- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-11-30
- Bylos Nr.
- A-143-2262-06
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Edvardas Sinkevičius (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Birutė Janavičiūtė
- Atsakovas
- Kauno teritorinės muitinės
- Pareiškėjas
- J. S. G.
- Kategorijos
- 16.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Birutės Janavičiūtės ir Edvardo Sinkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno teritorinės muitinės apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. G. skundą atsakovui Kauno teritorinei muitinei dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas J. S. G. (toliau – pareiškėjas) skundu (b. l. 4) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Kauno teritorinės muitinės (toliau – ir atsakovas) nuo 2002 m. liepos mėnesio iki 2004 m. birželio mėnesio neišmokėtą darbo užmokesčio dalį – 7 584,09 Lt.
Pareiškėjas nurodė, kad nurodytu laikotarpiu, trūkstant lėšų darbo užmokesčiui, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymu (toliau – Įgyvendinimo įstatymas), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 53 ,,Dėl valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklių“ (toliau – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 17 d. nutarimas Nr. 53), Kauno teritorinėje muitinėje buvo taikomi darbo užmokesčio indeksavimo koeficientai, todėl neišmokėtas visas priklausantis darbo užmokestis. Pažymėjo, jog Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu nurodyti teisės aktai buvo pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalį, neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 9 – 10) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad privalėjo vadovautis tuo metu galiojusiais teisės aktais, reglamentavusiais darbo užmokesčio skaičiavimą. Taikydamas darbo užmokesčio indeksavimo koeficientą veikė taip, kaip tuo metu pagal teisės aktus privalėjo veikti. Teigė, jog pareiškėjas reikalavimą priteisti darbo užmokestį nuo 2002 m. liepos 1 d. iki 2003 m. balandžio 13 d. pareiškė praleidęs senaties terminą.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2006 m. gegužės 24 d. sprendimu (b. l. 45 – 47) pareiškėjo skundą patenkino. Teismas priteisė iš atsakovo pareiškėjui 7 584,09 Lt neišmokėto darbo užmokesčio.
Teismas nustatė, kad ginčijamų teisinių santykių metu galiojo ir buvo taikomi Įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimas Nr. 686 ,,Dėl darbo užmokesčio skaičiavimo valstybės tarnautojams 2002 metų II pusmetį“ (toliau – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimas Nr. 686) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 17 d. nutarimas Nr. 53. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovui 2002 – 2004 m. skirti asignavimai nepatenkino teritorinės muitinės realaus piniginių lėšų poreikio, todėl išmokant pareiškėjui darbo užmokestį, vadovaujantis paminėtais teisės aktais ir teritorinės muitinės vadovo įsakymais, darbo užmokesčiui buvo taikomas indeksavimo koeficientas. Teismas pažymėjo, kad Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu konstatavo, jog nurodytų teisės aktų nuostatos prieštarauja Konstitucijai. Teismas nurodė, kad teisės aktai negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, jog atitinkamas teisės aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai (Konstitucijos 107 str. 1 d.). Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalį, neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenumato išimčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tada, kai nustatytų faktų teisinė kvalifikacija yra baigta. Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visą numatytą sprendimo priėmimo procedūrą, įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo išnagrinėjimą teisme, kai išnyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A12-219/2004). Teismas pažymėjo, kad administraciniai aktai (teritorinės muitinės viršininko įsakymai) pareiškėjo teisėms neturėjo įtakos, nes jo teisės buvo pažeistos nesumokėjus pagal įstatymus viso jam priklausančio darbo užmokesčio. Tik realiai negavus priklausančių sumų, pareiškėjui atsirado pagrindas ginti savo pažeistas teises teisme. Vidaus administravimo akto, kuriuo nutarta mokėti valstybės tarnautojui ne visą jam priklausantį darbo užmokestį, nenuginčijimas neužkerta kelio reikalauti paties negauto darbo užmokesčio priteisimo. Teismas konstatavo, kad atsakovo atsisakymas mokėti pareiškėjui Valstybės tarnybos įstatyme (toliau – Įstatymas) nustatyto dydžio darbo užmokestį negali būti pripažintas teisėtu. Pažymėjo, jog tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobūdį ir teisinę prigimtį yra dvišaliai. Pareiškėjas atliko valstybės tarnautojo pareigas, bet jam nuo 2002 m. liepos 1 d. iki 2004 m. liepos 1 d. nebuvo sumokėtas pagal įstatymą priklausantis visas darbo užmokestis. Teismas nurodė, kad sprendimas dėl ginčo turi būti priimtas remiantis sprendimo priėmimo dieną galiojančiomis teisės normomis. Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies ir Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies nuostatos, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipta į ateitį, tokiu aiškinimu nėra paneigiamos, nes Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas įsigaliojo dar neužbaigus teisės normų taikymo procedūros. Ginčų dėl darbo užmokesčio bylose sprendimas yra neįvykdytas, kol valstybės tarnautojas turi teisę į savo pažeistų teisių gynimą teisme ar kitose įstatymų numatytose institucijose. Kol teisė pareikšti skundą ar ieškinį teisme gali būti įgyvendinta, negali būti laikoma, jog valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma ,,įvykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A12-219/2004 ir 2005 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A1 - 638/2005). Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas apie savo teisės pažeidimą turėjo sužinoti 2002 m. rugpjūčio mėnesį, kai jam buvo išmokėtas sumažintas darbo užmokestis. Į teismą jis kreipėsi 2006 m. balandžio 13 d., t. y. praleidęs trejų metų ieškinio senaties terminą (DK 27 str. 2 d.). Tačiau atsakovas pareiškėjo reikalavimams neprašo taikyti senatį. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas.
