Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. M., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini) (gyvenamosios vietos niekur nedeklaravęs), turintis pagrindinį išsilavinimą, vedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, turintis neįgalumą, teistas:

1) Raseinių rajono apylinkės teismo 1993-12-13 nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1994-01-26 nutartimi, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 146 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 5 metams;

2) Raseinių rajono apylinkės teismo 1994-03-17 nuosprendžiu pagal BK 148 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 5 metams. Vadovaujantis BK 42 straipsniu, bausmė subendrinta su Raseinių rajono apylinkės teismo 1993-12-13 nuosprendžiu, paskirta galutinė 5 metų laisvės atėmimo bausmė;

3) Radviliškio rajono apylinkės teismo 1999-06-28 nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams 2 mėnesiams su ¼ turto konfiskavimu. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2000-01-06 nutartimi 1999-06-28 nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinti ir paskirta galutinė 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

4) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2000-08-03 nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams su 300 Lt vertės turto konfiskavimu;

5) Šiaulių apygardos teismo 2003-02-25 nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, 273 straipsnio 2 dalį, 278 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 43 straipsniu, bausmė subendrinta su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2000-08-03 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 4 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė su viso turto konfiskavimu. Lietuvos apeliacinio teismo 2003-05-20 nuosprendžiu veikos perkvalifikuotos iš 1961 m. BK 273 straipsnio 2 dalies į 2000 m. BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį ir iš BK 271 straipsnio 2 dalies į BK 178 straipsnio 2 dalį, 278 straipsnio 1 dalis neperkvalifikuota, ir paskirtas laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, bausmė subendrinta su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2000-08-03 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 3 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, atleidžiant nuo viso turto konfiskavimo;

6) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008-02-29 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams 10 mėnesių;

7) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010-10- 25 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams;

8) Šakių rajono apylinkės teismo 2013-12-20 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį areštu 60 parų. Vadovaujantis BK 64(1) straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 40 parų arešto bausmė;

9) Šakių rajono apylinkės teismo 2015-01-29 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį areštu 80 parų;

10) Šakių rajono apylinkės teismo 2015-07-02 nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

11) Šakių rajono apylinkės teismo 2017-02-03 nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64(1) straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 1 metų laisvės atėmimo bausmė;

12) Šakių rajono apylinkės teismo 2017-03-01 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį areštu 60 parų. Vadovaujantis BK 64(1) straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 40 parų arešto bausmė. 2017-07-03 nutartimi bausmė subendrinta su Šakių rajono apylinkės teismo 2017-02-03 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė. 2018-06-01 paleistas iš Alytaus pataisos namų atlikus bausmę, kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. laikotarpiu nuo 2018 m. birželio vidurio iki 2019 m. vasario 17 d., per kelis kartus, tikslios datos nenustatytos, gyvendamas D. R. sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), iš gyvenamojo namo ir pagalbinių patalpų pagrobė svetimą D. R. priklausantį turtą: 100 eurų vertės ąžuolinį stalą, 60 eurų vertės televizoriaus staliuką, 250 eurų vertės televizorių „Samsung“, 180 eurų vertės televizorių „Philips“, 260 eurų vertės televizorių „LG“, 40 eurų vertės DVD grotuvą, 300 eurų vertės kompiuterį „Acer“, 50 eurų vertės mikrobangų krosnelę, 25 eurų vertės arbatinuką, 140 eurų vertės dujinę viryklę, 180 eurų vertės sieninį laikrodį, 180 eurų vertės šaldytuvą „Beko“, 60 eurų vertės trimerį, 50 eurų vertės dujų balioną su reduktoriumi, 280 eurų vertės virtuvės baldų komplektą, 950 eurų vertės odinių baldų komplektą, 200 eurų vertės odinį dvivietį fotelį, 300 eurų vertės komodą-indaują, dvi spintas, kurių bendra vertė 300 eurų, 450 eurų vertės ketaus krosnelę, 300 eurų vertės ąžuolinę komodą, du senovinius šviestuvus, kurių bendra vertė 80 eurų, 180 eurų vertės dviratį, 11 vištų, kurių bendra vertė 110 eurų, 4 žąsis, kurių bendra vertė 120 eurų, 9 antis, kurių bendra vertė 135 eurai, 14 triušių, kurių bendra vertė 280 eurų, 140 eurų vertės sukiklį „Boch“, 90 eurų vertės siaurapjūklį „Makita“, 80 eurų vertės pjūklą lentoms pjauti, 70 eurų vertės elektrinį grąžtą „Makita“, 150 eurų vertės benzininį pjūklą „Makita“, vandens siurblį, kurio vertė 55 eurų, tuo padarydamas nukentėjusiajai D. R. 6145 eurų vertės turtinę žalą.

