Kauno apylinkės teismo nutartis

2024-09-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-846-548/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-09-12
Bylos Nr.
II-846-548/2024
Teisminio proceso Nr.
4-20-3-00065-2023-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ričardas Juodis
Pareiškėjas
N. Š.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-940-548/2023Teisminio proceso Nr. 4-20-3-00065-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 16.9.6; 21.10.1; 21.10.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. rugsėjo 12 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis,sekretoriaujant V. J.,dalyvaujant pareiškėjui N. Š.,

nedalyvaujant nutarimą priėmusios institucijos – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų skyriaus atstovei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo N. Š. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. birželio 7 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-11936-2024 pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos V. Š. 2024 m. birželio 7 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-11936-2024 N. Š. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad 2024 m. gegužės 18 d. apie 19.37 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 0,58 promilių girtumas, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Už šio administracinio nusižengimo padarymą N. Š. paskirta 800 Eur bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių.

Šalies argumentai

Skunde pareiškėjas N. Š. prašo pakeisti institucijos nutarimą dalyje, kurioje nutarta jam paskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 12 mėnesiui. Taikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį ir sutrumpinti paskirtą specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą likusiam laikotarpiui, kadangi nuo nusižengimo padarymo dienos nevairuoja transporto priemonių, taikant antialkoholinio variklio užraktą terminui, kuris priimtinas institucijai ir teismui, arba teisės vairuoti transporto priemones laikotarpį sutrumpinti kiek įmanoma trumpesniam laikotarpiui, kartu paskiriant draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai vieneriems metams. Skundas motyvuotas tuo, kad pareiškėjas savo kaltę iš karto pripažino, neneigė, dėl padaryto pažeidimo labai gailisi, tačiau jis pažeidimą padarė dėl nesąmoningai, nepiktybiškai, realaus pavojaus visuomenei bei jokios grėsmės niekam nesukėlė, žalos nepadarė. Tą dieną nuo pat ryto jautėsi žvalus, nejautė jokio alkoholio poveikio, nes alkoholį vartojo iš vakaro, todėl kitą dieną 18 val. sėdo prie vairo, net neįtardamas, kad gali būti bent kiek neblaivus. Manė, kad alkoholis bus išsisklaidęs. Pareiškėjas pažymi, kad jei nebūtų reikėję brolio vežti į oro uostą, tą dieną iš vis nebūtų vairavęs. Pareiškėjas atkreipia dėmesį ir į tai, kad per ilgą savo vairavimo stažą (29 metus) nebuvo padaręs jokio administracinio nusižengimo, nebuvo trauktas baudžiamojon atsakomybėn. Nors ir nėra priklausomas nuo alkoholio, tačiau savo iniciatyva susirado ir išklausė kursus dėl alkoholio ir narkotikų žalos. Visa tai mažina pareiškėjo padaryto pažeidimo pavojingumą. Skunde taip pat nurodoma, kad pareiškėjas darbovietės yra charakterizuojamas teigiamai. Nors darbas tiesiogiai nesusijęs su transporto priemonių vairavimu, tačiau netekęs teisės vairuoti, pareiškėjas negali į jį nuvykti, kadangi nuo jo gyvenamosios vietos iki darbovietės nevažiuoja joks viešasis transportas.

Pareiškėjas gyvena (duomenys neskelbtini), o jo darbas yra (duomenys neskelbtini), todėl be nuosavo automobilio iš pareiškėjo gyvenamosios vietos neįmanoma nuvykti, nes maršrutinio transporto stotelė nuo jo namų yra už 5 km., bet iš ten nei vienas autobusas nevažiuoja į pareiškėjo darbovietę. Metai laiko yra per didelis terminas, kad pareiškėjas galėtų prašyti atostogų ar kitais būdais spręsti neatvykimo į darbą problemą. Teisė vairuoti yra reikalinga ir dėl pareiškėjo tėvų, kurie gyvena daugiau nei 200 km. atstumu nuo dabartinės pareiškėjo gyvenamosios vietos. Pareiškėjas bent kartą per mėnesį važiuodavo jų aplankyti, nes tėvai serga, reikia juos nuvežti pas daktarus į (duomenys neskelbtini), nupirkti vaistų ir visaip kitaip jiems padėti. Pareiškėjas pažymėjo, kad yra sumokėjęs jam paskirtą 800 Eur dydžio baudą. Pareiškėjas supranta, kad neatsakingai pasielgė, savo poelgį vertina labai blogai, tačiau išvadas jau padarė, nes praradęs teisę vairuoti, susidarė daug nepatogumų, labai pergyvena dėl kilusių pasekmių ir dėl to, kad negali padėti savo sergantiems tėvams. Patirti nepatogumai jau per mėnesį jį nubaudė, todėl mano, kad ANK 1 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų bei teisės principų reikalavimų įgyvendinimai tikrai bus pasiekti jam paskiriant trumpesnį nei administracinio nusižengimo nutarime nustatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, kartu paskiriant draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. (b. l. 3-6).

