- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-12
- Bylos Nr.
- 2-638/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Danutė Milašienė, Vigintas Višinskis
- Atsakovas
- S. D., J. D., V. L., T. L.
- Ieškovas
- S. G.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Danutės Milašienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų S. D., J. D., V. L. ir T. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-3580-582/2011 pagal ieškovės S. G. ieškinį atsakovams V. L., S. D., T. L., J. D. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė S. G. kreipėsi į teismą ir ieškiniu prašė: pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2007 m. gruodžio 27 d. automobilio BMW 730, v/n (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų V. L. ir S. D., priteisti atsakovo V. L. naudai iš atsakovės S. D. 21000 Lt draudiminės išmokos; pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2009 m. birželio 17 d. tarp atsakovų V. L. ir T. L. sudarytą dovanojimo sutartį Nr. 2133, kuria atsakovas V. L. padovanojo atsakovei T. L. 85 200 Lt vidutinės rinkos vertės 10,9543 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), taikyti restituciją; pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2008 m. spalio 10 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2063, sudarytą tarp atsakovų V. L. ir J. D., pagal kurią atsakovas V. L. pardavė atsakovei J. D. nekilnojamąjį turtą (preliminariai 61 154 Lt vertės): gyvenamąjį namą ir kitus statinius, esančius (duomenys neskelbtini), taikyti restituciją ir visą ginčijamais sandoriais perleistą turtą grąžinti atsakovo V. L. nuosavybėn. Ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) areštuoti S. D. turtą ir pinigines lėšas 21 000 litų sumoje, turtą ir pinigus pavedant surasti antstoliui; 2) uždrausti S. D. grąžinti V. L. 21 000 litų draudiminės išmokos; 3) areštuoti T. L. nuosavybės teise priklausantį 10,9543 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), uždraudžiant šiuo sklypu disponuoti; 4) areštuoti J. D. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, įgytą ginčijamos 2008 m. spalio 10 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2063, sudarytos tarp V. L. ir J. D. pagrindu. Nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra reikalingas dėl to, kad jų nepritaikius atsakovai gali perleisti turtą ir tuomet teismo sprendimo įvykdymas taps neįmanomas. Nurodė, kad visi atsakovai yra tarpusavyje susiję, elgiasi nesąžiningai, dalis jų baudžiamojoje byloje pakeitė parodymus, kas rodo jų nesąžiningumą, todėl jie gali imtis bet kokių turto perleidimo veiksmų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Rezoliucinė dalis
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2011 m. gruodžio 30 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies ir ieškovės reikalavimams užtikrinti nutarė:
1) 21 000 Lt sumai areštuoti S. D. nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, priklausantį atsakovei ir esantį pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant atsakovei areštuotu turtu disponuoti, o materialaus turto nesant ar esant nepakankamai, trūkstamai sumai areštuoti atsakovės pinigines lėšas, esančias bankų atsiskaitomosiose sąskaitose;
2) areštuoti T. L. nuosavybės teise priklausantį 10,9543 ha žemės sklypą, esantį(duomenys neskelbtini), uždraudžiant šiuo sklypu disponuoti;
3) areštuoti J. D. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, įgytą ginčijamos 2008 m. spalio 10 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2063, sudarytos tarp V. L. ir J. D. pagrindu: 0,7500 ha žemės sklypą, esantį(duomenys neskelbtini), 2266 litų vertės; gyvenamąjį namą ir kitus statinius, esančius(duomenys neskelbtini), 23 284 litų vertės; 0,710 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 1943 litų vertės; 0,9400 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 1903 litų vertės; 1,4100 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 3933 litų vertės; 1,3800 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 4128 litų vertės; 0,4000 ha žemės sklypą, esantį(duomenys neskelbtini), 1274 litų vertės; 1,5717 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 5171 litų vertės; 1,5000 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 4731 litų vertės; 1.2000 ha žemės sklypą, esantį(duomenys neskelbtini), 4879 litų vertės; 0,2600 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 1160 litų vertės; 1,000 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 4177 litų vertės; 0,3000 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 2305 litų vertės, uždraudžiant visą anksčiau minėtą turtą perleisti kitiems asmenims, taip pat įkeisti.
Ta pačia nutartimi ieškovės S. G. prašymas uždrausti S. D. grąžinti V. L. 21 000 litų draudiminės išmokos atmestas.
Teismas sprendė, kad 21 000 Lt reikalavimo suma atsakovei S. D. kaip fiziniam asmeniui yra didelė, o kitos ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės (išskyrus prašymą uždrausti grąžinti V. L. 21 000 Lt draudiminės išmokos) yra susiję su ieškinio reikalavimais ir, jų nesiėmus, gali atsirasti galimybė perleisti turtą, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.
Atskiruoju skundu atsakovai S. D., J. D., V. L. ir T. L. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodo šiuos argumentus:
1. Nagrinėjamu atveju ieškinys, reiškiamas actio Pauliana pagrindu, yra akivaizdžiai nepagrįstas, nes ieškovės civilinis ieškinys 85 000 Lt sumai pareikštas Prienų rajono apylinkės teisme neišnagrinėtoje baudžiamojoje byloje. Be to, ieškovės pateiktoje paskolos sutartyje nurodyta, kad atsakovas pinigus skolinosi 2009 m. kovo 1 d., todėl tik sandoriai, sudaryti nuo 2009 m. kovo 1 d. galėtų būti laikomi pažeidžiančiais ieškovės teises.
