Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-12-03 · Civilinė byla Nr. 2A-1040-275/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-12-03
Bylos Nr.
2A-1040-275/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Kutrienė (pran.), Rasa Gudžiūnienė, Andžej Maciejevski
Ieškovas
M. Š.
Atsakovas
L. V.-Š.
Kategorijos
  • 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Danutė Kutrienė Civilinė byla Nr. 2A-1040-275/09

Teisėja Nijolė Tankevičienė Procesinio sprendimo kategorija 75.4.3.; 77.4.3.;

121.21.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2009 m. gruodžio 3 d.,

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Danutės Kutrienės,kolegijos teisėjų Rasos Gudžiūnienės ir Andžejaus Maciejevskio,sekretoriaujant R.Kurganovaitei,

dalyvaujant ieškovui M. Š. ir jo atstovui adv. G.Putvinskiui, atsakovei L. V.-Š., jos atstovui adv. V.Paulauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo M. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 13 d. sprendimo, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo M. Š. ieškinį atsakovei L. V.-Š. ir atsakovės L. V.-Š. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas M. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu (kurį patikslino 2008-07-15, 2009-03-18 ir 2009-04-29), kuriuo prašė nutraukti santuoką dėl atsakovės L. V.-Š. kaltės, kadangi santuoka iširo dėl atsakovės neištikimybės, dėl jos netinkamo elgesio šeimoje, nuolat kylančių konfliktų. Prašė nustatyti bendravimo su dukra tvarką, kuri išdėstyta ieškovo patikslintame ieškinyje ir patikslinto ieškinio patikslinime (b.l. 172-178). Ieškovas M. Š. siekė bendrauti su dukra kas antrą savaitgalį nuo penktadienio iki sekmadienio, praleisti su dukra metines šventes, bendrauti kiekvieną savaitę antradieniais, trečiadieniais ir ketvirtadieniais, praleisti savo kasmetines atostogas bei gimtadienius. Patikslintuose ieškiniuose nurodyti nauji reikalavimai, kuriais reikalaujama nustatyti, kad ieškovas neprivalo pranešti vaiko motinai apie tai, jog pasiima dukrą iš vaikų darželio ar gyvenamosios vietos nuo penktadienio 16 val. ir grąžina sekmadienį iki 20 val. į vaiko gyvenamąją vietą. Tuo atveju, jeigu po sekmadienio seka ne darbo diena, reikalavo nustatyti, kad ieškovas turi teisę būti su dukra ir minėtą nedarbo ar oficialią šventės dieną, be atskiro pranešimo vaiko motinai; pasiimti dukrą vaiko motinai nepranešus iš vaikų darželio ar gyvenamosios vietos antradienį, trečiadienį ir ketvirtadienį nuo 17 val. ir parvežti kitą dieną į darželį ar gyvenamąją vietą, o jeigu sekanti diena yra ne darbo ar oficiali šventės diena, tai ieškovas M. Š. turi teisę būti su dukra ir tą dieną; nustatyti, kad ieškovas turi teisę savo kasmetinių atostogų metu išsivežti dukrą į kelionę, o atsakovė privalo ne vėliau kaip prieš tris dienas iki kelionės perduoti jam kelionei reikalingus dokumentus. Ieškovas reikalavo nustatyti, kad atsakovės ligos atveju jis rūpinasi dukra ir su ja gyvena; dukros S. ligos atveju turi teisę lankyti ją gyvenamosios vietos adresu, o dukrai pasveikus – pasiimti ir išsivežti dukrą be atskiro pranešimo vaiko motinai iš vaiko gyvenamosios vietos ar darželio ir grąžinti motinai po tiek dienų, kiek vaikas sirgo ir su ieškovu negalėjo bendrauti dėl ligos. Bendravimo su vaiku tvarkoje ieškovas reikalauja nustatyti, kad vaiko susirgimo būnant pas ieškovą atveju, dukra S. lieka su ieškovu visam jos ligos laikotarpiui.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2009-05-13 sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies. Santuoką, sudarytą 2004-10-15 Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo numeris 3571) tarp M. Š. ir L. V.-Š. nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nustatė ieškovo M. Š. bendravimo su dukra S. ir dalyvavimo jos auklėjime tvarką:

1. M. Š. bendrauja su dukra S. kas antrą mėnesio penktadienį pasiimdamas dukrą S. iš jos gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžindamas dukrą motinai į jos gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį iki 18 val.

