- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-11
- Bylos Nr.
- eI-1330-208/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04186-2018-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Donatas Vansevičius
- Pareiškėjas
- B. M. O.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
- Kategorijos
dalyvaujant pareiškėjai B. M. O. ir jos atstovui K. L., atsakovo atstovui Leandrui Pociui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos B. M.-O. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja B. M.-O., atstovaujama Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos, elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą skundu, prašydama panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2018 m. spalio 29 d. įsakymą Nr. 10-TE-1996 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo komisarei inspektorei B. M.-O.“ (toliau – Įsakymas),
Nurodo, kad skundžiamu Įsakymu jai buvo paskirta nuobauda – pastaba už tai, kad ji, bendraudama žinutėmis su M. Č. naudojo necenzūrinius žodžius, kurie žemino žmogaus garbę ir orumą, taip pat grasino pasinaudoti tarnybine padėtimi atnaujinant ikiteisminį tyrimą ir neturėdama teisinio pagrindo tikrinimo Policijos registruojamų įvykių registro (toliau – Registras) duomenis. Pasak pareiškėjos su paskirta tarnybine nuobauda, ji nesutinka. Paaiškino, kad nors tarnybinio patikrinimo išvados motyvacinėje dalyje aptarti pareiškėjos veiksmus (dėl elgesio su M. Č. ir dėl Registro ROIK tikrinimo duomenų) nurodant, kokius teisės aktus pareiškėja pažeidė, tačiau tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra suformuluotas konkretus siūlymas, už kokį konkrečiai tarnybinį nusižengimą skirtina tarnybinė nuobauda, o Įsakyme nėra detalizuojama, už kokį tarnybinį nusižengimą paskirta pastaba. Įstaigos vadovas pats gali nuspręsti, kokią tarnybinę nuobaudą skirti (ar neskirti apskritai), todėl svarbu nustatyti, ar iš Įsakymo turinio galima nustatyti, kokį konkretų tarnybinį nusižengimą padarė pareiškėja. Pareiškėjos nuomone, yra nusistovėjusi praktika, kad tarnybinius patikrinimus atliekantys pareigūnai tarnybinio patikrinimo išvados rezoliucinėse dalyse visada nurodo, už kokius konkrečius tarnybinius nusižengimus yra siūloma skirti tarnybines nuobaudas, todėl nesuprantama, kodėl tarnybinis nusižengimas nebuvo kvalifikuotas skiriant jai pastabą. Konkretaus tarnybinio nusižengimo (teisės akto straipsnio, dalies ir punkto) nenurodymas apsunkina pareiškėjos teisę į gynybą, laikytinas esminiu procedūriniu pažeidimu, todėl Įsakymas naikintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovas skundą palaikė, prašė jį tenkinti jame nurodytais argumentais. Paaiškino, kad pareiškėjai nėra aišku, už kokį pažeidimą jai yra skiriama tarnybinė nuobauda. Dėl prisijungimo prie registro ROIK duomenų paaiškino, kad jokie asmens duomenys nebuvo atskleisti ar paviešinti, todėl pareiškėjos veiksmuose nėra jokios kaltės.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – Vilniaus AVPK) atsiliepime į skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad 2018 m. rugsėjo 14 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 10-IS-104 (toliau – Išvada) konstatuota, kad pareiškėjos veiksmai bendraujant su M. Č. atlikti ne tarnybos metu bei nulemti tarpasmeninio konflikto, o Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 5-V-706 patvirtinto Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso (toliau – Etikos kodeksas) nuostatos nesuponuoja tarnybinės atsakomybės taikymo už etikos kodekso pažeidimus, taip pat šių pažeidimų nagrinėjimą priskiria Etikos komisijoms, todėl tarnybinės atsakomybės taikymas nėra galimas. Išvadoje taip pat nurodyta, jog pareiškėja, neturėdama teisinio pagrindo vykdyti M. Č. skundo paiešką Registre, 2 kartus jungėsi prie PRĮR ROIK 0118000359343 ir peržiūrėjo skundo bei priedų turinį, nurodydama paieškos pagrindu „administracinis tyrimas“. Tokiais veiksmais pareiškėja pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 5 ir 9 punktus, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 5-V-775 (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2017 m. vasario 6 d. įsakymo Nr. 5-V-118 redakcija) patvirtintų Naudotojų, dirbančių su registrais ir informacinėmis sistemomis, administravimo taisyklių (toliau – Taisyklių) 11.4, 12.1 ir 12.5 punktus ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 5-V-165 patvirtintų Policijos informacinių sistemų ir registrų duomenų saugos nuostatų (toliau – Nuostatai) 14.1 ir 14.2 punktus bei šiuos veiksmus atliko tyčia, todėl pareiškėjai buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.
