Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „TT7“ ieškinį atsakovui T. J. (T. J.) dėl žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 141 774,79 Eur žalai atlyginti, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovas nuo 2009 m. vasario 12 d. iki 2012 m. gegužės 28 d. išsigrynino iš savo vadovaujamos įmonės sąskaitos labai didelę pinigų sumą, t. y. 141 774,79 EUR (489 520 Lt), šiuos pinigus panaudojo ne su įmonės veikla susijusioms reikmėms, neatsiskaitęs su įmonės kreditoriais nutraukė įmonės veiklą, todėl kreditorius VMI inicijavo ieškovo bankroto procesą, kad ir toliau nedidėtų įmonės skolos. Toks atsakovo elgesys patvirtina jo nesąžiningumą ir siekį įgyti turtinę naudą ieškovo sąskaita ir pažeisti įmonės kreditorių interesus. Pažymi, kad ieškovės finansiniai įsipareigojimai padidėjo 95 000 eurų. Atsiliepimas į ieškinį nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad atsakovas UAB „TT7“ direktoriumi buvo nuo 2007-05-24. Laikotarpyje nuo 2009-02-12 iki 2012-05-28 iš ieškovės banko sąskaitos išimta 141 774,79 eurai, byloje nėra duomenų, kad šie pinigai būtų panaudoti įmonės veiklai. CK 2.87 straipsnyje įtvirtinti pagrindiniai juridinio asmens valdymo organo nario veiklos principai: juridinio asmens atžvilgiu veikti sąžiningai, protingai, apdairiai, būti lojaliam, laikytis konfidencialumo, vengti interesų konflikto, nepainioti juridinio asmens turto su savo turtu. Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalis nustato bendrovės valdymo organų pareigą veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas, todėl visi anksčiau nurodyti juridinio asmens valdymo organo nariui nustatyti reikalavimai taikomi ir jam (Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 1 dalis). Nevykdant įstatymuose ar įstatuose numatytų pareigų arba netinkamai jas vykdant, juridinio asmens valdymo organo nariui atsiranda teisinė atsakomybė, kuri pasireiškia prievole atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą. Žala juridiniam asmeniui atlyginama visiškai, jeigu įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Civilinei atsakomybei atsirasti būtinas tam tikrų sąlygų visetas, t. y. neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir jos padarinių (žalos). Šiuo atveju skolininko kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis, CPK 182 straipsnio 4 punktas), tačiau kitus būtinus civilinės atsakomybės elementus privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis).Iš bylos duomenų matyti, kad iš ieškovės banko sąskaitos išimta 141 774,79 eurai, byloje nėra duomenų, kad šie pinigai būtų panaudoti įmonės veiklai, todėl yra pagrindas iš atsakovo priteisti žalos atlyginimą. Tačiau sprendžiant dėl priteistinos žalos dydžio pažymėtina, kad teismų praktikoje nagrinėjant bylas dėl įmonės vadovų ir jos dalyvių neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo išaiškinta, kad įmonės patvirtintame balanse esantys duomenys gali būti tinkama ir leistina įrodinėjimo priemonė žalos dydžiui ir faktui įrodyti (CPK 177 straipsnis), tačiau vertinant jame esančius duomenis reikia vadovautis įrodymų visumos taisykle – patvirtinto balanso finansiniai rodikliai turi būti vertinami kartu su kitais įrodymais ir iš jų visumos turi būti sprendžiama, ar pasirašytame balanse esantys duomenys patvirtina įmonei padarytos žalos faktą ir jos dydį (CPK 185 straipsnis). Vertinant balanso, kaip atskiros įrodinėjimo priemonės duomenis, jų išsamumą, detalumą bei tikslumą bei darant išvadą dėl šių duomenų patikimumo, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad tai yra finansinio pobūdžio duomenys, atspindintys apskaitoje naudojamą įmonės turto vertę, kuri ne visada atspindi turto rinkos vertę, paprastai naudojamą žalos dydžiui nustatyti; kad tai yra subendrinti daugelio objektų verčių duomenys; kad jie yra išvestiniai iš kitų dokumentų (inventorizacijos aktų, ūkinių operacijų dokumentų ir kt.). Balanso duomenys taip pat neatspindi vėlesnio turto vertės pokyčio, susijusio su ekonomine situacija, nusidėvėjimu, sugedimu, pagerinimu ir pan. Pažymėtina ir tai, kad balansas sudaromas ir tvirtinamas apskaitos tikslais, o ne žalos dydžiui nustatyti. Taigi, vien tai, kad balansas nesudarytas, nepatvirtintas, trūksta duomenų jam sudaryti arba turimi duomenys neišsamūs, ne visada sudaro pagrindą išvadai, kad žala yra padaryta, o jos dydis atitinka ankstesniame patvirtintame balanse nurodyto turto vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013). Be to, tuo atveju, kai kyla dalyvių, kurie kartu yra ir įmonės valdymo organas, civilinės atsakomybės įmonei klausimas, žalos dydis negali viršyti įmonės įsipareigojimų tretiesiems asmenims – šiuo atveju bankrutuojančios įmonės kreditoriams ir jos administravimo išlaidoms, nes, priešingu atveju, būtų konstatuojama, jog asmuo gali padaryti žalos pats sau. Vien pareigos pagal ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punktą nevykdymas taip pat neįrodo įmonės vadovų ir jos dalyvių neteisėtų veiksmų (neveikimą) dėl turto netekimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2012).Iš bylos duomenų matyti, kad UAB „TT7“ finansinės atskaitomybės dokumentus teikė tik už 2011 metus, turto iš viso buvo 522 893 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 407 526 Lt. Iš LITEKO duomenų matyti, kad 2016-11-25 UAB „TT7“ iškelta bankroto byla, 2017-02-07, 2017-02-08, 2017-03-09 patvirtinti ir patikslinti kreditorių reikalavimai, kurių suma sudaro 10 236,43 eurus. Atsakovas yra vienintelis įmonės akcininkas.Kaip minėta, žalos dydis negali viršyti įmonės įsipareigojimų kreditoriams ir jos administravimo išlaidoms.Byloje nustatyta, kad kreditorių reikalavimai sudaro 10 236,43 eurus, nors ieškovė ir teigia, kad ieškovės finansiniai įsipareigojimai padidėjo 95 000 eurų, tačiau tokių duomenų ieškovė bylą nagrinėjančiam teismui nepateikė (CPK 178 straipsnis), taip pat duomenų byloje apie administravimo išlaidas nėra, todėl ieškinys tenkintinas iš dalies, iš atsakovo priteistina 10 236,43 eurai ieškovei. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo 10 236,43 eurų dydžio sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo, t. y. nuo 2017-03-17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis), todėl tenkinus ieškovės ieškinį iš dalies, tai yra, 7 procentus reikalavimo sumos, 143 eurų žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, priteistinas iš atsakovo Valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo T. J. 10 236,43 eurus žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 10 236,43 eurų sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2017-03-17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „TT7“ naudai.

Priteisti iš atsakovo T. J. 143 eurus žyminio mokesčio į Valstybės pajamas.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.