Kadangi J. M., kuris yra kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis J. M. pilnai pripažino savo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir parodė, kad kalėjime jis susipažino su nukentėjusiosios sūnumi, kuris jam pasiūlė gyventi jo motinos sodyboje. Jis ten apsigyveno su žmona, kuri jį vėliau paliko, o jis pradėjo gerti. Pradėjus gerti, jis visus daiktus pradėjo iš sodybos nešti ir pardavinėti. Pardavė daiktus, baldus, gyvūnus. Vandens siurblį vieną pardavė, o ne du kaip nurodyta kaltinamajame akte. Savo kaltę pripažįsta pilnai, dėl civilinio ieškinio sumos sutinka. Į sodybą buvo įleistas draugiškai, kad sodybą prižiūrėti. Dėl savo elgesio gailisi, atsiprašo nukentėjusiosios.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis J. M. parodė, kad laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 3 d. iki 2019 m. vasario 16 d. gyveno D. R. sodyboje. Į sodybą D. R. sūnus M. R. atvežė įvairių baldų, buitinės technikos, įrankių, kitų pragyvenimui reikalingų daiktų, taip pat vištų, žąsų, ančių ir triušių. Nuo 2019 m. pradžios šioje sodyboje su juo kartu apsigyveno M. U.. Kadangi buvo reikalingi pinigai, jis po truputį pardavinėjo D. R. daiktus - baldus, televizorius, kompiuterį, kitus prietaisus. Pamena, kad 2018 m. vasarą vieną televizorių pardavė R. P., virtuvės baldus, mikrobangų krosnelę ir dar vieną televizorių - E. M., kompiuterį pridavė į lombardą Panevėžyje. Kažkokius daiktus atidavė M. A.. Didžiąją dalį baldų, įvairių prietaisų, kitų daiktų pardavė nepažįstamiems asmenims. Svetimus daiktus jis pardavinėjo vienas, M. U. prie to visiškai neprisidėjo. Jie tik kartu savo reikmėms leido gautus pinigus. 2019 m. vasario viduryje su M. U. išvažiavo iš D. R. sodybos. Savo kaltę pripažįsta visiškai, nes pardavė daug D. R. priklausančio turto, padarė didelę turtinę žalą, tačiau jos atlyginti neturi galimybių (tomas 2, b. l. 39-41, 43-44, 47-48).

