Šiaulių apygardos teismo nutartis

2010-10-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-381-135-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-10-28
Bylos Nr.
1A-381-135-2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Vidmantas Mylė, Vaclovas Iždonas
Nuteistasis
E. V., E. N.
Advokatai
Modestas Švažas, Valdas Kersnauskas
Kategorijos

Pranešėjas Bronius Zalaga Baudžiamoji byla Nr. 1A-381-135/2010

Teisėja Laima Borkovskienė Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.8.1.1.; 1.2.14.3.2.1.; 2.4.6.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. spalio 28 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko B. Z.,

teisėjų Vidmanto Mylės, Vaclovo Iždono,sekretoriaujant Audronei Peleckienei,dalyvaujant prokurorei Laimai Mažeikienei,nuteistajam E. V., jo gynėjui advokatui Valdui Kersnauskui,nuteistajam E. N., jo gynėjui advokatui Modestui Švažui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kelmės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro ir nuteistojo E. V. apeliacinius skundus dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžio, kuriuo:

E. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose;

E. N. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą iš išklausiusi pranešėjo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. N. ir E. V. nuosprendžiu nuteisti už tai, kad jie, veikdami bendrininkų grupėje, 2009 m. spalio 29 d., laikotarpiu nuo 05.00 iki 06.00 val., (duomenys neskelbtini) k., slėpdami veidus po kaukėmis, įsibrovė į E. P. priklausantį gyvenamąjį namą ir E. N. pareikalavus, kad nukentėjusioji E. P. duotų pinigų, tokiu būdu pagrobė E. P. priklausančius 350 litų.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Kelmės rajono apylinkės prokuratūra prašo pakeisti nuosprendį dėl per švelnių nuteistiesiems paskirtų bausmių.

Skunde prokuroras nurodo, kad pirmos instancijos teismas padarė teisingą išvadą apie E. N. ir E. V. nusikalstamus veiksmus ir tinkamai juos kvalifikavo pagal BK 180 str. 2 d. Nurodo, kad nuteistieji padarė nusikaltimą, kuris priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, o nusikaltimui ruošdamiesi žinojo, kad eina apiplėšti senyvo amžiaus, negalinčios savęs apginti bei pasipriešinti, gyvenančios vienkiemyje, vienišos moteriškės. Nurodo, kad iš nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad nusikaltimui buvo ruoštasi iš anksto ir teisingai teismo nustatyta, kad veika padaryta bendrininkų grupėje. Nurodo, kad žalą atlygino tik vienas iš nuteistųjų – E. V., o E. N. žalos neatlygino ir neatsiprašė, todėl teismas pagrįstai nenustatė jo atsakomybės lengvinančių aplinkybių. Nurodo, kad skyrus nuteistiesiems minimalias laisvės atėmimo bausmes, nebus pasiektas teisingumo principo įgyvendinimas, kadangi nuteistiesiems paskirtos bausmės yra neadekvačios jų padarytam nusikaltimui, dėl to nukentėjusiesiems, prokuroro nuomone, susidaro nesaugumo jausmas, o kaltinamiesiems gali susidaryti nebaudžiamumo jausmas.

Nurodo, kad tik paskyrus nuteistiesiems bausmes, kurios yra artimos bausmės vidurkiui, gali būti įgyvendinta bausmės paskirtis, numatyta LR BK 41 str. 2 d., o paskirus minimalias laisvės atėmimo bausmes LR BK 41 str. 2 d. numatyti tikslai nebus pasiekti ir formuos nebaudžiamumą ir valstybės taikomų priemonių neveiksmingumą.

Skundu Kelmės rajono apylinkės prokuratūros prokuroras prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti ir pripažinti E. N. bei E. V. kaltais pagal LR BK 180 str. 2 d. ir juos nuteisti 3 metų laisvės atėmimo bausmėmis.

Apeliaciniu skundu nuteistasis E. V. prašo pakeisti jam paskirtą bausmę į švelnesnę.

Skunde nurodo, kad teismas jam paskyrė per griežtą bausmę, pilnai ir visapusiškai neįvertinęs visų bylos aplinkybių. Nurodo, kad jis (E. V.) visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi, gera valia atlyginto nukentėjusiajai padarytą žalą, padėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir teismui nustatyti objektyvią tiesą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti tai, kad E. N. iš anksto pasiruošė nusikalstamos veikos įrankius, kuriuos vėliau sunaikino, o jo (E. V.) vaidmuo buvo antraeilis, nurodo, kad E. N. jam apie busimą daromą nusikaltimą pranešė tik jiems nuėjus pas nukentėjusiąją, pinigus iš E. P. paėmė E. N. ir juos išleido savo reikmėms. Taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad prieš nukentėjusiąją nebuvo vartojamas fizinis smurtas, o psichologinis poveikis pasireiškė tik tuo, kad nuteistieji buvo užsidėję kaukes ir E. N. liepė duoti pinigus.

