Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo J. Z. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „15 min“ ir J. A. dėl spaudoje paskelbtų duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas J. Z. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „15 min“ (toliau – UAB „15 min“) ir J. A. dėl spaudoje paskelbtų duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir neturtinės žalos atlyginimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 20 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo J. Z. ieškinį ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

8. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

9. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

10. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-44530-820/2019, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovo ieškinį dėl to, kad ieškovas nesilaikė įstatymo nustatytos privalomos išankstinio ginčo sprendimo ne teisme, tvarkos, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

11. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 9 d. ieškovas J. Z. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovams UAB „15 min“ ir J. A. dėl spaudoje paskelbtų duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės paneigimo ir neturtinės žalos atlyginimo (ieškinys teisme gautas 2019 m. gruodžio 16 d.). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 20 d. nutartimi ieškovo J. Z. ieškinį atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

12. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų susijusi su tuo, kad tuo atveju, kai konkreti specialaus įstatymo norma nustato tam tikroms bylų kategorijoms išankstinę privalomą sprendimo ne teisme tvarką, asmuo gali kreiptis į teismą ir ginti pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus tik tuomet, kai jis pasinaudoja šia išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškinys buvo pareikštas pažeidžiant CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktą, nes ieškovas nesilaikė privalomos ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, nustatytos CK 2.24 straipsnio 2 dalyje.

13. CK 2.24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. CK 2.24 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu tikrovės neatitinkantys duomenys buvo paskleisti per visuomenės informavimo priemonę (spaudoje, televizijoje, radijuje ir pan.), asmuo, apie kurį šie duomenys buvo paskleisti, turi teisę surašyti paneigimą ir pareikalauti, kad ta visuomenės informavimo priemonė šį paneigimą nemokamai išspausdintų ar kitaip paskelbtų. Visuomenės informavimo priemonė šį paneigimą privalo išspausdinti ar kitaip paskelbti per dvi savaites nuo jo gavimo dienos. CK 2.24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu visuomenės informavimo priemonė atsisako spausdinti ar kitaip paskelbti paneigimą arba to nepadaro per šio straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo, kurio garbė ir orumas yra pažeisti paskleidžiant tikrovės neatitinkančius duomenis, gali ginti savo teises, prašydamas įpareigoti atsakingą asmenį paneigti tokius duomenis; teismo sprendimu pripažinti juos neatitinkančiais tikrovės; priteisti turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą. Kiekvienas iš šių gynimo būdų yra savarankiškas, todėl, siekiant ginti pažeistą asmens teisę, gali būti taikomas kiekvienas kaip toks arba taikomi keli teisių gynimo būdai – prašoma paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis ir priteisti turtinės ir (ar) neturtinės žalos arba, pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir priteisti žalos atlyginimo. Tuo atveju, kai visuomenės informavimo priemonė pripažįsta pagrįstu asmens reikalavimą dėl paskleistų duomenų neatitikties tikrovei, ji gali viešai, tokiu pat būdu kaip duomenys buvo paskleisti, juos paneigti, t. y. visuomenės informavimo priemonė gali pašalinti asmens teisės pažeidimą ne teismo tvarka. Taigi, procesine prasme CK 2.24 straipsnio 2 dalyje nustatyta privaloma išankstinė ginčo sprendimo ne teisme tvarka. Pagal teismų praktiką tokia ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka taikoma ir tuo atveju, kai asmuo reiškia reikalavimą dėl paskleistų žinių paneigimo ir žalos atlyginimo. Tuo atveju, kai asmuo, gindamas pažeistas teises CK 2.24 straipsnyje nustatytais pagrindais, reiškia reikalavimą teismo sprendimu pripažinti, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, žemina jo garbę ir orumą, ir prašo priteisti žalos, netaikytina CK 2.24 straipsnio 2 dalyje nustatyta ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2010).

15. Nagrinėjamoje byloje apeliantas, siekdamas apginti, jo manymu, pažeistas garbės ir orumo teises, padavė teismui ieškinį, suformuluodamas reikalavimus dėl visuomenės informavimo priemonėje (spaudoje) paskelbtų ieškovo garbę ir orumą žeminančios informacijos paneigimo toje pačioje vietoje, tokios pat apimties ir ta pačia forma, kokia buvo paskelbta per visuomenės informavimo priemonę ir solidarios neturtinės žalos priteisimo. Taigi, pagal kasacinio teismo praktiką tokiems ieškovo reikalavimams nustatyta privalomoji išankstinė neteisminė bylos dėl garbę ir orumą žeminančių ir tikrovės neatitinkančių žinių, paskleistų per visuomenės informavimo priemones, paneigimo sprendimo tvarka, o tokia ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka taikoma ir tuo atveju, kai asmuo reiškia reikalavimą paskleistų žinių paneigimo ir žalos atlyginimo, dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi CK 2.4 straipsnio 2 dalies norma, jog šiuo atveju ieškovas privalėjo laikytis ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos.

16. Apeliantas skunde nurodo, kad šia privaloma ikiteismine tvarka pasinaudojo 2019 m. lapkričio 11 d., kai išsiuntė atsakovams laišką dėl informacijos paneigimo ir pabrėžia, kad tai patvirtina civilinės bylos dokumentai. Apeliacinės instancijos teismui susipažinus su civilinėje byloje esančiais dokumentais (ieškiniu ir priedais), tokie įrodymai (pvz., ieškovo nurodomo laiško kopija atsakovams (su išsiuntimo duomenimis) nerasti, tokių įrodymų apeliantas nepateikė ir su atskiruoju skundu, dėl to laikytina, jog ieškovas nepateikė teismui įrodymų, kad laikėsi išankstinės neteisminės tvarkos, nors prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus (CPK 135 straipsnio 2 dalis).

17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir apelianto atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, susijusias su ieškinio priėmimu, tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, dėl to priėmė teisiškai pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apelianto (ieškovo) J. Z. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.