- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-18
- Bylos Nr.
- 1S-14-898/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Kolyčienė
- Nuteistasis
- A. B.
- Advokatai
- Edmundas Jonušas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A. B. gynėjo advokato Edmundo Jonušo skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo A. B. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. spalio 29 d. nutarimo Nr. 59-197, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. A. B. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (nusikalstama veika dalyvaujant B. U.) laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams; pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį (nusikalstama veika dalyvaujant B. U.) laisvės atėmimu 13 (trylikai) metų; pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (nusikalstama veika dalyvaujant K. Š.) laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams; pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį (nusikalstama veika dalyvaujant K. Š.) laisvės atėmimu 13 (trylikai) metų ir 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 4 dalimi paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir dalinio bausmių sudėjimo būdu ir A. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė 14 (keturiolikos) metų laisvės atėmimas. Į bausmės laiką įskaitytas A. B. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2011 m. balandžio 2 d. iki 2013 m. kovo 20 d. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo dienos – 2013 m. kovo 20 d.
2. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 20 d. nuosprendis įsiteisėjo 2014 m. spalio 27 d. priėmus Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 27 d. nuosprendį, kuriuo Vilniaus apygardos teismo nuosprendis buvo pakeistas: panaikintas A. B. BK 72 straipsnio 2 dalies pagrindu taikytas turto ? 710 Lt ir 18 500 Eur konfiskavimas, šiuos pinigus grąžinant R. B. Likusi Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 20 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
3. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau ir – Komisija) 2020 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. 59-197 nutarė netaikyti nuteistajam lyginio paleidimo iš pataisos įstaigos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Nutarime nurodyta, kad nuteistojo nuostatos į priežiūrą išlieka neigiamos, perkeltas į Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namus buvo baustas drausmine tvarka, nuteistasis stokoja motyvacijos bei iniciatyvų, nukreiptų į nusikalstamo elgesio rizikos valdymą, neįžvelgia savo paties kriminogeninių veiksnių, savanoriškai nemoka jam ieškiniais priteistų sumų, likusi didelė neatliktos bausmės dalis. Nutarimu rekomenduota nuteistajam A. B. dalyvauti socialinės reabilitacijos programose nukreiptose į kriminogeninių veiksnių valdymą, mokėti ieškiniais priteista sumą.
4. Nesutikdamas su komisijos nutarimu, šį nutarimą A. B. apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2020 m. gruodžio 1 d. nutartimi skundą atmetė ir paliko galioti Komisijos nutarimą. Teismas nurodė, jog A. B. paskatinimai ir nuobaudos sudaro pagrindą spręsti, kad bausmės atlikimo metu jo elgesys keičiasi teigiama linkme, kas ir buvo pagrindas perkelti jį į Pusiaukelės namus, tačiau būdamas Pusiaukelės namuose jis nesugebėjo elgtis nepriekaištingai – pažeidė vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimus, kas patvirtina Komisijos išvadas, kad esant mažiau struktūrizuotai aplinkai, nuteistajam gali būti sunku laikytis visuomenėje priimtų socialinių normų ir elgesio taisyklių. Pažymėjo, kad A. B. yra Pusiaukelės namuose, turi teisę be sargybos arba be palydos išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų, yra rengiamas lygtiniam paleidimui, todėl turi suprasti, kad būtina laikytis nustatytų sąlygų, kurias jis pažeidė. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas konstatavo, jog tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys, nesudaro pagrindo teigti, kad nuteistasis šiuo metu yra pasiruošęs grįžti į laisvę ir gyventi pagal visuomenei priimtinas elgesio normas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nors nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, į padarytų nusikaltimų sunkumą bei nuteistojo vaidmenį darant nusikalstamas veikas, taip pat Komisijos narių nuomonę (šeši komisijos nariai balsavo prieš lygtinį paleidimą ir tik vienas – už), nusprendė, kad nuteistojo pavojingumas visuomenei nėra išnykęs, todėl netikslinga jam taikyti lygtinį paleidimą.
