Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Adana“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 14 d. nutarties, kuria uždarajai akcinei bendrovei „Adana“ iškelta bankroto byla.

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė UAB „Adana“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 14 d. nutartį ir klausimą išnagrinėti iš esmės – atsisakyti kelti UAB „Adana“ bankroto bylą.Atsakovės atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, kad UAB „Adana“ yra nemoki. Padarydamas tokią išvadą, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad per 2016 m. įmonė jau užsidirbo 13 800 Eur grynojo pelno, naujasis įmonės savininkas įsipareigojo savo, kaip vienintelio įmonės akcininko, įnašais padengti susikaupusį nuostolį, įmonė planuoja toliau plėsti savo veiklą.Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino aplinkybių, kad UAB „Adana“ vykdo ūkinę – komercinę veiklą, ką patvirtina pateikta 2016 m. pelno (nuostolių) ataskaita, kurios duomenimis įmonė iki ataskaitos pateikimo (2016 m. rugpjūčio 31 d.) sugeneravo 54 417 Eur pajamų bei iš šių pajamų turėjo 13 800 Eur grynojo pelno. Taip pat teismas neįvertino aplinkybių, kad dabartinis įmonės vadovas įsigijo 100 proc. UAB „Adana“ akcijų, kas taip pat patvirtina, jog įmonė ir toliau planuoja verstis ūkine – komercine veikla, o jos finansiniai sunkumai yra laikini, atsiradę dėl netinkamo buvusio įmonės vadovo pareigų vykdymo.Pagrindiniai įmonės įsiskolinimai yra Valstybinio socialinio draudimo fondui (5 357,86 Eur) ir Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių fondų biudžetams (10 280,94 Eur). Šiuos įsiskolinimus įmonė, tęsdama savo veiklą, pajėgi padengti. Dėl likusių įmonės įsipareigojimų (32 343,20 Eur) įmonės vadovas veda derybas bei ketina šias skolas restruktūrizuoti ir išdėstyti jų mokėjimą dalimis.

Ieškovas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą prašė jį atmesti.Ieškovo VSDFV Vilniaus skyriaus atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Pirmosios instancijos teismas, iškeldamas UAB „Adana“ bankroto bylą, visapusiškai įvertino įmonės finansinę padėtį ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Atskirajame skunde nepagrįstai teigiama, kad UAB „Adana“ pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į įmonės turto vertės.Priešingai, nei nurodoma atskirajame skunde, atsakovės UAB „Adana“ vadovas M. O. vadovauja įmonei nuo 2010 m. rugsėjo 21 d.. Todėl kyla pagrįstų abejonių, kodėl įmonei dirbant 2016 m. pelningai, įmonės vadovas nesugebėjo sumokėti nors dalį susidariusio įsiskolinimo Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas iškėlė UAB „Adana“ bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų ribų nėra.

