pakuotę ir Rusijos mobiliojo ryšio operatoriaus mobiliojo ryšio telefono SIM kortelę, ant kurios pakuotės užrašyti skaičiai (duomenys neskelbtini), du papildymus po 100 rublių, Nr. 0258639054, 0258638916, stačiakampio formos pilkos spalvos popieriaus lapelį, kuriame mėlynu rašikliu užrašyti žodžiai: „pirma eilutė 1. Gėgė – Turgus, dešimta eilutė Nemunas – Gatvė“ (t. 1, b. l. 24, 25–26).

2009-03-29 Ž. M. VSAT prie LR VRM Pagėgių rinktinės OVS specialistui T. P. savo iniciatyva pateikė dvi kupiūras po 200 eurų Nr. X01828151858, X01828151975, „Ežio“ pakuotę, kurios SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), kortelės dėklą su užrašu PIN: (duomenys neskelbtini), PUK: (duomenys neskelbtini), daugkartinę „Ežio“ papildymo kortelę, ant kurios „BAR“ kodo užrašyta (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 35, 36–37).

Teisiamajame posėdyje nuteistasis L. P. teigė, jog Ž. M. pats pasiūlė jam suteikti informaciją ir jis sutiko tarpininkauti – supažindinti kitą asmenį su pasienyje dirbančiu pareigūnu. L. P. parodė, kad 2009 m. sausio mėnesio pabaigoje jo pažįstamas V. K. pasakė, kad su juo nori susitikti pasienio pareigūnas. Su šiuo pareigūnu susitarė susitikti (duomenys neskelbtini) pakraštyje, prie kažkokio šiukšlyno. Sutartoje vietoje susitiko trise. Ž. M. pasiūlė suteikti informaciją apie pasieniečių išsidėstymą pasienyje, (duomenys neskelbtini), L. P. davė savo telefono numerį. L. P. Ž. M. pasakė, kad apie pasiūlymą pagalvos. Apie tokį pasiūlymą papasakojo A., kurį toks pasiūlymas sudomino. Tada L. P. susitarė susitikti su Ž. M. vėl. Susitikęs su Ž. M. jam pasakė, jog tokia informacija reikalinga jo pažįstamam, tačiau Ž. M. L. P. pasakė, kad nori bendrauti tik su juo. L. P. susitarė su Ž. M., kad gautą informaciją perduos A.. L. P. patvirtino, kad Ž. M. davė mobiliojo ryšio telefoną su SIM kortele, kurios numeriu jie turėjo bendrauti. Kokiam tikslui buvo reikalinga informacija, L. P. teigimu, jis nežinojo ir nesidomėjo. L. P. nepaneigė, jog paskutinio susitikimo metu perdavė Ž. M. 400 eurų už „cigarečių dėžes“. Daugiau jo niekas nieko neprašė ir Ž. M. L. P. nebebuvo reikalingas. L. P. prisipažino, jog žemėlapius braižė, tačiau A.. Su Ž. M. buvo susitikęs 5–6 kartus, tačiau tik kaip tarpininkas. L. P. teigimu, 2009-01-26 jie buvo susitikę trise. Kokias paslaugas Ž. M. siūlė A., L. P. nesiklausė. Kad Ž. M. iš L. P. būtų norėjęs išgauti kokios nors informacijos, L. P. nepastebėjo (t. 2, b. l. 96–97).

Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro A. Giniočio 2009-03-03 prašymu Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2009-03-03 nutartimi buvo leista nuo 2009-03-03 iki 2009-05-03 klausytis L. P. naudojamo telefoninio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), M. P. naudojamo telefoninio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), M. P. naudojamo telefoninio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) , ir Ž. M. naudojamo telefoninio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) telefoninių pokalbių, kontroliuojant kitą telekomunikacijų tinklais perduodamą informaciją ir daryti jų įrašus bei nustatyti paminėtų abonentų buvimo vietą realiame laike, leista susipažinti ir gauti šią informaciją raštu, taip pat išklotines (t. 1, b. l. 65–66, 67).

Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro A. Giniočio 2009-03-16 prašymu Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2009-03-16 nutartimi buvo leista nuo 2009-03-16 iki 2009-05-16 klausytis L. P. naudojamo telefoninio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), T. K. naudojamų telefoninių abonentų Nr. (duomenys neskelbtini), J. G. naudojamo telefoninio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) ir Ž. M. naudojamo telefoninio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) telefoninių pokalbių, kontroliuojant kitą telekomunikacijų tinklais perduodamą informaciją ir daryti jų įrašus bei nustatyti paminėtų abonentų buvimo vietą realiame laike, leista susipažinti ir gauti šią informaciją raštu, taip pat išklotines (t. 1, b. l. 75–76, 77–78).

Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro A. Giniočio 2009-03-24 prašymu Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2009-03-24 nutartimi buvo leista nuo 2009-03-24 iki 2009-05-24 klausytis M. D. naudojamo telefoninio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), N. K. naudojamo telefoninių abonentų Nr. (duomenys neskelbtini) telefoninių pokalbių, kontroliuojant kitą telekomunikacijų tinklais perduodamą informaciją ir daryti jų įrašus bei nustatyti paminėtų abonentų buvimo vietą realiame laike, leista susipažinti ir gauti šią informaciją raštu, taip pat išklotines (t. 1, b. l. 92–93, 94–95).

Iš prie elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolų pridėtų suvestinių matyti, kad nuteistasis L. P. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) į jo paties duotą telefono kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) savo iniciatyva rašė SMS žinutes Ž. M., pats savo iniciatyva ragino jį susitikti jo nurodytoje vietoje, siūlėsi atvažiuoti net į darbo vietą arba į kitą Ž. M. tinkamą vietą. Tokių žinučių turinys, kaip antai L. P. Ž. M. 2009-03-15 15.00.28 val. – „Sveikas tai apie 4 susitinkam“, 2009-03-15 15.09.18 val. – „OK pas mane pasiziurejau viska 4 busiu ten kur sakiau“, o Ž. M. parašius, kad nelabai spėja sutartu laiku, L. P. 2009-03-15 17.46.28 val. atsakė: „Tai gal kur kitur prilekti“, 2009-03-15 19.03.21 val. – „varyk uz 17 busiu“ (t. 1, b. l. 69–71). Šių ir panašių žinučių turinys aiškiai parodo, jog su Ž. M. bet kokiu atveju norėjo susitikti L. P., ir tikrai ne Ž. M. iniciatyva (t. 1, b. l. 69–73).

Iš 2009-06-10 pokalbių suvestinės turinio (t. 1, b. l. 97–170) matyti, kad L. P. aiškiai žinojo apie cigarečių kontrabandą, kalbėjo apie cigarečių blokus ir dėžių skaičių, cigarečių kainas, vietas, kuriose reikės paimti dėžes, kas ir kuriose vietose turės stovėti. 2009-03-10 18.07.32 val. L. P. kalbėjo apie vietą, kur yra geltoni stulpai, kad reikia važiuoti pažiūrėti, kur atiduoti kažkam (t. 1, b. l. 105–106). 2009-03-12 11.45.39 val. L. P. kalbėjo: „dabar gal paduoti šešiasdešimt dėžių“, „tiek turi atsivežęs tipo žinai, ten kai pasakiau kad po tiek reikia atsivežti ... sako visi, nieks nepasiruošę, nieks nieko neturi“, „nežinau, aukščiau Gėgės dar yra leds“ (t. 1, b. l. 108–109). Tokio turinio pokalbis patvirtina, kad L. P. pasienio pareigūno pagalba, norint gabenti kontrabandines cigaretes, buvo suinteresuotas asmeniškai. Pokalbių turinys patvirtina liudytojo Ž. M. parodymus apie tai, kad L. P. jam pasakojo apie ketinimą gabenti kontrabandą nuo (duomenys neskelbtini).

Iš pokalbių turinio matyti, kad L. P. su kitais asmenimis kalba ir nakties metu. 2009-03-23 02.13.38 val. M. P. pasitikslino vietą, į kurią reikės atvažiuoti (t. 1, b. l. 162). Tokio pokalbio turinys aiškiai patvirtina, kad L. P. kontrabandos gabenimą organizavo, kontroliavo, davė dėl to nurodymus kitiems asmenims. 2009-03-23 19.42.19 val. pokalbio metu L. P. M. P. į klausimą atsakė: „ai, nu padaviau tam kolūkiečiui telefoną“, „būtų didelis ožys, būtų mumis seniai pridavęs visus“, „dačas pas jį stovi, žino, ka dačas kur yra, žino kur kits mūsų šucheris, žino kada dirbam, nu pripasakojo visko“, M. P. paklausus: „aha, tai nusiteikęs pagelbėt yra?“, L. P. atsakė: „labai nusiteikęs“, „jeigu kapeika bus, tai“, „tai sako aš viską žinau praktiškai kaip ir taip sako viską žinau tik patraukti negaliu“. M. P. paklausus: „patraukti ko“, L. P. atsakė, kad negali pastumti džipo (t. 1, b. l. 168–169).

Nuteistasis L. P. teisiamajame posėdyje parodė, jog V. K. jam pasakė, kad su juo nori susitikti pasienio pareigūnas. Su pareigūnu susitarė susitikti (duomenys neskelbtini), prie kažkokio šiukšlyno. Iš nuteistojo parodymų matyti, kad sutartoje vietoje su pareigūnu susitiko jis ir V. K.. Tos pačios apklausos metu L. P. parodė, kad 2009-01-26 buvo susitikę trise, tačiau iš parodymų turinio matyti, kad susitikime trečiasis asmuo buvo ne V. K., bet A., kuriam Ž. M. esą siūlė paslaugas, tačiau jis negirdėjo, kokias. Apeliaciniame skunde nuteistasis apie jokį A. jau net neužsiminė, teigė, jog į susitikimo vietą (duomenys neskelbtini) jį atvežė V. K., o vėliau visi trys nuvažiavo link (duomenys neskelbtini), prie kažkokio sąvartyno.

Iš bylos duomenų matyti, kad L. P. su Ž. M. susitiko 2009 m. sausio mėnesį, liudytojas V. K. teisiamajame posėdyje teigė, jog jis su Ž. M. susipažino žvejodamas prie upės praeitų metų vasarą ir Ž. M. paprašė suvesti jį su L. P.. Iš tokių parodymų išeitų, jog Ž. M. paprašė suvesti jį su L. P. jau po jų susitikimo. Nors L. P. tiek teisiamajame posėdyje, tiek apeliaciniame skunde teigė, jog susitikimas vyko už (duomenys neskelbtini), prie kažkokio sąvartyno, tačiau iš V. K. parodymų matyti, jog jis nuvykus į (duomenys neskelbtini), juos suvedė ir paliko prie degalinės „Lukoil“ (t. 2, b. l. 97, 103). Tokie liudytojo V. K. prieštaringi parodymai kelia pagrįstų abejonių, todėl jais tikėti nėra jokio pagrindo.

Telefoninių pokalbių suvestinės turinys patvirtina, kad L. P. užsiiminėjo cigarečių kontrabanda. L. P. ir jo draugams Ž. M. informacija apie pasienio apsaugą gabenant kontrabandą buvo itin svarbi, todėl L. P. asmeniškai buvo suinteresuotas pasienio pareigūną įtraukti į nusikalstamą veiką. Iš liudytojo Ž. M. parodymų matyti, kad jis yra daręs pas L. P. kratą, todėl L. P. pažinojo iš matymo. Ž. M. aiškiai parodė, jog įvykio dieną jam buvo išeiginė, ir jis buvo (duomenys neskelbtini). Nėra pagrindo netikėti, kad L. P., pamatęs Ž. M. (duomenys neskelbtini), taip pat jį atpažino, o pasitikslinęs, ar Ž. M. tikrai yra pasienietis, pradėjo jį įkalbinėti, kad suteiktų informaciją apie valstybės sienos apsaugą. L. P. susitikimo su Ž. M. metu iš anksto turėjo pasiruošęs mobiliojo ryšio telefoną su SIM kortele, kuriuos perdavė Ž. M.. L. P. nepaneigė, jog Ž. M. jokio atlygio iš jo neprašė, į tą pačią L. P. Ž. M. duotą mobiliojo ryšio SIM kortelės numerį L. P. siuntė SMS žinutes Ž. M.. Vėliau L. P. Ž. M. SIM korteles keitė.

Iš telefoninių pokalbių turinio matyti, jog kontrabandos gabenimo vieta buvo (duomenys neskelbtini). Tokie duomenys patvirtina liudytojo Ž. M. parodymus, jog susitikimo su L. P. metu L. P. jam pasakė, kad gabena kontrabandą nuo (duomenys neskelbtini), šias vietas parodė atsivežtame su savimi žemėlapyje, taip pat nubraižė planelį, kur kitą kartą abu susitiks, ir atidavė jį Ž. M.. Nuteistojo L. P. versija, jog jis žemėlapius braižė A., kurio gerai net nepažinojo, nežinojo, kam jam ši informacija buvo reikalinga, yra visiškai neįtikėtina. Tokiais parodymais L. P. tik patvirtina, kad jis nubraižė vietas, kuriose bus gabenama kontrabanda, ir šie žemėlapiai buvo skirti ne kažkokiam A., o tiesiogiai nubraižyti Ž. M.. Tai patvirtina ir daiktų pateikimo protokolai, iš kurių matyti, kad pareigūnams L. P. lapelius, kuriose nubraižyti planai, pateikė būtent Ž. M..

L. P. pokalbių su Ž. M. metu pats aktyviai ragino Ž. M. su juo susitikti, neabejojo, kad Ž. M. su policijos pareigūnais nebendradarbiauja, L. P. padeda turėdamas savų interesų. M. P. paklausimas „aha, tai nusiteikęs pagelbėt yra?“ ir L. P. atsakymas: „labai nusiteikęs“ akivaizdžiai parodo, kad abu pašnekovai dar nebuvo įsitikinę Ž. M. pagalba, tačiau iš vėlesnio pokalbio matyti, kad L. P. už atitinkamą mokestį Ž. M. jiems teikti informaciją įkalbės. Už ką L. P. Ž. M. sumokėjo 400 eurų, L. P. suprato gerai.

Bylos duomenys, iš kurių matyti, kad nusikalstamą veiką imituojančiu modeliu buvo prisijungta prie jau anksčiau L. P. vykdomos nusikalstamos veiklos – kontrabandos gabenimo, kad Ž. M. L. P. daryti nusikalstamą veiką neprovokavo, nusikalstamą veiką daryti kurstė L. P., vadovaudamasis BPK 20 straipsnio nuostatomis teismas tuos duomenis įrodymais pripažino pagrįstai ir įvertino juos nešališkai, pagrįsdamas savo įsitikinimą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir vadovaudamasis įstatymu.

Nuteistojo L. P. skundo argumentas, kad apylinkės teisme gynybai nepavyko liudytojams Ž. M., M. N. ir V. K. užduoti visų svarbių klausimų, niekuo nemotyvuotas. Byloje duomenų, jog nuteistajam ar jo gynėjui buvo neleista pasinaudoti teise paklausti ar papildyti įrodymų tyrimą, nėra.

Nustatinėjant L. P. kaltę dėl padaryto nusikaltimo, už kurį jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, buvo remtasi tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teisiamajame posėdyje, jokia operatyvine sekimo ir veiksmų koordinavimo medžiaga apylinkės teismas priimdamas nuosprendį nesirėmė. Surinkti duomenys gauti nepažeidžiant įstatymų nustatytos tvarkos, todėl laikytini įrodymais (BPK 20 str. 1 d.), o apeliacinio skundo argumentas, kad įrodymų rinkimo būdai buvo neteisėti, kad nusikalstamos veikos padarymas buvo provokuojamas, nesilaikyta BPK bei Operatyvinės veiklos įstatymo nuostatų, yra nepagrįstas.

Pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimą, kaip nusikalstamą veiką, nuo tarnybinio (arba drausminio) nusižengimo, yra didelės žalos požymis. Teismai, taikydami BK 228 straipsnį, žala pripažįsta ne tik turtinio, bet ir kitokio pobūdžio žalą, dėl kurios nukenčia valstybės, tarptautinės viešosios organizacijos, juridinio ar fizinio asmens turtinė padėtis arba (ir) padaromas neigiamas poveikis jų neturtiniams interesams. Turtine žala pripažįstamas turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), negauta nauda ar negautos pajamos, o kitokio pobūdžio žala – fizinė, moralinė, organizacinė ar kito neturtinio pobūdžio žala padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms.

Kiekvienu atveju žala nustatoma atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, t. y. į tai, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeisti, kaltininko einamų pareigų svarbą ir pan. Sprendžiant klausimą, ar turtinė žala yra didelė, atsižvelgiama ne tik į žalos piniginės išraiškos dydį, bet ir į tai, kiek ji reikšminga tokią žalą patyrusiam asmeniui. Kitokio, t. y. neturtinio, pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo arba piktnaudžiaujant tarnyba dar ir kitos nusikalstamos veikos padarymo. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei.

Nuteistasis L. P. veikdamas savo ir kitų asmenų interesais, siekdamas užtikrinti nekliudomą cigarečių gabenimą kontrabandos būdu, aktyviais veiksmais lenkdamas Ž. M. ne tik piktnaudžiauti tarnyba, bet ir bendrininkauti sunkaus nusikaltimo – kontrabandos – daryme, atliko visus veiksmus tam, kad būtų pripažintas kaltu už kurstymą pagal BK 24 str. 5 d. 228 str. 2 d. Nuteistojo veiksmai, įvertinus didelį jų pavojų, laikytini baigtu nusikaltimu, o tai, kad nuteistajam savo veiksmais padaryti didelės žalos šiuo konkrečiu atveju nepavyko, tai priklausė nuo kitų, bet ne dėl nuo jo priklausančių aplinkybių.

Remiantis aptartų įrodymų visuma L. P. kaltė dėl padarytos nusikalstamos veikos įrodyta, jis pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 5 d. 228 str. 2 d. nuteistas pagrįstai, todėl apylinkės teismo nuosprendis pripažintinas teisėtu ir pagrįstu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutaria:

nuteistojo L. P. apeliacinį skundą atmesti.