Atsakovas nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad jai nežinoma, už kokį nusižengimą paskirta nuobauda ir dėl to negali įgyvendinti savo teisės į gynybą. Pareiškėjai 2018 m. liepos 30 d. buvo įteiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo dėl galimai netinkamo bendravimo su M. Č., 2018 m. rugpjūčio 14 d. įteiktas papildomas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo dėl to, kad galimai neturėdama teisinio pagrindo tikrino PRĮR ROIK 0118000359343 duomenis. Pareiškėja teisę į gynybą realizavo, pateikdama 2018 m. rugpjūčio 2 d. ir 22 d. paaiškinimus dėl įvykių. Pažymėjo, kad pareiškėjos patraukimas atsakomybėn už etikos kodekso pažeidimus teisiškai nebuvo galimas, kadangi Etikos kodekso 9–11 punktų nuostatos nesuponuoja tarnybinės atsakomybės taikymo už etikos kodekso pažeidimus, be to, įvyko etikos komisijos posėdis, kuriame pareiškėja dalyvavo, todėl akivaizdu, kad ji žinojo svarstymo pagrindą, ribas ir rezultatą. Dalyje dėl ROIK 0118000359343 duomenų peržiūros įvertinimo buvo konstatuoti VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 ir 9 punktų, Taisyklių 11.4, 12.1 ir 12.5 punktų ir Nuostatų 14.1 ir 14.2 punktų pažeidimai, kurių pareiškėja skunde neginčija. Nuobauda paskirta už konkrečius, Išvadoje konstatuotus pažeidimus, kurių pareiškėja neginčija.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas su skundu nesutiko, prašė jį atmesti atsiliepime nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad pareiškėja puikiai suprato, už ką jai buvo skiriama tarnybinė nuobauda. Dėl prisijungimo prie ROIK paaiškino, kad pareiškėja tvarkė duomenis, neturėdama tokios teisės, tačiau žinodama, kad jos atžvilgiu yra pateiktas skundas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl Vilniaus apskrities VPK viršininko Įsakymo, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus AVPK Vilniaus m. 6 PK buvo gautas M. Č. pareiškimas, kuriame ji nurodė, jog sulaukė iš pareiškėjos grasinančių ir įžeidžiančių žinučių. Vilniaus AVPK Imuniteto valdyba, atlikusi tarnybinį patikrinimą, 2018 m. rugsėjo 14 d. surašė Išvadą. Išvadoje nurodoma, jog susipažinus su pareiškėjos ir M. Č. susirašinėjimo turiniu, nustatyta, kad susirašinėjant tarpusavyje, abi susirašinėjimo pusės nepagarbiais epitetais įvardina viena kitą. 2018 m. rugpjūčio 13 d. atliktas pareiškėjos vykdyto Registro duomenų tikrinimo auditas, kurio metu nustatyta, jog pareiškėja 2018 m. liepos 13 d. 10.12 val. ir 10.35 val. POLIS Registro sistemoje pagal užklausą ROIK 0118000359343 peržiūrėjo ROIK 0118000359343 duomenis, paieškos pagrindu nurodant „administracinis tyrimas“. Išvadoje teigiama, jog pareiškėjai įteiktas pranešimas apie galimą tarnybinį nusižengimą dėl to, kad pastaroji, bendraudama žinutėmis su M. Č., naudojo necenzūrinius bei žmogaus garbę ir orumą žeminančius išsireiškimus, grasino pasinaudoti tarnybine padėtimi atnaujinant ikiteisminį tyrimą. Taip pat galimai neturėdama teisinio pagrindo 2018 m. liepos 13 d. tikrino ROIK 0118000359343 duomenis ir kaip paieškos pagrindą nurodė kaip administracinį tyrimą.