Nukentėjusioji D. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jos sūnus paprašė priimti į sodybą kaltinamąjį, kuris turėjo sodybą prižiūrėti. Kol kaltinamasis gyveno su žmona R., jam buvo viskas gerai. Tvarkingas žmogus buvo. Kaltinamasis buvo aprūpintas viskuo. Bet jis primušė savo žmoną, pastaroji išvažiavo ir tada prasidėjo netvarka. Pradėjo gerti. Visi baldai į sodybą buvo atvežti iš Švedijos. Nuotraukose matomi seni daiktai. Sena viryklė ir tik viena dalis ąžuolinio komplekto. Buvo naujas supakuotas „Beko“ šaldytuvas, nauja dujinė - supakuota. Visi odiniai baldai buvo atvežti naujai iš Švedijos. Kaltinamasis dar padėjo visus baldus sunešti. Kiek mokėjo už daiktus, tiek nurodė civiliniame ieškinyje, kvitų neturi. Šaldytuvas ir dujinė pirkti Lietuvoje. Ji dar patyrė nuostolių, kurie nėra įrašyti, tai yra 150 eurų vertės naujos spynos ir už elektrą. Namuose gal ir yra pirkimo dokumentai. Indai buvo visi sudaužyti. Nuotraukose dujinė viryklė sena stovi, naujos supakuotos nėra. Šaldytuvas irgi buvo atvežtas naujas. Ąžuolinė komoda buvo iš dviejų dalių, viena dalis yra, o kitos nėra. Senovinė iš Švedijos atvežta. Sudraskyta visa. Kita išvežta. Komoda yra ąžuolinė. Sūnūs nupirko 3 televizorius: 250 eurų vertės televizorius „Samsung“, 180 eurų vertės televizorius „Philips“, 260 eurų vertės televizorius „LG“. Visus daiktus laikė sodyboje, nes stato namą ir neturėjo kur kitur laikyti. Paukščius ir triušius pirko turguje, viena antis apie 20 eurų vertės, apie 10 eurų vertės viena višta, apie 20-25 eurų vertės triušis. Turguje kvitų neišrašinėja. Dėl civiliniu ieškiniu prašomos atlyginti neturtinės žalos, tai reikėjo prašyti kitų žmonių atvežti į policijos komisariatą ir teismą, visą naktį nemiegojo, priepuolį gavo, šiandien raminamuosius gėrė. Reikėjo automobilį samdyti, kad atvežti baldus iš žmonių. Kreipėsi į medikus dėl nervų, buvo paskirti raminamieji.

Nukentėjusioji D. R., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad nuo 2018 m. birželio mėn. jos sodyboje (duomenys neskelbtini), jai leidus, apsigyveno J. M.. Sūnus M. R. į sodybą nuvežė įvairių gyvenimui būtinų daiktų - baldų, buitinės technikos, įvairių prietaisų, vištų, ančių, žąsų, triušių. Apsilankiusi savo sodyboje 2019 m. vasario 17 d. pamatė, kad nebėra odinių baldų, komodų, trijų televizorių, nešiojamo kompiuterio, šaldytuvo, viryklės, kitų smulkesnių buities prietaisų. Iš ūkinių patalpų buvo pavogti sukikliai, trimeris, elektrinis grąžtas, vandens siurbliai. Nebebuvo jokių paukščių, buvo likę tik kelio triušiai. Taip pat sodyboje nebebuvo ir J. M. su sugyventine M. U.. Dalis daiktų, kuriuos jai parodė policijos pareigūnai ir kuriuos ji pažino kaip tuos, kurie buvo pavogti iš jos sodybos, jai grąžinti. Dėl šio įvykio jai padaryta ir neatlyginta 5 390 eurų turtinė ir 1 000 eurų neturtinė žala (tomas 1, b. l. 21-22, 24-26, 33-34).

Liudytojas M. R., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad nuo 2018 m. birželio mėn. jo motina D. R. savo sodyboje leido apsigyventi J. M.. Per kelis kartus jis į sodybą atvežė įvairių baldų, kelis televizorius, kompiuterį, odinius svetainės baldus, suktuką „Makita“, du trimerius, kampinį šlifuoklį ir dar visokių rakandų bei baldų, taip pat naminių paukščių bei triušių. 2019 m. vasario mėn. sužinojo, kad motinos sodyba apvogta, joje nebegyvena ir J. M.. Visi iš sodybos pavogti daiktai priklausė jo motinai D. R. (tomas 1, b. l. 52-53).

Liudytoja M. U., apklausta ikiteisminio tyrimo metu (2019-08-22 ikiteisminis tyrimas jos atžvilgiu nutrauktas) parodė, kad nuo 2019 m. pradžios ji apsigyveno su J. M. sodyboje, priklausančioje D. R.. Pastarosios sūnus į šią sodybą buvo atvežęs daug įvairų baldų, buitinės technikos, indų, ūkiniuose pastatuose buvo naminių paukščių ir triušių, kuriuos prižiūrėjo J. M.. Šioje sodyboje su J. M. ji gyveno iki 2019 m. vasario vidurio. Per šį laikotarpį J. M. pardavė labai daug D. R. priklausančių baldų, buitinės technikos, kelis televizorius. Ji D. R. priklausančių daiktų nepardavinėjo, tik gyvendama kartu su J. M. leido pinigus (tomas 1, b. l. 171-173, 177-178).

