- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-04
- Bylos Nr.
- 1S-620-1049/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26915-2019-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audrius Meilutis
- Nuteistasis
- R. B.
- Kategorijos
- 2.5.14.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.5.19Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Meilutis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo R. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. rugsėjo 8 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-jame kalėjime (toliau – ir Komisija) 2023 m. liepos 17 d. nutarimą Nr. RV-22-6872 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. R. B. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 13 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktus, paskirta 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausmė.
2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2019 m. birželio 26 d., bausmės pabaiga – 2027 m. birželio 27 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dienai (2023 m. liepos 13 d.) – 3 (treji) metai 11 (vienuolika) mėnesių 13 (trylika) dienų.
Žemesnės instancijos teismas
3. 2023 m. liepos 17 d. Komisijos nutarimu Nr. RV-22-6872 nuteistajam R. B. taikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 4 dalį, motyvuojant tuo, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vidutinė, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, dirba, dalyvauja resocializacijos procese, iš trumpalaikių išvykų grįžta laiku, vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėjo, drausmine tvarka baustas nebuvo, motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi teigiamas nuostatas taikomas priežiūros atžvilgiu, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, socialinius ryšius su artimaisiais palaiko, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygas, elgiasi motyvuotai, išreiškia motyvaciją pozityviems elgesio pokyčiams. Šiuo metu nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Asmuo suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje. Komisija, atsižvelgus į tai, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, padarė išvadą, kad paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
4. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2023 m. rugsėjo 8 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2023 m. liepos 17 nutarimą Nr. RV-22-6872 taikyti nuteistajam R. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra, nurodydami, kad nors nuteistasis ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui.
Šalies argumentai
5. Skundu aukštesnės instancijos teismui nuteistasis R. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. rugsėjo 8 d. nutartį ir patvirtinti 2023 m. liepos 17 d. Komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos įstaigos su intensyvia priežiūra.
5.1. Nuteistasis skunde pabrėžia, kad apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta, nes teismas neteisingai įvertino visas aplinkybes, be pagrindo vertino jo ankstesnius nusikaltimus, nes už juos skirtas bausmes yra atlikęs. Ankstesnių teistumų vertinimas pažeidžia jo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje. Nuteistojo nuomone, nėra pagrindas netaikyti jo atžvilgiu lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra ir dėl likusios atlikti bausmės dydžio. Jis yra atlikęs reikiamą bausmės dalį, kuomet gali būti sprendžiamas lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra, taikymo klausimas.
5.2. Taip pat nuteistasis nesutinka su teismo išvada, jog jis nors ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra akivaizdi. Teismas, darydamas tokią išvadą, neatsižvelgė į tai, jog jis savo praeities klaidų negali pakeisti. Skundo autoriaus manymu, jis yra diskriminuojamas dėl savo tautybės. Iš apylinkės teismo nutarties matyti, kad teismas vertino tik neigiamai jį charakterizuojančias aplinkybes, tačiau neatsižvelgė į jo pastangas savo elgesį keisti teigiama linkme, tai yra tik pradėjęs atlikti laisvės atėmimo bausmę ėmėsi iniciatyvos įsidarbinti, vykdo visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, drausminėmis nuobaudomis nebaustas, ne vieną kartą skatintas, bausmės atlikimo metu mokėsi, įgijo specialybę. Visomis priemonėmis stengėsi atsisakyti priklausomybės alkoholiui. Nuteistasis pažymi ir tai, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nėra atleidimas nuo bausmės. Pritaikius lygtinį paleidimą, asmuo toliau yra prižiūrimas probacijos specialistų. Laisvės atėmimo bausmę atlieka jau ilgą laiką, todėl patyrė ilgą socialinę atskirtį.
6. Skundas Kauno apygardos teisme nagrinėtinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360, 364 straipsnių pagrindais, rašytinio proceso tvarka, nerengiant teismo posėdžio.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimų, prašymų ir pareiškimų dėl nušalinimo negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. B. skundas atmetamas.
8. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. BVK 82 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymėtina, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, taip pat ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
9. Teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutartį bei Komisijos nutarimą, pateiktą medžiagą, bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai, tinkamai išanalizavo lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvavo, kodėl nuteistajam R. B. netaiko lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė.
10. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog R. B. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką yra vidutinė. Abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, kurie akcentuoti ir skundžiamoje nutartyje, aukštesnės instancijos teismui nekyla. Nuteistasis R. B. bausmės atlikimo metu drausmine tvarka baustas nebuvo, penkis kartus skatintas, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse. Jo darbinė motyvacija teigiama. Nuo 2021 m. liepos 9 d. iki pat perkėlimo į atviro tipo kalėjimą –2023 m. birželio mėnesį nuteistasis dirbo ūkio aptarnavimo darbus (kirpėjo pareigose 0,25 etato), taip pat papildomai dirbo tvarkdariu. Bausmę atlikdamas atviro tipo kalėjime per trumpą laiką darbo nespėjo susirasti. Darbo vietą nurodė turėsiantis ir galimo lygtinio paleidimo atveju, gauta Labdaros ir paramos fondo prieglobsčio pažyma dėl įdarbinimo. Nuteistasis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, vyksta į trumpalaikes išvykas, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygas, išreiškia motyvaciją pozityviems elgesio pokyčiams. Visos šios aplinkybės, taip pat ir kiti skundžiamojoje Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartyje aptarti bei teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys, aukštesniojo teismo vertinimu, buvo pagrįstai vertinti kaip teigiami nuteistojo asmenybės pokyčiai. Aptartos aplinkybės, teigiamai apibūdinančios nuteistąjį, leidžia spęsti, kad bausmė teigiamai veikia nuteistojo elgesį, tačiau vien teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės negali būti vertinamos atskirai nuo kitų nuteistąjį apibūdinančių duomenų, vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Aukštesnės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo argumentams, kad R. B. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo. Atsižvelgiant į teigiamą nuteistojo R. B. elgesį, jam buvo sušvelnintos bausmės atlikimo sąlygos. Šiuo metu jis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, periodiškai išleidžiamas į trumpalaikes išvykas į namus. Taigi, įvertinus teigiamą nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, šiuo metu jo teisės ir laisvės yra kur kas mažiau varžomos ir ribojamos, nei teigiamu elgesiu nepasižymintiems nuteistiesiems.
11. Pažymima, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, todėl nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas pateiktus duomenis analizavo vienpusiškai ir neišsamiai, tinkamai neatsižvelgė į nuteistojo pastangas resocializuotis. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo tinkamai vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių pirmosios instancijos teismo vertinimu, R. B. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinęs skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir aukštesnysis teismas. Byloje nėra jokių duomenų, jų nepateikė ir pats nuteistasis, kurie leistų daryti išvadą, jog R. B. yra diskriminuojamas dėl jo tautybės.
12. Kaip matyti iš 2023 m. birželio 20 d. Socialinio tyrimo išvados, R. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinimo metu buvo vidutinė, tačiau šio vertinimo metu nustatyta, jog rizika išliko nepakitusi. Iš teismui pateiktų duomenų visumos matyti, kad nuteistasis neatitinka BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyto lygtinio paleidimo pagrindo – jis nedaro akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu.
