Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2018-09-19 · Civilinė byla Nr. e2-25896-566/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-09-19
Bylos Nr.
e2-25896-566/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-19856-2018-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Diana Butrimienė
Atsakovas
D. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-25896-566/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19856-2018-9Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.16.11.2.; 3.2.6.6.1.; 3.2.6.6.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 19 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Legal Balance“ ieškinį atsakovei D. K. dėl skolos priteisimo, priimdama sprendimą už akių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė nurodė, kad tarp nuomotojos UAB „Be kredito“ ir atsakovės 2017 m. spalio 10 d. buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis, kuria atsakovei buvo išnuomota modulinė sistema Gaucho 24 mėnesių terminui, bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti 25,99 Eur mėnesinį nuomos mokestį sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Nurodo, jog 2017 m. lapkričio 7 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP2017-11/01 pradinis kreditorius perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovės prievolę. Ieškovė nurodo, jog atsakovė savo įsipareigojimų nevykdo, už suteiktas nuomos paslaugas neatsiskaito, nuomos daikto negrąžina. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 597,77 Eur skolos, 235,21 Eur delspinigių, 5 procentų palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovei ieškinio su priedais kopija ir teismo pranešimas įteikti tinkamai - Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, t. y. asmeniškai atsakovei. Atsakovė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovės prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2017 m. spalio 2 d. UAB „Be kredito“ ir atsakovė sudarė išperkamosios nuomos sutartį, kuria atsakovei buvo išnuomota modulinė sistema Gaucho 24 mėnesių terminui, pagal kurią atsakovė įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti 25,99 Eur mėnesinį nuomos mokestį sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. 2017 m. lapkričio 7 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP2017-11/01 pradinis kreditorius perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovės prievolę. Atsakovė prisiimtų įsipareigojimų nevykdė, todėl ieškovė, remdamasis sutartimi, 2018 m. sausio 4 d. nutraukė su atsakove sutartį. Atsakovės įsiskolinimą sudaro 597,77 Eur negrąžinto nuomos mokesčio iki sutarties termino pabaigos. Už termino įvykdyti prievolę praleidimą ieškovė atsakovei paskaičiavo 235,21 Eur delspinigių. Duomenų, kad atsakovė būtų sumokėjusi ieškovei skolą, byloje nėra (CPK 178 str.).

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju apie reikalavimo perleidimą atsakovei pranešta 2018 m. sausio 23 d. pranešimu, t. y. tinkamai.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 straipsnį šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. CK 6.38 straipsnio 1 dalis nustato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Įvertinus byloje esančius įrodymus, konstatuotina, kad atsakovė, pažeisdama savo įsipareigojimą vykdyti sutartį, su ieškove neatsiskaitė. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovė su ieškove atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, jog atsakovė savo prievolės neginčija (CPK 12 straipsnis), vadovaujantis CK 6.681 straipsnio 1 dalimi, 6.38 straipsnio 1 dalimi, ieškovės naudai iš atsakovės priteistina 597,77 Eur skola.

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). Sutartimi šalys susitarė, jog už kiekvieno sutartyje nurodyto mokėjimo termino praleidimą atsakovė privalo mokėti 0,5 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško atitinkamos sumos sumokėjimo dienos. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė prievolės tinkamai nevykdė, ieškovės reikalavimas priteisit ieškovės naudai iš atsakovės 235,21 Eur delspinigių laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas.

Vadovaujantis LR CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, jog skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovės reikalavimas tenkintinas ir šioje dalyje, iš atsakovės priteisiant 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 832,98 Eur sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo 2018 m. liepos 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinas 19,00 Eur žyminis mokestis.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 3,88 Eur. Remiantis LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ bei CPK 92 straipsniu, valstybės naudai iš atsakovės priteistina 3,88 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB Legal Balance, į. k. 302528679, naudai 597,77 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt septynis eurus 77 ct) skolos, 235,21 Eur (du šimtus trisdešimt penkis eurus 21 ct) delspinigių, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 832,98 Eur (aštuonių šimtų trisdešimt dviejų eurų 98 ct) sumos nuo bylos iškėlimo 2018 m. liepos 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 19,00 Eur (devyniolika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 3,88 Eur (tris eurus 88 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank”, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Išaiškinti atsakovei, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos ji turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.

Šalys, dėl kurių priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka. Ieškovė turi teisę per 20 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Diana Butrimienė