Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio (pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. D. , S. D. gynėjo I. Borveino ir nuteistojo E. G. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 2 d. nuosprendžio, kuriuo:

pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau BK) 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą dėl L. R. sunkaus sveikatos sutrikdymo dėl savanaudiškų paskatų - laisvės atėmimo bausme trejiems metams šešiems mėnesiams;

pagal BK 180 straipsnio 2 dalį dėl L. R. apiplėšimo, įsibrovus į patalpą - laisvės atėmimo bausme dvejiems metams;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl vagystės iš V. K. automobilio - laisvės atėmimo bausme vieneriems metams šešiems mėnesiams;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl vagystės iš P. P. automobilio - laisvės atėmimo bausme vieneriems metams šešiems mėnesiams;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl vagystės iš K. R. automobilio - laisvės atėmimo bausme vieneriems metams šešiems mėnesiams;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl E. L. turto pagrobimo iš automobilio - laisvės atėmimo bausme vieneriems metams šešiems mėnesiams;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl vagystės iš A. P. automobilio - laisvės atėmimo bausme vieneriems metams šešiems mėnesiams;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl vagystės iš V. T. automobilio - laisvės atėmimo bausme vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, S. D. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir jam paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė trejiems metams šešiems mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 2 dalį dėl vagystės iš V. V. automobilio - laisvės atėmimo bausme aštuoniems mėnesiams;

pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 2 dalį dėl vagystės iš V. K. automobilio - laisvės atėmimo bausme dešimčiai mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir E. G. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Iš S. D. , o jam neturint lėšų - iš jo tėvo V. D. , Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteista 11 387,80 Lt L. R. gydymo išlaidoms atlyginti ir 100 Lt L. R. padarytai žalai atlyginti.

Solidariai iš S. D. , E. P. ir M. K. , o jiems neturint lėšų - iš jų tėvų V. D. . D. , S. B. , S. K. , R. K. nukentėjusiajai L. R. priteista 5 900 Lt padarytai neturtinei ir 100 Lt padarytai turtinei žalai atlyginti.

Solidariai iš E. P. ir M. K. , o jiems neturint lėšų - iš jų tėvų S. B. , S. K. ir R. K. , UAB DK „PZU Lietuva“ priteista 210 Lt patirtoms išlaidoms atlyginti.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti E. P. ir M. K. , tačiau dėl jų apeliaciniai skundai negauti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. D. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su E. P. ir M. K. , iš anksto iš kepurės padaręs kaukę, kad jo neatpažintų, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, atėjo prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) , namo kieme susirado medinius pagalius, turėdami tikslą panaudoti fizinį smurtą prieš namo viduje esančius gyventojus ir taip palaužti jų galimą pasipriešinimą, tyčia bendrais veiksmais su E. P. ir M. K. pagaliais išdaužė namo langus ir pro juos įsibrovė į namo vidų, kur S. D. tyčia pagaliu sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius nukentėjusiajai L. R. , padarydamas jai minkštųjų audinių kraujosruvas akių vokuose, viršutinės lūpos srityje, kairės pusės IX šonkaulio lūžį, kaktikaulio dešinės pusės lūžį, pereinantį į akiduobės plokštelę, ūmų kraujo išsiliejimą virš kietojo smegenų dangalo lūžio aplinkoje bei kraujosruvą dešinio galvos smegenų pusrutulio kaktinėje skiltyje, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą; toliau bendrininkaudami, tęsdami savo išankstinį sumanymą, grasindami tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, atsineštomis lazdomis daužydami kambario baldus, reikalavo pinigų iš namo viduje esančio nukentėjusiojo J. U. , po ko, apieškoję namą, pagrobė viename iš kambarių esančius nukentėjusiosios L. R. dukrai R. R. priklausančius mobiliojo ryšio telefoną „Mitsubishi“, 50 Lt vertės, telefono kroviklį, 10 Lt vertės ir 5 Lt vertės, metalinį papuošalą, padarydami nukentėjusiajai R. R. 65 Lt turtinę žalą.

Taip pat S. D. nuteistas už tai, kad 2007 m. rugpjūčio 31 d. apie 22 val. 15 min. iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe su E. P. ir su iš anksto pažadėjusiu realizuoti pagrobtą turtą E. G. , turėdami tikslą apvogti atėjo į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie Semeliškių g. 101 namo Vievyje, kur jam tyčia išdaužus kieme stovinčio užrakinto V. K. priklausančio automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , priekinių dešinės pusės durų stiklą E. P. įsibrovė į automobilį ir pagrobė jame esančią 200 Lt vertės automagnetolą „Pionier“.

Taip pat S. D. nuteistas už tai, kad 2007 m. rugsėjo 1 d. apie 00 val. 10 min. iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe su E. P. , turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, atėjo į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie Liepų g. 20 namo Vievyje, kur, S. D. tyčia išdaužus kieme stovinčio užrakinto P. P. priklausančio automobilio „Renault Safrane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , priekinių dešinės pusės durų stiklą, E. P. įsibrovė į automobilį ir pagrobė jame esančią 250 Lt vertės automagnetolą „Blaupunkt“.

