- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-10
- Bylos Nr.
- 2A-76-755/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00622-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eigirdas Činka
- Pareiškėjas
- J. S.
- Suinteresuotas asmuo
- N. G., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, Panevėžio miesto 3-ojo notarų biuro
- Kategorijos
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-76-755/2019
teisėja Vaida Motiejūnienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00622-2018-4
2019 m. sausio 10 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pareiškėjo J. S. (J. S.) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-2497-1026/2018 pagal pareiškėjo J. S. (J. S.) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims N. G., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, Panevėžio miesto 3-ojo notarų biuro notarei Virginijai Pupkienei, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas J. S. kreipėsi į teismą prašydamas nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis faktiškai pradėdamas valdyti po motinos J. S. mirties likusį turtą – 185/925 dalis 9,2500 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą.
2. Nurodė, kad po motinos mirties kartu su broliu G. G. buvo vieninteliai paveldėtojai, pareiškėjas brolio naudai atsisakė palikimo, todėl po motinos mirties likusį palikimą priėmė brolis.
3. Paaiškino, jog 2004 metais gavo pranešimą iš Panevėžio apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Biržų rajono žemėtvarkos skyriaus dėl mirusios J. S. vardu atstatytos nuosavybės teisės į mišką, Biržų r. Tvirtino, kad palikimo atsisakymo dieną nežinojo apie tokio sklypo egzistavimą ir pareiškėjas neišreiškė valios atsisakyti jo.
4. Nurodė, kad terminas priimti palikimą nebuvo praleistas, nes turtą pareiškėjas pradėjo faktiškai valdyti po pranešimo apie nuosavybės teisių atstatymo gavimo.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
5. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu pareiškimą atmetė.
6. Nustatė, kad pareiškėjas J. S. po motinos mirties jos palikimo atsisakė, 1996 m. rugsėjo 19 d. tai patvirtindamas rašytiniu pareiškimu.
7. Konstatavo, jog tik G. G. įgijo visą palikimą, taip pat ir turtinę teisę ateityje įgyti nekilnojamą turtą, į kurį palikėjai J. S. turėjo būti atkurtos nuosavybės teisės. Atkreipė dėmesį į tai, kad pats pareiškėjas teismo posėdžio metu pripažino, jog jam buvo žinoma apie motinos teisę į nekilnojamą turtą ir tai, kad ji bei jos giminaičiai tvarko su nuosavybės teisės atkūrimu susijusius reikalus. Vertino, jog ši aplinkybė pareiškėjui buvo žinoma palikimo atsisakymo metu ir jis aiškiai išreiškė valią atsisakyti viso palikimo.
8. Įvertinęs bylos aplinkybes, kad pareiškėjas neginčijo notarei išaiškinus palikimo atsisakymo teisinius padarinius bei pareiškėjo turimą išsilavinimą, teismas sprendė, jog atsisakydamas nuo palikimo, pareiškėjas turėjo ir galėjo įvertinti šio teisinio veiksmo neigiamas pasekmes.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu pareiškėjas J. S. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškimą tenkinti arba,panaikinus sprendimą, bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
10. Teigia, kad teismas neteisingai vertino įrodymus, taikė materialinės teisės normas ir padarė neteisingas išvadas.
11. Paaiškina, jog teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjas žinojo, jog jo motina ir giminaičiai tvarko su nuosavybės teisės atkūrimu susijusius reikalus, todėl atitinkamai jam buvo žinoma palikimo atsisakymo metu ir jis aiškiai išreiškė valią atsisakyti viso palikimo.
12. Tvirtina, kad teismo posėdžio metu nurodė jo motinai kalbėjus dėl kompensacijos ėmimo už turėtą žemę, o apie į paveldimo turto sąrašą įtrauktiną žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), nieko nežinojo ir savo valios dėl palikimo atsisakymo neišreiškė.
Atsiliepimas
13. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
14. Teigia, jog pareiškėjas notarės kontoroje raštu patvirtino atsisakęs palikimo, kas reiškia, kad atsisakė teisių į paveldėjimą.