Liudytoja L. L., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. vasario mėn., jos vyras A. L. vežė gretimoje sodyboje gyvenančius J. M. ir M. U. į Anykščius, Kupiškį. Važiuodama kartu girdėjo kaip J. M. pasakojo, kad pardavė daiktus ir išvažiuoja į užsienį, matė, kad jis turėjo kelis šimtus eurų. Po kelių dienų sužinojo, kad J. M. pardavė ne savo, o sodybos, kurioje gyveno, šeimininkės daiktus (tomas 1, b. l. 71-73).

Liudytojas R. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2018 m. spalio mėn. iš J. M. nusipirko televizorių „LG“ su pulteliu. J. M. sakė, kad televizorius yra jo (tomas 1, b. l. 75-76).

Liudytoja I. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. vasario 4 d. lombarde, kuriame ji dirba, J. M. užstatė nešiojamąjį kompiuterį „Acer“. Prie apklausos liudytoja pridėjo tai patvirtinančią sutarties kopiją (tomas 1, b. l. 81-82).

Liudytojas E. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. sausio mėn., tikslios dienos neprisimena, iš J. M. nusipirko virtuvės baldų komplektą, mikrobangų krosnelę ir televizorių „Samsung“. J. M., sakė, kad daiktai priklauso jam, juos parduoda, nes išvažiuoja į užsienį (tomas 1, b. l. 90-91).

Liudytoja A. Š., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, davė analogiškus kaip ir liudytojas E. M. parodymus (tomas 1, b. l. 102-103).

Liudytojas M. A., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. vasario mėn. J. M. leidus, iš namų, kuriuose jis gyveno, pasiėmė suktuką, mikrobangų krosnelę, DVD grotuvą, radijo imtuvą. Daiktus pardavė nepažįstamam asmeniu (tomas 1, b. l. 118).

Iš 2019-02-17 Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo nustatyta, kad D. R. pranešė apie tai, kad 2019-02-17 atvykusi į (duomenys neskelbtini) sodybą, apžiūrėję namus pastebėjo, kad yra pavogti baldai, buitinė technika, paukščiai, kokia padaryta žala yra tikslinama (tomas 1, b. l. 5-7).

Iš 2019-02-17 apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta - namas, esantis (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad durys į namą išlaužtos, patalpose netvarka, ūkinėje namo dalyje, narvuose, yra šeši triušiai (tomas 1, b. l. 8-19).

Iš 2019-02-19 Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad R. P. pateikė televizorių „LG“ su pulteliu (tomas 1, b. l. 77).

Iš 2019-02-27 Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad iš lombardo Panevėžyje paimtas nešiojamasis kompiuteris „Acer“ (tomas 1, b. l. 83).

Iš 2019-06-19 Daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas televizorius „LG“ su pulteliu ir nešiojamasis kompiuteris „Acer“ (tomas 1, b. l. 85-86, 87-89).

Iš 2019-07-09 Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad E. M. pateikė mikrobangų krosnelę, televizorių „Samsung“ ir virtuvės baldų komplektą (tomas 1, b. l. 93-94).

Iš 2019-07-24 Daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad E. M. pateikti daiktai buvo apžiūrėti (tomas 1, b. l. 95-96, 97-100).

Iš 2019-11-07 Apžiūros protokolo nustatyta, kad 2019-11-07 buvo apžiūrėta sodyba, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad šulinyje yra vandens siurblys, kurį nukentėjusioji D. R. išbraukia iš pavogtų daiktų sąrašo, pripažįsta jo nepastebėjusi (tomas 2, b. l. 115-119, 120-131, 132).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį

Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą.

Nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnyje, objektas yra visų rūšių ir formų nuosavybė, o dalykas – svetimas turtas. Svetimo turto pagrobimas laikomas baigtu, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Vagystė, t. y. svetimo turto pagrobimas, yra nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo teisme duotus parodymus bei kitus rašytinius baudžiamosios bylos įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo J. M. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis J. M. apklausiamas teisme savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad gyvendamas nukentėjusiajai D. R. priklausančioje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), per laikotarpį nuo 2018 m. birželio vidurio iki 2019 m. vasario 17 d. iš gyvenamojo namo ir pagalbinių patalpų pagrobė svetimą D. R. priklausantį turtą: 100 eurų vertės ąžuolinį stalą, 60 eurų vertės televizoriaus staliuką, 250 eurų vertės televizorių „Samsung“, 180 eurų vertės televizorių „Philips“, 260 eurų vertės televizorių „LG“, 40 eurų vertės DVD grotuvą, 300 eurų vertės kompiuterį „Acer“, 50 eurų vertės mikrobangų krosnelę, 25 eurų vertės arbatinuką, 140 eurų vertės dujinę viryklę, 180 eurų vertės sieninį laikrodį, 180 eurų vertės šaldytuvą „Beko“, 60 eurų vertės trimerį, 50 eurų vertės dujų balioną su reduktoriumi, 280 eurų vertės virtuvės baldų komplektą, 950 eurų vertės odinių baldų komplektą, 200 eurų vertės odinį dvivietį fotelį, 300 eurų vertės komodą-indaują, dvi spintas, kurių bendra vertė 300 eurų, 450 eurų vertės ketaus krosnelę, 300 eurų vertės ąžuolinę komodą, du senovinius šviestuvus, kurių bendra vertė 80 eurų, 180 eurų vertės dviratį, 11 vištų, kurių bendra vertė 110 eurų, 4 žąsis, kurių bendra vertė 120 eurų, 9 antis, kurių bendra vertė 135 eurai, 14 triušių, kurių bendra vertė 280 eurų, 140 eurų vertės sukiklį „Boch“, 90 eurų vertės siaurapjūklį „Makita“, 80 eurų vertės pjūklą lentoms pjauti, 70 eurų vertės elektrinį grąžtą „Makita“, 150 eurų vertės benzininį pjūklą „Makita“, vandens siurblį, kurio vertė 55 eurų, tuo padarydamas nukentėjusiajai D. R. 6145 eurų vertės turtinę žalą. Tokius kaltinamojo parodymus patvirtina ir teisme atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ištirti įrodymai: ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų M. R., M. U., L. L., I. K., E. M., A. Š., M. A. parodymai, D. R. pareiškimas, apžiūros protokolai ir kiti byloje esantys ir teisiamojo posėdžio metu ištirti duomenys. Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog J. M. pagrobė svetimą turtą, todėl ši kaltinamojo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Tačiau atsižvelgiant į tai, jog atlikus papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus ir 2019-11-07 atlikus sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūrą, buvo nustatyta, kad iš sodybos pavogtas tik vienas vandens siurblys, o ne du kaip yra nurodyta kaltinime, todėl iš kaltinimo šalintina faktinė aplinkybė, jog pavogti du vandens siurbliai, kurių bendra vertė 110 eurų, ir kaltinime paliktinas tik vienas vandens siurblys, kurio vertė 55 eurai. Atitinkamai nukentėjusiajai D. R. padarytos turtinės žalos dydis nustatytinas ne 6200 Eur, o 6145 Eur.

