- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-02
- Bylos Nr.
- 2-1078-995/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-38-3-00051-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaida Railienė
- Ieškovas
- M. G.
- Atsakovas
- mažajai bendrijai Margirio
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal ieškovės M. G. pareiškimą atsakovei mažajai bendrijai Margirio giria“ dėl bankroto bylos iškėlimo išsprendė procesinio dokumento priėmimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
teisme gautas ieškovės M. G. pareiškimas atsakovei MB Margirio giria“ dėl bankroto bylos iškėlimo.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimą atsisakytina priimti, nes jis neteismingas apylinkės teismui (CPK 137 str. 2 d. 2 p., Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 5 str. 3 d., 10 str. 1, 2 d.).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, tačiau kreipdamasis į teismą suinteresuotas asmuo turi laikytis įstatymų nustatytos tvarkos, be to, šia teise, kaip ir visomis kitomis teisėmis, suinteresuotas asmuo turi naudotis sąžiningai ir ja nepiktnaudžiauti (CPK 95 str.). Asmuo, manydamas, kad jo teisės ir teisėti interesai yra pažeisti, realizuoti teisę į teisminę gynybą gali tik tokiu atveju, jei kreipdamasis į teismą jis laikosi nustatytų taisyklių, reikalavimų ir tvarkos, galiojančių visiems be išimties teismui teikiantiems ieškinius ar pareiškimus (CPK 2 str., 5 str. 1 d., 42 str. 5 d., 111 str., 114 str., 135 str.). Taigi, kiekvienu atveju teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą, įgyvendindamas civilinio proceso tikslus ir principus, kontroliuoti šalių naudojimąsi procesinėmis teisėmis, šalinti bet kokius procesinio įstatymo nesilaikymo atvejus, juolab kad nustačius asmens piktnaudžiavimą subjektine teise teismas gali atsisakyti ją ginti (CK 1.137 str. 3 d.).
Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, pirmiausia privalo patikrinti, ar yra pagrindas ieškinį priimti ir iškelti civilinę bylą (CPK 137 str. 1 d.). CPK 137 straipsnio 2 dalyje yra nurodyti pagrindai, kuriuos nustačius atsisakoma priimti ieškinį ir iškelti civilinę bylą, vienas iš jų yra įvardijamas 2 punkte – teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu jis neteismingas tam teismui.
CPK IV skyriaus normos numato taisyklių sistemą, pagal kurią nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. Remiantis CPK 26 straipsniu, galioja bendroji taisyklė, kad visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus CPK 27-28 straipsniuose numatytas išimtis.
CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nustatyta, kad apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip keturiasdešimt tūkstančių eurų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, o taip pat bylas dėl autorinių neturtinių teisinių santykių; dėl civilinių viešo konkurso teisinių santykių; dėl bankroto ir restruktūrizavimo, išskyrus bylas dėl fizinių asmenų bankroto; kurių viena šalis yra užsienio valstybė; pagal ieškinius dėl priverstinių akcijų (dalių, pajų) pardavimo; pagal ieškinius dėl juridinio asmens veiklos tyrimo; dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginimo; kitas civilines bylas, kurias pagal įstatymus kaip pirmosios instancijos teismas nagrinėja apygardos teismai.
Iš pateikto pareiškimo bei jo priedo turinio spręstina, kad ieškovė kreipėsi į teismą prašydama iškelti juridiniam asmeniui - MB „Margirio giria“ bankroto bylą. Kaip minėta, tarp CPK 27 straipsnyje įstatymo leidėjo numatytų ginčų, kuriuos pirmąja instancija nagrinėja apygardų teismai, patenka ir ginčai, susiję su bankroto bylos iškėlimu juridiniam asmeniui.
Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (Žin. 2001, Nr. 31-1010; Žin. 2001, Nr.37-0; Žin. 2001, Nr. 52-0, i. k. 1011010ISTA00IX-216, suvestinė redakcija nuo 2017-12-30 iki 2018-06-30) 5 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad pareiškimai dėl bankroto bylos iškėlimo pateikiami vietovės, kurioje yra įmonės buveinė, apygardos teismui raštu Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos Civilinio proceso kodekso nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis, o 2 dalyje numatyta, kad bankroto bylą iškelia ir nagrinėja vietovės, kurioje yra įmonės buveinė, apygardos teismas.
Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, konstatuotina, kad civilinė byla pagal ieškovės M. G. pareiškimą atsakovei MB „Margirio giria“ dėl bankroto bylos iškėlimo Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmuose negali būti iškelta, nes ji neteisminga šiam teismui, todėl teismas ieškovės pareiškimą atsisako priimti ir su priedu grąžina jį ieškovei (CPK 137 str. 3 d.).
Pažymėtina tai, kad ir pati ieškovė savo pareiškimą yra adresavusi – Klaipėdos apygardos teismui, tačiau jį pateikė Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmams. Ši aplinkybė leidžia spręsti teismui, kad ieškovei yra suprantama jos pareiga kreiptis į konkretų teismą. Visgi, pareiškėjai išaiškintina, kad ji su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo juridiniam teismui, kurio buveinės vieta yra (duomenys neskelbtini), turėtų tiesiogiai kreiptis į Klaipėdos apygardos teismą, esantį H. M. g. 26, Klaipėdoje.
Ir nors teismas, atsisakydamas priimti pareiškimą, išsamiau neturi analizuoti pareiškimo turinio ir formos, tačiau atkreiptinas ieškovės dėmesys, kad asmuo, siekiantis įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, privalo įvykdyti ir kitas pareigas, susijusias su tinkamu pareiškimo (ieškinio) įforminimu. Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesiniam dokumentui (CPK 110 str. – 115 str.), bei specialiuosius reikalavimus, įtvirtintus Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme, bei keliamus pareiškimui dėl bankroto bylos iškėlimo, be to, prie pareiškimo turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus (CPK 135 str. 2 d., Įmonių bankroto įstatymo 6 str.). Įstatymuose įtvirtinti reikalavimai pareiškimo turiniui ir formai yra imperatyvūs, todėl į šias nuostatas privalu atsižvelgti, o jų nesilaikymas asmeniui sukelia neigiamų procesinių teisinių padarinių, t. y. civilinė byla neiškeliama tol, kol nepašalinamos visos kliūtys kreiptis į teismą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsniu, 290 straipsniu, 291 straipsniu,
nutaria:
atsisakyti priimti ieškovės M. G. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui ir kartu su priedu grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Išaiškinti ieškovei M. G., kad ji su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui turi teisę kreiptis į Klaipėdos apygardos teismą, esantį H. M. g. 26, Klaipėdoje.
Ši nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui atskirąjį skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmus.