- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-15
- Bylos Nr.
- I-4030-244/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02574-2018-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- J. D.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. D. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. D. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K) priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Pareiškėjas skunde paaiškina, kad neturtinę žalą kildina iš to, kad Lukiškių TI-K nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos skambinti telefonu. Pareiškėjo teigimu, telefoniniai skambučiai yra neteisėtai kontroliuojami, skambinimo patalpa yra itin maža, vienu metu telefonu naudojasi keturi asmenys, taip pat patalpoje yra prižiūrintys pareigūnai, kurie klausosi pokalbių, dėl to, pareiškėjo teigimu, pažeidinėjamas jo privatumas. Skambučiui skirtas 15 minučių laikas turėtų būti skirtas ir skaičiuojamas ne nuo numerio rinkimo, tačiau nuo tada, kai asmuo atsiliepia. Pareiškėjo teigimu, nėra teisinga tokia situacija, kuomet skambinant kitas asmuo neatsiliepia, tačiau skambutis vis tiek yra laikomas įvykusiu.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodoma, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 85 straipsnio 1 dalies 5 punktu, pareiškėjas turi teisę bei naudojasi ja skambinti telefonu Lukiškių TI-K. Paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę du kartus per savaitę naudotis šia teise. Vadovaujantis BVK 102 straipsnio 2 dalimi, nuteistajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita. Skambinti ir kalbėti telefonu galima ne ilgiau kaip 15 minučių. Telefoninių pokalbių išlaidas, kai nesinaudojama ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita, apmoka pats nuteistasis. Lukiškių TI-K nurodo, kad skambinimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – Taisyklės). Už suimtųjų ir nuteistųjų skambinimo ir kalbėjimo telefonu organizavimą bei apsaugą yra atsakingi Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros dieninės pamainos pareigūnai. Pareigūnai, organizuojantys skambučius, juos registruoja ir sutikrina skambintojo leistinumą skambinti, taip pat vykdo skambintojo apsaugą ir priežiūrą. Esant reikalui, atsako skambintojui į jo klausimus bei kontroliuoja, kokiais numeriais jis skambina, todėl nebūti šalia skambintojo nėra galimybės. Atsiliepime nurodoma, kad nei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, nei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintos Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nenumato skambinimui skirtuose kambariuose esančio atstumo tarp skambintojo ir jo apsaugą ir priežiūrą vykdančio pareigūno. Lukiškių TI-K pareigūnai, kontroliuojantys ir vykdantys telefoninius pokalbius, nesiklauso nuteistųjų pokalbių ir griežtai vadovaujasi Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų ir nuteistųjų skambinimo ir kalbėjimo telefonu tvarkos aprašu, patvirtintu Lukiškių TI-K direktoriaus 2015 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1-252 (Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. lapkričio 8 d. įsakymo redakcija Nr. 1-340) (toliau – Aprašas). Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016 m. rugpjūčio 26 d. rašte Nr. 1S-3234 „Dėl teisės aktų reglamentavimo“ pasisakyta dėl telefoninių skambučių suteikimo organizavimo bei telefoninių pokalbių trukmės skaičiavimo. Kalėjimų departamento rašte konstatuota, kad į pokalbio laiką turėtų būti įskaitytas skambinimo ir kalbėjimo laikas, dėl to skambinimo ir kalbėjimo laikas pradedamas skaičiuoti pradėjus rinkti telefono numerį. Lukiškių TI-K pažymi, kad Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362, numato, kad laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų priežiūra - visuma organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių bei pareigūnų veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę. Pareigūnai nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl netinkamų pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K sąlygų ir dėl to kilusios neturtinės žalos atlyginimo.
Teismas pažymi, kad reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobūdį yra civilinio pobūdžio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimą įstatymas priskiria administracinio teismo kompetencijai. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.
Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje J. D. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik nustačius jo nurodytos institucijos – Lukiškių TI-K – neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.
Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina dėl to, kad pareiškėjui naudojantis teise paskambinti telefonu, jį lydintis pareigūnas klausosi jo pokalbių, skambinimo patalpa yra per ankšta, skambučio trukmė yra skaičiuojama netinkamai, o neprisiskambinus norimam asmeniui nepagrįstai laikoma, jog skambutis įvyko. Pareiškėjas šiuo klausimu kreipėsi su 2018 m. gegužės 15 d. skundu į Lukiškių TI-K (b. l. 34). Lukiškių TI-K pareiškėjui į skundą atsakė 2018 m. gegužės 31 d. raštu Nr. 96-2192 (b. l. 33), kurį pareiškėjas apskundė Kalėjimų departamentui. Kalėjimų departamentas 2018 m. liepos 18 d. priėmė sprendimą Nr. 2S-2268 (b. l. 7 – 8), kuriuo pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
BVK 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. BVK 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistų asmenų teisių bei laisvių apribojimus ir nuteistų asmenų pareigas nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai.
Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1967 m. liepos 11 d. sprendimas byloje K.H.C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtakos asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimas byloje Dickinson prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04). Vis dėlto, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nuosekliai pabrėžia, kad laisvės apribojimo metu asmenys iš esmės nenustoja naudotis fundamentaliomis teisėmis ir laisvėmis (LVAT 2013 m. gegužės 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1114/2013).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, kad asmenys, kuriems ribojama (atimta) laisvė, turi specifinį teisinį statusą, todėl jų asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas (žr., pvz., LVAT 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013; 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013 ir kt.).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmens susirašinėjimas, pokalbiai telefonu, telegrafo pranešimai ir kitoks susižinojimas yra neliečiami. Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ir neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą (Konstitucijos 22 straipsnio 4 dalis).
Pagal Konstituciją privatus žmogaus gyvenimas – tai individo asmeninis gyvenimas: gyvenimo būdas, šeimyninė padėtis, gyvenamoji aplinka, santykiai su kitais asmenimis, individo pažiūros, įsitikinimai, įpročiai, jo fizinė bei psichinė būklė, sveikata, garbė, orumas ir kt. Konstitucijos 22 straipsnio normose įtvirtintas žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumas suponuoja asmens teisę į privatumą. Žmogaus teisė į privatumą apima asmeninio, šeimos ir namų gyvenimo, garbės ir reputacijos neliečiamumą, asmens fizinę ir psichinę neliečiamybę, asmeninių faktų slaptumą, draudimą skelbti gautą ar surinktą konfidencialią informaciją ir kt. (Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2002 m. rugsėjo 19 d., 2002 m. spalio 23 d. nutarimai).
Tačiau žmogaus teisė į privatumą nėra absoliuti. Pagal Konstituciją riboti konstitucines žmogaus teises ir laisves, tarp jų ir teisę į privatumą, galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d., 2002 m. spalio 23 d. nutarimai).
Privataus gyvenimo teisinė samprata siejama su asmens teisėtais privataus gyvenimo lūkesčiais. Jei asmuo daro nusikalstamas ar kitas priešingas teisei veikas, neteisėtai pažeidžia teisės saugomus interesus, daro žalą atskiriems asmenims, visuomenei ir valstybei, jis supranta arba turi ir gali suprasti, kad tai sukels atitinkamą valstybės institucijų reakciją, kad už jo daromą (ar padarytą) teisės pažeidimą gali būti taikomos valstybės prievartos priemonės, kuriomis bus daromas tam tikras poveikis jo elgesiui. Nusikalstamą veiką padaręs asmuo neturi ir negali tikėtis, kad jo privatus gyvenimas bus saugomas lygiai taip pat, kaip ir asmenų, kurie nepažeidžia įstatymų. Vadovaujantis Konstitucija, asmens, padariusio nusikaltimą, laisvė gali būti suvaržyta įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka; suvaržius tokio asmens laisvę, gali būti apribotos jo teisės ir laisvės (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 24 d. nutarimas).
Nuteistųjų pokalbių telefonu tvarką reglamentuoja BVK, Taisyklių ir Aprašo nuostatos. BVK 102 straipsnyje yra įtvirtina, kad nuteistiesiems leidžiama paskambinti telefonu. Pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas turi teisę leisti papildomai vieną kartą paskambinti telefonu, jeigu to prašo nuteistasis dėl svarbių aplinkybių (1 dalis); skambinti ir kalbėti telefonu galima ne ilgiau kaip 15 minučių. Kam skambinti pasirenka nuteistasis (2 dalis); telefoninis pokalbis gali būti nutrauktas, jeigu nuteistasis pažeidžia skambinimo tvarką (3 dalis); skambinimo telefonu tvarką nustato Taisyklės.