Nurodo, kad tik dėka jų (E. V. ir E. N.) parodymų pavyko išsiaiškinti šį nusikaltimą, kadangi, apelianto nuomone, kitų tiesioginių ir objektyvių įrodymų dėl nuteistųjų kaltės byloje nėra. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai nepripažino E. V. atsakomybe lengvinančia aplinkybe tai, kad jis padėjo pareigūnams išsiaiškinti visas faktines bylos aplinkybes ir nuskalstamos veikos dalyvius.

Apelianto nuomone, teismas taip pat neįvertino tai, kad jis (E. V.) nusikalto pirmą kartą, atlygino žalą, taip pat tai, kad nusikaltimas nesukėlė sunkių pasekmių, o E. V. vaidmuo buvo antraeilis, taip pat to, kad gyvena su drauge, yra registruotas darbo biržoje, bedarbei draugei padeda išlaikyti jos nepilnamečius vaikus, rūpinasi ir prižiūri pensinio amžiaus ir ligotus senelius, padeda jiems ūkio darbuose, o nukentėjusioji E. P. jam (E. V.) pretenzijų neturi, dovanojo ir prašė neskirti griežtos bausmės. Nurodo, kad teismas, atsižvelgdamas į aukščiau paminėtas aplinkybes, jam (E. V.) galėjo taikyti BK 62 str. 54 str. 3 d. nuostatas, tačiau to nesvarstė. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. V. prašo taikyti jam LR BK 54 str. 3 d. ir 62 str. nuostatas ir paskirti švelnesnę bausmės rūšį – laisvės apribojimą.

Teismo posėdyje prokurorė prašė Kelmės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą tenkinti skunde nurodytais motyvais, o nuteistojo E. V. apeliacinį skundą atmesti. Nuteistasis E. V. ir jo gynėjas advokatas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti, o tenkinti E. V. skundą. Nuteistasis E. N. ir jo gynėjas advokatas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų. Kolegijos nuomone, sprendžiant apeliantų kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai kvalifikavo E. V. ir E. N. nusikalstamas veikas pagal BK 180 str. 2 d. Atsižvelgiant į apeliacinių skundų turinį, kolegija bylą patikrina tik dėl paskirtų bausmių nuteistiesiems pagrįstumo. Kolegija pažymi, kad Kelmės rajono apylinkės prokuratūros apeliaciniame skunde nepagrįstai prašomą E. V. ir E . Norkų pripažinti kaltais pagal BK 180 str. 2 d., kadangi dėl šiame straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos jie jau pripažinti kaltais skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, ko prokuroras savo skunde neginčijo.

Apeliantai Kelmės rajono apylinkės prokuratūra ir nuteistasis E. V. skunduose, neginčydami nusikalstamos veikos kvalifikavimo bei kaltės, prašo pakeisti paskirtas nuosprendžiu bausmes – prokuratūra prašo bausmes nuteistiesiems griežtinti, nuteistasis E. V. prašo skirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, paskirtos bausmės yra teisingos ir adekvačios nuteistųjų E. V. ir E. N. padarytai nusikalstamai veikai, todėl nekeistinos.

Dėl nuteistojo E. V. apeliacinio skundo

Baudžiamasis įstatymas numato, jog už nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama tik tokios rūšies ir dydžio bausmė, kokia numatyta Baudžiamojo kodekso straipsnio, pagal kurį asmuo teisiamas, sankcijoje. Švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė kaltininkui gali būti paskirta tik BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyse numatytų aplinkybių visumos pagrindu. Ypatingais atvejais teismas gali paskirti švelnesnę nei sankcijoje numatyta bausmė jeigu sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui. LR BK 62 straipsnyje yra numatyta šios bendros taisyklės išimtis: teismas turi teisę, o ne pareigą skirti švelnesnę, negu įstatymo nustatytą bausmę, tačiau pirmiausia turi būti atsižvelgiama į tokią baudžiamosios bylos aplinkybių visumą, kuri mažina kaltininko asmenybės pavojingumą ir (ar) padarytos veikos pavojingumą, rodo veikos atsitiktinį ar situacinį pobūdį.

