- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-31
- Bylos Nr.
- 2S-1445-259/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Žibas (pirm.), Algirdas Remeika, Rūta Palubinskaitė
- Ieškovas
- K. T.
- Atsakovas
- V. Š., J. Š.
- Trečiasis asmuo
- A. T.
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Algirdo Remeikos, Rūtos Palubinskaitės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo K. T. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-4141-90/2008, kuria atmestas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovo K. T. ieškinį atsakovams V. Š. , J. Š. , trečiajam asmeniui A. T. dėl pažeistų teisių,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 26 d. nutartimi atmetė ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovams V. Š. ir J. Š. važinėti bet kokiomis transporto priemonėmis jo žemės sklype ((duomenys neskelbtini) Alytaus r., kadastro Nr. -(duomenys neskelbtini) ).
Teismas nustatė, kad Alytaus rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-915-652/2008 pagal V. Š. pareikštą ieškinį dėl kelio servituto nustatymo. Įvertęs tai, kad civilinė byla Nr. 2-915-652/2008 yra neišnagrinėta, kelio servitutas nėra nustatytas, o atsakovai be esamo kelio, į kurį prašoma nustatyti servitutą, neturi jokios kitos galimybės patekti į savo žemės sklypą, vadovaudamasis šalių lygiateisiškumo principu, reiškiančiu, kad atsakovų interesai taip pat neturi būti ignoruojami, teismas atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu (b.l.15) ieškovas K. T. nesutiko su teismo nutartimi, prašė nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pritaikyti prašomą laikiną apsaugos priemonę, dėl šių motyvų:
1) Alytaus rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-915-652/2008 neturi įtakos, sprendžiant laikinų apsaugos priemonių taikymo klausimą šioje byloje, kadangi ieškovo ieškinys ir nagrinėjamas V. Š. ieškinys netapatūs nei dalyku, nei pagrindu. Civilinėje byloje Nr. 2-915-652/2008 V. Š. prašo nustatyti servitutinį kelią ieškovo sutuoktinei A. T. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Atsakove V. Š. yra nurodęs tik vieną A. T. , žemės sklypą įgijusią nuosavybės teisių atkūrime procese. Šioje byloje ieškovas pareiškė ieškinį atsakovams V. Š. ir J. Š. dėl pažeistų teisių, kuriuo prašo uždrausti atsakovams važinėti, eiti jo vardu registruotu kitu žemės sklypu, kuris yra įgytas pirkimo-pardavimo būdu. Nors sklypų buvimo adresas sutampa, tačiau jų vieta, registro Nr., unikalūs Nr. nesutampa - jie yra visiškai skirtingi nekilnojamojo turto objektai;
2) civilinėje byloje Nr. 2-915-652/2008 V. Š. neprašo nustatyti servituto ieškovo vardu registruotame žemės sklype, o jo ieškinio užtikrinimui laikinos apsaugos priemonės taikytos tik ieškovo sutuoktinei A. T. . Šiuo metu nagrinėjamas prašymas dėl 2005-07-27 nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, panaikinimo;
3) V. Š. savo sklypą apsitvėrė tvora ir įsirengė vartus, neturėdamas teisės toje vietoje įvažiuoti į sklypą (vartai įrengti ties sklypo viduriu). Ieškovas sutinka, kad į atsakovų sklypą būtų patenkama ieškovo sklypo pakraščiu, tačiau V. Š. su tokiu siūlymu nesutiko nuo 2005 m. iki dabar. Ieškovo sutuoktinė taip pat sutinka, kad V. Š. patektų į savo sklypą jos sklypo pakraščiu, negadinant žemės naudmenų, neskiriant keliu sklypo į dvi dalis. Tačiau V. Š. nesprendžia ginčo gera valia, neieško kompromisų. Teismo motyvas, kad V. Š. neturi jokio įvažiavimo, nepagrįstas, kadangi jis turi galimybę patekti į sklypą kitose vietose. Atsakovo interesas patekti į savo sklypą įstrižai per ieškovo ir jo sutuoktinės sklypus negali būti sureikšmintas, nes atsakovas nuosavybę įgijo rizikuodamas ir žinodamas esamą problemą dėl patekimo į sklypą. Įsigijus sklypą be nustatyto oficialaus įvažiavimo, jis privalo paisyti kaimynų - žemės savininkų interesų ir sutartimi ar teismo sprendimu išspręsti problemą, t.y. nusistatyti servitutinį įėjimą, įvažiavimą į valdą. Ieškovo pateiktas planas iš VĮ Registrų centro patvirtina, kad įregistruotų kelių ieškovo ir jo sutuoktinės sklypuose nėra.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą (b.l.20-22) atsakovai V. Š. ir J. Š. su atskiruoju skundu nesutiko, prašė jį atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą, dėl šių motyvų:
1) ieškovo skunde pateikiami argumentai - „...pirmos instancijos teismas išimtinai pateisina V. Š. vykdomą daugiametę savivalę"; „...nes nuosavybę (V. Š. ) įgijo rizikuodamas ir žinodamas esamą problemą"; „...jis privalo paisyti kaimynų" ir t.t. - yra ne pagrįsti teisiniai argumentai, o emocinio - buitinio lygmens teiginiai;
2) skundo teiginiai esą per ieškovo žemės ūkio paskirties sklypą einančio kelio nėra, kad atsakovai neteisėtai ir savavališkai išvažinėjo kelią, nepagrįsti. Atsakovai bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdo 0,9345 ha žemės sklypą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) , kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) Obelninkėlių k., Alytaus r., ir gyvenamąjį namą (lAlm), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį tame pačiame sklype. Kaip ir ankstesni šios sodybos šeimininkai (namas yra 1947 m. statybos), atsakovai nuo pat šio nekilnojamojo turto įsigijimo, patekdami į savo valdą, naudojosi vieninteliu esančiu apie 4 m pločio įvažiavimo keliu, kadangi sodybą iš kitų trijų pusių riboja vanduo ir saugotinos pelkės. Driekdamasis nuo pagrindinio vieškelio iki atsakovų sodybos, įvažiavimas praeina šalia ieškovo ir jo sutuoktinės namų valdos sklypo, po to kerta dar du jiems nuosavybės teise priklausančius žemės ūkio paskirties sklypus (kelio servituto plane pažymėta nuo I iki II). Todėl ginčo įvažiavimu, kaip vieninteliu esančiu, patekdami į savo valdas jau daugelį metų naudojasi ir A. ir K. T. . Galiojančiame ginčo vietovės teritorijų planavimo dokumente - Parėčėnų kadastrinės vietovės žemėtvarkos projekte - šis įvažiavimo kelias (kartu su ginčo atkarpa ieškovo žemės ūkio paskirties sklype) yra nurodytas ir pažymėtas. Įvažiavimo į atsakovų sodybą kelio- 4 m pločio, 60 m ilgio ir 241 kv. m ploto - paskutinė atkarpa (plane pažymėta - B, C, D, E, F, G, H, I, b.l.23), einanti per ieškovo sklypą, yra valstybei priklausanti žemėnauda. Tai ne vieną kartą pateiktais dokumentais, komisijų išvadomis ir savo atstovų paaiškinimais ieškovui yra išaiškinusi Alytaus apskrities viršininko administracija. Ieškovas tokių šios institucijos įrodymų niekada teisiniu keliu neužginčijo. Alytaus apskrities viršininko administracija faktą, kad ginčo kelio užimamas plotas atkarpoje, įsiterpiančioje į ieškovo žemės sklypą, yra valstybei priklausanti žemėnauda, įrodė ir Alytaus rajono apylinkės teisme tarp tų pačių šalių dėl to paties įvažiavimo kelio nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-915-652/2008. Šioje byloje administracija yra pateikusi ieškovo žemės sklypo ribų nustatymo abrisą, kuriame grafiškai pažymėtas ginčo įvažiavimo tęsinys K. T. sklype, šio sklypo naudojimo plotų eksplikacija ir plotų paskaičiavimas, kurių duomenys patvirtina, kad ginčo kelio tęsinys yra valstybinė kelių žemė, įsiterpusi į ieškovo sklypą. Minimoje byloje taip pat yra Alytaus apskrities viršininko administracijos Alytaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2006-02-15 raštas Nr. (l-24)V3-401, kuriame taip pat tiesiogiai patvirtinama, jog ginčo kelio tęsinys neįskaičiuotas į ieškovo žemės sklypą;
3) sutuoktinių A. ir K. T. prašymus dėl 2005-05-27 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-915-652/2008 panaikinimo teismas atmetė;
4) Alytaus apskrities viršininko administracijos iniciatyva Alytaus rajono prokuratūra kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą dėl viešojo intereso gynimo (bylos Nr. 1-1057-554/08). Ši byla tiesiogiai susijusi su ginčo įvažiavimu, joje bus pasisakyta ir dėl 4 m pločio, 60 m ilgio bei 241 kv. m ploto atkarpos (plane pažymėta - B, C, D, E, F, G, H, I), einančios per ieškovo sklypą, priklausymo valstybei žemėnaudai. Todėl pagal ieškovo ieškinį nagrinėjama byla yra stabdytina iki bus išnagrinėta Kauno apygardos administraciniame teisme nagrinėjama byla (CPK 163 str. 1 d. 3 p.).