2. M. Š. praleidžia su dukra S. metines šventes: poriniais kalendoriniais metais - Šv. Kūčias, Šv. Kalėdas, Lietuvos valstybės atkūrimo dieną (vasario 16 d.), Rasos ir Joninių dieną (birželio 24 d.), Valstybės dieną (liepos 6 d.), Visų Šventųjų dieną (lapkričio 1 d.) ir neporiniais kalendoriniais metais – Naujųjų metų dieną (sausio 1 d.), Šv. Velykas, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną (kovo 11 d.), Tarptautinę darbo dieną (gegužės 1 d.), Žolinę (rugpjūčio 14 d.), pasiimdamas dukrą S. švenčių išvakarėse ne vėliau kaip iki 18 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžindamas į gyvenamąją vietą paskutinę švenčių dieną iki 18 val. dukrą S. jos motinai.

3. M. Š. praleidžia su dukra S. savo kasmetines atostogas, atostogų laiką iš anksto, ne vėliau kaip iki kalendorinių metų gegužės 1 d. suderinęs su vaiko motina. Ieškovas M. Š. su dukra S. praleidžia Tėvo dieną ir savo gimimo dieną, išvakarėse ne vėliau kaip iki 18 val. pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaiko motinai į gyvenamąją vietą iki 18 val.

4. M. Š. apie vaiko paėmimą iš vaikų darželio ar gyvenamosios vietos kiekvieną kartą iš anksto, t.y. ne vėliau kaip prieš dieną, praneša vaiko motinai L. V.

5. Kas antrą trečiadienį, tai yra tą savaitę, kuomet ieškovas M. Š. pagal nustatytą grafiką nebendrauja su dukra S. savaitgalį, jis iš anksto suderinęs su vaiko motina gali pasiimti dukrą S. iš vaikų darželio ar iš vaiko gyvenamosios vietos ir ne vėliau tos pačios dienos 20 val. privalo grąžinti dukrą S. vaiko motinai į jos gyvenamąją vietą.

Dėl santuokos nutraukimo

Teismas netenkino ieškovo M. Š. ir atsakovės L. V.-Š. reikalavimų nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.60 str.), motyvuodamas tuo, kad bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, o ieškovas M. Š. ir atsakovė L. V.-Š. neįrodė, kad yra CK 3.60 str. 2 d. nurodytos aplinkybės, t.y. jog vienas iš sutuoktinių iš esmės pažeidė sutuoktinio pareigas, dėl ko bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, buvo neištikimas arba žiauriai elgiasi su sutuoktiniu ir šeimos nariais (CPK 178 str.). Teismas konstatavo, kad teikdamas paaiškinimus teisme, ieškovas M. Š. nurodė aplinkybes, kurias vertina kaip atsakovės neištikimybės faktus, tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymu. Pateiktų garso įrašų, elektroninio pašto, stenogramų nėra pagrindo pripažinti įrodymais, patvirtinančiais atsakovės neištikimybės faktą. Pateikti įrašai, jų tekstai yra abstraktūs, neaiškūs. Ieškovas remiasi padarytų įrašų tekstais ir teigia, jog ieškovė artimai bendravo su jo pusbroliu, t.y. buvo jam neištikima, tačiau ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina ieškinyje nurodytų aplinkybių – santuokos iširimo dėl atsakovės neištikimybės. Teismas ieškovo pateiktų garso, elektroninio pašto įrašų, stenogramų nelaikė pakankamais įrodymais, patvirtinančiais, jog santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, t.y. dėl jos neištikimybės. Santuokos iširimo priežastimis teismas laikė abiejų sutuoktinių asmeninių santykių pobūdį, jų skirtingus charakterius ir būdo savybės bei to pasekoje kilusius konfliktus.

Dėl ieškovo M. Š. bendravimo su dukra S. tvarkos nustatymo ir dalyvavimo jos auklėjime

Nustatydamas ieškovo M. Š. bendravimo su dukra S. ir dalyvavimo jos auklėjime tvarką, teismas atsižvelgė išimtinai į vaiko amžių ir interesus, vaikų teisių apsaugos skyriaus pateiktą išvadą bei nuomonę. Vadovaujantis CK 3.175 str. nustatyta ieškovo pasiūlyta bendravimo su vaiku kas antrą savaitgalį nuo penktadienio iki sekmadienio, metinių švenčių, tėvo dieną bei gimtadienį tvarka. Teismas pripažino nepagrįstu ir netenkintinu ieškovo reikalavimą nustatyti bendravimo tvarką su dukra S. kiekvieną antradienį, trečiadienį ir ketvirtadienį bei reikalavimą, kad vaikas būtų paimamas iš gyvenamosios vietos ar iš kitur apie tai nepranešus vaiko motinai, kad vaiko tėvas prižiūrėtų vaiką atsakovės ligos atveju, kad prižiūrėtų dukrą jai susirgus ir ieškovui būtų kompensuojamas dėl vaiko ligos praleistas bendravimo laikas bei sąlygą, kad būtų pratęsiamas bendravimo laikas, jeigu sekanti diena yra nedarbo ar švenčių diena. Teismas motyvavo, kad nustačius ieškovo M. Š. pasiūlytą bendravimo su dukra S. tvarką kiekvieną antradienį, trečiadienį ir ketvirtadienį, trejų metų amžiaus vaikas būtų vežiojamas iš Vilniaus į Šalčininkų rajoną tris kartus per savaitę (žiemą ir rudenį tai vyktų tamsiu paros metu) darbo dienomis ir dar kas antrą savaitgalį. Dėl to ženkliai sutrumpėtų vaiko bendravimo su jo motina laikas ir vaiko buvimo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje laikas. Mergaitė lanko vaikų darželį, yra nusistovėjusi tvarka ir dienos režimas. Tokio amžiaus vaikui labai reikalinga nuolatinė motinos globa ir dėmesys. Nustačius ieškovo reikalaujamą bendravimo tvarką, vaikas per mažai laiko praleistų su savo motina. Ieškovui paimant vaiką iš vaikų darželio darbo dienomis tris dienas iš eilės kiekvieną savaitę bei vykstant į Šalčininkų rajoną, kelionėje būtų užtrunkama maždaug po vieną valandą ryte ir vakare, dėl to rytais vaikas privalėtų keltis visa valanda anksčiau, negu įprasta. Taip būtų pažeidžiamas nusistovėjęs vaiko dienos režimas. Dėl dažno vaiko vežiojimo, gyvenamosios vietos keitimo nebūtų užtikrinamas mažamečio vaiko saugumo jausmas, prisirišimas prie savo nuolatinės gyvenamosios vietos. Tokia bendravimo tvarka neatitinka vaiko interesų, todėl nepriimtina. Apie visus vaiko paėmimus iš vaikų darželio ar gyvenamosios vietos ieškovas visada privalo pranešti iš anksto, t.y. ne vėliau kaip prieš dieną (išvakarėse) vaiko motinai. Tai yra būtina sąlyga, įpareigojanti abu tėvus elgtis atsakingai ir atsižvelgti išimtinai į mažamečio vaiko interesus. Teismas sprendė, jog nepagrįstas ir netenkintinas ieškovo M. Š. reikalavimas, kad dukra S. būtų grąžinama į jos gyvenamąją 20 val. Atsižvelgiant į vaiko amžių, būtina, kad mergaitė grįžtų į savo nuolatinę gyvenamąją vietą ne vėliau 18 val., o taip pat ir paimama iš gyvenamosios vietos būtų ne vėliau 18 val. Teismas taip pat padarė išvadą, kad nepagrįstas ir netenkintinas ieškovo M. Š. reikalavimas nustatyti, jog atsakovės L. V.-Š. ligos atveju jis rūpinsis dukra S., o vaiko ligos atveju, kuomet dukra S. susirgs būdama pas ieškovą, vaikas liks pas ieškovą ir jis rūpinsis dukra S. visą jos ligos laiką ieškovo gyvenamojoje vietoje bei reikalavimas bendravimo su vaiku tvarkoje nustatyti, kad ieškovas turi teisę paimti dukrą jai pasveikus ir išsivežti iš gyvenamosios vietos ar vaikų darželio be atskiro pranešimo vaiko motinai ir grąžinti vaiką motinai po tiek dienų, kiek vaikas sirgo ir negalėjo būti su ieškovu dėl ligos. Teismas motyvavo, kad šie reikalavimai neatitinka vaiko interesų, amžiaus, todėl yra nepriimtini ir netenkintini. Mažamečio vaiko ligos atveju, juo rūpintis ir slaugyti turi vaiko motina, kadangi tai geriausiai atitinka vaiko interesus. Sergantis vaikas turi būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, kad būtų teikiama savalaikė ir kvalifikuota medicininė pagalba, paskirtas tinkamas gydymas. Visiškai niekuo nepagrįstas ieškovo reikalavimas kompensuoti dėl ligos praleistą buvimo su vaiku laiką dukrai pasveikus ir reikalavimas, kad apie vaiko paėmimą nebūtų pranešama vaiko motinai. Mažamečio vaiko interesai bus geriausiai apsaugoti ir vaikas jausis saugus, kada ligos metu jis bus slaugomas ir prižiūrimas motinos. Apie visus vaiko paėmimo iš vaikų darželio ir gyvenamosios vietos atvejus iš anksto privalomai turi būti pranešama jo motinai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Ieškovas M. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009-05-13 sprendimą dalyje dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir apelianto (ieškovo) M. Š. bendravimo su dukra S. ir dalyvavimo jos auklėjime tvarkos nustatymo. Priimti naują sprendimą šioje byloje minėtose dalyse - nustatyti kad santuoka yra nutraukta dėl atsakovės L. V.-Š. kaltės. Nustatyti šią M. Š. bendravimo su dukra S. Š. ir dalyvavimo jos auklėjime tvarką:

1. Ieškovas turi teisę pasiimti ir išsivežti dukrą S. Š. be atskiro pranešimo atsakovei iš dukros gyvenamosios vietos (vaikų darželio) kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 16 val. ir parvežti vaiką į jos gyvenamąją vietą ne vėliau, kaip iki atitinkamo tos savaitės sekmadienio 20 val. Jei buvimo su dukra metu po sekmadienio seka ne darbo ar oficiali šventės diena, tai ieškovas turės teisę būti su dukra ir minėtą ne darbo ar oficialią šventės dieną, o parvežti vaiką į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki tos dienos 20 val.