Dėl bausmės skyrimo

Vadovaujantis BK 178 straipsnio 1 dalimi, tas, kas pagrobė svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Parinkdamas bausmės rūšį J. M., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą iš savanaudiškų paskatų. Teistas 12 kartų už nusikaltimus nuosavybei, žmogaus sveikatai bei kitus nusikaltimus (tomas 2, b. l. 57-69), šią nusikalstamą veiką padarė tik grįžęs iš įkalinimo įstaigos. Yra baustas administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (tomas 2, b. l. 78-80). Duomenų apie tai, kad būtų įrašytas į gydytojo psichiatro ar narkologo įskaitą, nėra. Nedirbantis. Anksčiau kaltinamasis J. M. ne kartą buvo baustas realia laisvės atėmimo bausme, tačiau tai neatgrasė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, jis tik grįžęs iš įkalinimo įstaigos vėl padarė naują turtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, todėl teismas vertina, kad J. M. resocializacija įmanoma tik jam skyrus laisvės atėmimo bausmę. Nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgia, kad J. M. nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, tik grįžęs iš įkalinimo įstaigos, todėl jis laikytinas recidyvistu (BK 27 straipsnis), ką teismas laiko atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kaltinamasis ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teismo posėdžio metu nuosekliai pripažino padaręs nusikaltimą ir gailėjosi, ką teismas laiko jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes, taip pat į nusikaltimu padarytą žalą, bausmės dydis nustatytinas numatytas sankcijos vidurkyje, o būtent – 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Šiuo konkrečiu atveju asmuo yra teisiamas 13 kartą, todėl ir visuomenės saugumo interesas bei protingumo ir sąžiningumo principai gali būti užtikrinti tik paskiriant jam tokio dydžio bausmę. Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir kaltinamasis J. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos, t. y. jam paskirta laisvės atėmimo bausmė mažintina vienu trečdaliu ir kaltinamajam J. M. paskirtina 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas - paliekamos nepakeistos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikintinos.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. R. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš kalto asmens priteisti jai padarytą 5390 Eur turtinę žalą ir 1000 Eur neturtinę žalą (tomas 1, b. l. 38).

Kadangi nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. R. atžvilgiu buvo padarytas tyčinis nusikaltimas, dėl kurio ji patyrė žalą, įrodyta, kad nusikaltimą padarė būtent kaltinamasis J. M., jo atlikti veiksmai yra priežastiniame ryšyje su nukentėjusiajai padaryta žala, todėl D. R. turi teisę reikalauti atlyginti jai nusikaltimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

Iš nukentėjusiosios D. R. sodybos buvo pavogti daiktai, kurių vertę nukentėjusioji nurodė tik sudarydama pavogtų daiktų sąrašą ir prie kiekvieno daikto nurodydama jo vertę (tomas 1, b. l. 23). Taip pat nukentėjusioji patikslintame civiliniame ieškinyje nurodė, kad 150 eurų ji išleido naujoms spynoms ir už elektrą, tačiau jokių įrodymų, kurie patvirtintų šias jos nurodytas išlaidas, ji nepateikė. Teismas pažymi, kad nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei D. R. buvo išaiškinta, kad ji turėtų pateikti įrodymus, kurie pagrįstų jos prašomos atlyginti turtinės žalos dydį, tačiau teisiamųjų posėdžių metu nukentėjusioji nurodė, jog jokių įrodymų ji neturi ir į bylą neteiks jokių dokumentų ar kitų įrodymų, kurie pagrįstų jos prašomos atlyginti turtinės žalos dydį bei nurodė, jog teismas turi vadovautis jos sudarytu sąrašu, kuriame nurodytos pavogto turto vertės.

Byloje nukentėjusioji nuosekliai išvardino, kokių daiktų ji pasigedo po vagystės, todėl nėra pagrindo netikėti, kad jos pateiktame sąraše išvardinti daiktai iš tiesų buvo pavogti, be to, ir kaltinamasis sutiko, kad tuos daiktus, kurie yra išvardinti ir kaltinamajame akte, jis pavogė iš nukentėjusiosios sodybos. Tačiau dėl pavogtų daiktų vertės teismas sprendžia, jog nukentėjusioji ir civilinė ieškovė turėjo pareigą imtis veiksmų, kad kokiu nors būdu preliminariai būtų pagrįstos iš jos pavogtų daiktų vertės. Teismas sutinka, kad asmuo gali neturėti visų daiktų įsigijimo dokumentų, nes dalis daiktų gali būti įsigyta senai ar daiktai buvo dėvėti, įsigyti turguje ir pan., tačiau panašių daiktų vertes galima nustatyti pateikiant duomenis apie analogiškų daiktų preliminarias vertes iš viešai prieinamų šaltinių, internetinių skelbimų ir pan. Kaip jau teismas nurodė, nukentėjusioji ir civilinė ieškovė neteikė teismui jokių papildomų duomenų, įrodymų, kurie preliminariai pagrįstų jos prašomos atlyginti turtinės žalos dydį, nors teismas jai buvo sudaręs tokią galimybę. Taip pat teismas neturi pagrindo tikėtis, kad po kurio laiko bus gauti papildomi duomenys dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, dėl pakankamai kategoriškos nukentėjusiosios pozicijos tuo klausimu, jai aiškiai nurodžius, kad jokių įrodymų apie iš jos pavogtų daiktų vertes ji neturi ir teismui pateikti negali. Tad nagrinėjamu atveju klausimo dėl ieškinio dydžio perdavimas nagrinėti civilinio proceso tvarka būtų beprasmis.