Taisyklių 124 punktas nustato, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad nuteistiesiems būtų sudarytos sąlygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu. Nuteistųjų, kuriems BVK nustatytas ribotas telefoninių pokalbių skaičius, telefoniniai pokalbiai registruojami Nuteistųjų telefoninių pokalbių apskaitos kortelėse arba elektroninėje apskaitos (registracijos) sistemoje. Pagal Taisyklių 127 punktą nutrauktas telefoninis pokalbis užskaitomas kaip įvykęs. Telefoninį pokalbį nutraukęs pareigūnas surašo motyvuotą tarnybinį pranešimą pataisos įstaigos vadovybei.
Aprašo 9 punktas įtvirtina, kad suimtasis ar nuteistasis, pageidaujantis paskambinti ir kalbėti telefonu, turi užpildyti nustatytos formos prašymo blanką. Suimtasis ar nuteistasis prašymo blanke nurodo datą, kurią pageidauja skambinti ir kalbėti telefonu, taip pat prašymo blanko pateiktoje lentelėje pildo 1 ir 2 lentelės skiltis bei pasirašo nustatytoje vietoje. Prašymo blanko lentelėje nuteistasis ar suimtasis privalo nurodyti asmenį, kuriam jis nori paskambinti ir jo telefono numerį. Pagal Aprašo 21 punktą suimtieji ir nuteistieji eilės tvarka paprastai išvedami paskambinti ir kalbėti telefonu raštiškame prašyme nurodytą dieną. Atsižvelgiant į esamas sąlygas paskambinti telefonu, skambinančiųjų skaičių, pareigūnų vykdomas funkcijas, suimtųjų ir nuteistųjų skambinimas ir kalbėjimas telefonu gali būti organizuotas ir vėliau, tačiau ne vėliau kaip per dvi dienas nuo raštiškame prašyme nurodytos dienos. Neorganizavus suimtajam ar nuteistajam skambinimo ir kalbėjimo telefonu per dvi dienas nuo raštiškame prašyme nurodytos dienos, apie tai tarnybiniu pranešimu informuojamas įstaigos direktorius. Aprašo 23 punktas įtvirtina, kad neprisiskambinusio telefonu suimtojo ar nuteistojo raštiško prašymo vykdymas, šiam suimtajam ar nuteistajam pageidaujant, perkeliamas į skambinančiųjų tą pačią dieną eilės pabaigą. Toks pakartotinis suimtųjų ir nuteistųjų išvedimas paskambinti ir kalbėti telefonu organizuojamas tik esant galimybei ir atsižvelgiant į sudarytas sąlygas paskambinti telefonu, skambinančiųjų skaičių, pareigūnų vykdomas funkcijas. Aprašo 31 punktas įtvirtina, kad pareigūnas, organizuojantis suimtųjų ir nuteistųjų skambinimą ir kalbėjimą telefonu, suimtajam ir nuteistajam skambinti ir kalbėti telefonu leidžia tik įsitikinęs skambinančiojo tapatybės atitikimu su duomenimis, esančiais Elektroninėje apskaitos sistemoje, taip pat įsitikinęs, kad suimtasis ar nuteistasis telefono aparatu surinko tą abonento numerį, kurį nurodė raštiškame prašyme ar žodžiu (tik nuteistiesiems, paliktiems Lukiškių TI-K atlikti ūkio darbus).
Iš pateikto teisinio reguliavimo matyti, kad BVK ir Taisyklės nustato pareigą pataisos įstaigoms suteikti galimybę nuteistiesiems paskambinti telefonu. Tačiau teisės aktuose, reglamentuojančiuose nuteistųjų skambinimo telefonu tvarką, yra numatyti ir tam tikri šios teisės apribojimai, susiję su ypatingu nuteistųjų teisiniu statusu, be kita ko, nustatyta maksimali telefoninių pokalbių trukmė ir skaičius, teisė kontroliuoti, su kuo telefonu bendrauja nuteistasis, registruojant jo skambučius nuteistojo telefoninių pokalbių apskaitos kortelėje, ir pažymint joje asmens, kuriam yra skambinama, telefono numerį, vardą ir pavardę. Be to, pareigūnams yra suteikta galimybė nutraukti telefoninį pokalbį tuo atveju, jeigu nuteistasis nesilaiko teisės aktuose nustatytos skambinimo tvarkos.