Taip pat S. D. nuteistas už tai, kad 2008 m. balandžio 17 d. apie 23 val. iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe su E. P. ir M. K. , turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, atėjo į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie Kauno g. 18 namo Vievyje, kur, S. D. ir M. K. saugant, E. P. tyčia išdaužė kieme stovinčio užrakinto E. L. priklausančio automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , priekinių dešinės pusės durų stiklą, pro šį stiklą įsibrovė į automobilį ir pagrobė jame esančią 300 Lt vertės automagnetolą „Sony SDX–3900R“.

Taip pat S. D. nuteistas už tai, kad 2008 m. balandžio 17 d. apie 23 val. 15 min. iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe su E. P. ir M. K. , turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, atėjo į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie Kauno g. 18 namo Vievyje, kur, E. P. ir M. K. saugant, S. D. tyčia išdaužė kieme stovinčio užrakinto A. P. priklausančio automobilio „VW Vento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , priekinių dešinės pusės durų stiklą, S. D. pro šį stiklą įsibrovė į automobilį ir pagrobė jame esančią 100 Lt vertės automagnetolą „Majestic“.

Taip pat S. D. nuteistas už tai, kad 2008 m. balandžio 18 d. apie 4.00 val. iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe su E. P. ir M. K. , turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, atėjo į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie Jaunystės g. 26 namo Vievyje, kur, S. D. ir M. K. saugant, E. P. tyčia išdaužė kieme stovinčio V. T. priklausančio automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , priekinių dešinės pusės durų stiklą, pro šį stiklą įsibrovė į automobilį ir pagrobė jame esančią 150 Lt vertės automagnetolą „Blaupunkt“.

Taip pat S. D. nuteistas už tai, kad 2007 m. rugsėjo 1 d. apie 3.00 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, atėjo į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie Vilniaus g. 20 namo Vievyje, kur tyčia išdaužė kieme stovinčio užrakinto L. R. priklausančio automobilio „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , priekinių dešinės pusės durų stiklą, įsibrovė į automobilį ir pagrobė jame esančią 500 Lt vertės automagnetolą „Blaupunkt“.

E. G. nuteistas už tai, kad 2007 m. rugpjūčio 31 d. apie 22.00 val. iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe su E. P. , iš anksto pažadėjęs realizuoti pagrobtą turtą, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, E. P. atėjus į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie Semeliškių g. 101 namo Vievyje, kur tyčia išdaužė kieme stovinčio užrakinto V. V. priklausančio automobilio „VW Vento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , priekinių dešinės pusės durų stiklą, įsibrovė į automobilį ir pagrobė jame esančią 150 Lt vertės automagnetolą „Mistery Sound“, ją perdavė atokiau laukiančiam E. G. , kuris paslėpė šią magnetolą savo sandėliuke, esančiame Šviesos g., Vievyje.

E. G. nuteistas už tai, kad 2007 m. rugpjūčio 31 d. apie 22 val. 15 min. iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe su E. P. ir S. D. , iš anksto pažadėjęs realizuoti pagrobtą turtą, o E. P. ir S. D. , turintiems tikslą pagrobti svetimą turtą, atėjus į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie Semeliškių g. 101 namo Vievyje, kur, S. D. tyčia išdaužus kieme stovinčio užrakinto V. K. priklausančio automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , priekinių dešinės pusės durų stiklą, E. P. įsibrovė į automobilį ir pagrobė jame esančią 200 Lt vertės automagnetolą „Pionier“, ją perdavė atokiau stovinčiam ir laukiančiam E. G. , kuris paslėpė šią magnetolą savo sandėliuke, esančiame (duomenys neskelbtini) .

Motyvuojamoji dalis

Dėl S. D. ir jo gynėjo apeliacinių skundų argumentų

Nors nuteistieji E. P. ir M. K. , taip pat S. D. neparodė, kad nukentėjusiajai L. R. smūgį lazda sudavė apeliantas, tačiau šią aplinkybę įrodo kiti baudžiamojoje byloje esantys ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirti įrodymai.

Nukentėjusioji L. R. parodė, kad 2007 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje apie 1 val. ji išgirdo, kad dūžta jos namo langų stiklai. Atsisėdusi lovoje bute priešais save pamatė vaikiną, kuris ant galvos buvo kažką užsimovęs. Ji paklausė „Kas čia darosi?“ Tada šis vaikinas lazda kirto jai į galvą. Nuo šio smūgio ji nukrito ir daugiau nieko neatsimena, atgavo sąmonę ligoninėje. Po šio įvykio iš namų dingo jos dukrai R. R. priklausantys daiktai (t. 6, b. l. 49).

Pirmosios instancijos teismo posėdyje buvo perskaityti liudytojo T. V. parodymai. Iš šių parodymų matyti, kad 2007 m. rugpjūčio 13 d. apie 18 val. jis nuėjo pas savo pažįstamą J. U. , kur visi gėrė alkoholį. Jis (T. V. ) miegojo virtuvėje. Po kurio laiko jį pažadino J. U. ir jis pamatė išimtą kambario langą bei pastebėjo šalia namo prabėgančius tris jaunuolius. Tuomet jis įdėjo atgal langą ir nuėjo miegoti. Naktį jį kažkas pažadino, pašviesdamas žibintuvėliu, tačiau jis nesikėlė, girdėjo, kad kambaryje kažkas vaikšto, kad dūžta stiklai. Pabudęs ryte, pamatė, kad išdaužti du namo langų stiklai, kambariuose viskas išvartyta, o lovoje gulėjo sužalota L. R. (t. 1, b. l. 103-104).