Pareiškėja tarnybinio tyrimo metu paaiškino, kad tarp jos ir jos vyro sesers vyksta privataus pobūdžio tarpusavio konfliktas, kuris prasidėjo po jos suteiktos pagalbos perrašant vyro močiutę į kitą polikliniką, po ko prasidėjo įvairūs kaltinimai. Nurodė, kad bendraudama su M. Č., nenaudojo necenzūrinių žodžių, neįžeidė jos garbės ir orumo, o rusų kalboje jos naudota leksika yra priimtina. Pažymėjo, kad niekada negrasino atnaujinti ikiteisminio tyrimo ir nesinaudojo tarnybine padėtimi, o tik nurodė senaties terminą bei galimą sankciją. Papildomai pažymėjo, jog 2018 m. liepos 10 d. pokalbio su viršininku metu sužinojo, kad jos atžvilgiu yra gautas M. Č. skundas su privačiu susirašinėjimu, todėl labai susijaudino, nes suprato, kad su jos privačiu susirašinėjimu Registre gali susipažinti visi policijos pareigūnai, todėl norėdama patikrinti, ar jos privatūs pokalbiai su M. Č. tikrai patalpinti į Registrą, patikrino ROIK 0118000359343, o iš susijaudinimo tikrinimo pagrindu pažymėjo kaip „administracinį tyrimą“, o ne „duomenų patikslinimą“.
Išvadoje konstatuota, kad pareiškėjos naudoti išsireiškimai buvo naudojami siekiant pažeminti oponentą, o tokie veiksmai kertasi su pareiškėjos statusu ir Etikos kodekso 6.3, 7.1 ir 7.2 punktų reikalavimais. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad minėti veiksmai atlikti ne tarnybos metu bei nulemti tarpasmeninio konflikto, o Etikos kodekso 9–11 punktų nuostatos nesuponuoja tarnybinės atsakomybės taikymo už etikos kodekso pažeidimus, taip pat šių pažeidimų nagrinėjimą priskiria Etikos komisijoms, tarnybinės atsakomybės taikymas nebuvo galimas. Taip pat nebuvo nustatyta, jog pareiškėjos išsakyti teiginiai galėtų būti laikomi realiais grasinimais. Išvadoje konstatuojama, jog yra tikslinga surinktą medžiagą perduoti svarstyti Etikos komisijai. Dėl duomenų peržiūros Registre Išvadoje nurodoma, jog pareiškėjai nebuvo ir negalėjo būti pavesta nagrinėti skundo, susijusio su jos pačios veiksmais, todėl pastaroji neturėjo teisėto pagrindo vykdyti Registro ROIK 0118000359343 paiešką ir duomenų peržiūrą, o šiuos veiksmus atliko iš asmeninių interesų siekdama sužinoti jos atžvilgiu pateikto skundo turinį. Tokie pareiškėjos veiksmai vertintini kaip tarnybinis nusižengimas, pasireiškęs piktnaudžiavimu tarnyba ir tarnybos vykdymo tikslais jai suteiktomis prisijungimo prie POLIS sistemos teisėmis, nes Registro ROIK 0118000359343 paieška ir duomenų peržiūra buvo vykdoma ne tarnybos tikslais be teisėto duomenų paieškos ir peržiūros pagrindo. Tokiais savo veiksmais pareiškėja pažeidė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 ir 9 punktus, Taisyklių 11.4, 12.1 ir 12.5 punktus ir Nuostatų 14.1 ir 14.2 punktus bei šiuos veiksmus atliko tyčia. Išvadoje siūloma pareiškėjai skirti tarnybinę nuobaudą, o medžiagą dėl pareiškėjos bendravimo su M. Č. perduoti svarstyti etikos komisijai.