2. Baudžiamojoje byloje ieškovei pareiškus civilinį ieškinį 85 000 Lt sumai, jo užtikrinimui prokuroro 2011 m. gegužės 10 d. nutarimu jau paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas atsakovo V. L. turtui, o ieškovė nepateikė įrodymų, kad minėtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas būtų nepakankamas pareikštam 85 000 Lt civiliniam ieškiniui užtikrinti ir kad egzistuotų būtinybė reikšti actio Pauliana ieškinį dėl kito turto perleidimo sandorių.
3. Ieškiniu prašoma pripažinti negaliojančiais tarp atsakovų sudarytus sandorius 167 354 Lt sumai, nors ieškinyje nurodo, kad jos reikalavimo teisė į atsakovą V. L. yra 85 000 Lt, todėl taikytos laikinosios apsaugos priemonės, ypač atsakovės S. D. turto ir piniginių lėšų areštas 21 000 Lt sumai, yra neproporcingos, pažeidžia ekonomiškumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principus.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė S. G. prašo palikti Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį nepakeistą. Nurodo, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones atliekamas preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti. Ieškovė reikalavimo teisę į atsakovą įgijo paskolos raštelio pavadinimu „vekselis“ pagrindu. Vienu iš ieškinio reikalavimų yra ginčijama 2009 m. birželio 17 d. tarp atsakovų V. L. ir T. L. sudaryta 10,9543 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (85 200 Lt vertės) dovanojimo sutartis, tačiau šis sklypas yra įkeistas hipoteka bankui ir negali užtikrinti galimai palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymo (įkaito turėtojas turi teisę patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto vertės pirmiau už kitus kreditorius).
Atskirasis skundas netenkinamas.
Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Tuo tarpu, apelianto nuomone, nagrinėjamu atveju ieškinys, pareikštas actio Pauliana pagrindu, yra aiškiai nepagrįstas dėl neabejotinos ir galiojančios ieškovės reikalavimo teisės nebuvimo. Tačiau, visų pirma, pažymėtina, kad neabejotinos ir galiojančios ieškovės reikalavimo teisės buvimas yra bylos nagrinėjimo iš esmės metu nustatinėtina aplinkybė, dėl ko Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 5 d. nutartimi civilinės bylos Nr. 2- 1176-480/2012 nagrinėjimas buvo sustabdytas iki bus išspręsta V. L. baudžiamoji byla. Be to, šiuo metu iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 str. 3 d.) aišku, kad faktas, jog V. L. skolinosi iš S. G. 85 000 Lt, nustatytas ne tik Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 17 d. nuosprendžiu, bet ir Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 20 d. nuosprendžiu. Atitinkamai CK 6.66 straipsnyje nėra kategoriškai įtvirtinta, kad kreditoriaus teises gali pažeisti tik sandoriai, sudaryti po sandorio su reikalavimus actio Pauliana pagrindu pareiškusiu kreditoriumi (tai vertintina faktinių aplinkybių kontekste sprendžiant ginčą iš esmės, ko teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, neatlieka), o teismo apskritai nesaisto ieškinio reikalavimo teisinis pagrindas. Tokiu būdu teigti, kad ieškinys nagrinėjamu atveju yra akivaizdžiai nepagrįstas, šiuo metu nėra pagrindo.
Atsakovai nurodo, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka ekonomiškumo principo (CPK 145 str. 2 d.), atsižvelgiant tiek į ieškovės reikalavimo dydį (85 000 Lt), tiek į tai, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas atsakovo V. L. turtui buvo paskirtas dar 2011 m. gegužės 10 d. prokuroro nutarimu. Tačiau iš Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 20 d. nuosprendžio aišku, kad Prienų rajono apylinkės prokuratūros 2011 m. gegužės 10 d. nutarimu apribotos nuosavybės teisės V. L. turtui, kurio vidutinė vertė yra apie 30 000 Lt, o civilinio proceso tvarka nagrinėjamoje byloje reikalavimai reiškiami būtent dėl to, kad, ieškovės nuomone, atsakovui V. L. šiuo metu priklausančio turto nepakanka reikalavimui dėl skolos grąžinimo įvykdyti. Pažymėtina, kad šiuo metu teismas ginčijamais sandoriais perleisto turto vertės ir galimybės patenkinti ieškovės reikalavimus iš tokio turto nenustatinėja, tačiau tai, kad ginčijami sandoriai su atsakovui V. L. artimais asmenimis sudaryti nedaug prieš ir netrukus po 85 000 Lt paskolos atsakovui suteikimo, leidžia preliminariai manyti apie V. L. nesąžiningumą, siekiant išvengti prievolės S. G. vykdymo, kas pagrindžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą siekiant, kad teismo sprendimo vykdymas nebūtų apsunkintas ar pasidarytų neįmanomas (CK 4.96 str. 2 d.). Atsakovai taip pat nurodo, kad proporcingumo, ekonomiškumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principus ypač pažeidžia atsakovės S. D. turto ir piniginių lėšų areštas 21 000 Lt sumai, tačiau minėtos atsakovės pinigines lėšas skundžiama nutartimi nuspręsta areštuoti tik nesant ar esant nepakankamai materialaus turto, o šios laikinosios apsaugos priemonės taikytos būtent dėl to, kad ginčijamu sandoriu perleista transporto priemonė šiuo metu yra sugadinta ir atsakovė yra gavusi draudimo išmoką (4 b. l.), todėl teigti, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia apeliantų nurodomus principus, nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį nepakeistą.