Iš baudžiamosios bylos medžiagoje esančios teismo medicinos specialisto išvados Nr. G4992/07/02 matyti, kad L. R. poodinės kraujosruvos ir minkštųjų audinių sumušimai kaktoje, abiejų akių vokuose, viršutinėje lūpoje, kaktikaulio dešinės pusės lūžis, pereinantis į akiduobinę plokštelę su aplinkine kraujosruva virš kietojo smegenų dangalo bei kraujo išsiliejimu į dešinio galvos smegenų pusrutulio kaktinę skiltį, galėjo būti padaryti kietu buku įrankiu. Kaktikaulio dešinės pusės lūžis, pereinantis į akiduobinę plokštelę, ūmus kraujo išsiliejimas virš kietojo smegenų dangalo lūžio aplinkoje bei kraujosruva dešinio galvos smegenų pusrutulio kaktinėje skiltyje galėjo išsivystyti nuo vienintelio smūgio į dešinę kaktos pusę. Kraujosruvą kaktos minkštuosiuose audiniuose, kaukolės lūžį su galvos smegenų sumušimu, pasireiškusiu kraujo išsiliejimu į smegenų audinį dešinėje kaktinėje skiltyje bei ūmia kraujosruva virš kietojo smegenų dangalo, specialistai įvertino kaip sunkų sveikatos sutrikdymą dėl kilusio realaus pavojaus nukentėjusiosios gyvybei. Visi kiti atlikto tyrimo metu konstatuoti sužalojimai veido minkštuosiuose audiniuose – kraujosruva akių vokuose, viršutinės lūpos srityje - įvertinti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas ir padaryti ne mažiau kaip trimis smūgiais. Kairės pusės IX šonkaulio lūžis buvo padarytas vieninteliu poveikiu kietu buku, turinčiu ribotą paviršių daiktu. Šis sužalojimas įvertintas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl šonkaulio lūžio sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 parų. Kaktikaulio lūžis bei smegenų sumušimas galėjo būti padaryti smūgiuojant kietu buku daiktu, spiriant koja ar pan. Specialistai neatmetė galimybės, jog šis sužalojimas galėjo būti padarytas ir griūnant bei atsimušant į kietą plokščią pagrindą dešine kaktos puse. Taip pat buvo nustatyta, kad tikimybė, jog kaktikaulis lūžo nuo smūgio ranka, yra labai nedidelė. Visi kiti sužalojimai, konstatuoti veide bei krūtinės kairėje pusėje, galėjo būti padaryti spiriant ar smūgiuojant rankomis (t. 1, b. l. 47-48).