15. Suinteresuotas asmuo N. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, skundžiamą sprendimą palikti galioti.
16. Tvirtina, jog pareiškėjas teismo posėdžio metu ne kartą tvirtino žinojęs, kad motina tvarkėsi dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į ginčo žemės sklypą.
17. Nurodo, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, jog po motinos mirties jis pradėjo valdyti, prižiūrėti ar rūpintis paveldimu turtu ir tokiu būdu jis palikimą priėmė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas iš dalies tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, byla nutraukiama (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 str. 9 p., 315 str. 2 d. 3 p., 5 d.).
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio 1 dalis numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjamas būtinas (CPK 322 straipsnis). Tai reiškia, kad skirti apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka yra šį skundą nagrinėjančio apeliacinės instancijos teismo prerogatyva. Skirti žodinį apeliacinio skundo nagrinėjimą ar ne, yra skundą nagrinėjančio apeliacinės instancijos teismo teisė, o ne pareiga. Pareiškėjas nenurodė, kokioms konkrečioms aplinkybėms išaiškinti būtinas būtent žodinis procesas, jis turėjo teisę visus teisiškai reikšmingus argumentus dėl bylos išdėstyti savo apeliaciniame skunde, todėl apeliacinės instancijos teismas nelaiko, kad būtina nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka.
20. Nustatyta, kad J. S. yra J. S. motina, kuri (duomenys neskelbtini) mirė (b. l. 7, 18, 31). Po J. S. mirties palikimą priėmė jos sūnus G. G. (b. l. 19). J. S. po motinos mirties atsiradusio palikimo atsisakė ir tai 1996 m. rugsėjo 19 d. patvirtino rašytiniu pareiškimu (b. l. 42). Panevėžio apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Biržų rajono žemėtvarkos skyriaus 2004 m. liepos 26 d. raštu Nr. V1-1743 J. S. buvo informuotas, jog mirusios J. S. vardu atstatyta nuosavybės teisė į mišką, (duomenys neskelbtini) (b. l. 9). Panevėžio apskrities viršininko 1999 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. 4-62350-11063 buvo atkurtos J. S. nuosavybės teisės į 2,17 ha žemės sklypą, atlyginant pinigais, bei 1,85 ha žemės miško sklypą, (duomenys neskelbtini) (b. l. 47).
21. Pagal CPK 446 straipsnio nuostatas pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo paduodamas pareiškėjo gyvenamosios vietos apylinkės teismui, išskyrus bylas dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise, palikimo priėmimo ir palikimo atsiradimo vietos faktų nustatymo. Šiose bylose pareiškimas paduodamas atitinkamai pastato, žemės ar miško buvimo vietos, palikimo turto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos apylinkės teismui.
22. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas (apeliantas) J. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo (dalies miško sklypo) priėmimo faktiniu valdymu, nustatymo padavė Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog po pareiškėjo motinos mirties atsiradęs palikimas – miško sklypas, yra Biržų rajone, todėl remiantis CPK 446 straipsnio nuostatomis, toks pareiškimas turėjo būti paduotas palikimo – miško sklypo, buvimo vietos Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmams. Kartu pažymi, kad, nepaisant to, jog įstatyme nėra atskirai nurodyta – pareiškimas paduodamas apylinkės teismui (rūmams), tačiau šiuo atveju, pareiškimo dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo padavimas palikimo turto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos apylinkės teismui yra susijęs su išimtiniu teritoriniu teismingumu, kuris gali būti keičiamas tik CPK nustatytais atvejais (CPK 31 str.).
23. Atsižvelgiant į nutarties 22 punkte išdėstytą, pirmosios instancijos teismas pareiškimo priėmimo stadijoje turėjo tinkamai išspręsti J. S. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo teismingumo klausimą ir spręsti dėl bylos perdavimo Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmams (CPK 137 str. 2 d. 2 p.).
24. Apeliantas J. S. nesutinka su skundžiamu sprendimu ir teigia, kad savo valios dėl palikimo – miško sklypo, atsisakymo neišreiškė, nes jam nebuvo žinoma apie tokio turto atsiradimą.