13. Šių duomenų kontekste, nesutinkant su nuteistojo skundo argumentais, pažymėtina, kad nuteistajam R. B. vis dar nustatomas ne vienas kriminogeninis rizikos veiksnys – kriminalinė istorija (2–3 teistumai), smurtinio elgesio istorija, būdingas teisės pažeidimų modelis, turi mažą darbo patirtį, skaitymo ir rašymo bei skaičiavimo problemos, lėšų valdymo sunkumai, dažnai užsiima veikla skatinančia nusikalstamumą, būdingas rizikingas/pavojingas elgesys, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, mažas atsparumas stresui, savivaizdis pagrįstas asocialiomis normomis, būdingas impulsyvus, o taip pat agresyvus ar kontroliuojantis elgesys, negeba atpažinti problemų, stokoja tinkamų problemų ir konfliktų sprendimo įgūdžių, empatijos, nesupranta savo nusikalstamo elgesio motyvų. Pažymėtina, kad minėti ne tik statiniai, bet ir dinaminiai kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik R. B. praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Aukštesnysis teismas pažymi, kad iš paminėtų kriminogeninių rizikos veiksnių, tik trys yra statiniai, todėl nuteistasis, nepriekaištingai elgdamasis ir aktyviai dalyvaudamas pataisos procese, nustatytų kriminogeninių veiksnių įtaką pakartotiniam nusikalstamumui dar gali ženkliai sumažinti. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui, tačiau teigti, jog nuteistojo pastangų šioje paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo visgi nėra.
14. Skunde nuteistasis akcentuoja, kad nuo pat laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžios ėmėsi darbinės veiklos, tačiau pastebėtina, kad aktyvia darbine veikla nuteistasis užsiima tik bausmės atlikimo metu. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad iki suėmimo nuteistasis tik po kelis mėnesius dirbo trijose įmonėse. Taip pat duomenys esantys Socialinio tyrimo išvadoje, patvirtina, jog nuteistasis turėjo sunkumųų ir su mokymusi, nes nuo 2 klasės iki 5 klasės niekur nesimokė. Specialybę įgijo tik bausmės atlikimo vietų įstaigoje – 2022 m. rugpjūčio 22 d. Pastebėtina, kad nuteistasis pagal vykdomuosius dokumentus turi išmokėti 14 410,00 eurų, išieškota 1 264,00 eurų, o atlyginęs pats, tik 14,00 eurų, tad išėjęs į laisvę jis neabejotinai susidurs su dideliais finansiniais sunkumais, kas gali paskatinti jo pakartotinį nusikalstamumą, ypač atsižvelgus į tai, jog socialinio tyrimo išvados duomenimis jam būdingas impulsyvus elgesys ir praeityje jis buvo įtakojamas asocialios grupės. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad remiantis įvertinimo metu gauta informacija, galima teigti, jog su teisės pažeidėjo nusikalstamu elgesiu labiausiai buvo susiję nepakankami problemų identifikavimo, sprendimo įgūdžiai, impulsyvumas, savitvardos stoka (ypatingai, esant apsvaigus nuo alkoholio), agresyvus ir kontroliuojantis elgesys bei savo elgesio pasekmių neįvertinimas. Nors Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis pripažįsta problemas ir jas sprendžia, tačiau R. B. vis dėlto dar yra išskiriamas ne vienas dinaminis kriminogeninis veiksnys susijęs su mąstymu ir elgesiu, kas leidžia spręsti, jog lankymasis pas psichologą, elgesio terapijos baigimas, nebuvo pakankamas, kad reikšmingai pakeistų nuteistojo mąstymą ir elgesį, o apie dalyvavimą kitose rizikingą elgesį keičiančiose programose duomenų nėra.
15. Netaikant lygtinio paleidimo nuteistajam, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistajam buvo būdingos piktnaudžiavimo alkoholiu problemos. Nors įkalinimo įstaigoje piktnaudžiavimo alkoholiu faktų neužfiksuota ir nuteistasis bausmės atlikimo metu siekė spręsti turimas problemas, tačiau tai nesudaro absoliutaus pagrindo manyti, kad šias problemas jis sugebės efektyviai spręsti ir laisvėje, kur alkoholiniai gėrimai, priešingai nei laisvės atėmimo vietų įstaigose, gali būti įsigyjami laisvai. Taigi, nėra pagrindo išvadai, kad nuteistasis deda pastangas keisti savo gyvenimo būdą. Šią išvadą sustiprina ir tai, kad sritis, susijusi su alkoholio vartojimu yra dar priskiriama nuteistojo kriminogeninės rizikos veiksniams.