2. Ieškovas turi teisę pasiimti ir išsivežti dukrą S. Š. iš jos gyvenamosios vietos ar vaikų darželio be atskiro pranešimo vaiko motinai trečiadienį nuo 17 val. ir parvežti ją į jos gyvenamąją vietą ar darželį kitą dieną. Jei buvimo su dukra metu seka ne darbo ar oficiali šventės diena, tai ieškovas turės teisę būti su dukra ir minėtą ne darbo ar oficialią šventės dieną, o parvežti vaiką į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki tos dienos 20 val. Jei šiame sutarties punkte nurodytu laiku ieškovas negalės paimti dukters bendravimo su vaiku grafike nustatytu laiku, tuomet iš anksto privalo informuoti apie tai atsakovę išsiunčiant jai telefoninį SMS pranešimą.

3. Ieškovas turės teisę savo kasmetinių atostogų laikotarpį praleisti su dukra S. Š., išsivežant ją į savo nuožiūra pasirinktą kelionę. Atsakovė privalo ne vėliau, kaip 3 (trys) dienos iki numatomos kelionės pradžios, perduoti ieškovui vaiko kelionei reikiamus dokumentus (pasą, skiepų knygele, kompensuojamųjų vaistų knygelė ir kt.).

4. Atsakovės ligos atveju dukra S. Š. visą atsakovės sirgimo laikotarpį rūpinasi ieškovas, su kuriuo ji tuo metu ir gyvena.

5. Nepilnametės dukros S. Š. ligos, patvirtintos medicinos įstaigos pažyma, laikotarpiu sergančią dukrą ieškovas turi teisę lankyti jos gyvenamojoje vietoje. Ieškovas, dukrai pasveikus, nuo pirmos bendravimo grafike nustatytos jo buvimo su dukra dienos, turi teisę pasiimti ir išsivežti dukrą S. Š. iš jos gyvenamosios vietos ar vaikų darželio be atskiro pranešimo vaiko motinai ir grąžinti ją po tiek dienų, kiek vaikas sirgo ir ieškovas negalėjo su ja bendrauti.

6. Nepilnametei dukrai S. Š. susirgus buvimo pas ieškovą laikotarpiu, ji lieka su ieškovu viso ligos, patvirtintos medicinos įstaigos pažyma, laikotarpiu.

7. Esant nepilnametės dukros S. Š. tėvų bendram susitarimui, ieškovas dukrą turi teisę pasiimti ir išsivežti ir kitu tarpusavio žodžiu šalių suderintu laiku.

8. Ieškovas poriniais kalendoriniais metais su dukra praleidžia Šv. Kūčias, Šv. Kalėdas, Lietuvos valstybės atkūrimo dieną (vasario 16 d.) Rasos ir Joninių dieną (birželio 24 d.), Valstybės dieną (liepos 6 d.), Visų Šventųjų dieną (lapkričio 1 d.), pasiimdamas dukrą šių švenčių išvakarėse jos gyvenamosios vietos ar vaikų darželio be atskiro pranešimo vaiko motinai ir grąžinti ją į gyvenamąją vietą paskutiniąją švenčių dieną iki 20 val.

9. Ieškovas neporiniais kalendoriniais metais su dukra praleidžia Naujųjų metų dieną (sausio 1 d.), Šv. Velykas, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną (kovo 11 d.), Tarptautinė darbo diena (gegužės 1 d.), Žolinę (rugpjūčio 15 d.) pasiimdamas dukrą šių švenčių išvakarėse iš jos gyvenamosios vietos ar vaikų darželio be atskiro pranešimo vaiko motinai ir grąžinti ją į gyvenamąją vietą paskutiniąją švenčių dieną iki 20 val.

10. Ieškovas su dukra praleidžia Tėvo diena (švenčiama pirmąjį birželio sekmadienį), ieškovo gimimo dieną (sausio 17d.) pasiimdamas dukrą šių švenčių išvakarėse iš jos gyvenamosios vietos ar vaikų darželio be atskiro pranešimo vaiko motinai ir grąžinti ją į gyvenamąją vietą iki 20 val.

11. Atsakovė apie nepilnametės S. Š. gyvenamosios vietos bei atsakovės mobilaus telefono ar fiksuoto ryšio telefono pasikeitimą privalo informuoti ieškovą ne vėliau kaip per 3 dienas.

Kitą Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009-05-13 sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

Apeliantas nurodo, jog ieškovė artimai bendravo su jo pusbroliu G. Š., t.y. buvo jam neištikima ir nelojali šeimai. Konstatuojant neištikimybę santuokos nutraukimo bylose, nebūtina įrodyti paties lytinio akto. Taip pat pažymėtina, kad neištikimybės įrodymai santuokos nutraukimo bylose negali būti tokios kokybės kaip baudžiamajame procese - vaizdo medžiaga, ekspertų išvados, infiltruotų agentų raportai. Tačiau iš pateikto elektroninio laiško, atsakovės draugės komentaro, Vaiko teisių apsaugos Kontrolierės 2009-04-03 pažymos Nr. 10-29/KI-7A, šalių ir liudytojo paaiškinimo matyti, kad tiek atsakovė, tiek liudytojas, turėdami šeimas, laisvalaikį leido be šeimų, kartu prie ežero, išvykoje (atostogaudami) su nakvyne naudojosi viena palapine, kad jų bendradarbių nebuvo, o atsakovė stengėsi patikti G. draugams. Dėl to sutikti su teismo išvada, kad juos sieja tik bendras darbas ir aplinkos tvarkymas, negalima. Iš bylos aplinkybių matėsi, kad buvo kuriami atsakovės nauji artimi santykiai su vyriškiu, kas akivaizdžiai parodo, jog šeimos santykiai, kaip bendro gyvenimo pagrindas, atsakovei nebeegzistavo, ji neketino juos branginti ir puoselėti. Šią civilinę bylą nagrinėjęs teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, numatytas CPK 217 str. 1 d.

Dėl M. Š. bendravimo su dukra S. ir dalyvavimo jos auklėjime tvarkos nustatymo

Teismas pripažino nepagrįstu ir netenkintinu ieškovo reikalavimą nustatyti bendravimo tvarką su dukra S. kiekvieną antradienį, trečiadienį ir ketvirtadienį. Apeliantas tokių reikalavimų nereiškė. Apeliantas pageidavo su dukra bendrauti trečiadienį, pasiimant dukrą su nakvyne. Atsakovei pradėjus ginčus dėl trečiadienio, apeliantas pasiūlė paskirti bet kurią kitą dieną bendravimui - antradienį, ketvirtadienį. Teismas klaidingai suprato tokią apelianto poziciją. Neteisingai suprastas apelianto ieškininis reikalavimas galimai nulėmė tolimesnę teismo sprendimo eigą. Apeliantas neprašė ir neprašo tokių dalykų, kurie minimi teismo sprendime, o prašo teismo nustatyti jo bendravimą su dukra trečiadienį, su nakvyne, atvežant vaiką kitos dienos rytą tiesiai į darželį. Pažymi, kad kelionė iš vaiko darželio į apelianto namus užtrunka apie 35 minutes. Teismas pripažino nepagrįstu ir netenkintinu ieškovo reikalavimą, kad vaikas būtų paimamas iš gyvenamosios vietos ar iš kitur apie tai nepranešus vaiko motinai. Apeliantas laikosi tokios savo pozicijos. Teismo sprendime nustatoma detali bendravimo tvarka. Teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią, todėl, apelianto nuomone, kiekvieną kartą pranešti atsakovei, kad apeliantas laikysis teismo sprendime nustatytos bendravimo tvarkos, nėra būtina ir tikslinga. Teismo sprendimas atmetė apelianto reikalavimą savaitgalį paimti vaiką iš darželio, tačiau nedraudžia paimti vaiką iš darželio trečiadienį. Apeliantas moka visapusiškai pasirūpinti vaiku ir visais jo poreikiais, todėl toks ribojimas yra akivaizdžiai nepagrįstas. Teismas pripažino nepagrįstu ir netenkintinu ieškovo reikalavimą, kad vaiko tėvas prižiūrėtų vaiką atsakovės ligos atveju. Mažamečio vaiko interesai bus geriausiai apsaugoti ir vaikas jausis saugus, kada ligos metu jis bus slaugomas ir prižiūrimas motinos. Ši teismo sprendimo dalis iš esmės paneigia Konstitucijoje ir Civilinės teisės normose įtvirtintą tėvų lygybės principą ir suponuoja prielaidą, kad tėvas nemokės tinkamai pasirūpinti dukra, vargins ją, ir ligos metu vaikas nesijaus saugiu, kada jį prižiūrės tėvas. Teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių galima būtų kalbėti apie maksimalų apelianto bendravimo su nepilnamečiu vaiku ribojimą. Teisminio nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad tuose namuose, į kuriuos, kaip nurodyta teismo sprendime, trejų metų amžiaus vaikas būtų vežiojamas iš Vilniaus į Šalčininkų raj., S. Š. gimė, praleido šiuose namuose pirmuosius savo gyvenimo metus, kuriuose gyvena ne tik ją mylintis tėtis, bet ir puiki, anūke mokanti pasirūpinti močiutė. Vaikui ši aplinka pažįstama nuo gimimo, Institucijos teikiančios išvadą procese nustatyta, kad S. noriai būna apelianto namuose. Dėl apelianto reikalavimo, jog atsakovė apie nepilnametės S. Š. gyvenamosios vietos bei atsakovės mobilaus telefono ar fiksuoto ryšio telefono pasikeitimą privalo informuoti ieškovą ne vėliau kaip per 3 dienas, teismas nepasisakė. Kuo toks reikalavimas pažeidžia nepilnamečio vaiko ar dar kieno nors interesus ir kodėl tėvui nėra galima žinoti apie savo vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimą ar atsakovės telefono numerio pasikeitimą, kuris reikalingas dėl bendravimo su vaiku lieka neaišku, ar kodėl tėvas negali rūpintis vaiku motinos ligos atveju. Palikus teismo sprendimą nepakeistu, lieka atviras klausimas, su kuo vaikas turėtų būti motinos ligos atveju, kadangi atsakovės motina turi sunkią negalią, atsakovės tėvas turi sveikatos problemų.