25. Byloje neginčijamai nustatyta, kad po apelianto motinos mirties, apeliantas notarės kontoroje raštiškai patvirtino atsisakąs palikimo. Kadangi apelianto motinos mirties dieną galiojo 1964 m. Civilinis kodeksas, pirmosios instancijos teismas, vertindamas apelianto pareiškimo pagrįstumą , pagrįstai rėmėsi minėto teisės akto nuostatomis.
26. 1964 m. Civilinio kodekso 591 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, kad įstatyminis ar testamentinis įpėdinis turėjo teisę per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti nuo palikimo. Iš 1996 m. rugsėjo 19 d. J. S. pareiškimo Panevėžio m. 2-ajam notaro biurui matyti, kad J. S. atsisakė nuo jam priklausančios pagal įstatymą palikimo dalies mirus jo motinai J. S. (b. l. 42).
27. 1964 m. Civilinio kodekso 587 straipsnio 1 dalis numatė, jog palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti ir neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Tai reiškia, jog įpėdinis turėjo priimti visą palikimą arba jo viso atsisakyti. Nagrinėjamu atveju, apeliantas J. S., atsisakęs jam tenkančios palikimo dalies, atsisakė ne tik palikimo atsiradimo dieną jam žinomo turto, bet ir nežinomo, nes, kaip minėta, įstatymu draudžiama atsisakyti dalies palikimo (CPK 185 str.). Konstatuotina, kad 1996 m. rugsėjo 19 d. pareiškimu apeliantas atsisakė ir jam priklausančios dalies palikimo, kurį sudaro 185/925 dalys 9,2500 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (1964 m. Civilinio kodekso 591 str. 1 d.).
28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apelianto argumentai jam nežinojus apie motinos vardu atkurtą nuosavybės teisę į miško sklypą, (duomenys neskelbtini), šiuo konkrečiu atveju nėra teisiškai reikšmingi, nes byloje nekeliamas apelianto atsisakymo nuo palikimo teisėtumas ir pagrįstumas.
29. Įvertinus nutarties 27 punkte nurodytas išvadas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šioje byloje apskritai negali būti nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas – apeliantui faktiniu valdymu priėmus po motinos mirties atsiradusį turtą – mišką, nes apeliantas iki teisminio proceso pradžios raštu atsisakė nuo palikimo, šio atsisakymo neginčijo, todėl prašomas nustatyti juridinis faktas negali sukurti teisinių pasekmių, tad pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti pareiškimą nesant teisinių prielaidų tokį faktą teismine tvarka nustatyti ( CPK 445 straipsnis), o šiai aplinkybei paaiškėjus bylos nagrinėjimo iš esmės metu, turėjo bylą nutraukti kaip be pagrindo priėmęs pareiškimą (CPK 185 str., 293 str. 9 p., 444 str. 1 d.,445 str.).
30. Kadangi nutarties 27 punkte nurodytos aplinkybės išaiškėjo apeliacinės instancijos teisme, skundžiamas sprendimas yra panaikinamas, o byla pagal J. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nutraukiama ( CPK 326 str.1 d.5 p.) ir apeliantui grąžinamas sumokėtas žyminis mokestis (CPK 315 str. 2 d. 3 p., 5 d.).
31. Nors ir patenkinus dalį apeliacinio skundo – dėl skundžiamo sprendimo panaikinimo, tačiau nenagrinėjus ginčo iš esmės, iš apelianto J. S. priteistinos suinteresuoto asmens N. G. patirtos apeliacinės instancijos teisme atstovavimo išlaidos, nes pareiškėjo ir suinteresuoto asmens interesai yra priešingi, tik dėl pareiškėjo inicijuoto teismo proceso N. G. patyrė išlaidų už advokato pagalbą,tame tarpe ir parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą (CPK 93 str. 1 d., 443 str. 6 d.; b. l. 122).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 9 punktu, 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą panaikinti ir civilinę bylą pagal pareiškėjo J. S. (J. S.) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nutraukti.
Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos grąžinti J. S. (J. S.) (a. k. (duomenys neskelbtini) 2018 m. rugpjūčio 31 d. mokėjimo nurodymu Nr. 154 sumokėtą 38 Eur (trisdešimt aštuonių eurų) žyminį mokestį.
Priteisti iš J. S. (J. S.) (a. k. (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų N. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.