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas - kad per bylos nagrinėjimo laiką šalių finansinė padėtis išliktų tokia pati ir tai garantuotų būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Vadovaujantis LR CPK 144 str. 1 dalimi, teismas, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra nustatyta, kad ieškovas šioje byloje pareiškė reikalavimą (ieškinio dalykas) uždrausti atsakovams V. Š. ir J. Š. važinėti bet kokiomis transporto priemonėmis jo žemės sklype ((duomenys neskelbtini) Alytaus r., kadastro Nr. -(duomenys neskelbtini) ), vežti, pilti smėlį, žvyrą ir kitas medžiagas (b.l. 1-3). Byloje ieškovas prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones- uždrausti atsakovams V. Š. ir J. Š. važinėti bet kokiomis transporto priemonėmis jo žemės sklype ((duomenys neskelbtini) Alytaus r., kadastro Nr. -(duomenys neskelbtini) ).
Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės byloje teismo parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, koks materialinis teisinis reikalavimas byloje reiškiamas, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, ieškinio reikalavimų rūšį, skolininko veiksmus ir kitas bylai reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje apeliacine tvarka byloje ieškovo reiškiamas reikalavimas (ieškinio dalykas) sutampa su prašomomis taikyti laikinosioms apsaugoms priemonėms, t.y. tiek ieškinyje tiek laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama uždrausti atsakovams važinėti transporto priemonėmis per ieškovo žemės sklypą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo prašymo taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, kadangi šioje bylos nagrinėjimo stadijoje jas pritaikius, praktiškai būtų neapibrėžtam laikui patenkinti ieškinio reikalavimai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pats ieškovas ieškinyje pripažįsta, kad atsakovai neturi kitos galimybės patekti į savo sklypą, kaip tik per atsakovo žemės sklypą (b.l. 1-3), todėl teismui pritaikius prašomas laikinąsias apsaugos priemones, galimai būtų pažeistos atsakovų teisės naudotis jiems priklausančiu žemės sklypu. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti.
Teisėjų kolegija vertina, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų ir neišdėstė prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones svarių motyvų, kodėl, nesiėmus prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar taps nebeįmanomas.
Taikant laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžiamas ieškinio pagrįstumo klausimas. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija nevertina ir plačiau nepasisako dėl apelianto motyvų, kad V. Š. savo sklypą apsitvėrė tvora ir įsirengė vartus, neturėdamas teisės toje vietoje įvažiuoti į sklypą, o ieškovas ir ieškovo sutuoktinė tretysis asmuo taip pat sutinka, kad į atsakovų sklypą būtų patenkama ieškovo sklypo pakraščiu, tačiau V. Š. su tokiu siūlymu nesutinka nuo 2005 m. iki dabar, V. Š. nesprendžia ginčo gera valia ir neieško kompromisų.
Teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindus ir procedūras, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ją naikinti ar keisti atskirajame skunde nurodomais motyvais pagrindo nėra. Įstatymų leidėjas nustatė, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje (LR CPK 144 str. 3 d.) ir ieškovams neužkirsta galimybė šia įstatymo nuostata bet kada pasinaudoti tinkamai suformulavus ir pagrindus tokį reikalavimą.
Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija taip pat nenustatė absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 09 26 nutartį palikti nepakeistą.