Kaip matyti iš bylos medžiagos ir teisme ištirtų įrodymų, nukentėjusieji L. R. ir J. U. buvo namo viduje ir įvykį stebėjo tiesiogiai. Minėtų asmenų parodymai iš esmės neprieštarauja vieni kitiems ir baudžiamojoje byloje nėra šiuos parodymus paneigiančių duomenų, todėl, priešingai nei nurodo nuteistojo S. D. gynėjas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šiais parodymais priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Iš L. R. ir J. U. parodymų matyti, kad nukentėjusiajai L. R. smūgį į galvą lazda sudavė asmuo, kuris buvo namo viduje ir buvo užsidėjęs kažką ant galvos. Gynėjas skunde teisingai pastebi, kad liudytojo J. U. parodymai, kurie buvo duoti ikiteisminio tyrimo metu ir paskelbti pirmosios instancijos teisme, nežymiai skiriasi. Iš J. U. pirmųjų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu 2007 m. rugpjūčio 14 d., t. y. iškart po įvykio, matyti, kad jis įvykio naktį buvo girtas, todėl ne viską prisimena. Parodė, kad pabudo nuo sugyventinės L. R. riksmo, tuo metu kambaryje pamatė tris asmenis, kurie viską vertė ir kažko ieškojo, o sugyventinė dejavo (t. 1, b. l. 99). Iš J. U. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu 2007 m. gruodžio 5 d., matyti, kad po to, kai L. R. sušuko: „Ką šia darot?“, vienas iš kambaryje esančių asmenų pagaliu jai sudavė per galvą, dėl ko ši atsigulė ir nebesikėlė, o jis iš išgąsčio apsimetė, jog miega (t. 1, b. l. 100-101). Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme buvo nustatyta, kad kepurę su dviem skylėmis buvo užsidėjęs būtent S. D. , kiti nuteistieji jokių veidą dengiančių kaukių neturėjo. Šią aplinkybę patvirtino pats nuteistasis S. D. ir parodė, kad jis pasidarė kaukę iš megztos kepurės, ir nurodė priežastį, t. y. kad jo neatpažintų. Šią aplinkybę taip pat patvirtino E. P. ir M. K. , ši kepurė, kaip jau buvo minėta, vėliau buvo rasta prie namo įvykio vietos apžiūros metu. Specialisto išvadoje Nr. G1363/08/02 konstatuota, kad L. R. kaktikaulio dešinės pusės lūžis, pereinantis į akiduobinę plokštelę ir sukėlęs kraujo išsiliejimą virš kietojo smegenų dangalo lūžio srityje (t. y. sunkus sveikatos sutrikdymas), galėjo būti padarytas keturkampiu mediniu pagaliu (t. 1, b. l. 60). Ištyrus įvykio vietos apžiūros metu rastą keturkampį pagalį nustatyta, kad yra 99,999999999% tikimybė, kad ant jo yra L. R. kraujo pėdsakai (t. 1, b. l. 52-57). Daiktų parodymo atpažinti metu S. D. atpažino keturkampį pagalį, kuriuo nusikalstamos veikos padarymo metu naudojosi E. P. , bei kitus du, nekategoriškai tvirtindamas, kad jais naudojosi jis pats ir K. K. (t. 1, b. l. 147-149). Tačiau E. P. daiktų parodymo atpažinti metu atpažino du iš trijų paimtų įvykio vietoje pagalių kaip tuos, kuriais naudojosi S. D. ir K. K. , būtent keturkampio formos (t. 1, b. l. 151-154). M. K. atpažino vieną iš trijų paimtų įvykio vietoje pagalių – keturkampį, kaip pagalį, kuriuo naudojosi S. D. (t. 1, b. l. 156-158). Daiktų parodymo atpažinti metu E. P. ir M. K. parodė, kad iš visų jiems parodytų atpažinti pagalių (po 9 kiekvieno ikiteisminio tyrimo veiksmo metu) tik trys buvo iš įvykio vietos. Todėl abejoti E. P. ir M. K. parodymais, kad S. D. užpuolimo metu naudojosi keturkampiu pagaliu, nėra pagrindo. Taigi nukentėjusiosios L. R. parodymai nėra paneigti, priešingai, jie yra nuoseklūs viso ikiteisminio tyrimo metu, tokius pat parodymus ji davė teisme, jos parodymus patvirtina liudytojo J. U. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Kaip jau buvo minėta aptariant baudžiamojoje byloje esančius nuteistojo S. D. kaltę pagrindžiančius įrodymus, liudytojo J. U. parodymus iš dalies patvirtina liudytojo T. V. parodymai, kurie nors ir nėra išsamūs ir informatyvūs dėl to, kad jis tiesiogiai nematė pačio sužalojimo momento, tačiau jo parodymai apie įvykio aplinkybes iš esmės sutampa su liudytojo J. U. parodymais. Gynėjo skundo argumentai, kad liudytojas J. U. ikiteisminio tyrimo metu, apklausiamas kaip liudytojas antrą kartą, bandė savo parodymus priderinti prie nukentėjusiosios L. R. parodymų, neatitinka tikrovės. Teisėjų kolegijos nuomone, nukentėjusiojo J. U. parodymai yra ne nenuoseklūs, bet patikslinantys, jie vieni kitus papildo ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Tai, kad nukentėjusioji ir liudytojai įvykio naktį buvo girti, neturi jokios reikšmės vertinant įrodymus, nes atsižvelgiama į visus įrodymus, o ne į jų dalį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepagrįsti, todėl atmetami. Taigi aptarti ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirti įrodymai leidžia konstatuoti, kad būtent S. D. buvo šio nusikaltimo iniciatorius ir pats bendrininkaudamas su kitais asmenimis padarė jam inkriminuotą nusikaltimą.

Gynėjas skunde taip pat nurodo, kad nukentėjusiajai L. R. sunkų sveikatos sutrikdymą buvo galima padaryti sudavus lazda per langą, todėl šį sužalojimą galėjo padaryti kiti du nuteistieji, nes jie pagaliais daužė langus ir į namo vidų, šalia vieno iš langų stovėjo lova, kurioje gulėjo nukentėjusioji. Teisėjų kolegijos nuomone, gynėjo skunde išdėstyti argumentai iš dalies teisingi. Tačiau gynėjas pateikia tik samprotavimus apie L. R. nustatyto sunkaus sužalojimo padarymo mechanizmą, teisėjų kolegija su tokiu įvykių dėstymu nesutinka. Pirmosios instancijos teismas tokį gynėjo nurodytą sužalojimo mechanizmą nuosprendyje smulkiai aptarė ir paneigė. Teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu visiškai sutinka. Kaip jau aukščiau minėta, gynėjo nurodytą sunkaus sveikatos sutrikdymo L. R. padarymo mechanizmą paneigė nukentėjusioji ir J. U. . Nuteistųjų S. D. , E. P. parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jų parodymus vertino kritiškai. Iš L. R. ir J. U. parodymų matyti, kad po suduotų smūgių lazda L. R. iškart nukrito ant lovos ir nesikėlė. Iš 2007 m. rugpjūčio 14 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini) , esančio gyvenamojo namo vakarinėje sienoje yra du langai, vieno kurių stiklai išdaužyti, o antro lango rėmai su stiklais guli ant žemės, viename iš kambarių rasti trys pagaliai, du iš jų apvalūs, vienas keturkampis. Ant pastarojo pagalio yra dėmė, kuri panaši į kraują. Kitame kambaryje daiktai taip pat išmėtyti, spintos ir spintelių durys atidarytos, visur netvarka, lango stiklai išdaužyti. Prie šio lango stovi lova, tarp jos ir kilimo ant grindų yra 60 x 20 cm dydžio į kraują panaši dėmė (t. 1, b. l. 22-31). Kaip matyti iš įvykio vietos apžiūros protokolo, ant grindų rasta į kraują panaši dėmė yra ne prie lovos galo, o maždaug prie vidurio. Akivaizdu ir logiška, kad ši dėmė galėjo atsirasti po smūgių lazda tik kaltininkui esant kambaryje, priešingu atveju ši dėmė būtų buvusi arčiau lango. Tai atitinka L. R. ir J. U. parodymus, neprieštarauja K. K. parodymams, kad S. D. jam pasakojo apie tai, jog sumušė vyrą ir „bobą“ (t. 1, b. l. 106-107). Tai patvirtina ir teismo medicinos specialisto išvada apie tai, kad L. R. kaktikaulio dešinės pusės lūžis, pereinantis į akiduobinę plokštelę, ūmus kraujo išsiliejimas virš kietojo smegenų dangalo lūžio aplinkoje bei kraujosruva dešinio galvos smegenų pusrutulio kaktinėje skiltyje galėjo išsivystyti nuo vienintelio smūgio į dešinę kaktos pusę (t. 1, b. l. 47-48). Aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad smūgį lazda, dėl ko nukentėjusiajai buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, sudavė S. D. , kai buvo kambaryje. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad suduoti stiprų smūgį pagaliu L. R. į galvą ir taip nukentėjusiajai padaryti sunkų sveikatos sutrikdymą per langą yra sunkiai įmanoma, nes tam trukdytų rėmas. Pirmosios instancijos teismas motyvuotai atmetė S. D. versiją, kad sunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajai L. R. galėjo padaryti E. P. ir M. K. .