Atsiliepimas

Teisme gautas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atsiliepimas į skundą, kuriuo prašoma skundo netenkinti. Atsiliepime nurodyta, kad pareiškėjas skunde nepateikė jokių išimtiniu aplinkybių, kuriomis remiantis šioje byloje jam galėtų būti taikomos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatos. Asmuo turėjo įvertinti ir numatyti savo priešingo teisei veikimo pasekmes dar prieš darant nusižengimą, todėl padarius jį privalo prisiimti neigiamus tokio elgesio padarinius. Todėl šiuo atveju prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusižengimą padariusio asmens nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių. Vien tik simbolinės pareiškėjo pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Pareiškėjui paskirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, atitinkanti padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus todėl nutartis turėtų būti palikta nekeista (b. l. 57-59).

Teismo posėdžio metu pareiškėjas N. Š. skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad dėl savo padaryto nusižengimo gailisi, kaltę pripažįsta. Teismo prašo ir taikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį ir skundžiamą nutarimą pakeisti iš dalies, paliekant 800 Eur baudą, tačiau teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti likusiam laikotarpiui, kadangi nuo nusižengimo padarymo dienos nevairuoja transporto priemonių, taikant antialkoholinio variklio užraktą terminui, kuris priimtinas institucijai ir teismui, arba teisės vairuoti transporto priemones laikotarpį sutrumpinti kaip įmanoma trumpesniam laikui, kartu paskiriant draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai vieneriems metams.

Nutarimą priėmusios institucijos – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovė į teismo posėdį neatvyko, šaukimas įteiktas tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Institucija atsiliepime nurodė, kad bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 569 straipsnyje numatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Administracinio nusižengimo bylos duomenimis nustatyta, kad administracinio nusižengimo protokolas N. Š. surašytas už tai, kad jis, 2024 m. gegužės 18 d. apie 19.37 val. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 0,58 promilių girtumas, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai. Šio straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. Toks administracinis nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. To paties straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

Nagrinėjamu atveju, N. Š. neginčija administracinio nusižengimo padarymo fakto, už jį paskirtos piniginės baudos dydžio, kaltės klausimas taip pat neginčijamas, skunde keliamas klausimas dėl skundžiamu nutarimu paskirtos administracinio poveikio priemonės pakeitimo, sutrumpinant skundžiamu nutarimu paskirtą specialiosios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą. Pareiškėjas prašo taikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, o nesant tam pagrindui, paskirti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą kaip įmanoma trumpesniam laikui, kartu paskiriant draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengi antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių.

Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui bei siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsnis). Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad tokių aplinkybių N. Š. administracinio nusižengimo byloje nėra. Pareiškėjas vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tokiais savo veiksmais jis neabejotinai sukėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, todėl šio administracinio nusižengimo pavojingumas visuomenei akivaizdus. Įstatymo leidėjas už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą sankcijoje numatęs itin griežtą nuobaudą, tuo tik pabrėžė pažeidimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje, tai yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų. Pažymėtina, kad skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Pareiškėjo skunde bei teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės nėra ypatingai jo atsakomybę švelninančios aplinkybės, galinčios lemti išskirtinį administracinės nuobaudos švelninimą, tačiau yra vertinamos sprendžiant, kokio dydžio nuobauda turėtų būti skiriama jos sankcijos ribose (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 1 dalis). N. Š. tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu nurodyti nepatogumai, kuriuos sukelia teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, nesudaro pagrindo jo teisinės atsakomybės švelninimui trumpinant jam skirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Natūralu, jog patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir jo atžvilgiu pritaikius atitinkamas administracinio poveikio priemones, jis patiria tam tikrus nepatogumus, susijusius su susisiekimu bei rūpinimusi kitais asmenimis, darbo funkcijų sumažėjimu, tačiau šios aplinkybės, sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, neabejotinai egzistavo ir N. Š. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau nuo neteisėto elgesio jo nesustabdė. Taigi šiuo atveju N. Š. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje, paskirta administracinio poveikio priemonė individualizuota tinkamai.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 31¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmė gali būti nuo vienerių iki dvejų metų. Šios administracinio poveikio priemonės taikymo terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, gali būti skiriamas tik asmens sutikimu, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką.