Byloje esančios skambinimo patalpos fotonuotraukos (b. l. 47; 59 – 61) patvirtina, kad Lukiškių TI-K yra sudarytos galimybės naudotis telefonu įgyvendinant teisę paskambinti. Teismas kritiškai vertina pareiškėjo argumentą, kad pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis telefonu, kadangi pareiškėjas skunde nekonkretizavo, kokiomis dienomis naudojantis skambučio teise jam nebuvo užtikrinamas privatumas, tokių aplinkybių nenurodė ir skunde, pateiktame Lukiškių TI-K. Pareiškėjas nenurodė aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, kad jam naudojantis šia teise buvo trukdoma ar kitaip varžoma ši jo teisė. Be to pažymėtina, kad pagal nurodytas Aprašo nuostatas, nuteistieji, visais atvejais, norėdami paskambinti, turi pareigą prašyme nurodyti asmenį, kuriam norima paskambinti, ir jo telefono numerį. Taigi nuteistasis, naudodamasis teise paskambinti, gali skambinti tik prašyme nurodytam asmeniui. Šios tvarkos laikymosi vykdymą užtikrina nuteistuosius lydintys pareigūnai. Siekdami įgyvendinti šią teisės aktų jiems įtvirtinta pareigą, pareigūnai privalo stebėti nuteistąjį besinaudojantį teise paskambinti ir nustačius pažeidimą jo pokalbį nutraukti. Toks nuteistojo stebėjimas nelaikytinas jo teisių pažeidimu, kadangi kaip yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, teisės paskambinti telefonu ribojimai, jeigu jie yra nustatyti įstatymu ir pagrįsti, patys savaime negali būti suprantami, kaip teisių pažeidimas (LVAT 2011 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-968/2011; 2018 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A67-756/2018). Pareigūnai, prižiūrėdami asmenis, besinaudojančius skambučio teise, įgyvendina jiems įtvirtintą pareigą laisvės atėmimo vietose užtikrinti laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendina nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus bei užkardo konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai, jog jam naudojantis skambučiu nebuvo užtikrinamas privatumas, atmestini kaip nepagrįsti.
Teismas atkreipia dėmesį, jog teisės aktai nenustato jokių reikalavimų skambinimo patalpos įrengimui, todėl pačioms pataisos įstaigoms yra palikta diskrecijos teisė nuspręsti, kaip ši patalpa turi būti įrengta. Byloje esančios skambinimo patalpos fotonuotraukos patvirtina, kad Lukiškių TI-K yra įrengta skambinimo patalpa, o nesant teisinio reglamentavimo, kaip šios patalpos privalo būti įrengtos, teismas daro išvadą, kad Lukiškių TI-K yra tinkamai įgyvendinusi pareigą sudaryti sąlygas naudotis skambučio teise.
Nagrinėjamu atveju nepagrįstais laikytini ir pareiškėjo skundo teiginiai, susiję su skambučio trukmės skaičiavimu. Iš pateiktos BVK 102 straipsnio 2 dalies nuostatos matyti, kad 15 min. apima tiek skambinimą, tiek kalbėjimą, todėl pareiškėjas yra neteisus teigdamas, jog 15 min. terminas turėtų būti pradedamas skaičiuoti nuo tada, kai asmuo, kuriam skambinama, atsiliepia į skambutį. Be to, Kalėjimų departamento 2016 m. rugpjūčio 26 d. rašte Nr. 1S-3234 (b. l. 43) yra nurodyta, kad į pokalbio laiką turėtų būti įskaitytas skambinimo ir kalbėjimo laikas, dėl to skambinimo ir kalbėjimo laikas pradedamas skaičiuoti pradėjus rinkti telefono numerį. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjo teigimu, skambutis nepagrįstai yra laikomas įvykusiu, net jeigu asmuo neatsiliepia. Pažymėtina, kad BVK 102 straipsnio 1 dalis įtvirtina nuteistiesiems teisę susiklosčius svarbioms aplinkybėms prašyti papildomo skambučio. Be to, Aprašas, taip pat suteikia galimybę, neprisiskambinus norimam asmeniui, pagal galimybes persikelti skambinimo laiką (Aprašo 23 punktas). Dėl to kas išdėstyta, šis pareiškėjo argumentas vertintinas kaip nepagrįstas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjas, naudodamasis skambinimo teise, galėjo patirti tam tikrus nepatogumus dėl asmenų buvimo patalpoje, papildomo triukšmo, būdingus kalinimo įstaigai, tačiau bylos duomenimis nebuvo nustatyta, kad neigiami išgyvenimai būtų pasiekę tokį lygį, kuris galėtų būti įvertintas priteisiant neturtinės žalos atlyginimą. Teismas nenustatė, kad Lukiškių TI-K būtų atlikusi tam tikrus neteisėtus veiksmus.
Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad byloje nėra nustatyti Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai, todėl pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo J. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.