Atsiliepimas

Atsakovė L. V.-Š. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009-05-13 sprendimą palikti nepakeistą, apelianto apeliacinį skundą atmesti bei priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas.

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktiniu kaltės

Atsakovė nurodo, kad tariamą jos neištikimybę, apeliantas įrodinėja vieninteliu įrodymu - elektroniniu laišku, kurį, kaip teigia apeliantas M. Š., atsakovė rašė savo draugei. Šis elektroninis laiškas ne tik neįrodo atsakovės neištikimybės fakto, tačiau jis apskritai negali būti vertinamas kaip įrodymas, kadangi neatitinka įrodymų leistinumo reikalavimų, įrodymu civilinėje byloje gali būti laikomas tik įstatymų nustatyta tvarka gautas įrodymas. Tai, kad elektroninis laiškas neatitinka įrodymų leistinumo reikalavimų patvirtina šios aplinkybės: pirma, aptariamas elektroninis laiškas nebuvo adresuotas apeliantui. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų iš kur ir kokiu būdu apeliantas šį elektroninį laišką gavo. Jeigu apeliantas aptariamą elektroninį laišką ir gavo (atspausdino) iš atsakovės elektroninio pašto dėžutės, jis nepateikė įrodymų, kad atsakovė jam leido (suteikė teisę) naudotis savo elektroniniu paštu, atspausdinti ir viešinti asmeninio susirašinėjimo laiškus. Antra, apeliantas nepateikė į bylą tinkamai patvirtinto elektroninio laiško nuorašo. CPK 114 str. 1 d. nustato, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris procesinio dokumento turinį pagrindžia rašytiniais įrodymais, prideda jų originalus arba nuorašus, patvirtintus teismo, notaro, byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentą išdavusio (gavusio) asmens. CPK 198 str. 2 d. nustato, kad rašytiniai įrodymai pateikiami CPK 114 str. nustatytos formos. Tai reiškia, kad ieškovas jeigu ir atspausdino šį elektroninį laišką iš atsakovės elektroninio pašto, jis galėjo pakeisti laiško turinį, pakeisti sakinių struktūrą, jų esmę. Pagaliau, byloje nėra jokių duomenų, kad toks laiškas apskritai egzistuoja, jis buvo realiai rašytas ir būtent tokio turinio, kokio pateikė ieškovas. Taigi aptariamas elektroninis laiškas negali būti laikomas leistinu įrodymu, patvirtinančiu kokias nors bylai reikšmingas aplinkybes. Vaiko teisių apsaugos kontrolierės 2009-04-03 pažyma Nr. 10-29/KI-7A taip pat niekaip negali patvirtinti atsakovės neištikimybės (kaltės dėl iširusios santuokos) fakto, kadangi šių aplinkybių vaiko teisių apsaugos kontrolierius nesiaiškino ir netyrė. Pažyma buvo surašyta atlikus tyrimą pagal apelianto M. Š. skundą vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus tarnybai dėl tariamo dukros S. tvirkinimo. Taigi, ši pažyma patvirtina tik tai, kad apelianto skunde nurodyti faktai dėl mažametės S. Š. tvirkinimo, nepasitvirtino. Liudytojai N. Š. ir G. Š. taip pat nepatvirtino jokių nagrinėjamai bylai reikšmingų aplinkybių, leidžiančių tvirtinti, kad atsakovė L. V.-Š. santuokos metu ieškovui buvo neištikima.

