Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

naudodamasis garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nesusituokęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

2. Teisiamojo posėdžio metu M. Ž. parodė, kad kaltinimą jis supranta, kaltę pripažįsta ir sutinka duoti parodymus. Nagrinėjamo įvykio dieną jis gėrė alkoholinius gėrimus. Grįžęs namo jis su G. R., su kuria kartu jis gyvena apie devynis mėnesius ir veda bendrą ūkį, dar išgėrė alkoholinių gėrimų, po ko jie susipyko, kadangi G. R. nenorėjo jo išleisti iš buto, taigi jis kumščiu G. R. sudavė apie tris smūgius į nosies sritį, po ko G. R. iš nosies pradėjo bėgti kraujas. G. R. iškvietė medikus. Po šio įvykio jiedu susitaikė ir toliau gyvena kartu. Jeigu jis būtų buvęs blaivus, jis taip pasielgęs nebūtų. Dėl savo veiksmų jis gailisi, su civiliniu ieškiniu jis sutinka.

3. Teisiamojo posėdžio metu M. Ž., kuris nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, teismui pareiškė, kad prisipažįsta esantis kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokuroras sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu surašyti dokumentai.

4. Ikiteisminio tyrimo metu M. Ž. parodė, kad jis apie pusę metų gyvena kartu su G. R. bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2020 m. liepos 11 d. dienos metu kartu su G. R. būdami svečiuose pas draugą jie gėrė stipriuosius alkoholinius gėrimus. Vakare jis su G. R. grįžo namo, kur išgėrė dar alaus. Susipykęs su G. R. jis norėjo išeiti iš namų pas draugus, tačiau G. R. tam prieštaravo, paslėpė jo raktus nuo buto ir norėdama jį sustabdyti trenkė kelis kartus jam į galvos sritį bei įkando į dešinę ranką. Tuomet jis delnu vieną kartą sudavė G. R. į veidą ir ranka griebė ją už kaklo, po ko iš karto paleido. Paleidęs G. R. jis bandė išeiti iš namų, bet G. R. vėl bandė jį sustabdyti, smūgiuodama jam į įvairias kūno vietas. Tuomet jis kumščiu sudavė G. R. į galvos sritį, dėl ko G. R. parkrito ant grindų. G. R. gulint ant grindų jis kumščiu tris kartus trenkė jai į nosį, po ko iš pastarosios pradėjo bėgti kraujas. G. R. apsiramino ir paklausė, ar reikėjo taip stipriai ją mušti. Jis pripažino persistengęs ir išėjo iš namų. Einantį (duomenys neskelbtini), jį sulaikė policijos pareigūnai. Dėl šio įvykio jis gailisi, jis norėtų atsiprašyti G. R. ir susitaikyti (b. l. 64-65, 75-76).

5. Ikiteisminio tyrimo metu G. R. parodė, kad M. Ž. ji pažįsta apie dvejus metus, kartu jie pradėjo gyventi nuo 2020 m. vasario mėn., gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Su M. Ž. jie gyveno kaip pora, palaikė artimus santykius, bendrų vaikų jie neturi ir jų susilaukti artimiausiu metu neplanuoja. Po 2020 m. liepos 11 d. įvykio jie apie pora mėnesių gyveno atskirai, tačiau vis tiek bendravo ir 2020 m. rugpjūčio mėn. vėl pradėjo gyventi kartu. Jųdviejų draugystės laikotarpiu žodinių konfliktų tarp jų būdavo, bet prieš ją M. Ž. nesmurtaudavo. Nuo 2020 m. liepos 9 d. iki 2020 m. liepos 11 d. M. Ž. gėrė alkoholinius gėrimus. 2020 m. liepos 11 d. M. Ž. namuose nenakvojo, nes nakvojo pas mamą. 2020 m. liepos 11 d. apie 10.30 val. M. Ž. jai paskambino ir jiedu trumpai pasikalbėjo. Paklaustas, kur jis yra, M. Ž. atsakė su savo draugais geriantis alkoholinius gėrimus. Dienos metu jos namuose taip pat nebuvo, kadangi ji buvo išvykusi asmeniniais reikalais. Apie 14.00 val. jai grįžus namo namuose M. Ž. nebuvo. M. Ž. telefonu jai pasakė esantis stadione su draugais. Nuėjusi į futbolo stadioną, esantį Žirmūnų gatvėje, Vilniuje, prie Žirmūnų gimnazijos, ji rado M. Ž., su draugais geriantį alkoholinius gėrimus. Nuėjusi parsivesti M. Ž. su pastarojo draugų kompanija ji išgėrė pora buteliukų sidro, po ko kartu su M. Ž. ji parvyko namo. Namuose jie taip pat išgėrė alaus su sidru. Gerdami alkoholinius gėrimus jie apsižodžiavo: ji M. Ž. papriekaištavo, kad šis bendrauja su kita mergina, ir jiedu susipyko. Ji iš pavydo pastūmė M. Ž., o šis jai vieną kartą smūgiavo į veidą bei pradėjo ją smaugti. M. Ž. agresija augo, jis pradėjo lakstyti iš kambario į kambarį. Tuo metu ji apie įvykį pranešė policijai. Jai pranešus policijai apie įvykį M. Ž. pradėjo krautis daiktus ir norėjo išeiti iš namų, kad jo nesulaikytų policijos pareigūnai. Nuėjusi į koridorių veidrodyje ji pamatė kraujuojančią po kairiąja akimi esančią žaizdą. Jai būnant koridoriuje M. Ž. bandė išeiti iš namų, o ji bandė iš M. Ž. atimti namų raktus, kad šis neišeitų iš namų ir nusiramintų. Tada M. Ž. jai smūgiavo į galvos sritį, dėl ko ji pargriuvo. Jai parkritus ant žemės M. Ž. sudavė jai dar apie tris smūgius į nosies sritį, dėl ko ji pajuto labai stiprų fizinį skausmą, jai iš nosies pradėjo stipriai tekėti kraujas. M. Ž. iš karto išėjo iš buto, po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai kartu su medikais (b. l. 21-23, 39-40).