Šiuo atveju teismas pagrįstai nenustatė jokių aplinkybių, kurios mažintų E. V. asmenybės ar jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, priešingai, apeliantas bendrais veiksmais su E. N. padarė kvalifikuotą plėšimą, plėšimo metu buvo panaudotas psichologinis smurtas ir specialiai apiplėšimui pasiruoštos priemonės prieš vienišą senyvo amžiaus moterį. Be to, visiškai nepagrįstas E. V. prašymas atsižvelgti į tai, kad jis, kaip nurodo skunde, aktyviai padėjo pareigūnams išsiaiškinti visas faktines nusikalstamos veikos aplinkybes. Kolegijos pažymi, kad padėjimu išaiškinti nusikalstamą veiką teismų praktikoje suprantami tokie atvejai, kai kaltininkas ne surinktų įrodymų pagrindu atskleidžia nusikalstamos veikos aplinkybes ir nurodo šią veiką dalyvavusius asmenis, o pats pranešė teisėsaugos institucijoms apie padarytą nusikalstamą veiką, aktyviai dalyvavo atskleidžiant nusikaltimą.

Iš byloje esančio vyr. tyrėjo 2009-11-10 tarnybinio pranešimo matyti, kad nustatinėjant kaltus asmenis buvo pasikalbėta su Plekaičių ir gretimo Pašakarnio kaimo gyventojais, tarp kurių yra nurodytas ir E. V., tačiau tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad nurodyti asmenys, tame tarpe ir E. V., jokios informacijos apie nusikaltimą nesuteikė ir toliau operatyvinių metodų pagalba tyrėjai rinko informaciją apie nusikaltimo padarymo aplinkybes (b.l.32). Tai rodo, kad E. V. ir E. N. prisipažinti buvo priversti surinktų įrodymų pagrindu jiems pateikus įtarimus (b.l.100-101), o ne patys atvyko pas pareigūnus ir pranešė apie padarytą nusikaltimą. Todėl šiuo atveju sąlygų visumos, numatytos BK 62 straipsnio 1 dalyje, nėra. Kartu nėra pagrindo ir minėto straipsnio 2 dalies taikymui, nes nepakanka atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o pirmos instancijos teismas, skirdamas bausmę E. V., jau įvertino tai, kad nusikaltimo iniciatorius buvo E. N.. Taip pat pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad E. V., kaip pats nurodė skunde, išlaikytų mažamečius vaikus, prižiūrėtų pensijinio amžiaus ligotus senelius ir be E. V. nebūtų kam jų išlaikyti ir prižiūrėti, juolab, kaip matyti iš byloje surinktų duomenų, E. V. yra nedirbantis.

Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad, parinkdamas bausmės dydį, teismas, remdamasis BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimais, privalo įvertinti ne tik byloje nustatytų lengvinančių aplinkybių svarbą, bet ir kitas, BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes: veikos pavojingumą, baigtumo stadiją, kaltės rūšį ir formą, kaltininką apibūdinančius duomenis ir kt.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. V. bausmę, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, lemiančias įvykdytos nusikalstamos veikos ir pačio nuteistojo pavojingumą, kadangi tai vieni iš esminių klausimų spendžiant BK 54 straipsnio 3 dalies taikymą. E. V. anksčiau neteistas, metų eigoje administracine tvarka nebaustas. Be to, teismas, skirdamas apeliantui bausmę, atsižvelgė ne tik į tai, kad jis prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką, kad gailėjosi taip pasielgęs, atsiprašė nukentėjusiosios ir atlygino padarytą žalą ir tokios aplinkybės lengvina jo padėtį, bet įvertino ir sunkinančią aplinkybę - kad nusikaltimas padarytas bendrininkų grupėje. Be to, apeliantas nusikalstamos veikos padarymo metu niekur nedirbo, legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo, iš nukentėjusiosios pagrobti pinigai buvo išleisti alkoholio pirkimui, kas rodo, kad nusikalsta ne dėl sunkios turtinės padėties, o siekiant nusikalstamu keliu įgyti piniginių lėšų ne pirmo būtinumo poreikiams. E. V. padarytas nusikaltimas pagal LR BK 11 str. priskiriamas sunkiems nusikaltimams, padarytas veikiant tiesiogine tyčia, iš savanaudiškų paskatų, nusikaltimo padarymui pasiruošta iš anksto pagal E. N. sukurtą planą. Nusikaltimas padarytas tamsios paros metu ankstyvą rytą, panaudojant psichologinį smurtą prieš senyvo amžiaus vienišą moterį. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog tokie E. V. ir E. N. veiksmai rodo didesnį jų asmenybės pavojingumo visuomenei laipsnį.