Dėl bendravimo su dukra S. ir dalyvavimo jos auklėjime tvarkos nustatymo

Atsakovė nurodo, kad apeliantas prašo nustatyti reikalaujamą bendravimo su dukra tvarką ne atsižvelgdamas į dukros S. Š. interesus, o išimtinai į savo asmeninius interesus. Apeliantas nepaaiškina ir neakcentuoja, kokį poveikį jo siūlomos bendravimo tvarkos nustatymas turės S. Š. sveikatai, bendrai fizinei ir psichologinei būklei. Siūlomą bendravimo su dukra tvarką jis vertiną tik per savo interesų prizmę. Nagrinėjamoje byloje esantys įrodymai (skundai įvairioms valstybės ir teisėsaugos institucijoms) patvirtina, kad apeliantas M. Š. reikalaujama nustatyti bendravimo su dukra S. Š. tvarka, siekia manipuliuoti dukra santykiuose su atsakove (vaiko motina) L. V.-Š. Atsakovė L. V.-Š. nedraudė ir šiuo metu nedraudžia apeliantui bendrauti su dukra S. Š. daug daugiau negu nustatyta pirmos instancijos teismo 2009-05-13 sprendimu patvirtintoje bendravimo tvarkoje. Šiuo atveju apeliantas tiesiog siekia patenkinti savo asmenines ambicijas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Skundas dalinai tenkintinas.

Ieškovas nurodo, kad teismas nepagrįstai nagrinėjo aplinkybę, ar nėra tikslinga nustatyti, kad ieškovas bendrauja su dukra kiekvieną antradienį, trečiadienį ir ketvirtadienį, nes apeliantas tokio prašymo nereiškė. Šie ieškovo skundo argumentai atmestini, nes patikslintame ieškininiame pareiškime ieškovas nurodė (b.l. 172-178, t. I) jog prašo nustatyti tokią bendravimo su vaiku tvarką, kad jis turi teisę pasiimti ir išsivežti dukrą S. iš jos gyvenamosios vietos ar vaikų darželio trečiadienį, antradienį ir ketvirtadienį nuo 17 val. ir parvežti ją į gyvenamąją vietą ar į darželį kitą dieną.

Ieškovo skundas tenkintinas dalyje, kurioje nustatyta, kad ieškovas bendrauja su dukra kas antrą trečiadienį ir ne vėliau kaip tos pačios dienos 20 valandą privalo grąžinti dukrą vaiko motinai į jos gyvenamąją vietą. Teismas nenustatė, kurią valandą ieškovas gali pasiimti dukrą iš darželio ar iš gyvenamosios vietos kas antrą trečiadienį, todėl tuo atveju, kai vaikas bus paimtas tėvo tuo pačiu laiku, kaip ir kitomis dienomis, t.y. po darbo valandų, apie 17 val., ir turės būti grąžintas tos pačios dienos 20 val. motinai, kelionėje jis praleis mažiausiai 1 val. 10 min., todėl tėvo namuose praleis mažiau, nei 2 valandas. Kolegija daro išvadą, kad netikslinga nustatyti tokį trumpą laiką tėvo pabendravimui su dukra kas antrą trečiadienį, todėl pripažįsta, kad nenukentės vaiko interesai, jei jį sugrąžins į darželį tėvas kitą dieną, t.y. ketvirtadienį. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo prašymą nustatyti, kad jis turi teisę grąžinti vaiką į darželį kitą dieną, nenurodė argumentų. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šis ieškovo prašymas buvo pagrįstas, atmesdamas atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus. Nustačius, jog ieškovas turi teisę grąžinti vaiką į darželį, tikėtina, kad vaikas turės keltis ne vėliau kaip 6 val. 30 min. ryte, tačiau toks sutrikdymas vaiko įprasto gyvenimo ir miego ritmo bus mažiau kenksmingas vaikui, nei jo grąžinimas į gyvenamąją vietą 20 val. vakaro, tą pačią dieną jį vežant į vieną ir kitą pusę, kelionėje užtrunkant apie 35 min. laiko, o galimai ir ilgiau, ir grąžinant vaiką į nuolatinę gyvenamąją vietą pakankamai vėlyvu metu.

Ieškovo prašymas pakeisti teismo sprendimo dalį, kuria nustatyta, kad ieškovas kas antrą mėnesio penktadienį pasiima dukrą S. iš jos gyvenamosios vietos 17 val.ir grąžina į jos gyvenamąją vietą tos pačios savaitės 18 val., paliktina nepakeista, nes ieškovas siekia, kad būtų nustatyta, jog jis turi teisę pasiimti dukrą be atskiro pranešimo motinai, iš kur jis pasiims vaiką - iš gyvenamosios vietos arba iš darželio. Pripažintina, kad vaiko motina turi teisę iš anksčiau žinoti, iš kur bus paimamas vaikas – iš darželio, ar iš namų, tam, kad tuo atveju, jei tėvas vaiko nepasiims iš darželio, motina žinotų, kad ji turi pasiimti vaiką. Kadangi ieškovas nenurodė argumentų, dėl ko jis negali pranešti atsakovei, iš kur jis pasiims vaiką sekančią dieną - iš namų ar iš darželio, pripažintina, kad teismas pagrįstai nustatė tokią vaiko pasiėmimo tvarką.