Prašoma atlyginti turtinė žala turi būti pagrįsta įrodymais. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jei šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas. Remdamasis šia teisės norma, teismas sprendžia, jog byloje nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei nepateikus jokių įrodymų, preliminariai pagrindžiančių kokios vertės turtas iš jos buvo pavogtas, tačiau prašant atlyginti iš kalto asmens 5240 Eur turtinę žalą už pavogtus daiktus, teismas šią sumą mažina 50 procentų, atsižvelgdamas į tai, jog pavogti daiktai nebuvo nauji, ir todėl reikia atsižvelgti į natūralų nusidėvėjimą, todėl iš J. M. nukentėjusiajai D. R. priteistina 2620 Eur suma turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusioji patikslintu civiliniu ieškiniu prašė atlyginti ir 150 Eur, kuriuos ji išleido naujoms spynoms sodybai ir už elektrą. Tačiau jokių įrodymų, kad ji būtų patyrusi tokio dydžio išlaidas, nukentėjusioji nepateikė. Pažymėtina, kad šias išlaidas nukentėjusioji patyrė jau po vagystės, nes sodyboje keitė spynas po to, kai jas reikėjo išlaužti, nes kaltinamasis buvo pasišalinęs iš sodybos ir nepaliko raktų. Tai nebuvo seni įvykiai, jie buvo susiję su padaryta nusikalstama veika, todėl nukentėjusioji turėjo pasirūpinti ir išsaugoti spynų įsigijimo dokumentus, nes tai jau buvo susiję su šia konkrečia vagyste. Nesant tokių įrodymų, teismas neturi jokio pagrindo priteisti kažkokią sumą už spynas, kuri nėra aiškiai detalizuota ir pagrįsta, kadangi 150 eurų yra prašoma priteisti už spynas ir elektrą. Duomenis apie tai, kokia suma buvo sumokėta už elektrą tikrai yra pas nukentėjusiąją ir ji turėjo galimybę šiuos įrodymus pateikti teismui, tačiau to nedarė, todėl jos reikalavimas dalyje dėl 150 eurų priteisimo už spynas ir elektrą netenkintinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Teismas konstatuoja, kad dėl J. M. padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusioji D. R. patyrė neturtinę žalą – dvasinį sukrėtimą, stresą. Neturtinę žalą privalo atlyginti nusikaltimą padaręs asmuo. Tačiau nukentėjusiosios nurodytas neturtinės žalos dydis (1000 Eur) teismo vertinimu laikytinas per dideliu ir neatitinkantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, todėl nukentėjusiosios prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis mažintinas iki 300 Eur sumos, kuri priteistina iš kaltinamojo J. M. nukentėjusiosios D. R. naudai. Likusioje dalyje civilinis ieškinys netenkintinas.

Proceso išlaidų nėra, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

J. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir J. M. skirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą – palikti nepakeistas, o nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.

Nukentėjusiosios D. R. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo J. M. nukentėjusiajai D. R. 2620 Eur (du tūkstančius šešis šimtus dvidešimt eurų) turtinei žalai ir 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilio ieškinio netenkinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.