Teismas, atsižvelgęs į aptartą teisinį reguliavimą, taip pat įvertino tai, kad žala niekam nepadaryta, sunkių pasekmių nebuvo sukelta, kad administracinio nusižengimo tyrimo metu N. Š. savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, kad yra dirbantis, rūpinantis sergančiais tėvais bei padedantis jiems nuvykti pas daktarus. Taigi, pareiškėjui darbo praradimas stipriai pakenktų jo finansinei padėčiai. Taip pat pareiškėjas padeda tėvams, kurie gyvena daugiau nei 200 km. atstumu, aprūpina juos vaistais, nuveža pas daktarus, todėl jam reikalinga teisė vairuoti transporto priemones. Tokiu atveju galėtų toliau dirbti ir rūpintis sergančiais tėvais. Be to, N. Š. nuoširdžiai gailisi padaręs pažeidimą, jo neneigė, paaiškino visas su nusižengimo padarymu susijusias aplinkybes, kas pagrįstai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, jog byloje nėra duomenų, kad N. Š. ankščiau buvo baustas už analogiško administracinio nusižengimo padarymą, bei į tai, kad pareiškėjas paskirtą 800 Eur baudą sumokėjo 2024 m. birželio 18 d. Aukščiau išvardintos aplinkybės leidžia manyti, kad teisė vairuoti transporto priemones N. Š. reikalinga tam, kad turėtų galimybę nuvykti į darbą ir dirbti bei tinkamai pasirūpinti savo sergančiais tėvais.

Taigi, iš pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, jo teisme duotų paaiškinimų, pateiktų rašytinių įrodymų apie darbinę veiklą bei tai, kad dėl padaryto nusižengimo nekilo jokių neigiamų pasekmių, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti Kelių eismo taisyklių reikalavimai matyti, kad N. Š. vairavimas išgėrus vis dėl to yra atsitiktinio pobūdžio, o ne sistemiškas jo elgesys. Todėl teismas sprendžia, jog yra pagrindas administracinėn atsakomybėn patrauko N. Š. atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 31¹ straipsnio nuostatas, sutrumpinant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą bei skiriant draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

Be to, pažymėtina tai, kad aiškinamajame rašte dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 6 dalies pakeitimo buvo nurodyta, kad tikimasi, jog nustačius galimybę asmeniui paskirti naują administracinio poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, taip sumažės asmenų, kurie vairavo transporto priemones būdami neblaivūs, pakartotinių nusižengimų, jie nepraras vairavimo įgūdžių, bus sudaryta galimybė neprarasti darbo, susijusio su transporto priemonių vairavimu. Teismo įsitikinimu, nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės atitinka įstatymo leidėjo valią, kuomet galima taikyti minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą ir minimalų draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose nėra įrengto antialkoholinio variklio užrakto, terminą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, N. Š. skundas tenkintinas iš dalies, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos V. Š. 2024 m. birželio 7 d. nutarimas keičiamas, sutrumpinant N. Š. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki šešių mėnesių bei skiriant draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai vieneriems metams (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 31¹ straipsnis).

Taip pat nustatyti, kad specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo terminas skaičiuojamas nuo asmeniui suteiktos teisės vairuoti transporto priemones sustabdymo dienos, t. y. nuo 2024 m. gegužės 18 d.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas

nutaria:

Pareiškėjo N. Š. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos V. Š. 2024 m. birželio 7 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-11936-2024 ir sutrumpinti N. Š. paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 6 (šešių) mėnesių, terminą skaičiuojant nuo teisės vairuoti transporto priemones sustabdymo dienos, t. y. nuo 2024 m. gegužės 18 d., bei skirti draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 1 (vieneriems) metams.

Išaiškinti N. Š., jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 31¹ straipsnio 3 dalimi, 693 straipsnio 2 ir 3 dalimis, draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, apima draudimą vairuoti visų rūšių transporto priemones, jeigu jose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, terminas pradedamas skaičiuoti pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Administracinio nusižengimo bylą Nr. 24242184711, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas Ričardas Juodis