Iš nuosprendžio matyti, kad S. D. nuteistas už tai, kad L. R. sudavė pagaliu ne mažiau kaip penkis smūgius (įskaitant ir sunkų sveikatos sutrikdymą) ir padarė jai minkštųjų audinių kraujosruvas akių vokuose, viršutinės lūpos srityje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, kairės pusės IX šonkaulio lūžį, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 47-48). Iš nuteistųjų E. P. , M. K. , liudytojo K. K. parodymų matyti, kad jie visi pagaliais daužė langus, pro išdaužtą langą padaužė į lovą, namo vidų, kad įsitikintų, ar nėra žmonių, girdėjo, kad pagalys atsimušė į medį, girdėjo duslesnį garsą, po to žmogaus balsą. Po to, kai jie (nuteistieji) įėjo į kambarį ir pareikalavo pinigų, iš kitos lovos atsikėlė moteris, kuriai buvo sužalota galva. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nuteistieji E. P. , M. K. ir liudytojas K. K. parodė, kad S. D. pro langą vis pašviesdavo žibintuvėliu, bet į namo vidų nedaužė (t. 1, b. l. 106-107, t. 3, 64-65, 68-69, 74-75, t. 4, b. l. 81-82,86-87,105-107, t. 6, b. l. 57-58). Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad likusius keturis smūgius lazda sudavė būtent S. D. . Iš L. R. ir J. U. parodymų matyti, kad jie matė arba prisimena tik vieną smūgį lazda, kurį sudavė į namą įsibrovęs asmuo su kauke ant veido, dėl ko nukentėjusioji prarado sąmonę, nukrito ir nebesikėlė. Iš įvykio aplinkybių matyti, kad L. R. minkštųjų audinių kraujosruvas akių vokuose, viršutinės lūpos srityje ir kairės pusės IX šonkaulio lūžį (nežymų ir nesunkų sveikatos sutrikdymą) galėjo padaryti kiti nuteistieji. Tačiau E. P. ir M. K. dėl nežymaus ir nesunkaus sužalojimo padarymo nenuteisti, nes pirmosios instancijos teisme prokuroras pakeitė kaltinimą ir jiems iš kaltinimo šios aplinkybės buvo pašalintos (t. 6, b. l. 33-34). Be to, teismas nuosprendyje nurodo, kad S. D. sunkų sveikatos sutrikdymą padarė vykdytojo eksceso metu (t. 6, b. l. 14), tačiau nekonkretizuoja kada ir kokiu būdu jis (apeliantas) padarė L. R. kitus minėtus sužalojimus, kokie įrodymai tai pagrindžia. Todėl teisėjų kolegija iš dalies sutinka su gynėjo apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8. punkto reikalavimo, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes, o visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija šio prieštaravimo pašalinti ir klaidos ištaisyti negali, nes nėra skundo nuteistųjų teisinę padėtį sunkinančiais pagrindais (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apkaltinamasis nuosprendis dėl S. D. nuteisimo, kad jis L. R. padarė nežymų ir nesunkų sveikatos sutrikdymą, pagrįstas abejonėmis, todėl jam iš nuosprendžio ši kaltinimo dalis pašalinama.

Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus apygardos teismo skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje nėra nurodyta data, kada S. D. , E. P. ir M. K. padarė nusikalstamus veiksmus prieš L. R. (t. 6, b. l. 124). Iš bylos aplinkybių matyti, kad S. D. , E. P. ir M. K. šį nusikaltimą padarė 2007 m. rugpjūčio 14 d., apie 1 val. 30 min. Šį pažeidimą teisėjų kolegija ištaiso apeliacinio proceso metu ir nelaiko jo BPK normų pažeidimu, nes tai yra techninė klaida.

Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo patenkinti nuteistojo S. D. gynėjo apeliacinio skundo dėl skundžiamo nuosprendžio dalies, kurioje Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš nuteistojo S. D. , o jam neturint lėšų iš jo tėvo V. D. , buvo priteista 11 387,80 Lt L. R. gydymo išlaidoms padengti. Šias išlaidas minėta įstaiga patyrė šalindama nuteistojo nusikalstamos veikos padarinius, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, pripažinęs S. D. kaltu dėl nukentėjusiosios L. R. sunkaus sveikatos sutrikdymo, priteisė iš jo, o jam neturint lėšų iš jo tėvo V. D. , kaip materialiai atsakingo už nepilnamečio sūnaus veiksmus, civiliniame ieškinyje nurodytą ir pagrįstą dokumentais pinigų sumą.

Nuteistojo S. D. gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas S. D. laisvės atėmimo bausmę, neatsižvelgė į tai, kad S. D. gailisi padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, ką, apelianto teigimu, patvirtina jo ryžtas tęsti mokslą gimnazijoje, nekartoti ankstesnių mokslo metų klaidų, taip pat į tai, kad S. D. nusikalto vos tik sulaukęs 15 metų. Šie apelianto argumentai nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę S. D. už jo padarytus nusikaltimus, atsižvelgė į S. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, jog S. D. atsakomybę sunkina aplinkybė, kad nusikalstamas veikas jis padarė veikdamas bendrininkų grupe. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į S. D. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikaltimų motyvus ir tikslus. Buvo atsižvelgta ir į tai, kad S. D. nepilnametis, į tai, kad jis gyvena su tėvu, motina mirusi, tėvas linkęs vartoti alkoholį, į kitas S. D. charakterizuojančias aplinkybes, į tai, kad jis greitai pasiduoda neigiamai draugų įtakai, linkęs nusikalsti, vartoti alkoholį, nelanko mokyklos, tėvas nesugeba jo kontroliuoti (t. 4, b. l. 59, 61). Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad dar kartą atsižvelgti į šias aplinkybes svarstant jam paskirtos bausmės pagrįstumą ir teisingumą nėra pagrindo. S. D. padarė labai sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 6 dalis), vieną sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis) ir šešis apysunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 4 dalis). BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkto sankcija nusikaltimo padarymo metu numatė laisvės atėmimo bausmę nuo dvejų iki dvylikos metų; BK 180 straipsnio 2 dalies sankcija – laisvės atėmimo bausmę iki septynerių metų; BK 178 straipsnio 2 dalies sankcija – areštą, laisvės apribojimą arba laisvės atėmimą iki šešerių metų. Kaip jau buvo minėta, S. D. šiuos nusikaltimus padarė būdamas nepilnametis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai S. D. paskyrė bausmę vadovaudamasis BK 91 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad kai skiriama terminuoto laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui, jos minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos šio kodekso straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad S. D. Trakų rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą ir jam buvo paskirtas laisvės apribojimas 5 mėnesiams, įpareigojant tęsti mokslus (t. 4, b. l. 50-54). Išvardintos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistasis S. D. linkęs nusikalsti, jokių išvadų nepadarė, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad S. D. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta ir nešvelnintina, nes bausmės dydis atitinka BK 54 straipsnio 1 dalies ir 61 straipsnio 2 dalies, BK XI skyriaus nuostatas. Nors S. D. iš kaltinimo pašalinama aplinkybė, kad jis L. R. padarė nežymų ir nesunkų sveikatos sutrikdymą (minkštųjų audinių kraujosruvas akių vokuose, viršutinės lūpos srityje, kairės pusės IX šonkaulio lūžį), ir tokiu būdu sumažėjo jam pareikšto kaltinimo apimtis, nuteistajam dėl to švelninti paskirtą laisvės atėmimo bausmę nėra pagrindo.

Dėl E. G. apeliacinio skundo

Nuteistasis E. G. apeliaciniame skunde iš esmės neneigia žadėjęs realizuoti E. P. ir S. D. jam perduotas automagnetolas, t. y. neneigia dalyvavęs E. P. ir S. D. vykdomoje veikoje, tačiau tvirtina, kad nežinojo, jog minėtos automagnetolos yra pagrobtos. Ši apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė paneigta baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais. Pirmiausiai paties E. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais apie tai, kad 2007 m. rugpjūčio 31 d. apie 23 val. Vievyje susitiko su E. P. ir S. D. , kurie jam pasiūlė „pasidaryti pinigų“. Jam paklausus, kaip tą padaryti, E. P. paklausė, ar jis žino, kam galima būtų parduoti automagnetolas. E. G. atsakė, kad žino, kam parduoti, nes jo jau klausė, kaip jas įsigyti, ir jis (apeliantas) paklausė, kiek jų (automagnetolų) bus. E. P. atsakė, kad nežino, ir liepė palaukti jo nurodytoje vietoje, pažadėjęs kartu su S. D. tuoj jas atnešti. Jis sutiko su E. P. ir S. D. pasiūlymu ir jie trise nuėjo į Semeliškių g., kur jis nuo E. P. ir S. D. atsiliko ir jų laukė. Maždaug po 10 minčių grįžo E. P. , kuris atsinešė automagnetolą, netrukus atėjo ir S. D. su automagnetolos priekiniu skydeliu. Tuomet jis (E. G. ) juos paragino veikti greičiau. S. D. ir E. P. vėl nubėgo į kiemus ir netrukus sugrįžo su automagnetola, nuo kurios S. D. prieš tai buvo nuplėšęs valdymo skydelį. Jis abi šias automagnetolas paslėpė savo rūsio sandėliuke, tačiau nė vienos nepardavė, nes vėliau jų neberado. Savo parodymus E. G. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 2, b. l. 51-53). Pirmosios instancijos teismo posėdyje buvo perskaityti E. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuos jis patvirtino.