Ieškovas prašo pakeisti vaiko pasiėmimo vietą penktadieniais, tačiau ieškininiame pareiškime nurodė alternatyvą, jog pageidauja, kad galėtų pasiimti dukrą penktadieniais iš gyvenamosios vietos arba iš darželio. Teismas pagrįstai pasirinko vieną iš pageidaujamų vietų, iš kurios ieškovas gali pasiimti vaiką, kadangi vienos vietos nustatymas nereikalaujama nustatyti papildomą sąlygą ieškovui, t.y. pranešti iš anksčiau atsakovei, iš kur jis pasiims vaiką. Tai, kad šalys nesusitaria dėl bendravimo su vaiku tvarkos, rodo apie ypatingai įtemptus jų santykius, todėl teismas pagrįstai nustato vieną vaiko paėmimo vietą penktadieniais, kad šalims nereikėtų kontaktuoti, kalbantis telefonu. Teismas pagrįstai atmetė ieškovo prašymą nustatyti, jog atsakovės ligos atveju dukra S. rūpinasi ieškovas, kadangi atsakovė pati turi teisę spręsti, ar ji galės prižiūrėti dukrą ligos atveju. Patenkinus ieškovo prašymą, tuo būtų nustatyta pareiga atsakovei jos ligos atveju perduoti dukrą ieškovui, tačiau šio prašymo atmetimu nėra nustatoma prievolė atsakovei jos ligos atveju prižiūrėti dukrą. Šalių susitarimu, įvykus nenumatytoms aplinkybėms, nustatyta bendravimo tvarka gali būti pakeista, t.y. motinos ar tėvo ligos atveju, jei vienas iš jų negali prižiūrėti vaiko nustatytu laiku, vaiku privalo pasirūpinti tas iš tėvų, kuris gali atlikti savo pareigas vaiko atžvilgiu. Vaikui susirgus, vaikas turi būti toje vietoje, kur tikslinga jam būti dėl ligos, tačiau savaime suprantami dalykai negali būti nustatomi teismo sprendimu. Tėvų lygybės principas nėra pažeidžiamas nustačius, jog vaiko ligos atveju vaikas turi būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Tai, kad gydymo paslaugos vaikui teikiamos pagal jo nuolatinę gyvenamąją vietą, leidžia daryti išvadą, kad tuo atveju, kai vaikas gali būti transportuojamas, jis turi būti ligos laikotarpiui savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Ieškovas byloje pateikė du aptikslintus ieškinius, tačiau nei viename iš jų nebuvo reikalavimo nustatyti, kad atsakovė privalo prieš 3 dienas pranešti ieškovui apie vaiko gyvenamosios vietos ir telefonų pasikeitimus. Savaime suprantama, kad atsakovė turi sudaryti sąlygas ieškovui pasinaudoti nustatyta bendravimo tvarka, taip pat pranešti apie gyvenamosios vietos ir telefonų pasikeitimus iš anksto, tačiau ieškovui nenurodžius argumentų, kodėl reikalingi jam šie duomenys per 3 dienas, netikslinga nustatyti tokį terminą.

Teismo sprendimas dalyje dėl santuokos nutraukimo priežasčių paliktinas nepakeistu, nes ieškovo pateikti įrodymai nepakankami daryti išvadai apie atsakovės neištikimybę. Iš atsakovės rašymo laiško teksto (b.l.31, t. II) galima daryti išvadą, kad ji bendrauja su asmeniu, vardu „G.“, ji nepaneigė, jog šį laišką parašė pati, tačiau šie įrodymai nepakankami, kad atsakovės draugystę su kitu vyru vertinti kaip jos neištikimybę, kuri būtų prezumpcija jos kaltei dėl santuokos iširimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 13 d. sprendimą dalyje, kuria nustatyta ieškovo M. Š. bendravimo tvarka su dukra, pakeisti.

Nustatyti, kad ieškovas M. Š. kas antrą trečiadienį savaitės, kuomet jis pagal nustatytą grafiką nebendrauja su dukra S. savaitgalį, jis iš anksto, suderinęs su vaiko motina, gali pasiimti dukrą S. iš vaikų darželio ar iš vaiko gyvenamosios vietos ir privalo grąžinti dukrą ketvirtadienį į vaikų darželį.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Danutė KutrienėKolegijos teisėjai Rasa GudžiūnienėAndžej Maciejevski