6. Specialistas, apžiūrėjęs G. R. medicininius dokumentus, konstatavo, kad G. R. nustatyta muštinė nosies žaizda ir atviras nosies kaulų lūžis. Sužalojimas atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas padarytas smūginiu kieto buko daikto poveikiu prieš kreipiantis medicininės pagalbos (b. l. 31).

7. Alkoholio kiekio matuoklio šaknelėje užfiksuota, kad 2020 m. liepos 11 d. 23.21 val. M. Ž. iškvepiamame ore nustatyta 1,80 promilių alkoholio (b. l. 83).

8. M. Ž. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys – paties M. Ž., taip pat G. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai, specialisto išvadoje bei alkotesterio kvite užfiksuoti duomenys, kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2020 m. liepos 11 d. apie 22.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), M. Ž., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,80 promilių neblaivumas), žodinio konflikto su G. R., su kuria kartu gyvena ir veda bendrą ūkį, metu tyčia sudavė ne mažiau trijų smūgių G. R. į nosies sritį, padarydamas G. R. muštinę nosies žaizdą ir atvirą nosies kaulų lūžį, t. y. sužalojimus, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Motyvuojamoji dalis

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

9. M. Ž., suduodamas G. R. ne mažiau kaip tris smūgius į veido sritį, G. R. padarė sužalojimus, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Nagrinėjamų įvykių metu G. R. buvo M. Ž. šeimos narė – jie kartu gyveno, bendrai tvarkė ūkį, taigi M. Ž. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

10. Spręsdamas dėl M. Ž. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. M. Ž. tyčia padarė nusikaltimą, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai. M. Ž. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). M. Ž. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). M. Ž. neteistas (b. l. 79-80), taigi teismas mano, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant M. Ž. vienintelę BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, kurio dydis nustatytas artimas minimaliam, ir M. Ž. skirtina šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

11. Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, M. Ž. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, M. Ž. skirtinos laisvės atėmimo bausmės terminas trumpintinas vienu trečdaliu – dviem mėnesiais ir M. Ž. skirtina galutinė keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

12. M. Ž. neteistas, dirba (b. l. 79), taigi teismas mano, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti M. Ž. skirtinos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams ir paskiriant M. Ž. kelias tarpusavyje suderintas baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, kurių tikslas – įtakoti M. Ž. elgesį tokiu būdu ir apimtimi, kad jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų, įpareigojant M. Ž. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą, o nedirbant ar praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti alkoholio.

13. M. Ž. nuo 2020 m. liepos 11 d. 23.10 val. iki 2020 m. liepos 13 d. 15.30 val., t. y. dvi paras, buvo laikinai sulaikytas (b. l. 57, 69), taigi M. Ž. skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo atveju M. Ž. laikinai sulaikytam išbūtas laikas įskaitytinas į jam skirtiną bausmę, vieną dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

V. Baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai

14. M. Ž. nusikalstama veika pasireiškė smurtinio pobūdžio veiksmais prieš šeimos narę, dėl ko teismas mano esant tikslinga M. Ž. skirti BK 72² straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per šešis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

VI. Civilinis ieškinys

15. Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo reikalauja atlyginti M. Ž. nusikalstama veika dėl G. R. gydymo patirtą 172,58 eurų dydžio turtinę žalą ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo (b. l. 51).

16. Vertindamas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį teismas pažymi, kad, kaip nurodyta civiliniame ieškinyje, G. R. gydymas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui kainavo 172,58 eurus, šios žalos baudžiamojo proceso metu M. Ž. neatlygino, dėl ko Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl M. Ž. nusikalstama veika dėl G. R. gydymo patirtos 172,58 eurų dydžio žalos tenkintinas ir iš M. Ž. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteistina 172,58 eurų ir penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

VII. Procesinės prievartos priemonės

17. Ikiteisminio tyrimo metu M. Ž. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 67-68), kuri paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o įsiteisėjus šiam nuosprendžiui – naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹, 66, 72², 75 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, 139 straipsnio 1 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti M. Ž. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir skirti jam šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

M. Ž. skirtos laisvės atėmimo bausmės terminą sutrumpinti vienu trečdaliu – dviem mėnesiais, ir M. Ž. paskirti galutinę keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

M. Ž. skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant M. Ž. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą, o nedirbant ar praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti alkoholio.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Skirti M. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per šešis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo atveju M. Ž. laikinai sulaikytam išbūtą laiką (dvi dienas) įskaityti į bausmę, vieną dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

M. Ž. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš M. Ž. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 172,58 eurus ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.