2018 m. spalio 29 d. Vilniaus AVPK viršininkas priėmė skundžiamą Įsakymą, kuriuo pareiškėjai skyrė tarnybinę nuobaudą – pastabą.
Byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, pareiškėja neginčija nustatytų pažeidimų, tačiau nurodo, jog dėl netinkamai surašytos Išvados ir Įsakymo nesuprato, už ką jai skirta tarnybinė nuobauda.
Vidaus tarnybos principus, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų statusą, priėmimą į tarnybą ir atleidimą iš tarnybos, priėmimą į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigas ir mokymąsi jose, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybę, skatinimą, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, profesinių sąjungų veiklos vidaus reikalų statutinėse įstaigose ypatumus, taip pat kitų valstybės tarnautojų priėmimo į tarnybą vidaus reikalų statutinėse įstaigose ypatumus nustato Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (toliau – ir Statutas) (redakcija, galiojusi ginčijamo Įsakymo priėmimo metu). Statuto 33 straipsnio 1–12 dalys pateikia skiriamų tarnybinių nuobaudų sąrašą, nustato kriterijus, būtinus nuobaudai skirti, nuobaudų skyrimo terminus ir tvarką, kuri detaliau reglamentuota Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 1V-885 patvirtintame Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos apraše (toliau – Tvarkos aprašas) (redakcija, galiojusi tarnybinio patikrinimo atlikimo metu).
Vadovaujantis Statutu, pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) laipsnio pažeminimas viena pakopa; 5) perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas; 6) atleidimas iš vidaus tarnybos (Statuto 33 straipsnio 2 dalis). Statuto 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme ar į Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją. Tarnybinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sąrašas pateikiamas Statuto 34 straipsnio 1–2 dalyse.
Spręsdamas kilusį ginčą teismas taip pat pabrėžia, kad tarnybinės atsakomybės tikslas yra tiek tarnybos pažeidimų prevencija, tiek pažeidėjo nubaudimas už netinkamą tarnybos funkcijų atlikimą. Tarnybinė atsakomybė – sudėtinė Lietuvos valstybės tarnybos dalis, kuri tiesiogiai daro įtaką valstybės tarnybos žmogiškiesiems ištekliams, gerina jos įvaizdį visuomenėje bei didina žmonių pasitikėjimą ja, sudaro sąlygas išvengti klaidų ir sukurti profesionalią valstybės tarnybos aplinką (žr. pvz., 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A520-2635/2012, 2013 m. birželio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A520-971/2013).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) tarnybinių ginčų administracinėse bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinė dalis, kurioje turi būti atliktas išsamus visų galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, lėmusių nusižengimą, tyrimas.
Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo padaryto konkretus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (2010 m. gruodžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1368/2010; 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A520-2635/2012).
Teismo vertinimu, Išvada atitinka Tvarkos aprašo 26 punkte nustatytus kriterijus, t. y. joje išdėstytos tyrimo metu nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas, nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas, jo padarymo laikas, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, padarytas tyčia, duomenys apie ankstesnę pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika) ir pasiūlymas dėl patraukimo tarnybinėn atsakomybėn. Pareiškėja iš esmės neginčijo, kad Išvada neatitinka minėtų Tvarkos aprašo nuostatų.