16. Pritariant apylinkės teismo argumentams, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad šis teistumas R. B. nėra pirmasis, praeityje jis yra teistas du kartus, už veikas susijusias su fizinio smurto panaudojimu. Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę R. B. atlieka už dviejų tyčinių nusikalstamų veikų (135 straipsnio 2 dalies 8 punktas ir BK 284 straipsnis), padarymą, iš kurių viena priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinis, o sąlygotas susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, nuteistajam praeityje buvo taikyta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė, tačiau tai teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, nes jis ir vėl nusikalto, kas leidžia teigti, kad savo tinkamo elgesio ilgesnį laiką nuteistasis nesugeba išlaikyti. Nors ankstesni teistumai ir nusikaltimų sunkumas, jų pobūdis bei skaičius, negali būti savarankišku pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau teismas privalo vertinti visumą aplinkybių, ką nagrinėjamu atveju ir padarė, t. y. buvo įvertintas ne tik nuteistojo nusikalstamų veikų pobūdis ir pavojingumas, bet ir visi kiti nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys ir buvo padaryta motyvuota išvada, kad nuteistojo pažanga šiuo metu nesudaro pagrindo manyti, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.
17. Atmetant nuteistojo skundą pažymėtina ir tai, kad jo skunde akcentuojamas drausminių nuobaudų neturėjimas, penkių paskatinimų turėjimas, bausmės atlikimas atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, socialinių ryšių su artimaisiais palaikymas neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistasis elgiasi tiktai taip, kaip ir privalo elgtis bausmę atliekantis asmuo, ir tai nėra besąlyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo yra vertinami ne tik drausminių nuobaudų neturėjimas, nustatytų elgesio taisyklių ir reikalavimų laikymasis, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurių tinkamas įvertinimas nagrinėjamu atveju vis dar neleidžia pagrįstai spręsti, jog R. B. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Tuo tarpu aplinkybės, susijusios su gyvenamąja vieta, artimaisiais egzistavo ir nuteistajam darant nusikalstamas veikas, tačiau akivaizdu, kad nuo naujų nusikaltimų darymo jo nesustabdė, todėl yra pagrindas abejoti, kad minėtos aplinkybės yra tokios reikšmingos, jog gali paneigti aukščiau aptartus duomenis ir leidžia daryti išvadą, jog R. B. jau pasiruošęs savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
18. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo motyvams, teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti ir tai, kad likusioji R. B. neatlikta bausmės dalis už jam inkriminuotus kelis nusikaltimus, vis dar yra pakankamai didelė – (Komisijos posėdžio dienai) 3 (trys) metai, 11 (vienuolika) mėnesių ir 13 (trylika) dienų ir paskirtos 8 (aštuonių) metų, todėl negalima daryti išvados, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra pakankamas ir užtikrinantis, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje, galimos probacijos metu, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors neatliktos bausmės santykis, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nėra esminis faktorius, tiesiogiai įtakojantis sprendimą dėl lygtinio paleidimo, tačiau tai negali būti ir visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, vis dėlto privaloma atsižvelgti. Pažymėtina, kad vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, todėl yra būtina įvertinti šiuos duomenis visų nuteistąjį R. B. charakterizuojančių duomenų kontekste, kurių visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad atliktos bausmės dalis nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų.
19. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti apylinkės teismo priimtu sprendimu nuteistajam R. B. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Aukštesniojo teismo vertinimu, byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus R. B. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o nuteistojo nuomonė bei jo paties noras būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietos įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. rugsėjo 8 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, todėl naikinti ją aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo R. B. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. rugsėjo 8 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo priėmimo dienos ir yra neskundžiama.