II. Skundo argumentai ir prašymai
5. Skundu nuteistojo A. B. gynėjas advokatas E. Jonušas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutartį ir priimti naują sprendimą: nuteistojo A. B. atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
5.1 Nesutikdamas su apylinkės teismo padarytomis išvadomis pareiškėjas nurodo, kad teismas, konstatuodamas, jog nuteistojo A. B. pavojingumas visuomenei nėra išnykęs, nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kurios patvirtintų jo pavojingumą visuomenei. A. B. metus laiko bausmę atlieka be sargybos, laisvai juda numatytais maršrutais, devynis mėnesius dirba Vilniaus (duomenys neskelbtini) mokykloje. Pareiškėjo manymu, šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis nebepavojingas visuomenei, yra pasiruošęs kitam bausmės atlikimo etapui – lygtiniam paleidimui, todėl teismo išvada, kad šiuo metu nuteistasis yra nepasiruošęs grįžti į laisvę ir gyventi pagal visuomenei priimtinas elgesio normas, yra nepagrįsta.
5.2 Skunde teigiama, kad, priešingai nei nurodoma apylinkės teismo nutartyje, nuteistasis per bausmės atlikimo laikotarpį drausmine tvarka baustas tik 2 kartus, o įvertinus tai, kad A. B. laisvės atėmimo bausmę atlieka beveik 10 metų, 2 pažeidimai per tokį laikotarpį neturėtų būti vertinami itin neigiamai. Galimai neigiamam teismo vertinimui įtakos turėjo teismo suklydimas dėl pažeidimų skaičiaus. Skunde sutinkama, kad net ir menkiausias režimo pažeidimas – nukrypimas nuo nustatyto maršruto, yra netoleruotinas, tačiau už tai nuteistasis A. B. patyrė sankcijas – jam buvo uždrausta savaitgaliais lankytis namuose. Nuteistasis pripažino šį pažeidimą, gailėjosi, kad vykdamas Kauno gatve į ligoninę aplankyti sergančią motiną nukrypo nuo suderinto maršruto ir užėjo į Mindaugo gatvėje esančios „M“ parduotuvės vaistinę nupirkti vaistų motinai. Dėl šio pažeidimo A. B. išgyveno, padarė tinkamas išvadas.
5.3 Pareiškėjas nurodo, kad teismas nuteistąjį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, jo pastangas, įvertino netinkamai, konstatavęs, kad išvardintos aplinkybės gana teigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Pareiškėjo teigimu, socialinio tyrimo išvada nuteistąjį A. B. charakterizuoja labai teigiamai. Skunde keliamas klausimas, ar vienintelė negaliojanti nuobauda nubraukia visus teigiamus nuteistojo darbus, jo akivaizdų pasitaisymą ir rodomas tolimesnes pastangas taisytis. Nuteistasis A. B. nekelia problemų pataisos įstaigos administracijai, yra drausmingas, iniciatyvus ir darbštus, nevengiantis savo iniciatyva atlikti darbus, kurie jam nebuvo pavesti.
5.4 Pabrėžia, jog nuteistasis dirba Vilniaus (duomenys neskelbtini) mokykloje pastatų priežiūros darbininku. Mokyklos direktorė A. B. charakteristikoje nurodo, kad jis savo pareigas vykdo gerai, į darbą nevėluoja, dirba sąžiningai, yra gerbiamas bendradarbių. Šiuos direktorės žodžius patvirtina A. B. už atliktą darbą 2020 m. lapkričio mėn. skirta vienkartinė išmoka-premija.
5.5 Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, jog iš nuteistojo A. B. gaunamo nedidelio atlyginimo antstoliai pagal vykdomuosius raštus išskaičiuoja dalį atlyginimo ieškiniams padengti. Šiai dienai iš nuteistojo išieškota 1 640,65 Eur, o įskaičius ir iš šių metų lapkričio mėn. atlyginimo išskaičiuotus 389,18 Eur, bendra išieškota suma viršija 2 000 Eur. Pabrėžiama, jog nuteistasis neturi finansinių galimybių savarankiškai mokėti papildomas pinigų sumas ieškiniams padengti, todėl Komisijos išvada yra visiškai nepagrįsta.
5.6 Skunde nesutinkama su apylinkės teismo teiginiu, jog lygtinis paleidimas yra išimtis. Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnyje nurodoma, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę atitinkamą bausmės dalį. Apylinkės teismas pripažino, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką šiuo metu yra žema (24 taškai), nustatyta nuteistojo pažanga. Teismas taip pat pripažino, kad ši aplinkybė teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau nurodė, kad tai nėra lemiantis veiksnys taikyti lygtinį paleidimą, todėl neaišku, kas galėtų būti lemiamu veiksniu taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą.