Visas šias aplinkybes nuteistasis nurodo ir patvirtina savo apeliaciniame skunde, kuriame nurodo ir sutartą sumą pinigų, t. y. 100 Lt, kurią jis pažadėjo E. P. ir S. D. už parduotas automagnetolas. Aplinkybę, kad E. G. , E. P. ir S. D. susitarė pavogti automagnetolas ir taip „pasidaryti“ pinigų, o E. G. pažadėjo jas realizuoti, patvirtino nuteistasis E. P. . E. P. parodė, kad jis su S. D. ir E. G. sutarė „pasidaryti pinigų“. Susitiko naktį ir trise susitarė, kad jis su S. D. iš automobilių pavogs magnetolas, o E. G. turės surasti, kam jas parduoti. Visi nuėjo į Semeliškių g., kur, E. G. atsilikus, jis su S. D. prie vieno namo pamatė du automobilius - „VW Vento“ ir „VW Passat“. Jis išdaužė automobilio „VW Vento“ dešinės pusės stiklą ir iš šio automobilio pavogė automagnetolą, o S. D. taip pat išdaužė šalia stovinčio „VW Passat“ stiklą. Kai jiedu atbėgo prie E. G. , paaiškėjo, kad S. D. pavogė tik automagnetolos skydelį. Tuomet jis (E. P. ) grįžo prie to „VW Passat“ automobilio ir jau pro S. D. išdaužtą langą pavogė magnetolą. Abi automagnetolas atidavė E. G. , kuris su jomis nuėjo. Buvo sutarta, kad šias magnetolas jis pasidės savo rūsio sandėliuke (t. 3, b. l. 64-65, t. 6, b. l. 51-52).

Analogiškus parodymus davė ir nuteistasis S. D. , kuris ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2007 m., maždaug prieš rugsėjo 1 d., tikslios datos jis neatsiminė, jis susitiko su E. P. ir E. G. . E. P. pasiūlė „pasidaryti“ pinigų, nes jam reikėjo pinigų važiuojant į mokyklą Švėkšnoje. Jie sutarė, jog jis su E. P. pavogs automagnetolas, o E. G. jas parduos. Jis su E. P. pasakė E. G. , kad jam nieko nereikės daryti, tik parduoti automagnetolas (t. 4, b. l. 1-2, t. 6, b. l. 53-54).

Atsižvelgdamas į šias išvardintas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nuteistasis E. G. , iš S. D. ir E. P. įsigydamas automagnetolas nurodytomis aplinkybėmis, negalėjo nesuprasti, kad automagnetolos yra pavogtos, ir šią aplinkybę tikrai žinojo. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad E. P. ir S. D. su pavogtomis automagnetolomis grįžo pas E. G. netrukus, apeliantas jų laukė, nuteistieji tarpusavyje kalbėjo, už kiek jos bus parduodamos. Iš E. G. parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad S. D. atnešė tik automagnetolos valdymo skydelį, tačiau jis (E. G. ) paragino veikti greičiau, todėl S. D. ir E. P. vėl nubėgo į kiemus ir grįžo su magnetola (t. 2, b. l. 47-48). Šie parodymai gauti nepažeidžiant BPK reikalavimų, apklausoje dalyvavo gynėja, šie parodymai atitinka faktines bylos aplinkybes ir kitus įrodymus, todėl jais netikėti nėra pagrindo. Byloje nėra jokių duomenų, kad E. P. ir S. D. šias automagnetolas įsigijo teisėtu būdu, juo labiau nuteistieji vėlai vakare (apie 22.00-22.15 val.) tarėsi, kaip „pasidaryti“ pinigų, netrukus pastarieji nuėjo ir greitai sugrįžo su automagnetolomis, kurias perdavė nuteistajam E. G. . Kita vertus, iš bylos medžiagos matyti, kad E. G. anksčiau naktimis, išdaužęs langus, iš automobilių vogdavo automagnetolas. Akivaizdu, kad apeliantas žinojo ir suprato, jog bendrininkai E. P. ir S. D. vykdo magnetolų iš automobilių vagystes, tokiu būdu iš anksto pažadėjo realizuoti nusikalstamu būdu įgytus daiktus. BK 24 straipsnio 6 dalyje, kurioje pateikta padėjėjo kaip bendrininkų rūšies sąvoka, nustatyta, kad padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. Taigi iš aukščiau išvardintų baudžiamojoje byloje esančių įrodymų matyti, kad nuteistasis E. G. sudarė kitiems bendrininkams realias galimybes daryti nusikalstamą veiką, t. y. E. P. ir S. D. pagrobdami automagnetolas buvo užtikrinti, kad gaus atlygį už savo padarytus veiksmus ir pasieks užsibrėžtą tikslą („pasidarys pinigų“). E. G. taip pat siekė pasipelnyti ir taip savo veiksmais prisidėjo prie priežastinio bendros veiklos ryšio su nusikalstamais padariniais. Atsižvelgdamas į šiuos argumentus ir motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nuteistojo E. G. padarytos nusikalstamos veikos teisingai ir pagrįstai kvalifikuotos kaip nusikaltimai, numatyti BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje.

Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę E. G. už jo padarytas nusikalstamas veikas atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnametis ir veikdamas bendrininkų grupe. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, jo gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, anksčiau jam taikytų poveikio priemonių veiksmingumą, sveikatą, socialinė brandą, elgesį po nusikaltimo padarymo, padarytų nusikaltimų motyvus ir tikslus, į jį charakterizuojančias aplinkybes. Iš bylos medžiagos matyti, kad E. G. gyvena su motina, tačiau nuteistojo elgesio niekas nekontroliuoja, motina jokios įtakos jo auklėjimui neturi, nes gyvena su draugu, todėl sūnus dažnai paliekamas be priežiūros. E. G. įrašytas į socialinės rizikos vaikų sąrašą, mokėsi nepatenkinamai, buvo paliktas kartoti kursą 6 klasėje, praleisdavo pamokas, savo elgesiu nuolat trukdydavo pamokas, ateidavo nepasiruošęs, dėl jo elgesio ir mokymosi buvo kreiptasi į Elektrėnų vaikų teisių apsaugos tarnybą, vėliau buvo išbrauktas iš mokinių sąrašo (t. 2, b. l. 66, 67). E. G. padarė du apysunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 4 dalis). BK 178 straipsnio 2 dalies sankcija nusikaltimo padarymo metu numatė areštą, laisvės apribojimą arba laisvės atėmimą iki šešerių metų. Kadangi E. G. jam inkriminuotus nusikaltimus padarė būdamas nepilnametis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai jam paskyrė bausmę, vadovaudamasis BK 91 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad kai skiriama terminuoto laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui, jos minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos šio kodekso straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje. Pirmosios instancijos teismui nagrinėjant šią bylą, E. G. 2008 m. gruodžio 19 d. veikdamas bendrininkų grupe iš krovininio automobilio pavogė rankinę, dėl ko jam buvo pareikštas įtarimas. Tuo pat metu jam buvo pareikštas įtarimas ir kitame atliekamame ikiteisminiame tyrime, pradėtame pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl magnetolų vagysčių iš automobilių Vievio mieste. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šiuos nusikaltimus E. G. padarė nakties metu, į automobilius patekdavo išdaužęs langų stiklus. E. G. buvo baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 64). E. G. teismas buvo paskyręs įspėjimą ir elgesio apribojimą 8 mėnesiams, kurio jis nevykdė (t. 2, b. l. 59-63, t. 6, b. l. 8, 21). Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis E. G. yra linkęs nusikalsti.

Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus visas aukščiau paminėtas aplinkybes E. G. teisingai paskirta laisvės atėmimo bausmė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad E. G. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta ir nešvelnintina, nes bausmės dydis atitinka BK 54 straipsnio 1 dalies ir 61 straipsnio 2 dalies, BK XI skyriuje numatytas nuostatas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (Lietuvos Respublikos 2002 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. IX-994 redakcija) 62 straipsnyje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę vykdančios pataisos įstaigos yra šių rūšių: pataisos namai, nepilnamečių pataisos namai, kalėjimai ir atviros kolonijos. Šio kodekso 77 straipsnyje nurodyta, kad nepilnamečių pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atlieka nepilnamečiai nuteistieji. Iš bylos medžiagos matyti, kad S. D. gimė 1992 m. balandžio 4 d., t. y. nusikalstamų veikų padarymo metu, taip pat bylą nagrinėjant pirmosios instancijos bei apeliacinės instancijos teismuose buvo nepilnametis. Todėl S. D. paskirtoji laisvės atėmimo bausmė turėjo būti nustatyta atlikti ne pataisos namuose, o nepilnamečių pataisos namuose. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pasunkino nuteistojo S. D. teisinę padėtį. Ši pirmosios instancijos teismo klaida ištaisoma apeliacinio proceso metu (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 328 straipsnio 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3, 4 punktais,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 2 d. nuosprendį pakeisti:

nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodyti, kad S. D. , E. P. ir M. K. nusikalstamus veiksmus prieš L. R. padarė 2007 m. rugpjūčio 14 d., apie 1 val. 30 min.;

iš nuosprendžio pašalinti aplinkybę, kad S. D. sudavė L. R. keturis smūgius ir padarė jai minkštųjų audinių kraujosruvas akių vokuose, viršutinės lūpos srityje ir kairės pusės IX šonkaulio lūžį;

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria S. D. paskirta laisvės atėmimo bausmė nustatyta atlikti pataisos namuose. S. D. paskirtą laisvės atėmimo bausmę nustatyti atlikti nepilnamečių pataisos namuose.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Nuteistojo E. G. apeliacinį skundą atmesti.