III.
Atsakovas apeliaciniu skundu (b. l. 49 – 50) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad atsiliepime į skundą pažymėjo, jog pareiškėjo reikalavimas priteisti darbo užmokestį nuo 2002 m. liepos 1 d. iki 2003 m. balandžio 13 d. negali būti tenkinamas dėl senaties termino, todėl teismo išvada dėl senaties netaikymo yra nepagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliaciniame skunde yra keliamas trejų metų ieškinio senaties termino (nustatyto DK 27 str. 2 d.) taikymo klausimas. Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai atsisakė taikyti CK 1.126 straipsnio 2 dalies nuostatą dėl ieškinio senaties taikymo. Todėl šiai bylai yra aktualu aptarti CK 1.126 straipsnio 2 dalies taikymo klausimą.
Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį, ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalys reikalauja. Nurodyta nuostata suponuoja, kad ieškinio senaties terminas kreipiančiosios į teismą šalies (šiuo atveju pareiškėjo) yra praleistas ir teismo nėra atnaujintas. Tokioms aplinkybėms esant ieškinio senaties taikymo klausimas yra ginčo šalių (šiuo atveju atsakovo) diskrecija, kuri turi būti prašančios taikyti ieškinio senatį šalies (atsakovo) aiškiai išreikšta. Tai reiškia, jog iš prašančios taikyti ieškinio senatį šalies (atsakovo) pareiškimo, kuris nebūtinai turi būti pateiktas kaip atskiras procesinis dokumentas ar įvardintas kaip reikalavimas, turi būti aiškiai suprantama, kad ši ginčo šalis (atsakovas) savo nesutikimą su jai adresuotu kitos šalies reikalavimu grindžia ieškinio senaties termino pasibaigimu.
Kolegija pažymi, kad aukščiau nurodytus kriterijus atitinka atsakovo nuoroda dėl senaties termino praleidimo, pateikta atsakovo 2006 m. balandžio 25 d. atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 9 – 10). Todėl pirmosios instancijos teismo padaryta išvada apie reikalavimo taikyti ieškinio senatį nebuvimą nėra pagrįsta ir teisinga. Pirmosios instancijos teismo priimtame sprendime, kolegijos manymu, pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas praleido minėtą ieškinio senaties terminą. Todėl, atsižvelgiant į šioje byloje skundžiamo teisės pažeidimo trunkamąjį pobūdį, pareiškėjo reikalavimas dėl darbo užmokesčio (jo neišmokėtos dalies) priteisimo už laikotarpį nuo 2002 m. liepos 1 d. (teismas nustatė, kad apie savo teisės pažeidimą pareiškėjas turėjo sužinoti 2002 m. rugpjūčio mėn.) iki 2003 m. balandžio 13 d. (pareiškėjas kreipėsi į teismą 2006-04-13) turėjo būti teismo atmestas dėl ieškinio senaties termino pabaigos (CK 1.131 str. 1 d.). Pinigine išraiška tai reiškia, kad pareiškėjo reikalavimas turėjo būti patenkintas iš dalies sumažinus prašomos priteisti sumos dydį (7 584,09 Lt) iki 5 266,55 Lt (pagal atsakovo pažymą Nr. 618 b. l. 6 pareiškėjui iki 2003-04-01 buvo nesumokėta 2 317,54 Lt darbo užmokesčio).
Taigi pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas keistinas, o pareiškėjui priteistą darbo užmokesčio suma mažintina iki 5 266,55 Lt.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu, 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 24 d. sprendimą pakeisti, sumažinant J. S. G. priteistą darbo užmokesčio sumą iki penkių tūkstančių dviejų šimtų šešiasdešimt šešių litų 55 centų (5 266,55 Lt).
Nutartis neskundžiama.