Esant tokioms aplinkybėms, apylinkės teismas pagrįstai nusprendė, jog bausmės tikslai negali būti pasiekti be realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Be to, už nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 2 d., sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki septynerių metų. Pažymėtina, kad laisvės atėmimo bausmės trukmė nuteistiesiems yra nustatyta artima šios bausmės rūšies minimumui (BK 50 str. 2 d.). Įvertinusi šias aplinkybes, taip pat bendruosius baudžiamųjų įstatymų reikalavimus, atsižvelgusi į nuteistuosius apibūdinančius duomenis ir bylos faktines aplinkybes, kolegija laiko, kad E. V. paskirta tinkamos rūšies ir dydžio bausmė, ji atitinka jų padarytą nusikalstamą veiką ir asmenybę, taip pat bausmė atitinka BK 41 str. 2 d. numatytą bausmės paskirtį ir baudžiamojo proceso uždavinius. Todėl apelianto E. V. prašymas skirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią švelnesnę bausmę atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl prokuroro skundo

Prokuroras savo apeliaciniu skundu prašo griežtinti nuteistiesiems E. V. ir E. N. paskirtas laisvės atėmimo bausmes. Tačiau tam pagrindo, kolegijos nuomone, nėra.

Kaip minėta anksčiau, teismas, skirdamas bausmes nusikalstamas veikas padariusiems asmenims, privalo atsižvelgti į BK 54 str. numatytus bausmių skyrimo pagrindus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1999-12-23 nutarimo Nr. 23 5 p. nustatyta, kad kaltininko pavojingumą nulemia požymiai, charakterizuojantys jį iki nusikaltimo padarymo (ankstesni nusikaltimai ar kiti teisės pažeidimai, polinkis į girtavimą, narkotinių ar kitų svaiginančių priemonių vartojimą, vertybinė orientacija, požiūris į darbą, asmens charakteristika ir pan.), nusikaltimo padarymo metu (nusikaltimo padarymo būdas, įrankiai ir priemonės, laikas, vieta, pasekmių sunkumas, kaltės forma, nusikaltimo tikslas ir motyvas) ir po nusikaltimo padarymo (atvykimas ir prisipa­žinimas, gailėjimasis, padėjimas išaiškinti nusikaltimą ir kitus bendrininkus, žalos atlyginimas ir pan.). Skirdamas bausmę teismas gali atsižvelgti ir į kitus asmenybę charakteri­zuojančius požymius: į amžių, lytį, šeiminę padėtį, išsilavinimą, sveikatos būklę ir pan.

Šioje byloje, kolegijos nuomone, teismas, nustatydamas E. V. ir E. N. pavojingumą visuomenei ir parinkdamas jiems bausmių rūšį bei dydį, individualizuodamas jiems skirtinas bausmes, tinkamai atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį (padarytas tyčinis, baigtas, sunkus nusikaltimas, bet didesnės realios žalos nukentėjusiajai nebuvo padaryta, padaryta žala atlyginta), kaltės formą ir rūšį bei motyvus (nusikaltimą jie padarė tiesiogine tyčia, siekdami turtinės naudos), jų atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (E. V. prisipažino nusikaltęs ir nuoširdžiai gailėjosi, atlygino padarytą žalą, E. N. prisipažino nusikaltęs, tačiau teismas nustatė, kad nebuvo nuoširdus teigdamas, kad ėjo pinigų tik pasiskolinti), įvertino jų asmenybes (neteisti, metų eigoje nebausti administracine tvarka (b.l.94, 119-121), byloje nėra juos neigiamai charakterizuojančių duomenų, nedirbantys). Atsižvelgiant į tai, kolegijos nuomone, teismas jiems pagrįstai paskyrė nors ir nedideles, tačiau realias laisvės atėmimo bausmes, kurios yra pakankamos pasiekti bausmės tikslus, numatytus BK 41 str.

Kolegija sutinka su nuosprendyje pateiktu faktinių bylos aplinkybių bei nuteistųjų asmenybių vertinimu ir konstatuoja, jog prokuroro apeliacinio skundo motyvai nepaneigia skundžiamame nuosprendyje išdėstytų teismo argumentų dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių dydžių, E. V. ir E. N. paskirtos bausmės yra optimalios, nelaikytinos aiškiai per švelniomis ir dėl to neteisingomis, todėl tenkinti prokuroro skundo, skunde išdėstytais motyvais ir keisti nuteistiesiems paskirtų bausmių, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teismas

nutarė:

nuteistojo E. V. ir prokuroro apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas Bronius ZalagaTeisėjai Vaclovas IždonasVidmantas Mylė