Teismas nesutinka, jog pareiškėja nesuprato, už ką jai paskirta nuobauda. Iš byloje pateiktos Išvados matyti, kad joje pateikta informacija apie nustatytus pažeidimus, jų teisinis kvalifikavimas ir konkrečios teisės aktų nuostatos. Išvada, kuri yra Įsakymo dalimi, yra išsami, joje nurodytos reikšmingos aplinkybės, ji yra teisėta ir pagrįsta. Teismas papildomai pažymi, jog pareiškėjai 2018 m. liepos 30 d. buvo surašytas „pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo“ Nr. 10-PR1-174, kuriame informuojama, jog Vilniaus AVPK viršininko pavedimu yra atliekamas tarnybinis patikrinimas; yra duomenų, jog galbūt buvo padarytas tarnybinis nusižengimas: bendraudama žinutėmis su M. Č. pareiškėja naudojo necenzūrinius bei žmogaus garbę ir orumą žeminančius išsireiškimus, grasino pasinaudoti tarnybine padėtimi atnaujinant ikiteisminį tyrimą. Pažymėtina, jog šis pranešimas 2018 m. rugpjūčio 2 d. buvo pareiškėjos pasirašytas, t. y. laikytina, jog pareiškėja yra susipažinusi su jo turiniu, jis jai įteiktas tinkamai. Be to, pareiškėja apie susiklosčiusią situaciją 2018 m. rugpjūčio 2 d. pateikė paaiškinimą. Byloje taip pat pateiktas papildomas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo, kurį taip pat 2018 m. rugpjūčio 20 d. pasirašė pareiškėja. Jame informuojama dėl galimai padaryto nusižengimo: neturėdama teisinio pagrindo 2018 m. liepos 13 d. pareiškėja tikrino ROIK 0118000359343 duomenis ir kaip paieškos pagrindą nurodė „administracinį tyrimą“. Dėl minėtų aplinkybių pareiškėja 2018 m. rugpjūčio 22 d. taip pat pateikė paaiškinimą. Todėl teigti, jog pareiškėja nebuvo supažindinta su kaltinimu, ar kad tarnybinis nusižengimas nebuvo kvalifikuotas, nėra teisinio pagrindo.
Teismas, vertindamas pareiškėjos teiginį, kad Išvadoje nėra suformuluotas konkretus siūlymas, už kokį konkrečiai tarnybinį nusižengimą jai skirtina tarnybinė nuobauda, o Įsakyme nėra detalizuojama, už kokį tarnybinį nusižengimą paskirta pastaba, pažymi, kad tai, jog Išvadoje nepasiūlyta konkreti pareiškėjai skirtina tarnybinė nuobauda, dar savaime nereiškia, kad pateiktas Išvadoje aplinkybių vertinimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Kita vertus, Išvadoje pateiktas pasiūlymas dėl konkrečios tarnybinės nuobaudos skyrimo nėra privalomas valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui. Būtent valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui yra suteikta teisė nuspręsti, kokią tarnybinę nuobaudą skirti ar neskirti po to, kai yra atliktas tarnybinis patikrinimas ir surašyta Išvada. Ginčo atveju Vilniaus AVPK viršininkas, skirdamas pareiškėjai tarnybinę nuobaudą, atsižvelgė į Išvadoje nustatytas faktines aplinkybes, pateiktą teisinį vertinimą, todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjos teisės nebuvo pažeistos. Pažymėtina, kad Išvada yra skundžiamo Įsakymo sudedamoji dalis, kurioje aiškiai nurodyta, už kokį konkretų tarnybinį nusižengimą pareiškėjai siūloma skirti tarnybinę nuobaudą. Taip pat paaiškinta, kad dalis medžiagos (dėl galimai neetiško bendravimo žinutėmis su M. Č.) yra perduotina svarstyti etikos komisijai. Kaip minėta, pareiškėja tinkamai naudojosi teise į gynybą teikdama paaiškinimus, o taip pat šia teise pasinaudojo ir teisminio nagrinėjimo metu. Iš Išvados turinio matyti, kad pareiškėjos paaiškinimai tarnybinio patikrinimo metu buvo patikrinti ir įvertinti. Taigi šios aplinkybės taip pat paneigia, kad pareiškėjos teisė į gynybą buvo apsunkinta.
Teismas, įvertinęs pareiškėjos padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, aplinkybes, apibūdinančias pareiškėjos asmenybę ir jos tarnybinę veiklą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, daro išvadą, kad pareiškėjai ginčijamu Įsakymu paskirta tarnybinė nuobauda yra teisinga ir paskirta nepažeidus procedūrinių reikalavimų. Įvertinus nagrinėjamos bylos duomenis, pripažintina, kad tokia nuobauda atitinka padarytą nusižengimą bei tarnybinės nuobaudos skyrimo tikslus.
Esant paminėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų argumentų pripažintina, kad skundžiamas Įsakymas teisėtas ir pagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos B. M.-O. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.