Dėl bankroto bylos UAB „Adana“ iškėlimo

Bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent viena iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje numatytų sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas, 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo ir atsakovės pateiktus bei teismo iniciatyva išreikalautus dokumentus, padarė išvadą, kad atsakovė UAB „Adana“ neatsiskaito su kreditoriais, laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų, jos pradelsti skoliniai įsipareigojimai kreditoriams viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, todėl jai keltina bankroto byla IBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytais pagrindais.Atsakovė, nesutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įmonės finansinius dokumentus, taip pat byloje esančius duomenis apie įmonės vadovo ketinimus savo įnašais padengti susikaupusį nuostolį bei toliau vykdyti įmonės ūkinę – komercinę veiklą, ko pasėkoje padarė neteisingą išvadą dėl UAB „Adana“ nemokumo. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, pirmiausia pažymi, kad nepaisant to, jog bankroto bylos turi viešąjį interesą, sprendžiant pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimas yra grindžiamas teisine prezumpcija, pagal kurią mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis). Atitinkamų duomenų, įrodančių, kad įmonė vykdo veiklą bei jos finansinė padėtis neatitinka nemokios įmonės būsenos, nepateikimas pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismui, leidžia tokią įmonę pripažinti nemokia paties teismo iniciatyva surinktų duomenų pagrindu (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1526-943/2015, 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis c. b. Nr. 2-2635/2013). Tais atvejais, kai įmonės vadovas neteikia teismui duomenų, reikalingų išspręsti bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, teismas apie įmonės mokumą gali spręsti iš paties teismo surinktų duomenų, net jeigu jie nėra pakankamai išsamūs, o išsamesnių į bylą nepateikta (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1000/2013, 2013 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1338/2013, 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2203/2013 ir kt.).Bylos nagrinėjimo metu teismo 2016 m. liepos 25 d. nutartimi atsakovė buvo įpareigota pateikti duomenis, reikalingus bankroto bylos iškėlimo klausimui spręsti, t. y. kreditorių ir skolininkų sąrašus, nurodant jų adresus, įsipareigojimų ir skolų sumas, atsiskaitymo terminus, praėjusių finansinių metų ir einamųjų finansinių metų laikotarpio iki pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinių ataskaitų rinkinius, informaciją apie teismuose iškeltas bylas bei išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus bei galutinį atsiskaitymą su ieškovu. Atsakovės vadovas kartu su 2016 m. rugsėjo 13 d. rašytiniais paaiškinimais pateikė UAB „Adana“ 2016 m. balansą ir pelno (nuostolio) ataskaitą, taip pat įmonės vadovo rašytinius paaiškinimus. Kitų teismo reikalaujamų duomenų ir dokumentų, tarp jų ir duomenų apie pradelstus įsipareigojimus kreditoriams, atsakovės vadovas nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė. Esant tokiai situacijai, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl UAB „Adana“ (ne)mokumo, vadovavosi ne tik ieškovo ir atsakovės pateiktais dokumentais, bet ir savo iniciatyva išreikalautais duomenimis ir dokumentais.Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, remiantis UAB „Adana“ 2015 metų balanso duomenimis, įmonės turtas laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. sudarė 16 195 Eur, iš jo 1 246 Eur ilgalaikis turtas, 14 949 Eur trumpalaikis turtas (atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys – 6 528 Eur; per vienerius metus gautinos sumos – 4 596 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 3 825 Eur), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 45 653 Eur, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 45 653 Eur. 2015 metų pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, atsakovės veikla buvo nuostolinga (- 9 646 Eur). Remiantis UAB „Adana“ 2016 metų balanso duomenimis, įmonės turtas laikotarpiu iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. sudarė 32 234 Eur, iš jo 1 127 Eur ilgalaikis turtas, 31 107 Eur trumpalaikis turtas (atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys – 6 831 Eur; per vienerius metus gautinos sumos – 20 625 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 3 651 Eur), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 47 892 Eur, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 9 892 Eur, po vienerių metų – 38 000 Eur). 2016 metų pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, atsakovės veikla buvo pelninga (13 800 Eur). Kaip jau buvo minėta, bylos nagrinėjimo metu atsakovės vadovas nepateikė duomenų apie pradelstus įsipareigojimus kreditoriams, todėl pirmosios instancijos teismas, vertindamas įmonės 2015 m. ir 2016 m. balansus, pagrįstai sprendė, jog visi įmonės įsipareigojimai kreditoriams yra pradelsti. VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad UAB „Alkalina“ nekilnojamojo turto neturi. VĮ Regitra duomenimis UAB „Alkalina“ turi vieną transporto priemonę – 1994 m. automobilį „WV GOLF“, valstybinis Nr. CBE497, kuriam 2014 m. birželio 25 d. ir 2015 m. gegužės 7 d. turto arešto aktais pritaikyti apribojimai.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nutarties 12 punkte nustatytas aplinkybes, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tiek 2015 metais, tiek 2016 metais UAB „Adana“ pradelsti įsipareigojimai kreditoriams viršijo pusę į jos balansus įrašyto turto vertės. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus atskirojo skundo argumentus, susijusius su UAB „Adana“ savininko ketinimu akcininko įnašais padengti susidariusį įmonės nuostolį. Kaip matyti iš UAB „Adana“ vadovo ir savininko 2016 m. rugsėjo 13 d. rašytinių paaiškinimų, pastarasis ketino per pirmus šešis mėnesius padengti įmonės nuostolį mokėdamas po 1 500 Eur kas mėnesį, kitus šešis mėnesius – po 1 110 Eur kas mėnesį, likusią nuostolio dalį padengti iš nepaskirstyto pelno, kuris 2016 m. rugpjūčio 31 d. sudarė 13 800 Eur. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad vykdydamas savo ketinimus įmonės vadovas ir akcininkas per laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 13 d. iki šios nutarties priėmimo padengė bent dalį įmonės nuostolio. Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. vasario 10 d. UAB „Adana“ vadovas ir akcininkas buvo pateikęs VSDFV Vilniaus skyriui prašymą dėl susidariusio įsiskolinimo mokėjimo dalimis, tačiau paties pasiūlyto susitarimo nesilaikė bei pasiūlyme nustatyta tvarka įmokų nemokėjo. Bylos nagrinėjimo metu atsakovės vadovui teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nutartimi taip pat buvo suteikta galimybė taikiai išspręsti klausimą dėl įsiskolinimų Valstybinio socialinio draudimo fondui (5 357,86 Eur) ir Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių fondų biudžetams (10 280,94 Eur) sumokėjimo, tačiau per teismo nustatytą terminą atsakovė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad susitarė su nurodytais kreditoriais dėl atsikaitymo dalimis per atitinkamą laikotarpį, nepateikė. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu atsakovės vadovas taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad susitarė su likusiais įmonės kreditoriais, kuriems įmonė skolinga 32 343,20 Eur, dėl įsiskolinimų mokėjimo dalimis.Be to, apeliantė, tvirtindama, kad toliau vykdo veiklą, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog įmonė tebevykdo veiklą, jos veikla pelninga, įmonės pradelsti įsipareigojimai sumažėjo bei įmonė turi realias galimybes vykdyti savo finansinius įsipareigojimus (CPK 12, 178 straipsniai, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis).Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 20 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-32066-466/2015 nutarta iš atsakovės UAB „Adana“ kreditorei UAB „Ekskomisarų biuras“ išieškoti 277,48 Eur skolos, 6 proc. dydžio procesines metines palūkanas ir 4 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodytos aplinkybės taip pat patvirtina, kad atsakovė neturi galimybių sumokėti kreditoriams net nedideles skolas.Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius aktualius finansinės atskaitomybės duomenis, skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, patvirtinančias atsakovės nemokumą, tinkamai taikė teisės normas bei pagrįstai konstatavo, kad atsakovei UAB „Adana“ keltina bankroto byla dėl nemokumo ir negalėjimo toliau vykdyti įsipareigojimų kreditoriams (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktai, 2 straipsnio 8 dalis). Todėl pirmosios instancijos teismo priimta nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas, kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad bankroto bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, jog atsakovė yra pajėgi įvykdyti prievoles, bankroto byla bet kurioje stadijoje gali būti nutraukta ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-358/2008).

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.