5.7 Pareiškėjo vertinimu, atsižvelgiant į nuteistąjį A. B. charakterizuojančius duomenis, yra pagrindas manyti, kad probacijos metu jis laikysis įstatymų, visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių, nebenusikals ir toliau galės būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas, o jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į nuteistojo gynėjo skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
7. Pagal Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2264 redakcija įsigaliojusi nuo 2020 m. liepos 1 d.) nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus BVK 157 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Pabrėžtina, jog įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo institutą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Atsižvelgiant į tai, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti ne tik įstatymu numatytų formaliųjų, bet ir materialiųjų sąlygų visumą, todėl būtina įvertinti, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis A. B. 2020 m. rugpjūčio 2 d. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą dviejų trečdalių paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Taigi yra formalus pagrindas svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau, kaip jau buvo minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos materialiosios sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.
9. Atlikus nuteistojo A. B. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką 2020 m. rugsėjo 2 d. nustatyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema – 24 balai (skalėje nuo 0 iki 40). Pažymėtina, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką taip pat buvo vertinama 2015 m. spalio 16 d. – nustatyta vidutinė rizika (45 balai), atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo peržiūrėjimą, 2019 m. liepos 30 d. pakartotinio teistumo rizika buvo nustatyta žema ? 39 balai. Taigi bausmės atlikimo metu stebima nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kita vertus, pažymėtina ir tai, kad nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balai, nustatyti 2019 m. liepos 30 d. – 39 balai, sumažėjo iki 24 balų ir dėl techninių klaidų padarytų pirminio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu, kadangi nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo statiniai veiksniai sumažėjo nuo 20 iki 7 balų, o duomenys apie lėšų tvarkymą ir pajamas padidėjo nuo 0 iki 5 balų, taigi nagrinėjamu metu bendras dinaminių veiksnių balas sumažėjo 7. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, jog skaitinė išraiška rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, tačiau neatspindi pakankamos nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nors dinaminių balų rodiklis (past. – statiniai veiksniai sudaro - 7 balus, dinaminiai veiksniai - 17 balų) rodo tam plačias galimybes, t. y. savo teigiamu ir kryptingu elgesiu A. B. gali sumažinti ir tokiu būdu eliminuoti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kurie kelia abejonių pakankama jo elgesio korekcija ir pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
10. Pastebėtina, jog nuteisto asmens pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Atliekant nuteisto asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimą, tuo pačiu ir sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, atsižvelgiama ir į Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos konstatuotas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, jas vertinant visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tame tarpe ir nustatytų teismo, visumoje.
11. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą A. B. charakterizuojančią bylos medžiagą, konstatuotina, jog apylinkės teismas objektyviai įvertino nuteistojo asmenybę, visapusiškai atsižvelgė į Komisijos nutarime, Socialinio tyrimo išvadoje išdėstytas aplinkybes, įvertino tiek neigiamai, tiek teigiamai A. B. charakterizuojančius duomenis ir padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, jog Komisijos nutarimas netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, t. y. bausmės atlikimo metu dirbo VĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbininku vienetininku, Pravieniškių pataisos namuose 2016/2017 m. įgijo baldų apmušėjo specialybę, Pusiaukelės namuose nuo 2019 m. gruodžio 13 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ aplinkotvarkos darbininku, šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini) mokykloje pastatų priežiūros darbininku ir mokosi Vilniaus mokymo centre, 9-oje klasėje. Nuteistasis A. B. 15 kartų skatintas, aktyviai dalyvauja vykdant pozityvaus užimtumo priemones, dalyvauja integracijos į visuomenę programoje, be kita ko, dalyvavo Vilniaus pataisos pusiaukelės namuose organizuojamuose renginiuose, aplinkotvarkos darbuose, atliko remontą pataisos namų 1, 2 korpuse, baigė elgesio keitimo pusiau struktūruotų motyvuojančių pokalbių programą „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“. Nuteistojo požiūris į kriminalines subkultūras neigiamas, atliekant bausmę įvykdytos ŽIV/AIDS ir narkomanijos prevencijos priemonės. Nuteistasis pakartotinio teistumo rizikos vertinimo metu galiojančių nuobaudų neturėjo.
12. Vis dėlto, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, tačiau visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Šių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra specifinis teisės institutas, kadangi šiuo atveju yra vertinamas, tiksliau prognozuojamas, asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų, toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį ir tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Taigi sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, negali būti vertinamos tik svarstymo momentu esamos aplinkybės, o turi būti vertinamas asmens elgesys per visą bausmės atlikimo laiką, todėl ta aplinkybė, jog nuteistasis svarstymo metu galiojančių nuobaudų neturėjo, nereiškia, kad jis bausmės atlikimo metu elgėsi nepriekaištingai ir nuosekliai stengėsi koreguoti savo elgesį vien teigiama linkme. Bylos duomenimis nustatyta, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu vidaus tvarkos taisyklių bei rėžimo reikalavimus pažeidė tris kartus, du kartus baustas: dėl fizinio smurto panaudojimo prieš kitą nuteistąjį nuteistasis buvo apsvarstytas drausmės komisijos metu, tačiau nebaustas, 2017 m. gruodžio 20 d. buvo baustas už mobilaus ryšio telefono laikymą – perkeltas į kamerų tipo patalpas, 2020 m. vasario 5 d. už reikalavimų nevykdymą baustas – papeikimu. Taigi nuteistojo išskirtinai teigiamas elgesys fiksuojamas pakankamai trumpą laiko tarpą, todėl negalima daryti išvados, kad šie nuteistojo elgesio pokyčiai yra stabilūs.
13. Nuteistasis pakankamai neseniai perkeltas atlikti laisvės atėmimo bausmės į Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namus, nuo 2019 m. gruodžio 20 d. nuteistajam suteikta teisė išvykti be palydos, nuo 2020 m. sausio 17 d. vyksta į trumpalaikes išvykas, todėl manytina, kad praėjo per mažai laiko, kad būtų galima stebėti nuteistojo pažangą mažiau struktūrizuotoje aplinkoje, kas priklauso tik nuo jo paties asmeninių faktorių bei aplinkos veiksnių, o 2020 m. vasario 5 d. nustatytas vidaus tvarkos taisyklių bei rėžimo reikalavimų pažeidimas iliustruoja galimus sunkumus laikantis visuomenėje priimtų socialinių normų ir elgesio taisyklių. Be to, nagrinėjamu aspektu pabrėžtina ir tai, jog tinkamai atlikti bausmę yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.
14. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad teismas atsižvelgė į nuteistojo teisės pažeidimų istoriją, išsilavinimą, galimybę įsidarbinti, nuteistojo socialinius ryšius, elgesį atliekant laisvės atėmimo bausmę bei kitus rizikos veiksnius, tačiau jų A. B. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje nepakako. Apeliacinės instancijos teismui abejonių nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką kelia ir jam nustatyti kriminogeniniai veiksniai – savęs suvokimo ir emocijų atpažinimo, problemų sprendimo bei elgesio pasekmių suvokimo įgūdžių stoka. Aptarti veiksniai nustatomi vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, tačiau atsižvelgiant ir į nuteistojo išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus. Nuteistasis turi aiškią rezultato, kurio siekia idėją, kaip tai pasiekti, įvertinimo metu geba paaiškinti savo nusikalstamo elgesio motyvus, tačiau apie tuo metu gręsiančias galimas jo pasekmes neapgalvoja, žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina, kas rodo tai, kad nuteistasis ne visuomet linkęs elgtis atsakingai, bei reikalauja tikslinių intervencinių priemonių įsitraukimo – būtinybę dalyvauti socialinės reabilitacijos (intervencinėse) programose nukreiptose į kriminogeninių veiksnių valdymą. Todėl nuteistasis, siekdamas būti lygtinai paleistas, turi imtis priemonių eliminuoti nurodytus kriminogeninius veiksnius, tuo pačiu dar labiau sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balus. Taigi nuteistojo pastangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, jį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės yra pastebimos, tačiau yra nepakankamos. Pažymėtina, jog vykdant Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas, nusikalstamo elgesio rizika gali būti sumažinta, o asmens galimybės prisitaikyti prie gyvenimo laisvėje, pasirenkant nenusikalstamą gyvenimo būdą, padidintos.
15. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pastaruoju metu nuteistojo stebima pažanga, mažinti nusikalstamo elgesio riziką, nėra pakankama taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą. Lygtinis nuteistojo paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo, todėl A. B. gynėjo advokato E. Jonušo skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
A. B. gynėjo advokato Edmundo Jonušo skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.